Psichologija - tai mokslas, kuris nagrinėja psichikos reiškinius, apimdamas pažinimą, emocijas bei elgesį. Šiuolaikinė psichologija skirstoma į įvairias atšakas, tarp kurių svarbią vietą užima kognityvinė psichologija. Ši sritis nagrinėja pažinimo procesus, tokius kaip dėmesys, atmintis, suvokimas, kalba, mąstymas ir vaizduotė. Straipsnyje aptarsime kognityvinės psichologijos esmę, jutimų ir suvokimo sampratas, jų savybes bei tarpusavio ryšį.
Kognityvinės psichologijos apibūdinimas
Kognityvinė psichologija (KP) - tai psichologijos kryptis, kuri pažinimo procesus nagrinėja informaciniu aspektu. Pažinimo procesai traktuojami kaip informacijos apdorojimo etapai:
- Suvokimas
- Užkodavimas
- Perkėlimas į atmintį
- Išvadų darymas
Kognityvistai kuria modelius, pabrėžia scenarijų ir suvokimo reikšmę. KP skverbiasi į kitas disciplinas, pavyzdžiui, socialinę psichologiją. Vis dėlto, KP kartais kritikuojama dėl eklektiškumo ir teigiama, kad ji neturi nieko, kas būtų būdinga tik jai. Iš esmės, KP iškilo kaip atsvara biheviorizmui.
Kognityvinė psichologija kaip disciplina nagrinėja vaizduotę, dėmesį, suvokimą, intelektą, mąstymą, kalbą, vystymąsi ir dirbtinį intelektą. Didelė reikšmė priskiriama reprezentacijoms (informacijos pateikimui smegenyse). Propozicija - mažiausias reikšminis vienetas, reprezentuojamas per semantinius, vizualinius ir akustinius kodus. Reprezentacija - tai tam tikras problemos traktavimas, lemiantis jos sprendimo būdą.
Laboratoriniai eksperimentai, psichobiologiniai tyrimai, atvejo analizė, natūralus stebėjimas ir kompiuterinis modeliavimas yra metodai, naudojami kognityvinėje psichologijoje. Intelektinės veiklos modeliavimas kompiuteriu leidžia sudaryti programą pagal žmogaus sprendimus ir stebėti, ar klaidos atitinka žmogaus įpatumus. Dirbtinių sistemų kūrimas psichologijai svarbus, nes leidžia modeliuoti įvairias veiklas.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
Teorija, pagal kurią negalima modeliuoti, yra laikoma bloga, nors ne viską įmanoma sumodeliuoti dėl didelės duomenų apimties, sunkumo formalizuojant žinias ir to, kad programos dažnai tik imituoja, bet neatskleidžia psichinių mąstymo procesų. Be to, dirbtinis intelektas visiškai nesugeba modeliuoti sąmonės.
Suvokimo ir jutimo samprata
Jutimas ir suvokimas yra du skirtingi, bet susiję pažinimo procesai. Jutimas reprezentuoja atskiras objekto savybes, kai dirgiklis tiesiogiai veikia jutimo organus, o suvokimas - tai visybiškas daikto vaizdas, susidarantis dirgikliui veikiant jutimo organus.
Gibson teigė, kad suvokimas yra sensorikos pagrindas, o jutimas - atskiras atvejis, kai pateikiami stimulai. Tačiau Uznadzės tyrimai parodė, kad pojūčiai staigiai pasikeičia, kai žmogus atpažįsta daiktą, o tai rodo, kad suvokimas yra atpažinimo pagrindas ir sensorikos pagrindas. Suvokimas yra interpretacija, kurią veikia nuostatos ir patirtis.
Pojūčių savybės
Pojūčiai turi keletą savybių:
- Modalumas: sutapatinamas su pojūčių rūšimi (klausa, lytėjimas, rega, skonis, uoslė).
- Intensyvumas: pojūčiai gali būti silpnesni arba stipresni. Absoliutinis slenkstis - mažiausias dirgiklio dydis, kurį dar jaučiame.
- Latentinis laikas: laiko intervalas, kuris būdingas pojūčiui atsirasti.
- Povaizdžiai: kai nustoja veikti dirgikliai, pojūtis ne iškart išnyksta.
- Pojūčių sąveika: pojūčių jautrumas padidėja, jei pateikiami kito modalumo poveikiai (sensibilizacija). Sinestezija - veikiant tam tikros rūšies dirgikliui jaučiami ne tik tos rūšies, bet ir papildomi pojūčiai ("spalvota klausa").
Suvokimo savybės
Suvokiniai skiriasi nuo realybės. Suvokimo įpatybė - daiktiškumas, t.y. suvokiamo turinio priskyrimas tam tikriems daigtams, egzistuojantiems erdvėje. Faktas, kad suvokiam dirgiklius ten, kur jie yra, o ne galvoje, vadinamas objektyvacijos aktu.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
Suvokimo savybės:
- Percepcinis laukas: išskiria daiktą, kuris stovi priekyje kaip uždara visuma, ir foną kaip neapibrėžtą esantį aplink daiktą ir už jo.
- Visybiškumas: daiktai suvokiami kaip visuma, o ne kaip dalių suma.
- Visumos įtaka dalių suvokimui: vienas ir tas pats elementas skirtingose visybiškose struktūrose suvokiamas skirtingai; pakeitus elementus, bet palikus tuos pačius santykius tarp jų, bendra vaizdo struktūra nepakinta; visybiška struktūra išlaikoma ir kai trūksta atskirų elementų.
- Geštalt dėsniai:
- Artumas: artimi elementai turi tendenciją jungtis į visumą.
- Panašumas: panašūs elementai turi tendenciją jungtis į visumą.
- Bendro likimo faktorius: visi tie elementai, kurie kinta kartu, turi tendenciją jungtis į visumą.
- Uždarumas: mes linkę suvokti uždaras figūras, elementai jungiami taip, kad sudarytų uždarą visumą.
- Gero tęsinio faktorius: į visumą jungiasi tie elementai, kurie sudaro tolydines grupes.
- Įėjimo be liekanos faktorius: tendencija jungtis į visumą apimant visus elementus.
- Jei žmogus pripažįsta jungimąsi pagal tam tikrą principą, tai suvokinį stengiamasi išlaikyti ir keičiant elementus.
- Konstantiškumas: suvokimas tam tikrose ribose yra pastovus nepriklausomai nuo stebėjimo sąlygų.
Sensoriniai percepciniai procesai ir asmenybė
Jančas skyrė žmones į du tipus: S ir Y. S tipo žmonių suvokiniai nestabilūs, neturi reguliarumo, o Y tipo žmonių suvokiniai stabilūs, nuolat pasikartojantys. Witkin išskyrė asmenybės tipus pagal percepcinius uždavinius: priklausomus nuo lauko ir nepriklausomus nuo lauko. Percepcinis indeksas charakterizuoja diferencijacijos sugebėjimus.
Atstumo suvokimas
Atstumo suvokimui naudojami vaizduojamieji, kinetiniai ir fiziologiniai požymiai.
Vaizduojamieji požymiai:
- Žinomas dydis.
- Santykinis tinklainės vaizdų dydis.
- Tiesinė perspektyva.
- Tekstūros gradientas.
- Oro perspektyva.
- Santykinis aukštis.
- Regimasis skaistis.
- Šešėlis.
- Perdengimas.
Kinetiniai požymiai:
- Judėjimo paralaksas.
- Kinetinis tūrio efektas.
Fiziologiniai požymiai:
- Akomodacija.
- Konvergencija.
- Binokulinis paralaksas.
Dydžio ir formos suvokimas
Dydis suvokiamas konstantiškai, jei žinomas atstumas. Formos suvokimas apima daikto padėties nustatymą, bendrų proporcijų įvertinimą, formos mirgėjimą, žymių kontūrų kreivumo išskyrimą, globalinį adekvačios formos suvokimą ir optimalų suvokimą.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
tags: #kognityvine #psichologija #jutimai