Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Funkciniai psichikos sutrikimai apima platų spektrą būklių, kurios paveikia mąstymą, emocijas, elgesį ir kasdienį funkcionavimą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime funkcinį psichikos sutrikimą, jo apibrėžimą, įvairius aspektus ir valdymo strategijas.

Funkcinio Psichikos Sutrikimo Apibrėžimas

Šiame poskyryje aptariami psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų. Demencija (F00-F03) - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.

Pagrindiniai Funkciniai Psichikos Sutrikimai

Funkciniai psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, turinčias skirtingas priežastis, simptomus ir gydymo metodus. Toliau aptarsime kai kuriuos iš jų:

Demencija

Alzheimerio (Alzheimer) liga yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai. Demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse. Šiuo atveju anamnezėje galima hipertenzija ir išeminės destrukcijos židiniai smegenų pusrutulių baltojoje medžiagoje. Demencija ne dėl Alzheimerio (Alzheimer) ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo. Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius. Prasideda paprastai vidutiniame ar vyresniame amžiuje, bet gali bet kuriame suaugusiojo žmogaus amžiuje. Demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška. Hantingtono (Huntington) liga paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje. Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone.

Amnestinis Sindromas

Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.

Taip pat skaitykite: Motyvacija Darbe Ir Gyvenime

Delyras

Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.

Haliucinacinis Sutrikimas

Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.

Katatoniniai Sutrikimai

Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.

Kliedesiniai Sutrikimai

Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.

Afektiniai Sutrikimai

Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

Disociaciniai Sutrikimai

Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.

Lengvas Kognityvinis Sutrikimas

Tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima. Šie simptomai yra nepakankami demencijos (F00-F03) arba delyro (F05.-) diagnozėms nustatyti. Ši diagnozė turi būti nustatoma tik esant ryšiui su somatine patologija ir neturi būti naudojama, jei yra bet kuris psichikos ar elgesio sutrikimas, klasifikuojamas F10-F99. Šis sutrikimas gali atsirasti prieš, kartu arba po daugelio smegenų ir sisteminių infekcinių ar somatinių sutrikimų. Nebūtinai randamas pirminis neurologinis smegenų pakenkimas. Šis sutrikimas turi būti skiriamas nuo poencenfalitinio sindromo (F07.1) ir potrauminio sindromo (F07.2), atsižvelgiant į skirtingą etiologiją, švelnesnius ir ne tokius gausius simptomus bei trumpesnę eigą.

Asmenybės ir Elgesio Sutrikimai

Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai. Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.

Psichoaktyviųjų Medžiagų Sukelti Sutrikimai

Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne). Trečiasis kodo ženklas nurodo vartotą medžiagą, o ketvirtasis - klinikinę būklę. Kodai turi būti naudojami kiekvienai atskirai medžiagai, kaip reikalaujama, bet reikia pažymėti, kad ne visi keturženkliai kodai gali būti pritaikyti visoms medžiagoms.

Identifikuoti vartotą psichoaktyviąją medžiagą reikia remiantis kiek įmanoma daugiau šaltinių: anamneze, objektyviu kraujo ir kitų kūno skysčių mėginių tyrimu, būdingais somatiniais ir psichologiniais simptomais, klinikiniais požymiais ir elgesiu bei kitais šaltiniais, tokiais kaip paciento turimi narkotikai ar trečiųjų asmenų liudijimai. Dauguma narkomanų vartoja daugiau nei vieną narkotikų rūšį, tačiau sutrikimo diagnozė turėtų būti klasifikuojama (kai tai įmanoma) pagal medžiagą arba jų klasę, kuri sukėlė ar labiausiai prisidėjo prie klinikinio sindromo atsiradimo.

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

Toliau nurodytas ketvirtas kodas, skirtas kodams F10-F19:

• .0 ūmi intoksikacija Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūmiu medžiagos farmakologiniu poveikiu. Ilgainiui ūmios intoksikacijos sukelti sveikatos sutrikimai praeina. Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų, tokių kaip trauma, paspringimas vėmalų mase, delyras, koma, traukuliai ir kitos medicininės komplikacijos. Jų pobūdis priklauso nuo vartotos medžiagos farmakologinio poveikio ir vartojimo būdo. Staigus girtumas, sergant alkoholizmu Nemalonus apsvaigimas dėl haliucinogeninių narkotikų (angl.
• .1 žalingas vartojimas Tai psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai.
• .2 priklausomybės sindromas Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
• .3 abstinencijos būklė Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo. Abstinencijos būklės pradžia ir eiga priklauso nuo laiko ir nuo medžiagos, kuri buvo vartota prieš pat susilaikymą ar vartojimo sumažinimą, rūšies bei dozės. Abstinencijos būklę gali komplikuoti traukuliai.
• .4 abstinencijos būklė su delyru Tai būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena (žr. .3) yra komplikuota delyru, aprašytu F05.-. Gali būti ir traukulių.
• .5 psichozinis sutrikimas Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės. Šiam sutrikimui būdingos haliucinacijos (dažniausiai klausos, tačiau gali būti ir kitų jutimo organų), klaidingi pažinimai, kliedesiai (dažnai paranoidinio arba persekiojimo pobūdžio), psichomotorinio aktyvumo sutrikimai (sujaudinimas arba stuporas) ir nenormalus afektas, kuris gali svyruoti nuo intensyvios baimės iki ekstazės.
• .6 amnezinis sindromas Tai sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu. Pakartojimas paprastai išlieka nepakitęs, o trumpalaikei atminčiai yra pakenkiama labiau nei ilgalaikei. Dažniausiai būna didelių laiko ir įvykių eiliškumo suvokimo, taip pat sugebėjimo išmokti naują medžiagą sutrikimų. Konfabuliacijų gali būti arba ne.
• .7 rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga. Sutrikimo pradžia turėtų tiesiogiai sietis su alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos vartojimu. Tie atvejai, kai sutrikimas prasideda vėliau nei medžiagos vartojimo epizodas, turėtų būti koduojami šiame skyriuje, tik kai yra aiškūs ir įtikinami įrodymai, kad būklę galima susieti su rezidualiniu medžiagos poveikiu. Reminiscencijos gali būti atskiriamos nuo psichozinių sutrikimų dėl savo epizodinės prigimties, dažniausiai neilgos trukmės, kartais besikartojančių ankstesnių, susijusių su alkoholiu ar narkotikais, pojūčių (angl.

Šis kodas turi būti taikomas tik tada, kai yra žinoma, kad vartojamos dvi ar daugiau psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau neįmanoma įvertinti, kuri medžiaga padarė didžiausią įtaką sutrikimams atsirasti. Be to, kadangi dauguma narkomanų vartoja daugiau nei vieną narkotikų rūšį ir patys dažnai tiksliai nežino, kokią psichoaktyviąją medžiagą vartoja, šis kodas gali būti naudojamas ir situacijoms, kai nėra žinoma kelių ar net visų vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų identifikacija.

Šizofrenija ir Kiti Psichoziniai Sutrikimai

Šis skyrius apima svarbiausią šios grupės sutrikimą šizofreniją, šizotipinį sutrikimą, nuolatinius kliedesinius sutrikimus ir didesnę grupę ūminių bei praeinančių psichozinių sutrikimų. Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.

Šizofreninių sutrikimų eiga gali būti nepertraukiama arba epizodinė su progresuojančiu arba nekintamu defektu, gali būti vienas arba daugiau epizodų su visiška arba daline remisija. Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra ryškių depresijos ar manijos simptomų, nebent yra aišku, kad šizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Šizofrenija taip pat neturi būti diagnozuojama, esant aiškiai smegenų ligai, narkotinei intoksikacijai ar abstinencijai. Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.

Nerimo Sutrikimai

Nerimo sutrikimai (1 lentelė) iš visų psichikos ligų yra paplitę labiausiai. Jie vargina apie 13 proc. gyventojų. Nerimo sutrikimų pasireiškimą, simptomus, o kartu ir gydymą smarkiai veikia lyčių skirtumai. Nerimo sutrikimais dažniau serga moterys nei vyrai (atitinkamai 30,5-33 proc. ir 19-22 proc.). Padidėjusi nerimo (kaip simptomo) ir nerimo sutrikimų rizika mergaitėms atsiranda vaikystės viduryje. Lyties skirtumai nyksta nuo 65 metus. Šie sutrikimai labai trikdo kokybišką pacientų gyvenimą, funkcionavimą, kartu didėja sergamumo ir mirtingumo rodikliai ir gydymo išlaidos. Neretai sergantieji įgyja menkesnį išsilavinimą, turi mažesnes galimybes pasirinkti darbą, dažniau susižaloja dirbdami, finansiškai tampa labiau priklausomi nuo socialinių pašalpų nei nuo savarankiškai uždirbamo atlyginimo.

Generalizuotas Nerimo Sutrikimas

Šiam sutrikimui būdingas generalizuotas ir nuolatinis nerimas, neturintis stiprių sąsajų su konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis. Pacientai gali skųstis perdėtu jauduliu, greitu nuovargiu, bloga dėmesio koncentracija, nuolatiniu dirglumu ir nervingumu, raumenų įsitempimu, prakaitavimu, svaiguliu, širdies plakimu, diskomfortu epigastriume ir sutrikusiu miegu.

Moterims generalizuoto nerimo sutrikimas (GNS) nustatomas maždaug 2 kartus dažniau nei vyrams (atitinkamai 6,6 proc. ir 3,6 proc.). Nuo 45 metų GNS paplitimo rodiklis moterims padidėja, o vyrams išlieka nepakitęs (atitinkamai 10,3 proc. ir 3,6 proc.). Paauglystės viduryje išryškėja, kad skirtingų lyčių pacientams pasireiškia skirtingi GNS simptomai ir eiga. Moterims charakteringi somatinio pobūdžio nusiskundimai (simptomai) (2 lentelė), nuovargis ir raumenų įsitempimas. Somatinių simptomų gausą gali lemti moterų polinkis į neigiamą afektą ir neuroziškumą. Vyrams dėl nerimo dažniau pasireiškia įtempti santykiai su šeima ir draugais. Moterys suserga jaunesnės, remisija joms išsivysto vėliau ir rečiau. Vyrams būdingesnis dalinis pasveikimas.

Vyrams reikšmingai dažniau nei moterims kartu su GNS pasireiškia asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, priklausomybė nuo nikotino bei sutrikimai, susiję su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu. Pastaruosius pacientai vartoja norėdami susilpninti nerimo simptomus. Moterims, sergančioms GNS, nustatyti reikšmingai didesni kartu pasireiškiančių nuotaikos (išskyrus bipolinį afektinį sutrikimą) ir nerimo sutrikimų (išskyrus socialinį nerimo sutrikimą) rodikliai. Renkant anamnezinius duomenis, moterys dažniau paminėdavo, kad turi sirgusių depresija ir neįgalių šeimos narių. Tyrimuose patvirtintas genetinių ir aplinkos veiksnių ryšys su padidėjusia GNS išsivystymo rizika moterims. Be to, moterims būdinga glaudi genetinė sąsaja tarp GNS ir depresijos. GNS ir depresijos pasireiškimas kartu labiau sutrikdo funkcionavimą ir padidina savižudybės riziką.

Prieštaringi duomenys apie menstruacinio ciklo poveikį GNS eigai - vieni jį neigia, kiti nurodo, kad ikimenstruaciniu laikotarpiu GNS simptomai pablogėja net 52 proc. pacienčių. Nėštumo metu GNS paplitimo rodiklis padidėja iki 8,5-10,8 proc. Tai siejama su įvairiais veiksniais (ankstesniu susirgimo pasireiškimu, menkesniu išsilavinimu ir palaikymu, vaikystėje patirtu blogu elgesiu, tvirkinimu). Ryškiausi GNS simptomai stebimi pirmame ir trečiame nėštumo trimestruose. Nėščiosioms pasireiškiantis GNS siejasi su reikšmingu vaisiaus smegenų neurotropinio faktoriaus kiekio sumažėjimu. Po gimdymo GNS serga 4,4-10,8 proc. moterų. Gimdyvės, kurioms GNS diagnozuotas per 10 savaičių po gimdymo, dažniau skundėsi baime, seksualinio kontakto vengimu ir savo kūno seksualinio patrauklumo suvokimu, palyginti su kitomis. Joms dažniau pasireiškė GNS kartu su depresija. Gydant GNS (selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI)), šių vaistų veiksmingumas moterims mažesnis. Kitais duomenimis, sertralino (SSRI) poveikis vyrams ir moterims nesiskyrė. Reikia paminėti, kad benzodiazepinai (BZD) dažniau skiriami sergančioms GNS moterims nei vyrams.

Panikos Sutrikimas

Panikos sutrikimui (PS) būdingi staigūs, pasikartojantys, nenuspėjami (laiko ir vietos atžvilgiu), nesusiję su konkrečiomis aplinkybėmis panikos priepuoliais (PP), kurie dažniausiai pasiekia piką per kelias minutes ir trunka apie 10-20 min. Žmogų vargina padažnėjęs širdies plakimas ir kvėpavimas, krūtinės skausmai, dusulys, svaigulys, prakaitavimas, pykinimas, intensyvus nerimas, baimė išprotėti ar numirti, sutrikęs realybės pojūtis. Tarp priepuolių pasireiškia jų pasikartojimo, laukimo baimė, nerimavimas dėl galimų padarinių, vengimo elgesys.

Moterys dažniau nei vyrai serga PS ir tai itin juntama su amžiumi. Nustatytas PS paplitimo rodiklis: 15-24 metų grupėje moterims - 2,5 proc., vyrams - 1,3 proc.; 35-44 metų grupėje moterims - 2,1 proc., vyrams - 0,6 proc. Naujausiais duomenimis, moterys suserga PS santykinai vėliau nei vyrai. Minimas ryšys tarp vaikystėje patirto seksualinio išnaudojimo ir PS išsivystymo suaugusioms moterims.

Moteris dažniau ištinka PP, jos patiria daugiau panikos ir vengimo simptomų. Sergančios PS moterys, patekusios į baugias situacijas, reikšmingai labiau pasitiki šeima. Joms PP reikšmingai dažniau išsivysto išėjus iš namų vienoms ar važiuojant viešuoju transportu. Sergantiems PS vyrams, palyginti su kontroline grupe, pasireiškė stipresnis bendras nuovargis ir sumažėjęs aktyvumas, o moterims - fizinis nuovargis. PP metu reikšmingai daugiau pacienčių jautė negalavimus, susijusius su kvėpavimu, pavyzdžiui, pasunkėjusį kvėpavimą, dusulį. Moterims (nepaisant jų amžiaus) būdingas didesnis nerimo jautrumas, t. y. elgesio ar pojūčių, susijusių su nerimo patirtimi, baimė. Moterys labiau baiminasi fizinių panikos simptomų, o vyrai daug dažniau bijo socialinių nerimo padarinių. Sergančioms PS moterims, palyginti su sveikomis, didesnė piktnaudžiavimo ar priklausomybės nuo alkoholio rizika.

Nuo paauglystės moterys serga 2-3 kartus dažniau nei vyrai. Sergančios PS su agorafobija moterys labiau vengė vykti autobusu, atsidurti vienos nepažįstamoje aplinkoje, noriau pasilikdavo namuose, kad išvengtų agorafobinių aplinkybių, jas vargino gausesnės katastrofiškos mintys ir fiziniai pojūčiai, stipresnė baimė; vyrai labiau stengėsi nelikti namuose vieni, daugiau nerimavo dėl fizinės sveikatos ir galimų somatinių PP padarinių. Sergančiosioms PS su agorafobija moterims dažniau kartu pasireiškia socialinė fobija ar potrauminio streso sutrikimas (PTSS). Moteriški reprodukciniai hormonai gerokai paveikia PS eigą. Tyrime nurodyta, kad sergant PS premenstruaciniu laikotarpiu nerimas sustiprėjo 79 proc. sergančių PS pacienčių, iš kurių 58 proc. padažnėjo PP ir 47 proc. suintensyvėjo fobinis vengimas.

Nėščiosioms nurodomi itin skirtingi PS paplitimo rodikliai (0,2-5,7 proc.). Nėštumas įvairiai veikia PS eigą moterims, kurios sirgo šia liga iki pastojimo: vienoms (40-45 proc.) būklė nepakito, kitoms (30-35 proc.) - pagerėjo, trečioms (20-30 proc.) - pablogėjo. Po gimdymo padidėja PS išsivystymo ar atkryčio rizika, tačiau dalis autorių teigia, kad tuomet panikos simptomai sustiprėja mažiau nei nėštumo ir kitu metu. Menopauzės laikotarpiu gali išsivystyti PS arba pablogėti būklė - tai pasunkina klimakterinį sindromą. Pomenopauzės laikotarpiu reikšmingai susilpnėja panika ir vengimo nerimas, suretėja PP bei nereikšmingai susilpnėja vengimas ir nerimo jautrumas. Spėjama, kad PS išsivystymą lemia staigūs estrogenų kiekio pokyčiai perimenopauzės laikotarpiu ir vartojant kontraceptines priemones.

Skiriant sertraliną moterims, palyginti su vyrais, labiau pagerėjo Bendros klinikinio poveikio ir pagerėjimo vertinimo skalės (angl. Clinical Global Impression-Improvement scale (CGI-I)) balai ir suretėjo PP.

Socialinio Nerimo Sutrikimas

Socialinio nerimo sutrikimas (SNS) kartais dar vadinamas socialine fobija. Jį apibūdina stipri ir nuolatinė baimė atsidurti mažiausiai vienoje socialinėje situacijoje. Sergantieji dažniausiai baiminasi būti dėmesio centre. Tokie žmonės jaučia intensyvų nerimą, kad kitų akivaizdoje pasakys ar padarys kažką gėdinga, pasirodys nesumanūs ar nerangūs, todėl paprastai stengiasi išvengti tam tikrų situacijų.

SNS paplitimo rodiklio skirtumai išryškėja prieš lytinį subrendimą. Moterys serga 1,5 karto dažniau nei vyrai (atitinkamai 15,5 proc. ir 11,1 proc.). Joms pasireiškia daugiau ir stipresnių socialinių baimių. Moterims reikšmingai stipresnė baimė atsiranda kalbant su autoritetingais asmenimis, dalyvaujant socialiniuose renginiuose, kalbant prieš auditoriją, dirbant stebimoms, įeinant į pilną žmonių patalpą, būnant dėmesio centre, nepritariant menkai pažįstamiesiems, organizuojant pobūvius. Jos labiau bijo valgyti ar gerti viešose vietose, laikyti svarbius egzaminus. Vyrus reikšmingai stipresnė baimė vargina šlapinantis viešuosiuose tualetuose ir grąžinant prekes. Be to, sergantys SNS vyrai dažniau baiminasi pasimatymų, todėl gali likti vieniši ar išsiskyrę.

Generalizuotu SNS serga daugiau moterų nei vyrų (atitinkamai 56 proc. ir 47 proc.). Joms pasireiškia lėtinė SNS eiga, sunkesni simptomai, labiau sutrinka funkcionavimas, jas dažniau ištinka situaciniai PP. Specifinis (izoliuotas) SNS dažniau nustatomas vyrams nei moterims (atitinkamai 53 proc. ir 44 proc.). Sergančioms SNS moterims išaiškinama daugiau, palyginti su vyrais, kartu pasireiškiančių kitų psichikos ligų (atitinkamai 2,4 ir 1,9), ypač nuotaikos ir nerimo. Sergančiosioms SNS dažniausiai ir dažniau nei vyrams kartu pasireiškia panikos sutrikimas su agorafobija (atitinkamai 50 proc. ir 28 proc.) ir specifinė fobija (atitinkamai 24 proc. ir 9 proc.). Vyrams dažnai SNS pasireiškia kartu su asocialaus tipo asmenybės sutrikimu, patologiniu lošimu ir sutrikimais dėl alkoholio ar kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo.

Moterims SNS išsivystymo riziką didina vaikystėje patirtos traumos, pavyzdžiui, tėvų tarpusavio barniai ir seksualiniai užpuolimai. Negatyvi vaikystės patirtis neveikia SNS išsivystymo vyrams. Tiriant paaugles nustatyta sąveika tarp ankstyvos traumos, menstruacijų pradžios ir vėlesnės SNS rizikos. Lytinio brendimo laikotarpio traumos, palyginti su kitais laikotarpiais, reikšmingai didina nerimo sutrikimų (ypač SNS) riziką 2 metus po pirmųjų menstruacijų. SNS simptomai dažnai pablogėja ikimenstraciniu laikotarpiu. SNS paplitimo rodiklis nėščiosioms sudaro 2-4 proc. Nėštumo metu pasireiškus SNS padidėja depresijos pagimdžius rizika.

Galvos smegenų vaizdinimo tyrimuose sergantiesiems SNS, palyginti su kontroline grupe, stebėtas reikšmingas migdolinio kūno ir hipokampo sumažėjimas (atitinkamai 13 proc. ir 8 proc.). Tolesnė analizė atskleidė, kad statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tik sergantiems SNS vyrams.

Specifinės Fobijos

Specifines fobijas (SF) apibūdina nuolatinė, perdėta ar neracionali baimė, kurią sukėlė specifinis objektas ar situacija.

Iš visų nerimo sutrikimų SF prasideda anksčiausiai ir pasireiškia 2 kartus dažniau mergaitėms ir suaugusioms moterims nei vyrams (atitinkamai 12-27 proc. ir 6-12 proc.). Moteris dažniausiai vargina gyvūnų ir aplinkos baimės, o vyrus - aukščio baimė (3,3-6,3 proc.). Situacinės baimės prasideda vėliau, t. y. jauniems suaugusiesiems, ir yra būdingesnės moterims. Duomenys apie kraujo, injekcijų, sužeidimų fobijų rodiklius yra prieštaringi.

#

tags: #kas #yra #funkcinis #psichikos #sutrikimas