Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama krikščionybės ir psichologijos sąveika, remiantis psichologinių tyrimų įžvalgomis apie tikėjimą, dvasingumą ir žmogaus elgesį. Straipsnis siekia suprasti, ką psichologija gali pasakyti apie krikščionybę, atsižvelgiant į įvairius teorinius požiūrius ir empirinius duomenis.
"Naujojo Amžiaus" Sąjūdis ir Dvasinis Alkis
Šiuolaikinėje kultūroje pastebimas "Naujojo amžiaus" (New Age) sąjūdis, kuris daro įtaką įvairiems visuomenės aspektams. Šis sąjūdis atspindi šiuolaikinių žmonių dvasinį alkį ir poreikį rasti gyvenimo prasmę, ryšį su kūrinija bei asmeninio ir socialinio keitimosi troškimą. "Naujojo amžiaus" religingumas patrauklus kai kuriems krikščionims dėl to, kad jų bendruomenėse trūksta dėmesio žmogaus dvasiniam matmeniui ir jo integravimui į gyvenimą.
Krikščioniškas Atsakas į "Naująjį Amžių"
Krikščionys, susidurdami su "Naujojo amžiaus" reiškiniu, turėtų remtis savo tikėjimu ir suprasti autentišką katalikiškąjį mokymą bei dvasingumą. Svarbu atpažinti momentus, kai "Naujojo amžiaus" dvasingumas prieštarauja krikščioniškajam tikėjimui, ir griaunant pozicijas, kurias "Naujojo amžiaus" mąstytojai priešpriešina krikščioniškajam tikėjimui.
Komunikacijos Technologijų Įtaka
Šiuolaikinės komunikacijos technologijos, ypač internetas, palengvino "Naujojo amžiaus" idėjų plitimą. Internete galima rasti įvairios informacijos apie religiją, tačiau ne visa ji yra patikima. Todėl svarbu turėti informacijos apie krikščionybės ir "Naujojo amžiaus" skirtumus.
"Naujojo Amžiaus" Šaknys ir Istorija
"Naujajame amžiuje" mažai kas yra nauja. Šis sąjūdis yra Vakarų ezoterikos, išaugusios iš gnosticizmo grupių pirmaisiais krikščionybės metais, variantas. Jis plėtojosi lygiagrečiai su mokslinėmis pasaulio sampratomis ir buvo racionaliai pateisintas XVIII ir XIX amžiuose. Darvinistinė evoliucijos teorija taip pat prisidėjo prie "Naujojo amžiaus" idėjų paplitimo.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
"Naujojo Amžiaus" Trauka ir Iššūkiai Bažnyčiai
"Naujojo amžiaus" patrauklumas rodo, kad žmonės jaučia, jog krikščionių religija nebeteikia jiems to, ko jiems tikrai reikia. Žmonės ieško gilesnio dvasingumo, kuris paliestų jų širdis ir įprasmintų pasaulį. Bažnyčia turėtų dar giliau įleisti šaknis į savo tikėjimo pamatus ir išgirsti žmonių širdyse dažnai tylų šauksmą.
Karlo Gustavo Jungo Įtaka
Karlas Gustavas Jungas, analitinės psichologijos pradininkas, turėjo didelės įtakos krikščionių požiūriui į psichologiją ir dvasingumą. Jungo idėjos apie pasąmonę, archetipus ir individuaciją buvo panaudotos krikščionių mąstytojų, siekiančių integruoti psichologiją ir tikėjimą.
Pasąmonės Svarba
Jungo mąstyme pasąmonei skiriamas didžiausias dėmesys. Jis manė, kad pasąmonė yra gyvybės, gydomųjų simbolių saugykla. Anot Jungo, didžioji pasąmonės dalis susideda ne iš individo prisiminimų ir potroškių, o iš instinktų ir vaizdinių, bendrų visai žmonijai. Todėl Jungas teigė, kad ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į pasąmonės indikatorius, tokius kaip sapnai ir fantazijos.
Archetipai
Jungas teigė atradęs žmogaus mąstyme pasąmonės struktūras, kurios sukelia tam tikrus vaizdinius. Jis juos pavadino archetipais. Pavyzdžiui, jis teigė, kad kiekviename vyre užslėptas moteriškasis pradas (anima); kiekvienoje moteryje glūdi vyriškasis pradas (animus). Kiekviename žmoguje yra tamsioji pusė (šešėlis) ir pilnatvės bei vientisumo vaizdinys (Dievas).
Krikščioniškasis Jungizmas
Krikščioniškieji Jungo sekėjai pasinaudoja Jungo mintimis įvairiais būdais ir skirtingu mastu. Jie imasi pasąmonės tyrinėjimo su religiniu įsitikinimu. Tačiau krikščioniškojo jungizmo tendencija nukreipti besaikį dėmesį į save kyla iš giluminės problemos, t.y. Pagal Jungą individo „saviraiškos poreikis“ yra „varomoji jėga“, neišvengiamas dinamizmas, su kuriuo žmogus turi bendradarbiauti arba sustabdyti savo dvasinį augimą.
Taip pat skaitykite: Psichologinis žvilgsnis į charakterį
Kritika Jungo Idėjoms
Kai kurie krikščionys kritikuoja Jungo idėjas dėl to, kad jos suteikia natūraliems psichologiniams potroškiams ir vaizdiniams dieviškąją galią ir neklystamumą. Jie teigia, kad tai nukreipia Dievo žodį, kuris ateina „teisti širdies sumanymų bei minčių“. Taip pat kritikuojamas savęs užbaigimo tikslas sutaikant priešybes, nes tai susiję su idėja, jog blogis, užuot buvęs atmestas, turi būti integruotas į asmenį.
Krikščioniškas Gyvenimas
Krikščioniškas gyvenimas yra susijęs su Kristaus mokymusi, tikėjimu žmogumi ir Dievu bei pasirengimu paaukoti save dėl kitų. Kristaus valia yra ne įsakymai, o atviravimas su mumis apie tai, kokie esame pašaukti būti ir kokie galėtume būti. Būti Kristaus draugu reiškia būti Jam ištikimam ir lojaliam, pasirengusiam stoti prieš Jo mokymui neapykantos pilnus žmones ir nebijoti nukentėti.
Carl Jung ir Mitų Svarba
Analitinės psichologijos kūrėjo Carlo Jungo teigimu, žmonės turi rasti gyvus mitus, nes senieji atgyvenę, o gyvenimas be jų negali būti visavertis. Mitas gali pasiūlyti guodžiančius, praturtinančius dvasią gyvenimo mirusiųjų šalyje vaizdus. Religinis instinktas žmogui tiek pat įgimtas, kiek ir rūšies pratęsimo instinktas.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie šizofreniją
tags: #ka #sako #siuolaikinis #psichologijos #mokslas #apie