Charakteris - tai individualus asmenybės savybių derinys, atspindintis žmogaus požiūrį į tikrovę ir pasireiškiantis elgesiu bei poelgiais. Jis formuoja žmogaus santykį su pasauliu, kitais žmonėmis ir pačiu savimi. Pažinimas apie charakterį leidžia numatyti, kaip žmogus elgsis tam tikroje situacijoje ir ko iš jo galima tikėtis.
Asmenybė ir charakteris
Žodis „asmenybė“ dažnai vartojamas kalbant apie konkretų žmogų. Tačiau svarbiausia asmenybės savybė yra charakteris. Tai - individualus derinys asmenybės savybių, išreiškiančių žmogaus požiūrį į tikrovę, kuris atsispindi jo elgesyje ir poelgiuose. Charakteris - tai visuma pagrindinių žmogaus psichinių savybių, pasireiškiančių jo elgesiu ir požiūriu į pasaulį bei patį save.
Charakterio savybės ir jų pasireiškimas
Charakterio savybės žmogaus veikloje reiškiasi įvairiai, atspindėdamos:
- Požiūrį į pasaulį, tikrovės reiškinius ir visuomenę.
- Požiūrį į kitus žmones.
- Požiūrį į save.
- Požiūrį į veiklą.
Kiekviena charakterio savybė tam tikromis sąlygomis lemia tam tikrus poelgius. Drąsus žmogus nuolat renkasi drąsias elgesio formas. Norint pažinti žmogaus charakterį, reikia laiko ir nuolatinio bendravimo.
Charakterio bruožai
Charakterio bruožai reiškiasi įprastomis elgesio formomis. Jie skirstomi į kelias grupes:
Taip pat skaitykite: Tikėjimas, sąmonė ir kultūra
- Asmenybės kryptingumą rodantys bruožai: egoizmas (žmogus pirmiausia rūpinasi savo gerove), jautrumas ar šiurkštumas, polinkis bendrauti ar uždarumas, darbštumas ar tingumas, sąžiningumas ir tvarkingumas, neatsakingumas ir aplaidumas, taupumas ar išlaidumas, pagalba kitiems ar grubus požiūris į žmones, kuklumas, savikritiškumas ar išpuikimas, savigarba ar išdidumas. Kuo labiau žmogus rūpinasi kitais žmonėmis, tuo didesnių laimėjimų pasiekia savo veikloje.
- Valingi charakterio bruožai: išreiškia mokėjimą ir įprotį sąmoningai reguliuoti savo elgesį, veiklą pagal tam tikrus principus, nugalėti kliūtis siekiant tikslo. Tai tokie bruožai, kaip tikslo siekimas, susivaldymas, drausmingumas, drąsa. Šie bruožai vertingi, kai juos turi doroviškai išlavintas žmogus.
Visi charakterio bruožai atsispindi veiksmuose, poelgiuose, santykiuose ir juos ugdo. Vyriškumą ugdo vyriški poelgiai, o charakterio bruožu jie tampa tada, kai tie poelgiai nebėra atsitiktiniai epizodai žmogaus gyvenime ir virsta įpročiais.
Charakterio formavimasis
Charakteris formuojasi veikiamas visuomenės aplinkos ir asmeninės patirties. Didelę įtaką jam turi veikla ir darbas. Todėl jis ugdomas racionaliu žmogaus veiklos organizavimu, nuolatine kontrole ir pagrįstais reikalavimais. Svarbią reikšmę darbininkų, ypač jaunų, drąsumui ugdyti turi vadovo, meistro ar globotojo požiūris į darbą ir žmones.
Apibūdinant charakterį, paprastai išskaičiuojami jo bruožai, susiję su temperamentu (dinamiškumas, impulsyvumas, pusiausvyra) ir emocijomis (draugiškumas, emocionalumas, nuotaikingumas, sentimentalumas, šaltumas, nejautrumas, švelnumas).
Empatiškumo ugdymas
Empatiškumą galima ugdyti. Žymus anglų rašytojas Dž. Oldridžas skatindavo savo sūnus žaisti tokį žaidimą - pažiūrėti pro langą į praeivį ir pamėginti pajausti, įsivaizduoti, ką tasai galvoja, kokios jis nuotaikos, kur eina, kas jis toks. Empatiškumui įtakos turi auklėjimo pobūdis vaikystėje ir temperamentas. Geriausia empatiškumo mokykla - šeima. Vaikinas ar mergina turėtų dažnai pasijusti mamos ir tėčio pozicijoje, kad suprastų jų rūpesčius ir jaudinimąsi dėl vaikų elgesio.
Temperamento įtaka charakteriui
Nors charakteriu dažnai vadiname ir temperamentą, ir valios savybes, ir jausmus, tai nėra visiškai teisinga. Tarp charakterio ir temperamento yra artimas ryšys. Nuo temperamento priklauso charakterio savybių išorinis reiškimasis. Pavyzdžiui, dviem vaikinams būdingas charakterio savybių bruožas yra visuomeniškumas, noras bendrauti. Tačiau šio charakterio bruožo reiškimasis pirmojo (sangviniko) ir antrojo (flegmatiko) studento elgesyje žymiai skirsis.
Taip pat skaitykite: Psichologinis žvilgsnis į charakterį
Labai įdomūs duomenys gauti tiriant monozigotinius dvynukus. Jie turi tas pačias biologines, nervų sistemos, temperamento savybes ir, atrodo, augdami vienoje šeimoje, turėtų įgyti ir tas pačias charakterio savybes. Tačiau visai panašūs charakteriai formuojasi tada, kai dvynukai auga skirtingose šeimose. Tai paaiškinama tuo, kad augdami vienoje šeimoje, jie priversti skirtingai veikti, todėl formuojasi ir skirtingi jų įpročiai bei charakterio savybės.
Temperamentas sąlygoja charakterio formavimąsi per veiklą. Galvodami apie savo charakterio formavimąsi, turėtume atidžiai ir ilgą laiką stebėti, kaip elgiamės su žmonėmis, mokomės ir dirbame. Stebėdami savo veiksmus ir poelgius, galime įžvelgti, kurie charakterio bruožai jau susiformavę, kurie tik pradeda formuotis, o kuriuos reikėtų atkakliai formuoti.
Emocijų įtaka charakteriui
Charakterį sunku pažinti nesiorentuojant savo emocijų ir jausmų pasaulyje, nes daug charakterio bruožų susiformuoja jausmų pagrindu. Žmogaus emocijų sritis nepaprastai įvairi ir turininga, todėl charakteriui turi didelę reikšmę. Ar jaunuolis dažnai išgyvena džiaugsmą, pakilimą, optimizmą, draugiškumą ar rūpestį, liūdesį, nerimą, piktį - visa tai be pėdsako jo charakteriui nedingsta.
Ilgiau ar trumpiau trunkančios, intensyvios, nepilnai išreikštos emocinės būsenos vadinamos nuotaikomis. Kai nuotaika džiugi, žmogus linkęs suvokti viską gražiau ir geriau. Draugo nuotaikos žmogus tuos pačius reikalavimus jau priima nemaloniai ir irzliai. Taigi nuotaika nėra pastovi, ji svyruoja ir kinta. Jas sukelia įvairūs stimulai ir įvykiai. Fizinė savijauta gali būti ir blogos, ir geros nuotaikos priežastis.
Savęs pažinimas ir charakterio ugdymas
Iš tikrųjų mes nežinome daugybės savo pačių ir kitų žmonių vidinio pasaulio paslapčių. Ne be reikalo senovės graikai ant vienos šventyklos užrašė puikius žodžius: „Pažink save“. Ir štai remdamasis humanitariniais mokslais žmogus ir pažįsta save. Žmogus, bendraudamas su kitais žmonėmis, pažįsta juos, pastebi jų charakterio skirtumų reikšmę darbe. Pažindamas kitus, jis gali įvertinti ir savo charakterį. Tai sudaro pagrindą saviauklai.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie šizofreniją
Žmogaus eisena ir charakteris
Žmogaus eisena taip pat gali atskleisti jo charakterio ir temperamento ypatumus.
- Greita, nervinga ir nerimastinga eisena rodo gyvybingą ir aktyvų žmogų.
- Lėta eisena išduoda apsnūdimą, ramumą ar net tingumą.
- Žmogus, einantis tarsi žygiuotų, yra ekstravertas, siekiantis savo tikslo.
- Smulkūs žingsneliai būdingi intravertams, atsargiems ir viską apskaičiuojantiems žmonėms.
- Platus, bet lėtas žingsnis gali rodyti norą pasirodyti ir atkreipti į save dėmesį.
- Pernelyg atsipalaidavusi eisena byloja apie nesidomėjimą aplinkiniais ar užslėptą pasipriešinimą.
- Kapota ir neritminga eisena išduoda žmogaus silpnumą ir baimę supantį pasaulį.
- Ritmingai žygiuojantis ir klubus judinantis žmogus pretenduoja į erdvę aplinkui save.
- Pernelyg siūbuojanti klubais moteris yra įsitikinusi savo patrauklumu ir stengiasi atkreipti vyrų dėmesį.
- Vos pasivelkantis žmogus yra silpnos valios, neryžtingas, lėtas ir tingus.
- Lėtai, smulkiais žingsneliais einantis žmogus, stengdamasis išlaikyti tiesią viršutinę kūno dalį, yra arogantiškas ir narciziškas.
- Nenatūraliai kampuota eisena byloja apie vidinius kompleksus ir problemas bendraujant su aplinkiniais.
- Impulsyvi eisena, su pabrėžtinai plačiais ir greitais žingsniais bei mojavimu rankomis, rodo žmogaus norą atrodyti aktyviam.
- Eidamas žmogus nuolat stiebiasi aukštyn, o jo pėdos įtemptos - jis siekia kažkokių „aukštų tikslų“ ar idealo.
Pagal eiseną galima padaryti preliminarias išvadas apie žmogaus asmenybę. Tačiau reikia atsižvelgti ir į fizinę būseną, nes pagyvenusiems ir sergantiems žmonėms greitai eiti sunku.