Šizofrenija - tai psichikos liga, kuria serga vienas iš šimto 18-30 metų žmonių. Nepaisant didelio paplitimo, tai išlieka viena neaiškiausių ligų pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip šizofrenija paveikia žmogaus suvokimą, ypač klausos haliucinacijas, ir kokie yra šiuolaikiniai gydymo būdai.
Monikos istorija: nuo svajonių iki realybės
25 metų Monika turėjo viską, ko galėjo trokšti: medikės diplomą, ištikimus draugus ir vaikiną, su kuriuo kartu mėgavosi alpinizmu. Tačiau vienas bauginantis dalykas slėgė jos širdį - jai ėmė vaidentis įvairūs balsai: juokingi, pikti, komentuojantys jos veiksmus.
„Tas pasikeitimas buvo vos juntamas. Jos gerai nepažinoję žmonės nieko nė neįtarė, - pasakoja Artūras, Monikos vaikinas. - Tai buvo ta pati Monika, tik blankesnė, lyg nutapyta akvarele. Ji atrodė nutolusi ir susirūpinusi. Nenorėdavo, kad ją liesčiau. Iš pradžių maniau, jog ji pamilo kitą vaikiną.“
Tačiau Monika nebuvo „nutolusi“, kaip manė Artūras. Padėtis buvo kur kas rimtesnė. Vieną rytą ji pažadino Artūrą ir susijaudinusi pasakė: „Aš radau džiungles. Vandeniai sako, kad jiems reikia poilsio. Ar negalėtume tai suorganizuoti?“ Artūrą apėmė baimė: „Apie ką tu kalbi, Monika?“ Ji rankos mostu jį nutildė ir atsakė kažkam nematomam: „Taip, taip. Mėnulžuvės ir medetkos, darykite, kas jums įsakyta. Ar radote mano dantų akmenų pižamą?“
Ši istorija atskleidžia, kaip šizofrenija gali paveikti žmogaus realybės suvokimą ir elgesį.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
Eksperimentas, atveriantis akis
Seselė Marija, susitikusi su neseniai diagnozuotų šizofrenikų artimaisiais, prašo jų atlikti eksperimentą. Du šeimos nariai sustoja iš abiejų pusių trečiajam ir garsiai kalba jam tiesiai į ausis. Per tą kakofoniją Marija su juo pradeda sudėtingą pokalbį ir kalba tol, kol eksperimento dalyvis pasiduoda - sugeba išgirsti tik žodžių kratinį.
„Skirtumas tas, - sako Marija, - kad šis trigubas šnekėjimas baigiasi, kai nutraukiu eksperimentą. Sergančiajam šizofrenija balsai nenutyla niekada. Šis paprastas eksperimentas padeda šeimos nariams suvokti, ką patiria sergantieji šizofrenija.“
Ligita, kurios 24 metų dukteriai prieš metus diagnozuota šizofrenija, aiškina, kad net toks paprastas veiksmas kaip televizoriaus žiūrėjimas šizofrenikui yra labai sunkus uždavinys. Viską užgožia triukšmas, ypač pašaliniai garsai. Šizofrenikas nesugeba „filtruoti“ garsų ir informacijos, todėl girdi baisią erzelynę, trukdančią net mąstyti.
Šizofrenija: mitai ir tikrovė
Žodis „šizofrenija“ kelia baimę net labai apsišvietusiems žmonėms. Išgalvotą asmenybės skilimo koncepciją Holivudas panaudojo tokiuose kultiniuose filmuose kaip „Daktaras Džekilas ir ponas Haidas“ bei „Trys Evos veidai“. Juose šizofrenikai vaizduojami kaip agresyvūs ir neprognozuojamo elgesio žmonės. Todėl daugelis ėmė manyti, kad šizofrenija yra gėdinga liga. Šią nuostatą iki šiol sunku pakeisti.
Moniką paliko net seni geri draugai, pažinoję ją nuo vaikystės. Klaidinga manyti, kad šizofrenikai yra pavojingi ir lengvai pasiduodantys kitų įtakai. Daugumos jų mąstymas toks pakrikęs, kad jie vos pajėgia atlikti kasdienius darbus, jau nekalbant apie sugebėjimą gyventi dvigubą gyvenimą. Tiesa tik ta, kad tai viena neaiškiausių ligų pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
Deivido istorija: kova su haliucinacijomis
Mokykloje Deividui puikiai sekėsi: jis buvo pirmūnas, mokyklos žurnalo redaktorius, debatų dalyvis ir banglentininkas. Be to, vienoje grupėje grojo gitara. Tačiau antraisiais studijų metais Deividą ėmė kamuoti haliucinacijos. Jam diagnozuota šizofrenija.
„Aš prisimenu, kaip pirmą kartą išgirdau balsus, - sako 26 metų Deividas. - Vieną vėlyvą sekmadienio vakarą eidamas į virtuvę išgirdau buvusios merginos balsą: „Tavo smegenys pūva. Tu esi blogas ir niekam tikęs. Tu mirsi, jei pirmiau nežengsi kaire koja. Ženk kaire koja.“ Apsidairiau, iš kur sklinda balsas, bet tuo pat metu supratau, kad man pasivaideno. Niekam apie tai nepasakojau.“
Dabar Deividas užsisklendęs, su niekuo nebendrauja. Nuo menkiausio streso jo ligos simptomai paaštrėja, todėl jis gali dirbti tik paprasčiausius darbus. Bet vaikinui, galima sakyti, dar pasisekė - vartodamas vaistus jis rečiau regi haliucinacijas ir girdi balsus. Tačiau vis tiek jaučiasi vienišas: „Nebesusitinku su draugais. Pasiilgau jų.“
Silvijos istorija: gyvenimas stiklinėje kapsulėje
„Neįmanoma nusakyti būsenos, kai protas tampa priešu, - sako 32 metų stomatologo asistentė Silvija, kuriai prieš ketverius metus diagnozuota šizofrenija. - Žiūrint į mylimą žmogų, jo veido bruožai ima sklaidytis, iš visų kampų pradeda lįsti gyvatės, mintys virsta kritikuojančiais ir erzinančiais balsais.“
Ji yra ištekėjusi, augina du vaikus ir gyvena, galima sakyti, normalų gyvenimą, tačiau vartoja šalutinį poveikį turinčius vaistus. „Jaučiuosi, lyg būčiau uždaryta stiklinėje kapsulėje ir atskirta nuo viso pasaulio“, - aiškina ji.
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
Šizofrenijos gydymas: nuo beprotnamio iki normalaus gyvenimo
Bet nuo tada, kai šizofrenija pripažinta liga, prognozės labai pagerėjo. Iki 6-ojo dešimtmečio, kol dar nebuvo išrasti antipsichoziniai vaistai, šizofrenija buvo tiesiausias kelias į beprotnamį. O dabar 60 proc. ligonių gali gyventi visavertį gyvenimą.
Liūdniausia, kad ne visi artimieji gali padėti šia liga susirgusiems šeimos nariams. Neretai pasitaiko, kad šizofrenija sergantys vaikai jaučiasi kur kas geriau gyvendami atskirai nuo tėvų. Ligonių tėvai ir artimieji susiduria su nemažais sunkumais, o gydytojai stengiasi išmokyti pacientus gyventi kiek įmanoma normalesnį gyvenimą. Kai kurie tėvai jaučiasi kalti, kad apleido vaikus, ir norėtų juos laikyti savo namuose, bet trečią dešimtį įpusėjusiam žmogui nėra gerai gyventi kartu su tėvais.
Gėdydamiesi savo ligos, šizofrenikai stengiasi apsigyventi ten, kur būtų lengviau ją įveikti. Deivido šeimai pavyko - jie rado vieno kambario butą daugiabučiame name, kuriame gyvena ir daugiau psichikos problemų turinčių jaunuolių. Tačiau ne visiems tai tinka.
„Moniką reikia nuolat skatinti, - sako Roma, Monikos motina. - Nuo vaistų ji tampa mieguista, aš ją turiu priversti atsikelti ir susitvarkyti. Likusi viena ji ištisas dienas gulėtų lovoje.“
Roma vis dar tiki, kad Monikos būklė pagerės, kai daugiau sužinosime apie šizofreniją ir išmoksime ją gydyti. Ją labiausiai skaudina aplinkinių baimė ir negatyvi nuostata sergančiųjų atžvilgiu.
Zitos istorija: liga kaip malonė
46 metų teisininkė Zita šia liga serga jau šešiolika metų. „Sulaukusi vos trisdešimties, vieną naktį pabudau nuo siaubingos baimės. Puoliau daužyti indus, tuščius butelius. Viso proto nepraradau - išsikviečiau greitąją. Medikai suleido raminamųjų ir jau norėjo išeiti, bet aš primygtinai prašiau nuvežti į ligoninę“, - prisimena moteris.
Vieną rytmetį ji parašė aštuonis eilėraščius, bet nejuokais išsigando tokio žodžių antplūdžio. Labiausiai Zitą supranta jos mama: „Ji manęs neklausinėja, ar aš nepamiršau išgerti vaistų, nelepina, bet, jei ką nors negerai padarau, taip ir sako: „Esi kvaila“. Aš dėl to nė kiek neįsižeidžiu. Man net geriau, kad ji nevengia vartoti šio žodžio, nes kvailystė ir yra kvailystė.“
Zitai padėjo ličio druska, kurios koncentracija kraujyje bent kartą per mėnesį tiriama laboratorijoje. Kol ji neįsikalė į galvą esanti ligonė, negalėjo priprasti prie minties, jog nuolat teks gerti vaistus. „Kol visa tai supratau, nutekėjo nemažai vandens. Tenoriu, kad aplinkiniai mus vertintų kaip žmones, o ne antrarūšes būtybes. Mums nereikia perdėtos globos, gailesčio. Mes viską patys sugebame, jei tik sulaukiame normalaus gydymo“, - teigia skųstis nemėgstanti moteris. Ji ligą suvokia kaip malonę, unikalią patirtį, neprieinamą banaliems tipams.
Kas apskritai yra šizofrenija?
Šizofrenija pasireiškia įvairiai: pradedant haliucinacijomis, kamuojančiomis ir normalius žmones, ir baigiant rimtu mąstymo sutrikimu. Pasaulyje šia liga serga daugiau kaip 55 milijonai žmonių. Tarp psichikos ligonių - trys ketvirtadaliai šizofrenikų. Ji viena migločiausių ir sunkiausiai nustatomų ligų, nes dar nėra diagnostinių tyrimų, leidžiančių psichinių ligų gydytojams tvirtai pareikšti: „Tai šizofrenija“. Vis dar ginčijamasi dėl tikslaus šios ligos apibūdinimo.
Vokiečių psichiatras ir šizofrenijos ekspertas Kurtas Schneideris teigia, jog yra didelė tikimybė, kad žmogus serga šizofrenija, jei jam pasireiškia bent vienas iš šių požymių:
- Girdėjimo haliucinacijos (mintys virsta balsais);
- Lytėjimo haliucinacijos;
- Jausmas, kad kažkas kontroliuoja visus jo poelgius;
- Klaidingas suvokimas;
- Mąstymo ir kalbos sutrikimas.
Tinkamai gydomi kai kurie ligoniai visiškai pasveiksta (apie 25 proc.), kiti - iš dalies (apie 25 proc.), dar kiti - ne visiškai (apie 15 proc.). Deja, 10 proc. ligonių miršta - nusižudo arba žūva per dėl jų mąstymo sutrikimo įvykusį nelaimingą atsitikimą. Likę nutraukia gydymą, todėl jų likimas nežinomas.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 1999 metais Lietuvoje šizofrenija sirgo per 20 tūkst. žmonių - tai tik mažytė psichikos ligonių, kuriems paprastai suteikiama pirmoji arba antroji neįgalumo grupė, dalis. Vieni jų laikomi neveiksniais, nepakaltinamais, o kiti turi piliečio teisę balsuoti.
Švenčionių rajone Strūnos pensione yra globotinių, kurie šia liga serga ilgiau nei trisdešimt metų. Didžiąją savo gyvenimo dalį jie praleido už spygliuotos vielos ar budriai saugomų durų. Dar visai neseniai psichiatrijos ligoninėse prasidėjo perversmas: moterims leista turėti metalines šukas, veidrodėlį, valgyti šaukštu ir šakute, naudotis žirklėmis, megzti ar nerti vašeliu. Nustota bijoti pačių ligonių. Tik labai sunkus ligonis rymo susimetęs į kuprą, inertiškai linguoja ir sunkiai pažadinamas iš apatijos. Kraštutinis šizofrenijos atvejis - autizmas, kai ligonis negali pakęsti kitų žmonių, užsisklendžia savo rebusų pinklėse, nustoja domėtis savimi.
Šizofrenijos priežastys ir paveldimumas
Šizofrenijos, kaip pavojingiausios psichikos ligos, mitas iki šiol pagrįstas neteisingomis baimėmis ir gandais. Šia liga nesusergama dėl blogų tėvų ar nesėkmių, nors gali būti, kad kariuomenėje jaunuolį iki pamišimo nukankina muštras. Arba gimdydama moteris taip prisikankina, kad vėliau jai ima vaidentis, jog kažkas gviešiasi pavogti jos vaiką. Jei ši liga kamuoja kurį nors tėvų, brolį ar seserį, tikimybė, kad susirgs ir kitas šeimos narys yra tik 10 proc. Net jei serga abu tėvai, apie 16 proc. vaikų gimsta visiškai sveiki.
D.Survilaitė teigia, jog šeimos nariai neturėtų ginčytis su ligoniu, iš jo šaipytis ar įrodinėti, kad jo mintys neatitinka tikrovės. Šizofrenikai nesugeba kritiškai žvelgti į save. Paprastai jie neskiria, kur baigiasi jų mintys ir kur prasideda kitas pasaulis - jie viską jungia į vieną visumą.
Meno terapijos studijoje „Paukštė“ dažniausiai ligoniai piešia plika akimi nematomus dalykus, tarkim, medžių šaknis, labai smulkias interjero detales, rentgeno nuotraukas primenančius vaizdus arba visą popieriaus lapą pripildo tokių pat daiktų. „Lankydamasi Gdanske, Londone, mačiau tokius pat ligonių pieštus lėktuvus - tik su jų valstybių ženklais“, - pasakoja D.Survilaitė.
Artimiesiems nederėtų perlenkti lazdos globojant ligonį. Sergantis žmogus turi jaustis saugus, bet neprarasti savarankiškumo.
Sergančiųjų šizofrenija patirtys: balsai galvoje
Sergantieji šizofrenija britai nusprendė pasidalinti, ką jie savyje girdi. Tokių žmonių Jungtinėje Karalystėje priskaičiuojama 220 tūkstančių.
Kyleʼas: kova su savižudiškais balsais
Po kankinančio išsiskyrimo ir darbo netekimo Kyleʼas trumpam paniro į depresiją ir pradėjo girdėti balsą, sakantį, kad jis yra nieko vertas ir dėl to privalantis nusižudyti. Balsą pirmą kartą Kyleʼas išgirdo prieš dešimt mėnesių. Ir tiek laiko šis balsas nuolat liepia šokti nuo pastatų ir skardžių.
„Buvau labai labai pasimetęs, dėl to, manau, balsas taip lengvai užvaldė ir pradėjo mane kontroliuoti“, - kalbėjo Kyleʼas dokumentiniame filme „Balsai mano galvoje“, rodomame per BBC3 kanalą.
Iš pradžių Kyleʼas niekam neprasitarė, kad girdi balsą. Jis bandė negirdėti balso nukreipdamas savo dėmesį muzika. Tačiau po ilgus mėnesius trukusių kančių Kyleʼas nusprendė išpjauti blogį iš savo galvos. Netekęs bet kokios vilties, peilio ašmenimis jis brūkštelėjo sau už dešinės ausies, ten, iš kur atrodė, kad sklinda balsas.
Netekęs daug kraujo Kyleʼas prarado sąmonę. Kai jis atsigavo, balsas šnabždėjo į ausį: „Tu ką tik nužudei žmogų“. Kyleʼas tuo patikėjo.
Apimtas baimės ir sumišimo Kyleʼas sutikai nepažįstamajai pasakė, kad jis nužudė žmogų, o ši iškvietė policiją. Išsigandęs, kad bus uždarytas, Kyleʼas pabėgo ir paskambino savo mamai.
Kai mama susirado Kyleʼą, jo veidas buvo kruvinas. Jam neliko nieko kito, kaip viską papasakoti apie balsą. Kyleʼą paguldė į psichiatrinės ligoninės palatą, kurioje jis praleido mėnesį.
Kad atsikratytų balso, kuris jam sugriovė gyvenimą, ar bent jau jį pritildytų, šiuo metu Kyleʼas geria vaistus ir dalyvauja terapijoje. Susirado ir naują darbą - įsidarbino viešbučio tarnautoju.
Daugeliu atvejų pokalbiai su terapeutu apie balsų atsiradimo priežastis gali palengvinti nelaimėlių rūpesčius. Dauguma jų, grumdamiesi su savo vidiniais demonais, gali pasitelkti tokius pat būdus, kokius naudoja nerimo apimti žmonės siekdami nusiraminti priepuolių metu.
Kaip ten bebūtų, Kyleʼas visada turės galvoje randą, atsiradusį nuo susižalojimo peiliu, ir turės gyventi suprasdamas, kad balsai niekada pilnai neišnyksta.
Emmalina: velnio balsas ir baimė išeiti iš namų
Emmalinai išslydo iš po kojų virtuvės grindys, kai netikėtai buvo užklupta bauginančio balso. Jis jai sakė: „Kai tu išeisi iš namų, aš tave nužudysiu.“
Niekas kitas to balso negali girdėti. Emmalinos tikinimu, tai yra velnio balsas. Jis Emmaliną kankina kiekvieną akimirką ir įbaugina ją tiek, kad ji bijo išeiti iš namų.
Balsus Emmalina pradėjo girdėti nuo aštuonerių. Paskutinius trejus metus pradėjo su jais kalbėtis.
Emmalina girdi tris balsus - velnio, Katie, savo „artimiausios draugės“, ir mamos. „Katie padėjo man anksčiau išgyventi sunkius laikus“, - teigia Emmalina.
Vaikystėje Emmalina patyrė seksualinę prievartą ir patyčias. Gydytojai teigia, kad traumų patyrimas ankstyvame gyvenimo etape dažnai būna susijęs su balsų girdėjimu ar daugybinės asmenybės sutrikimo išsivystymu.
„Be Katie vaikystėje būčiau neišgyvenusi, - sako Emmalina. - Mano gyvenimas buvo nepakeliamas.“
Tačiau Katie ne visada palaiko Emmaliną. Emmalina prisipažino, kad kartą Katie liepė žaloti save ir trenkti su plaktuku sau per riešus.
Katie dažnai Emmaliną įžeidinėja, vadina Emmaliną „stora kale“, kai ši valgo, pripildo galvą rasistinių frazių tais retais atvejais, kai išsiruošia iš namų.
Paskutinėmis dienomis Emmalinai išeiti iš namų iš viso sudėtinga dėl padažnėjusio balso, kurį ji priskiria velniui, girdėjimo. Kalbėdamas baugiu, aukštutiniam socialiniam sluoksniui būdingu akcentu, jis nuolat sako Emmalinai, kad ji žus, jei peržengs slenkstį. Taip pat velnio balsas grasina: „Aš nusvilinsiu tau odą iki kaulų. Aš nutempsiu tave į pragarą. Aš pričiupsiu tave.“
tags: #sizofrenija #ka #sako #balsai