Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime galimybes rasti alternatyvų miego gydymo būdų vietoj Xanax, atsižvelgiant į saugumą ir susijusias rizikas. Informacija pateikiama iš įvairių perspektyvų, atsižvelgiant į teisėsaugos, medicinos specialistų ir pacientų nuomones, siekiant pateikti kuo išsamesnį ir objektyvesnį vaizdą. Taip pat išnagrinėsime Xanax, populiaraus vaisto nuo nerimo, prieinamumą be recepto, jo saugumą, riziką ir alternatyvas. Atsižvelgsime į įvairius aspektus, nuo teisinių niuansų iki potencialių priklausomybės problemų ir galimybių gauti profesionalią pagalbą.
Kas Yra Xanax ir Kam Jis Skirtas?
Xanax (alprazolamas) yra benzodiazepinų grupės vaistas, dažniausiai skiriamas nerimo sutrikimams, panikos atakoms ir nerimui, susijusiam su depresija, gydyti. Jis veikia centrinę nervų sistemą, slopindamas smegenų veiklą ir sukeldamas raminamąjį poveikį. Dėl šio poveikio, Xanax gali būti veiksmingas trumpalaikiam simptomų palengvinimui, tačiau ilgalaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę ir kitus nepageidaujamus šalutinius poveikius.
Konkrečiai, alprazolamas veikia sustiprindamas neurotransmiterio GABA (gama-amino sviesto rūgšties) poveikį smegenyse. GABA padeda sumažinti neuronų sužadinimą, taip mažindamas nerimą ir įtampą.
Benzodiazepinai, tokie kaip Xanax, yra galingi vaistai, todėl jų vartojimas turi būti griežtai kontroliuojamas gydytojo. Netinkamas vartojimas arba per didelės dozės gali sukelti rimtų šalutinių poveikių, įskaitant priklausomybę, abstinencijos sindromą ir net mirtį, ypač derinant su alkoholiu ar kitais slopinančiais vaistais.
Ar galima įsigyti Xanax be recepto?
Teisiškai, Xanax Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių yra receptinis vaistas. Tai reiškia, kad norint jį įsigyti, būtinas gydytojo išrašytas receptas.
Taip pat skaitykite: Cipralex šalutiniai poveikiai
Vaistinės negali parduoti šio vaisto be tinkamo recepto. Bandymai įsigyti Xanax nelegaliai, pavyzdžiui, internetu iš nepatikimų šaltinių, yra ne tik neteisėti, bet ir labai pavojingi. Tokiu būdu įsigyti vaistai gali būti padirbti, netinkamos sudėties ar netgi užteršti pavojingomis medžiagomis. Įsigijimas be recepto yra nelegalus ir susijęs su didelėmis rizikomis, įskaitant galimybę įsigyti padirbtus vaistus arba vaistus su nežinomomis medžiagomis.
Recepto reikalavimas yra būtinas dėl kelių priežasčių, įskaitant priklausomybės riziką, toleranciją ir abstinencijos sindromą. Gydytojas, prieš skirdamas Xanax, įvertina paciento būklę, rizikos faktorius ir potencialią naudą.
Nors Xanax įsigijimas be recepto yra nelegalus, egzistuoja nelegalūs šaltiniai, pavyzdžiui, internetinės vaistinės be licencijos ar nelegalūs narkotikų prekeiviai. Tačiau tokie šaltiniai kelia didelę riziką.
Kodėl Xanax Reikalauja Recepto?
Xanax priklauso benzodiazepinų grupei, kuri žinoma dėl savo potencialo sukelti priklausomybę ir kitus nepageidaujamus poveikius. Recepto reikalavimas yra būtinas dėl kelių priežasčių:
- Priklausomybės rizika: Xanax yra priklausomybę sukeliantis vaistas. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti fizinę ir psichologinę priklausomybę. Receptas užtikrina, kad vaistas būtų vartojamas prižiūrint gydytojui, kuris gali stebėti priklausomybės požymius. Ilgalaikis Xanax vartojimas gali sukelti fizinę ir psichologinę priklausomybę. Staigus vaisto nutraukimas gali sukelti abstinencijos simptomus, tokius kaip nerimas, nemiga, drebulys, traukuliai ir net psichozė.
- Šalutiniai poveikiai: Xanax gali sukelti įvairius šalutinius poveikius, įskaitant mieguistumą, galvos svaigimą, koordinacijos sutrikimus, atminties problemas ir depresiją. Gydytojas gali įvertinti paciento sveikatos būklę ir parinkti tinkamą dozę, kad sumažintų šalutinių poveikių riziką.
- Sąveika su kitais vaistais: Xanax gali sąveikauti su kitais vaistais, įskaitant alkoholį, opioidinius skausmą malšinančius vaistus ir kitus raminamuosius vaistus. Šios sąveikos gali būti pavojingos gyvybei. Netinkamas vartojimas: Dėl raminamojo poveikio, Xanax gali būti netinkamai vartojamas rekreaciniais tikslais. Receptas padeda apriboti netinkamą vartojimą ir priklausomybės plitimą.
- Tolerancija: Laikui bėgant, organizmas gali priprasti prie Xanax poveikio, todėl reikia didesnės dozės, kad būtų pasiektas toks pat efektas. Tai gali padidinti priklausomybės ir perdozavimo riziką.
- Psichikos sveikatos problemų maskavimas: Xanax gali laikinai sumažinti nerimą, tačiau jis negydo pagrindinės psichikos sveikatos problemos. Ilgalaikis Xanax vartojimas gali maskuoti simptomus ir atitolinti tinkamą gydymą.
Xanax šalutinis poveikis
Šis vaistas turi galimybę sukelti šalutinį poveikį, kaip ir bet kuris kitas vaistas. Keli iš dažniausių šalutinių poveikių, kurie gali pasireikšti vartojant, yra mieguistumas, galvos skausmas, sumišimas, sutrikusi koncentracija, atminties sutrikimas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, padidėjęs prakaitavimas, drebėjimas, padidėjęs jautrumas šviesai ir garsams, padidėjęs nerimas, depresija ir priklausomybė.
Taip pat skaitykite: COAXIL vartojimo instrukcija
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra stiprus raminamasis vaistas, kuris gali sukelti priklausomybę, jei vartojamas ilgą laiką arba netinkamai. Jei vartojate Xanax, turėtumėte laikytis gydytojo nurodymų ir nedidinti ar mažinti dozės be jo leidimo. Jei pastebite bet kokius šalutinius poveikius ar jums kelia nerimą, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją.
Xanax Naudojimo Privalumai
Vartojimas šio alprazolamo vaisto gali turėti keletą naudingų efektų, kai jis yra vartojamas gydymo tikslais, įskaitant:
- Trumpalaikis nerimo ir baimės malšinimas: Xanax yra stiprus raminamasis vaistas, kuris veikia greitai ir gali padėti sumažinti nerimą, baimę, panikos priepuolius ir kitus simptomus.
- Geresnis miegas: Xanax taip pat gali padėti geriau užmigti ir pagerinti miego kokybę. Tai ypač svarbu tiems, kurie kenčia nuo miego sutrikimų, susijusių su nerimu ar stresu.
- Gera savijauta: Xanax taip pat gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti įtampą. Jis gali padėti sumažinti fizinį diskomfortą, kuris susijęs su nerimu, tokiu kaip raumenų įtampa, galvos skausmas ir kitų simptomų.
Svarbu atsiminti, kad Xanax yra stiprus raminamasis vaistas, kuris turi būti vartojamas tik pagal gydytojo nurodymus ir tik tuo atveju, jei jis yra būtinas gydymui.
Rizika Įsigyjant Xanax Be Recepto
Įsigyjant Xanax be recepto, susiduriama su didele rizika:
- Padirbti vaistai: Nelegalūs šaltiniai dažnai parduoda padirbtus vaistus, kurie gali neatitikti deklaruojamos sudėties arba turėti pavojingų priemaišų. Tokie vaistai gali būti neefektyvūs arba sukelti rimtų sveikatos problemų. Internetu įsigyti vaistai gali būti padirbti, t. y. jie gali būti pagaminti iš netinkamų ingredientų arba visai neturėti veikliosios medžiagos.
- Neteisinga dozė: Be gydytojo priežiūros, sunku nustatyti tinkamą Xanax dozę. Per didelė dozė gali sukelti perdozavimą, o per maža - neefektyvumą. Neturint gydytojo priežiūros, sunku nustatyti tinkamą Xanax dozę. Per didelė dozė gali sukelti perdozavimą, o per maža - neefektyvų gydymą.
- Sąveika su nežinomomis medžiagomis: Nelegalūs vaistai dažnai maišomi su kitomis medžiagomis, kurių poveikis gali būti nenuspėjamas ir pavojingas. Jei vartojate kitus vaistus, Xanax gali su jais sąveikauti ir sukelti nepageidaujamus poveikius. Būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kad būtų išvengta pavojingų sąveikų.
- Priklausomybė ir nutraukimo sindromas: Vartojant Xanax be gydytojo priežiūros, padidėja priklausomybės rizika. Priklausomybė gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, santykiams ir finansams. Staigus vaisto nutraukimas gali sukelti nutraukimo sindromą, kuris pasireiškia nerimu, nemiga, traukuliais ir kitais simptomais. Staigus Xanax vartojimo nutraukimas gali sukelti abstinencijos sindromą, kuris gali būti labai nemalonus ir net pavojingas.
- Teisinės pasekmės: Xanax įsigijimas be recepto yra nelegalus ir gali sukelti baudžiamąją atsakomybę. Įsigyjant ir vartojant Xanax be recepto, galima susidurti su teisinėmis pasekmėmis.
Alternatyvos Xanax Gydymui
Yra daug alternatyvių būdų gydyti nerimą ir panikos atakas, kurie yra saugesni ir mažiau priklausomi nei Xanax. Štai keletas iš jų:
Taip pat skaitykite: Xanax poveikis ir rizika
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET yra psichoterapijos forma, kuri padeda pacientams identifikuoti ir keisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusį su nerimu. Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kitos terapijos gali padėti išmokti valdyti nerimą ir panikos atakas. Terapija padeda identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, kuris prisideda prie nerimo.
- Vaistai nuo depresijos (SSRI): SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai) yra vaistai, dažnai skiriami nerimo sutrikimams gydyti. Jie yra mažiau priklausomi nei benzodiazepinai. Vaistai nuo nerimo (ne benzodiazepinai): Yra keletas vaistų nuo nerimo, kurie nėra benzodiazepinai ir nesukelia tokios didelės priklausomybės rizikos. Tai gali būti selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), selektyvūs noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) ir kiti vaistai.
- Meditacija ir atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti sumažinti nerimą. Gyvensenos pokyčiai: Sveika gyvensena, įskaitant reguliarų fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, pakankamą miegą ir streso valdymą, gali padėti sumažinti nerimą.
- Natūralios priemonės: Kai kurios natūralios priemonės, tokios kaip joga, meditacija, aromaterapija ir žolelių preparatai, gali padėti sumažinti nerimą. Tačiau svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti bet kokias natūralias priemones, ypač jei vartojate kitus vaistus.
Pagalba ir ištekliai
Jei jaučiate, kad kovojate su nerimu ar priklausomybe nuo Xanax, yra daug pagalbos ir išteklių, kurie gali jums padėti:
- Psichikos sveikatos specialistai: Gydytojai, psichologai, psichoterapeutai ir kiti psichikos sveikatos specialistai gali padėti jums valdyti nerimą ir priklausomybę.
- Pagalbos grupės: Pagalbos grupės, tokios kaip Anoniminiai narkomanai (NA) ir Anoniminiai alkoholikai (AA), gali suteikti paramą ir supratimą žmonėms, kovojantiems su priklausomybe.
- Karštosios linijos: Yra daugybė karštųjų linijų, kurios gali suteikti nemokamą ir konfidencialią pagalbą žmonėms, kovojantiems su psichikos sveikatos problemomis ir priklausomybe.
- Interneto ištekliai: Yra daugybė interneto svetainių ir forumų, kurie gali suteikti informaciją, paramą ir išteklius žmonėms, kovojantiems su nerimu ir priklausomybe.
Ką daryti, jei jaučiate, kad jums reikia Xanax?
Jei jaučiate, kad jums reikia Xanax, svarbu kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Jis įvertins jūsų būklę ir nustatys tinkamiausią gydymo planą. Gydytojas gali paskirti Xanax, jei jis mano, kad tai yra geriausias pasirinkimas jūsų atveju, tačiau jis taip pat gali rekomenduoti alternatyvius gydymo būdus.
Svarbu atvirai ir sąžiningai pasikalbėti su gydytoju apie savo simptomus, istoriją ir bet kokias kitas sveikatos problemas. Tai padės gydytojui nustatyti tinkamiausią gydymo planą ir sumažinti riziką.
Dažniausiai Vartojami Raminamieji Vaistai
Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Vartojant juo nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis.
Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų.
Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi. Geriamos tabletės, injekcijos. Tai vaistai, padedantys žmonėms įveikti krizines situacijas; paprastai skiriami ligoniams, kankinamiems nemigos, turintiems rimtų asmeninių problemų.
Slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą bei nerimą. Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė.
Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio. Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgiasio priepuoliai.
Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti traukulių.
Xanax, Lexotanil ir Clonazepam
Tai vienas iš populiariausių raminamųjų vaistų, kurio google paieškų sistemoje kiekvieną mėnesį ieško net 5000 žmonių visoje Lietuvoje. Įspūdingi skaičiai. Vaisto sudėtyje yra alprazolamo, kuris priskiriamas benzodiazepinų grupei.
Benzodiazepinai dažniausiai skiriami nerimo bei panikos atakų gydymui. Dozę kiekvienam individualiai parenka psichiatras, įvertinęs paciento būklę. Šie vaistai skiriami tik trumpalaikiam gydymui. Rekomenduojama maksimali gydymo trukmė yra ne ilgiau nei 4 savaitės. Staigus XANAX vartojimo nutraukimas gali sukelti abstinenciją.
Veiklioji medžiaga yra bromazepamas, kuris kaip ir alprazolamas, priskiriamas benzodiazepinams. Skiriamas nerimui bei su juo susijusiems simptomas gydyti. Lexotanil taip pat sukelia priklausomybę, todėl gydymas neturėtų trukti ilgiau nei 8-12 savaičių. Šis vaistas taip pat sulaukia labai daug užklausų google paieškos sistemoje. Tai rodo, jog žmonės žino, ko ieško. Prie šios grupės vaistų priskiriami ne tik Xanax, Lexotanil, Clonazepam, bet ir nemažai kitų.
Daugelis “savigydos” specialistų šiuos vaistus vadina antidepresantais. Norvegijoje griežtai draudžiama vairuoti automobilį, pavartojus benzodiazepinų. Atsakomybė yra tokia pati kaip ir pavartojus alkoholio. Tai reiškia, jog vartodami Xanax ar Lexotanil, vairavimą galite pamiršti.
Xanax: Informacija Pacientui
Sudėtis
Veiklioji medžiaga yra alprazolamas.
- Kiekvienoje XANAX 0,25 mg tabletėje yra 0,25 mg alprazolamo.
- Kiekvienoje XANAX 0,5 mg tabletėje yra 0,5 mg alprazolamo.
- Kiekvienoje XANAX 1 mg tabletėje yra 1 mg alprazolamo.
Pagalbinės medžiagos yra laktozė monohidratas, mikrokristalinė celiuliozė, dokuzato natrio druska, natrio benzoatas (E211), koloidinis bevandenis silicio dioksidas, magnio stearatas, kukurūzų krakmolas; eritrozinas (E127) - tik XANAX 0,5 mg ir XANAX 1 mg; indigokarminas (E132) - tik XANAX 0,5 mg.
Išvaizda ir Kiekis Pakuotėje
XANAX 0,25 mg tabletės yra baltos, ovalios, abipus išgaubtos, su laužimo vagele vienoje pusėje ir užrašu „Upjohn 29“ kitoje. XANAX 0,5 mg tabletės yra rožinės, ovalios, abipus išgaubtos, su laužimo vagele vienoje pusėje ir užrašu „Upjohn 55“ kitoje. XANAX 1 mg tabletės yra violetinės, ovalios, abipus išgaubtos, su laužimo vagele vienoje pusėje ir užrašu „Upjohn 90“ kitoje.
Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes. Tabletės supakuotos PVC/aliuminio lizdinėse plokštelėse po 10 tablečių.
Indikacijos
Alprazolamas vartojamas trumpalaikiam vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimo ir su depresija susijusio nerimo gydymui. Trumpalaikis panikos sutrikimo, su agorafobija (erdvės baime) ar be jos, gydymas.
Vaisto galima vartoti tik tuo atveju, jei sutrikimas yra sunkus, riboja ligonio veiklą ar labai vargina.
Kontraindikacijos
XANAX vartoti negalima:
- jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) alprazolamui, benzodiazepinams arba bet kuriai pagalbinei XANAX medžiagai;
- jeigu Jums diagnozuota sunkioji miastenija (liga, dėl kurios silpnėja raumenys);
- jeigu sergate sunkiu kvėpavimo nepakankamumu;
- jeigu sergate miego apnėja (ilgalaikis praeinantis kvėpavimo sustojimas miego metu);
- jeigu sergate sunkiu kepenų funkcijos nepakankamumu.
Specialios Atsargumo Priemonės
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos nepakankamumas, sergantiems sunkiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu arba miego apnėja, XANAX skiriamas atsargiai. Atsargiai šio vaisto būtina vartoti ligoniams, anksčiau piktnaudžiavusiems alkoholiu, vaistais ar narkotikais. Ilgai vartojami benzodiazepinai, įskaitant XANAX, gali sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę. Jos pavojus padidėja šį vaistą (kaip ir kitus benzodiazepinus) vartojant didelėmis dozėmis ir ilgai. Benzodiazepinai depresijos nesukelia, tačiau, juos vartojant, gali pasireikšti depresija su mintimis apie savižudybę ir net mėginimais nusižudyti, arba be jų. Visi benzodiazepinai, įskaitant XANAX, gali laikinai sutrikdyti atmintį (sukelti amneziją). Gauta duomenų, kad vartojant benzodiazepinų gali atsirasti tokių reakcijų kaip nenustygstamumas, baimingas susijaudinimas, irzlumas, agresyvumas, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozės, nederamas elgesys ar kitokie elgesio sutrikimai. Nutraukus šio vaisto vartojimą, gali pasireikšti vadinamasis atoveiksmio sindromas, t. y. simptomai, nuo kurių alprazolamo vartota.
Dozavimas
XANAX visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas.
- Nerimas: Pradinė dozė suaugusiems yra 0,75-1,5 mg per parą, padalinta į 2-3 dozes. Palaikomoji dozė yra 0,5-4 mg per parą.
- Depresija: Pradinė dozė suaugusiems yra 1,5 mg per parą, padalinta į 3 dozes. Palaikomoji dozė yra 1,5-4,5 mg per parą.
- Panikos sutrikimas: Pradinė dozė suaugusiems yra 0,5-1 mg prieš miegą. Dozė gali būti koreguojama didinant ne daugiau nei po 1 mg per dieną kas 3-4 paras.
- Senyvi pacientai: Pradinė dozė yra 0,5-0,75 mg per parą, padalinta į 3 dozes. Palaikomoji dozė yra 0,5-0,75 mg per parą.
Pacientams, kurių inkstų ir (ar) kepenų veikla sutrikusi, skiriama minimali veiksminga dozė.
Šalutinis Poveikis
XANAX, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
- Labai dažnas šalutinis poveikis (pasireiškia daugiau nei 1 iš 10 pacientų): Slopinimas.
- Dažnas šalutinis poveikis (pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 100 pacientų): Apetito sumažėjimas. Depresija, sumišimas. Judesių koordinavimo sutrikimai, pusiausvyros sutrikimai, atminties pablogėjimas, kalbos sutrikimas, dėmesio sutrikimas, galvos skausmas, galvos apsvaigimas. Regėjimo sutrikimai. Vidurių užkietėjimas, pykinimas.
Slaptas tyrimas apnuogino didelę problemą
Keisti vaistų skyrimo tvarką nuspręsta dar tada, kai Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo dabartinis Seimo narys, gydytojas psichiatras profesorius Aurelijus Veryga. Portalui „Delfi“ jis teigė, kad šie pokyčiai buvo būtini: „Mes esame tarp šalių, kur labai daug suvartojama šitų raminamųjų vaistų. Pirmasis labai rimtas ženklas to, kiek žmonių problemiškai vartojo juos, o gal net ir buvo priklausomi, buvo turbūt priėmus sprendimus dėl slaptų pirkėjų vaistinėse. Buvo žmonių, kuriems šituos vaistus, nors jie visą laiką buvo receptiniai, parduodavo iš viso be recepto. Kažkokiu būdu žmonės sugalvodavo jų nusipirkti. Kai atsirado galimybė slaptam pirkėjui patikrinti tokius pirkimus, atsirado pacientų, kurie pradėjo skųstis, kad šių vaistų nebeparduoda. Ir tada išlindo istorijos, kad žmonės vartoja tuos vaistus ne savaitėmis, kaip juos reikia skirti pagal visą principą, bet metais, dešimtmečiais! Taip negydoma jokia liga šitais vaistais - nei nemiga, nei dar kas nors. Žmonės tiesiog buvo padaryti priklausomais nuo raminamųjų vaistų“.
A. Veryga pastebėjo, kad šeimos gydytojai, skirdami benzodiazepinus, dažnai jaučiasi kaip savotiški įkaitai: „Dažnu atveju jie tiesiog nenori ginčytis ir konfliktuoti su atėjusiu pacientu. Dabar pacientai yra „išgudrėję“. Jie nusistato sau ligas per „Google“, išsiaiškina su kaimynais, kokie yra galimi vaistai ir dažnu atveju šeimos gydytojas patiria spaudimą išrašinėti tokius vaistus, ypatingai raminamuosius“.
Piktnaudžiavimas gali baigtis mirtimi
A. Veryga atkreipė dėmesį, kad besaikis benzodiazepinų vartojimas kelia ne tik didelę priklausomybės riziką. „Ką rodo moksliniai tyrimai, šių vaistų skyrimas, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms, susijęs su kognityvinių arba vadinamų pažintinių funkcijų, tai yra atminties, dėmesio, silpnėjimu. Šitie vaistai blogina vyresnių žmonių būklę. Maža to, tai susiję su didesne griuvimų rizika, su kažkokiomis sveikatos rizikomis, netgi su didesne mirties rizika. Tai reiškia, kad neatsakingas tokių vaistų skyrimas ilgą laiką nepadeda pacientui, kaip žmonės kartais įsivaizduoja, o blogina jų būklę“, - teigė gydytojas psichiatras.
Dėl šių priežasčių ir buvo sudėliota strategija, kaip skirti šiuos vaistus. Visų pirma tam, kad medikai būtų skatinami arba priversti skirti uos atsakingai. Tai būtų daroma per elektroninių vaistų sistemą. Tas elektroninis skyrimas, pasak pašnekovo, sukuria ir dar vieną vertę: į e. sveikatą įdiegta ir vaistų suderinamumo sistema. „Šituos vaistus skiriant su kažkokiais kitais vaistais, pavyzdžiui, su antihipertenziniais, jie gali sąveikauti kartu ir sukelti kažkokius nepageidaujamus reiškinius, jeigu to nėra sistemoje, vaistai tiesiog išrašomi popieriniu receptu, o žmogus pats apie tai nepasako gydytojui. Tai gali sukelti visokių nepageidaujamų reiškinių pacientui, kuriam gali kristi kraujospūdis, strigti ritmas, dar kažkas darytis, o pats medikas gali nežinoti apie tokią sąveiką. Taigi tas vaistų išrašymas per e. sveikatą yra gerai“, - neabejojo A. Veryga.
Vartojam triskart daugiau negu skandinavai
Gydytojas psichiatras Jonas Fugalis pasakojo, kad Lietuvoje benzodiazepinų, kitaip - raminamųjų ir migdomųjų - vartojimo mastai yra milžiniški, triskart didesni negu Skandinavijos šalyse arba Vakarų Europoje. „Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad žmonės nori stebuklingo sprendimo nuo visų problemų. Kai išgeriu vaistą, kuris laikinai truputėlį mažina nerimą, atrodo, kad visas pasaulis nušvinta, dvi-keturias valandas aš neturiu bėdų ir neturiu jų spręsti, nes tai yra žymiai paprasčiau negu imti ir spręsti problemą iš esmės arba kreiptis pagalbos. Kai žmogus kreipiasi pas gydytoją, paprastai ne pas psichiatrą, nesgi Lietuvoje baisu eiti pas psichiatrą, o pas šeimos gydytoją, neurologą ar dar kažkur, gydytojai, galbūt neturėdami pilno psichiatrinio išsilavinimo, paskiria raminamuosius vaistus, kuriuos gauti žmogus ir yra suinteresuotas“, - pastebėjo J. Fugalis.