Įvadas
Šiame XXI amžiuje, kai išmaniosios technologijos tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, ypač svarbu atkreipti dėmesį į galimas socialines priklausomybes. Socialiniai tinklai, iš pažiūros nekalti įrankiai, gali tapti rimta problema. Ši sritis yra santykinai nauja, todėl mokslininkai aktyviai tiria šią problematiką, siekdami suprasti jos priežastis, pasekmes ir veiksmingiausius prevencijos būdus.
Priklausomybių Prigimtis
Mėgautis malonumą teikiančiais dalykais ir ieškoti galimybių tai pakartoti yra normalu ir būdinga žmogaus prigimčiai. Pasirodo, kad įvairūs gyvūnai taip pat linkę prisirišti prie jiems malonių dalykų. Malonumo ir pasitenkinimo jungtys yra „įdiegtos“ visų gyvų organizmų smegenyse. Tereikia surasti malonumą teikiančią medžiagą ar kitą dirgiklį, ir smegenyse užprogramuotas noras tai kartoti ims veikti individo elgesį taip, kad atsirastų tam reikalingos sąlygos.
Anksčiau psichiatrijoje vyravo nuostata, kad yra tam tikra žmonių grupė, kuri iš prigimties turi polinkį į priklausomybes (alkoholizmą, narkomaniją). Tačiau dabar manoma, kad nėra žmonių, turinčių imunitetą priklausomybėms. Dažniausiai priklausomybės terminą vartojame kalbėdami apie alkoholizmą, intensyvų ilgalaikį rūkymą arba narkomaniją. Tačiau reikia žinoti, kad priklausomais gali tapti ir nepasižymintis šiomis savybėmis asmenys.
Smegenyse užprogramuotas potraukis prisirišti prie malonumą teikiančių dalykų, todėl plačiąja prasme psichologinė priklausomybė apima visas priklausomybės formas - tiek medžiaginę (tam tikrų maistinių ir nemaistinių medžiagų vartojimas), tiek ir nemedžiaginę, t.y. susijusią su tam tikrais veiksmais, veikla, poelgiais. Dažniausi ir žinomiausi psichologinės priklausomybės pavyzdžiai - liguistas potraukis lošti, naršyti internete, ”nesąmoningai“ apsipirkinėti, nevaldomas potraukis seksui ir pan.
Atrodytų, kad psichologinę priklausomybę įveikti pakanka vien valios pastangų. Tačiau dažniausia vienam pačiam išspręsti šią problemą nepasiseka. Fizinė priklausomybė - organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų negavimo išgyvenamu abstinencijos sindromu. Fizinė priklausomybė prilyginama lėtinei ligai, todėl panašiai kaip ir kitoms lėtinėms ligoms (vėžys, cukrinis diabetas), reikalingas ilgalaikis gydymas. Alkoholizmas - viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Priklausomybė yra lėtinis procesas, todėl sunku nustatyti, kada peržengiama riba tarp kontroliuojamo vartojimo ir priklausomybės.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Neretai klausiama, kodėl vieni žmonės ilgą laiką gali vartoti alkoholį saikingai, o kiti gana greitai praranda gebėjimą kontroliuoti vartojimą? Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Vieno atsakymo nėra, bet daugiausia įtakos turi asmens savybės, paveldimumas, socialinė aplinka ir joje vyraujančios alkoholio vartojimo tradicijos. Vartoti alkoholinius gėrimus žmones dažnai paskatina nemokėjimas bendrauti, atsipalaidavimo, nusiraminimo poreikis. Piktnaudžiavimas alkoholiu tokiais atvejais gali lengvai peraugti į priklausomybę. Pradėjęs girtauti toks žmogus nebegali susivaldyti ir vartoja alkoholį vien tam, kad jaustųsi kiek geriau. Stiprėjant priklausomybei nuo alkoholio, išsivysto ir psichikos sutrikimų. Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip stresą mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė, kai norisi užsimiršti ir pan.
Socialinių Tinklų Priklausomybė: Priežastys ir Pasekmės
Naršant įvairiose programėlėse ar internetinėse platformose, žmogus patiria teigiamus jausmus, todėl mūsų smegenyse išsiskiria dopaminas - neuromediatorius, išsiskiriantis tada, kai yra jaučiami malonūs pojūčiai. Tačiau nuolatinis dopamino siekimas gali išprovokuoti priklausomybę.
Pagrindinės priežastys, skatinančios priklausomybę nuo socialinių tinklų:
- Žema savigarba: Asmenys, turintys žemą savivertę, dažnai socialiniuose tinkluose ieško patvirtinimo ir pripažinimo.
- Manymas, jog kitų gyvenimas yra geresnis: Nuolatinis kitų žmonių gyvenimo idealizavimas socialiniuose tinkluose gali sukelti nepasitenkinimą savo gyvenimu ir norą jį kompensuoti virtualioje erdvėje.
Galimos pasekmės:
- Didėjanti izoliacija ir vienatvė: Nors socialiniai tinklai turėtų jungti žmones, paradoksalu, kad jie gali paskatinti izoliaciją ir vienatvę, nes virtualūs santykiai dažnai pakeičia realius.
- Nerimas ar depresija: Nuolatinis buvimas socialiniuose tinkluose gali sukelti nerimą ir depresiją, ypač jei žmogus jaučiasi atstumtas ar neįvertintas.
- Baimės jausmas praleisti informaciją (FOMO - Fear of Missing Out): Žmonės jaučia baimę, kad praleis svarbią informaciją ar įvykius, kurie galėtų pagerinti jų gyvenimą, todėl nuolat tikrina socialinius tinklus.
Svarbu atkreipti dėmesį į savo kasdienybės įpročius. Reikėtų sunerimti, jei socialiniais tinklais naudojamės mokykloje, universitete ar darbe vietoj to, kad studijuotume ar dirbtume, valgydami pietus ar vakarienę su šeima ar draugais. Galbūt metas atsijungti? Vis dažniau populiarėja draugų susibūrimai, kurių metu visi turi palikti išmaniuosius telefonus vienoje vietoje ir pasiimti juos tik išsiskirstant. Taisyklė „jokio telefono“ valgant vis dažniau atsiranda ir daugelio mūsų šeimose.
Prevencijos Programos ir Strategijos
Siekiant veiksmingai kovoti su socialinėmis priklausomybėmis, būtinos prevencijos programos, skirtos įvairioms amžiaus grupėms ir socialinėms grupėms. Šios programos turėtų apimti švietimą, ankstyvą intervenciją ir gydymą.
Švietimas ir Informuotumas
- Mokyklos ir universitetai: Įtraukti į ugdymo programas informaciją apie priklausomybių priežastis, pasekmes ir prevencijos būdus. Organizuoti paskaitas, seminarus ir diskusijas su specialistais.
- Tėvai ir globėjai: Šviesti tėvus apie priklausomybių požymius ir kaip padėti vaikams išvengti priklausomybės. Organizuoti tėvų susirinkimus ir mokymus.
- Visuomenė: Vykdyti informacines kampanijas per televiziją, radiją, internetą ir socialinius tinklus, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie priklausomybes.
Ankstyva Intervencija
- Atpažinimas: Mokyti mokytojus, tėvus ir draugus atpažinti ankstyvus priklausomybės požymius.
- Konsultacijos: Suteikti galimybę gauti anonimines konsultacijas su psichologais, socialiniais darbuotojais ar kitais specialistais.
- Savipagalbos grupės: Skatinti savipagalbos grupių kūrimąsi ir dalyvavimą jose.
Gydymas ir Reabilitacija
- Individuali terapija: Suteikti galimybę gauti individualią psichoterapiją, padedančią įveikti priklausomybę ir spręsti emocines problemas.
- Grupės terapija: Organizuoti grupės terapijos užsiėmimus, kuriuose žmonės gali dalintis savo patirtimi ir gauti palaikymą iš kitų.
- Medicininis gydymas: Esant fizinei priklausomybei, taikyti medicininį gydymą, padedantį įveikti abstinencijos sindromą.
- Reabilitacijos programos: Siūlyti reabilitacijos programas, padedančias žmonėms grįžti į normalų gyvenimą po priklausomybės.
Alkoholio ir Tabako Priklausomybių Prevencija
Alkoholizmas ir rūkymas išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Todėl svarbu skirti ypatingą dėmesį prevencinėms priemonėms, skirtoms kovoti su šiomis priklausomybėmis.
Taip pat skaitykite: Socialinė psichologija: metodai ir etika
Tabakas: Tai bulvinių šeimos augalas, kurio išdžiovinti lapai naudojami rūkalų gamyboje. Tabake yra apie 300 žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų ir kt. Nustatyta, kad tabake yra kelios dešimtys vėžį sukeliančių medžiagų. Viena iš kenksmingiausių tabako sudedamųjų dalių yra nikotinas.
Gydytojai ir kiti visuomenės sveikatos specialistai primygtinai rekomenduoja mesti rūkyti, nes tai pavojinga sveikatai ir gyvybei, bet dauguma rūkančiųjų į tai nekreipia dėmesio. Nuo rūkymo sukeltų pasekmių miršta tiek, kiek nuo AIDS, savižudybių, žmogžudysčių, avarijų, gaisrų, girtavimo ir narkotikų kartu sudėjus - 4 - 5 mln. žmonių kasmet, o tai reikštų po 13 tūkst. kas dieną!
Iš pradžių rūkoma dėl psichologinių ir socialinių priežasčių, tačiau ilgainiui, nenugalimą potraukį rūkyti lemia cigaretėse esantis nikotinas. Kuo didesnis jo kiekis yra cigaretėje, tuo stipresnį pripratimą jis sukelia. Užsirūkius, nikotinas maždaug per septynias sekundes iš plaučių patenka į smegenis ir stimuliuoja ten esančius receptorius, susijusius su malonumo pojūčiu, sukeldamas džiaugsmingą nuotaiką. Žmogui norisi nuolat taip jaustis, todėl jis užsirūko vėl ir vėl. Negaunant nikotino, keičiasi nuotaika, žmogus tampa irzlus, prislėgtos nuotaikos, nedarbingas. Taip pasireiškia nikotino abstinencija. Ypač greit fizinė nikotino priklausomybė atsiranda vaikams. Smegenų receptoriuose rūkymas sukelia tam tikrus negrįžtamus pokyčius. Teigiama, kad apie 80 procentų žmonių, metusių rūkyti, sugrįžta prie šio įpročio, jeigu po santykinai neilgos pertraukos leidžia sau surūkyti bent vieną cigaretę.
Psichologinė priklausomybė išsivysto iš įprastų žmogaus veiksmų, kai rūkymas tampa tam tikro ritualo dalimi: parūkyti geriant rytinę kavą, pokalbio metu, vairuojant. Dažnai cigaretės griebiamasi patiriant tam tikras emocijas - norisi rūkyti susierzinus, supykus, arba atvirkščiai, be jos neįsivaizduojamas pergalės ar pilnatvės pojūtis. Būna žmonių, kurie rūko tik tam tikrose situacijose. Teoriškai jie lengvai galėtų atsisakyti rūkymo. Tačiau tokios panašios situacijos pasitaiko labai dažnai, ir priežasčių susierzinti pakanka. Tikroji priežastis - vidinis elgesio stereotipas. Svarbiausia užduotis ir yra - sulaužyti nusistovėjusį stereotipą.
Rūkant dalis nikotino ištirpsta seilėse. Kartu su seilėmis patekęs į virškinimo sistemą nikotinas ardo skrandžio, žarnyno gleivinę, gali sukelti jos uždegimą. Rūkymas 10 kartų padidina tikimybę susirgti skrandžio opalige, 4 kartus dažniau mirštama nuo žarnyno vėžio. Be to, rūkantieji daug dažniau serga burnos ertmės, liežuvio, gerklų, stemplės vėžiu.
Taip pat skaitykite: Krizių prevencija šeimoje
Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos labai kenkia kvėpavimo sistemai: kvėpavimas tampa negilus, paviršutiniškas, prasideda kosulys, dusulys. Sparčiai einant ar lipant laiptais, greitai ima trūkti oro. Su cigaretės dūmais patekęs į organizmą nikotinas veikia galvos smegenyse esančius kvėpavimą ir širdies darbą reguliuojančius centrus. Dėl to padažnėja širdies susitraukimai, pakyla kraujospūdis. Rūkančio žmogaus širdis plaka 10-20 dūžių per minutę dažniau nei nerūkančio. Todėl rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis. Daug rūkant kraujas blogiau aprūpina organizmą deguonimi. Dėl nuolatinio deguonies trūkumo atsiranda galvos skausmai, greičiau pavargstama, sumažėja darbingumas.
Kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo yra didesnė tikimybė, kad jie rūkys ir suaugę. Daugelis rūkančiųjų pirmąsyk pabandė rūkyti dar mokykloje. Paaugliams pakanka surūkyti gerokai mažiau cigarečių nei suaugusiems, kad jų organizmas priprastų prie nikotino ir jiems būtų sunku mesti rūkyti. Taigi, jei parūkę ir nepasijusite blogai, yra rizika, kad greitai įprasite ,,traukti dūmą“ ir nepastebėsite, kaip tapsite priklausomais nuo rūkymo.
Nėra rimto pagrindo manyti, kad mažesnį nikotino ir dervų kiekį turinčios cigaretės nepavojingos sveikatai. Rūkydamas ,,lengvas“ cigaretes, žmogus traukia dūmą giliau ir taip įkvepia daugiau anglies monoksido bei kitų kenksmingų medžiagų, nes cigarečių filtras sulaiko tik apie 50 procentų nikotino ir kitų medžiagų.
Elektroninės cigaretės: Elektroninė cigaretė (el. cigaretė) - tai elektroninis inhaliatorius, skirtas specialiems tirpalams garinti, kuriuo imituojamas tabako cigarečių rūkymas. El. cigaretės sukurtos 2003 metais Kinijoje, išplito daugelyje vakarų šalių ir per dešimtmetį įsitvirtino viso pasaulio rinkose. El. cigaretė yra pagaminta iš kaitiklio, kapsulės, kurioje yra skystis, ir maitinimo elemento. Užpildas - tai specialiai paruoštas tirpalas, kuriame yra nikotino ir kitų aromatinių medžiagų.
Elektroninė cigaretė su įprasta cigarete sieja tik tai, kad pagrindinė medžiaga dėl kurios jos vartojamos - nikotinas. Galima pasakyti, kad elektroninė cigaretė yra elektroninė nikotino pateikimo į kvėpavimo takus ir plaučius sistema, kuri padeda įkvėpti nikotino ištirpinto propilenglikolyje (maisto papildas E 1520) garus. Tačiau pastarasis nors naudojamas maisto pramonėje bei kosmetikoje, bet gali dirginti odą, gleivinę, o didesniais kiekiais stipriai pakenkti sveikatai. JAV medikai tvirtina, kad nuo nuolatinio dantenų ir lūpų dirginimo rūkant el. cigaretes tikimybė susirgti onkologine liga padidėja 50 kartų. Tad nežinia kuo paremti gamintojų tvirtinimai, kad el. Beje praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje tą patį kalbėjo cigarečių gamintojai, kai sukūrė cigaretės filtrą, o vėliau ne kartą jį patobulino.
Ar tikrai el. cigaretės nekenkia aplinkiniams ir legalu jas rūkyti patalpose, kuriose draudžiama rūkyti paprastas cigaretes? Ne taip seniai ir paprastas cigaretes buvo galima rūkyti darbovietėse, kavinėse ir kitose viešose žmonių susibūrimo vietose. Ilgainiui sveikatos specialistams pavyko įtikinti ir politikus, kad reikia riboti rūkymą darbo patalpose, salėse, kavinėse ir kitose uždarose patalpose. Turėtume suprasti, kad kenkia ne tik matomi įprastinių cigarečių dūmai, bet ir nematomi el. cigarečių garai. Žmogus esantis patalpoje kartu su rūkančiu el. cigaretę, taip pat pasyviai rūko, t.y.
Ar el. cigarečių rūkymas nesukelia priklausomybės? Žinoma, kol tai naujas produktas, kol dar maža patirties ir neatlikta pakankamai tyrimų, galima klaidinti žmones. Bet gal el. Kiekvienas rūkorius neretai pagalvoja, kaip jam mesti rūkyti. Bet didžiausioji problema yra priklausomybė. Priklausomybei įveikti reikia apsisprendimo, didelių valios pastangų ir aplinkinių palaikymo. Galima manyti, kad el. cigaretės padeda atprasti nuo „dūmelio“, bet juk svarbiausioji medžiaga - nikotinas - išlieka ir el. cigaretėse. Tai kaip galima atprasti nuo priklausomybės nikotinui, jei ir toliau jį vartosime. Nustatyta, kad didžioji dauguma įvairių nikotino pakaitalų užtikrina tik labai mažą sėkmę metant rūkyti. O el. cigarečių gamintojų patikinimai yra paprasčiausia verslo logika - pasiekti, kad jų produktas būtų labiau perkamas.
Ciniška, bet el. cigarečių gamintojai „pasirūpino“ net vaikais bei paaugliais. Karamelinis, mėtinis ar šokoladinis skonis, spalvoti dūmai - tai masalas jauniesiems vartotojams. Įmantrūs skoniai pasiteisina pritraukiant vaikus, bei paaugles merginas. O ypač atsargiems vartotojams siūlomos el. Elektroninių cigarečių pardavėjai, naudoja reguliarių cigarečių žalos sveikatai statistiką, kaip argumentą pradėti vartoti elektronines cigaretes. Tačiau nepateikia jokių mokslu pagrįstų įrodymų, kad el.
Prevencinės priemonės:
- Ribojimai: Rūkymo ribojimas darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.
- Draudimai: Rūkymo draudimas restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.
Koks stiprus tabako poveikis, galima spręsti iš to, jog dauguma rūkančiųjų žino ir supranta apie rūkymo žalą, bet… nesugeba gyventi be cigarečių. Priklausomybė nuo tabako yra ir fizinė, ir psichologinė, todėl lengvai „nepaleidžia“ savo aukos.
Metimo rūkyti pradžia dažniausiai prasideda nuo savęs gąsdinimo niūrioms pasekmėms, prarūkytų pinigų skaičiavimu ar panašiai. Tačiau šie argumentai dažnai yra per silpni, prieš įpročio ir priklausomybės jėgą. Dažnai bandoma save įtikinti, kad „turėsiu valios ir mesiu“, tačiau tos valio taip ir neatsiranda. Nemaža dalis rūkančiųjų vėliau ar anksčiau išbando daugybę metimo metodų. Bet nesėkmingai. Vieni bando mesti po truputį, mažindami cigarečių kiekį, bet tik nedaugelis pasiekia norimą tikslą. Specialistai nustatė, kad žymiai daugiau žmonių pasiseka nutraukiant rūkymą iš karto. Tačiau paaugliams mesti rūkyti yra kur kas lengviau, nes daugeliui jų dar nėra išsivysčiusi fiziologinė organizmo priklausomybė nuo nikotino.
Patarimai metantiems rūkyti:
- Nuspręskite nuo kurios dienos nustosite rūkyti.
- Pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę.
- Venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote.
- Kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite kramtomąją gumą ar čiulpkite ledinukus. Jų nešiokitės su savimi.
Priklausomybė nuo Lošimų
Pagrindinis šio sutrikimo bruožas - tai tęstinis arba periodiškas elgesio kontrolės praradimas, nebegalint atsispirti potraukiui lošti. Priklausomybė gali išsivystyti lošiant žaidimų automatų salonuose, ruletę ar kortomis kazino, sporto totalizatorių, internetinius ar SMS žaidimus, žaidžiant biliardą ar boulingą iš pinigų. Priklausomybė gali išsivystyti ir žaidžiant paprasčiausioje televizinėje loterijoje. Tyrimai rodo, kad 1.6% suaugusių žmonių atitinka patologinio lošimo kriterijus, o 3.9% patiria sunkumus dėl šios priklausomybės. Patologinis lošimas aptinkamas visose socialinėse grupėse, dažniausiai fiksuojamas tarp 21 ir 55 metų amžiaus vyrų.
Polinkį į priklausomybę labiausiai nulemia psichologinės ir socialinės problemos. Visiems patologiniams lošėjams būdinga tai, kad net jei pralošia daug pinigų, jie vėl lošia įsitikinę, kad šįkart tikrai pasiseks. Jei kartais pasiseka - džiaugiasi, tačiau nemato, kad prieš tai paklojo žymiai daugiau nei išlošė. Galų gale vėl viską pralošia. Tačiau nepaisydami nesėkmių ir vėl bando „laimę“. Suvokti ir realiai įvertinti pasekmes, kylančias dėl nevaldomo potraukio, neleidžia neigimas ir saviapgaulė. Progresuojant priklausomybei, sparčiai didėja priklausomo asmens nepasitikėjimas kitais žmonėmis. Neretai, net jei ir testo rezultatai rodo, kad problema jau yra, pats asmuo neigia priklausomybę ir gydytis nenori.
Smurtas Artimoje Aplinkoje ir Priklausomybės
Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtinga socialinė problema, kuri dažnai susijusi su priklausomybėmis nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar kitų psichoaktyvių substancijų. Tyrimai rodo, kad priklausomybės gali būti tiek smurto artimoje aplinkoje priežastis, tiek jo pasekmė, sukuriant užburtą ratą, iš kurio ištrūkti tampa sudėtinga. Priklausomybės yra sudėtingas reiškinys, turintis tiek socialinių, tiek psichologinių aspektų. Priklausomybė dažnai kyla iš emocinių ir psichologinių poreikių, kuriuos žmogus bando patenkinti vartodamas tam tikras medžiagas ar užsiimdamas tam tikra veikla. Lošimo priklausomybė yra viena iš mažiau pastebimų, tačiau itin destruktyvių priklausomybių, galinčių sukelti ne tik finansinius sunkumus, bet ir smurtą artimoje aplinkoje.
Šiuolaikiniai priklausomybės gydymo modeliai apima holistinį požiūrį, kuris jungia psichologinę terapiją, socialinę paramą ir medicininį gydymą.
- Finansinis spaudimas: Didelės sumos gali būti reikalingos vartojant psichotropines medžiagas ir lošiant. Tai sukelia konfliktus šeimoje.
- Agresija ir impulsyvumas: Priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų dažnai siejamos su padidėjusia agresija ir impulsyvumu. Statistikos duomenys rodo, kad 58,5 % smurtautojų buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų smurto akto metu.
- Psichologinis poveikis: Priklausomybės ne tik naikina finansinį stabilumą, bet ir silpnina šeimos ryšius, sukelia depresiją, nerimą ir net savižudybės riziką. Smurtą patyrę asmenys dažnai patiria ilgalaikį psichologinį poveikį, kuris gali paskatinti ir pačių priklausomybių vystymąsi. Tyrimai rodo, kad asmenys, patyrę smurtą artimoje aplinkoje, dažniau linkę vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas kaip būdą susidoroti su emociniu skausmu.
- Teisinės priemonės: Griežtesnė priklausomybių kontrolė ir smurto prevencijos įstatymai.
Minesotos Programa
Programa paremta 12 ŽINGSNIŲ programa, kurią 1935 m JAV sukūrė patys priklausomi nuo alkoholio žmonės, susibūrę į Anoniminių Alkoholikų savipagalbos grupes, siekiantys išsivaduoti iš priklausomybės bei padėti kitiems sveikti nuo žlugdančio potraukio svaigalams. Į Minesotos programą Lietuvoje priima po detoksikacijos arba po trijų savaičių nevartojimo periodo, dalyvavimas programoje mokamas, programa vykdoma priklausomybės ligų centruose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC):
- Vilniaus filialas - plačiausią paslaugų spektrą teikiantis RPLC filialas, kuriame priklausomybės ligų gydymo ir priežiūros paslaugos teikiamos tiek suaugusiesiems, tiek vaikams ir paaugliams. Sostinės filiale kasmet dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms ir potraukio azartiniams lošimams gydosi ir konsultuojasi daugiau nei 6000 asmenų.
RPLC teikiamos paslaugos:
- išblaivinimas esant nedidelio ir vidutinio laipsnio intoksikacijai alkoholiu ar kt.
- vaikų dienos stacionaras (adresas: Šlaito g.
- ambulatorinė „Minesotos“ programa (adresas: Savanorių pr.
- biologinių terpių (kraujo ir šlapimo) paėmimas alkoholio, narkotinių ir kt.
Kiti svarbūs aspektai:
- Anoniminis gydymas Minesotos programoje Vilniuje kainuoja 101,35 € + 12,15 € (nukreipimas). Trunka 28 dienas. Ten yra išankstinė registracija. Skambinti reikia nuo 14:00 iki 18:00 val. Vilniaus priklausomybės ligų centre.
- Minesotos programa labiau skirta alkoholio/narkotikų priklausomybėms nuo cheminės medžiagos gydyti. Bet minesotoje yra 12 žingsnių programa kuri pakankamai universali. Na plius tai stacionaras, kitaip tariant būsite be to žmogaus.
Projektai ir Iniciatyvos
- Projekto „Būk laisvas - nebūk priklausomas!“ (Nr. Projekto pradžia - 2023 m. kovo 27 d., veiklų įgyvendinimo pradžia - 2023 m. Projekto apimtis - iki 2028 m. Projektas finansuojamas 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021-2027 m.
Psichoaktyviųjų medžiagų (narkotikų, alkoholio ir kt.) vartojimas yra sudėtinga socialinė ir sveikatos problema tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Socialinių įgūdžių trūkumas, žemas išsilavinimas (ypač vyrų grupėje), didelis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, stigmatizavimas visuomenėje, nepakankamas dėmesys pažeidžiamų grupių psichikos sveikatai ir psichologinei gerovei, psichologinės socialinės reabilitacijos bei reintegracijos paslaugų priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenims trūkumas lemia asmenų socialinę atskirtį.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas neigiamai veikia asmens fizinę, psichikos sveikatą, ugdymo, mokymosi pasiekimus, socialinius santykius ir gerovę, saugumą, neigiamai atsiliepia visų valstybės valdymo sričių pasiekimams ir darniam vystymuisi. Žalingas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas veikia ne tik patį asmenį, bet ir jo šeimos narius bei visuomenę. Asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, būtina suteikti galimybę gauti psichologinės ir socialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas tam, kad jie galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę.
tags: #socialines #priklausomybes #prevencija