Nors kasdieniame gyvenime emocijos ir jausmai dažnai vartojami kaip sinonimai, psichologijoje šios sąvokos apibrėžia skirtingus, tačiau glaudžiai susijusius procesus. Emocijos, turinčios biologinę kilmę, yra spontaniškos, trumpalaikės ir būdingos visiems žmonėms. Jausmai, priešingai, yra emocijų suvokimo ir interpretavimo rezultatas, įtraukiant mintis, prisiminimus ir vertinimus. Jie padeda geriau suprasti emocinę patirtį, ją apmąstyti ir išreikšti. Taigi, jausmai yra svarbi asmeninės patirties dalis, leidžianti mums ne tik patirti, bet ir suprasti savo emocijas, o kartu ir giliau pažinti save.
Emocijos ir jausmai: skirtumai ir sąsajos
Emocijos - tai tiesioginė, staigi ir trumpa reakcija į aplinkos ar vidinius įvykius. Jos labiau susijusios su fiziologinių poreikių patenkinimu. Jausmai, priešingai, yra susiję su išgyvenimais bei aukštesnių poreikių (socialinių, kognityvinių, dvasinių) patenkinimu. Jie yra pastovesni, išreiškia žmogaus emocinius santykius su tikrovės objektais ir pačiu savimi. Šie santykiai yra svarbiausia žmogaus kaip asmenybės raidos sąlyga ir padarinys.
Idealai, įsitikinimai ir elgesio normos, tapę jausmų objektu, skatina žmogaus veiklą. Kryptingai orientuodami į tuos objektus, atitinkančius asmenybės poreikius, ir skatindami veikti atsižvelgiant į juos, jausmai reiškiasi kaip svarbiausios žmogaus gyvenimo gairės ir apibūdinami kaip asmenybės motyvacijos subjektyvi egzistavimo forma. Nuo jausmų priklauso daugybės su jais susietų situacinių emocijų turinys ir kryptis. Pavyzdžiui, keičiantis aplinkybėms, meilės jausmas sukelia džiaugsmą, pasididžiavimą mylimuoju, simpatiją jo draugams, sielvartą dėl nelaimės, apmaudą dėl klaidos, pavydą ir kita. Situacinės emocijos patikslina jausmų išreiškiamą emocinį turinį konkrečiomis aplinkybėmis ir skatina į jas nukreiptus veiksmus.
Emocinis raštingumas: kelias į jausmų atpažinimą
Kartais jausmus atpažinti gali būti sudėtinga, nes jie būna sudėtingi ir iš pirmo žvilgsnio neaiškūs. Čia svarbus yra emocinis raštingumas - gebėjimas atpažinti, suprasti ir įvardinti savo ir kitų emocijas. Deja, ne visi turime platų emocijų žodyną, todėl dažnai vietoje konkrečių jausmų įvardijimo sakome „Jaučiuosi blogai“ ar „Keistai“. Tai nepadeda suprasti situacijos ir savo jausmų.
Aleksitimija - tai asmenybės bruožas, kuriam būdingas sunkumas atpažinti, išreikšti ir suprasti savo emocijas. Jausmo atpažinimas ir pabuvimas su juo padeda išsiaiškinti už to slypintį poreikį. Kai aiškiai įvardijate, ką jaučiate, pavyzdžiui, nusivylimą, Jūsų smegenys gali geriau tvarkytis su patiriamais jausmais. Tai tarsi pasakyti sau: „Aš žinau, kas vyksta.“ Tokiu būdu Jūsų smegenų dalis, atsakinga už logišką mąstymą, „įsijungia“ ir padeda nusiraminti. Bet jei jausmai lieka neaiškūs ir chaotiški, smegenims sunku su jais susitvarkyti.
Taip pat skaitykite: Efektyvus priklausomybių gydymas
STOP technika: pauzė tarp jausmų ir reakcijų
STOP technika - paprastas ir veiksmingas būdas sukurti pauzę tarp stiprių jausmų ir savo reakcijų.
- Stop (sustokite): Sustokite ir nutraukite bet kokius dabartinius veiksmus.
- Take a breath (įkvėpkite): Sąmoningai, lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite, sutelkdami dėmesį į įkvėpimą ir iškvėpimą.
- Observe (stebėkite): Įsivardinkite savo kūno pojūčius, emocijas ir jausmus, mintis, ką matote aplink. Leiskite viskam būti taip, kaip yra.
- Proceed (tęskite): Kai jaučiatės ramesni ir labiau susitelkę, tęskite veiklą apgalvotai.
Sustodamas, sąmoningai kvėpuodamas ir stebėdamas mintis bei jausmus be vertinimo, asmuo gali atpažinti ir priimti savo emocijas, neleisdamas, kad jos jį valdytų. STOP technika yra ypač naudinga nutraukiant impulsyvias reakcijas ir refleksinius atsakus į emocinius veiksnius. Ji sutrikdo „autopiloto“ atsako ciklą ir skatina apgalvotą, pagrįstą sprendimų priėmimą. STOP technika taip pat vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant emocijas, kuris yra pagrindinis psichinės sveikatos komponentas.
Emocinis intelektas: savęs pažinimo ir emocijų reguliavimo įrankis
Savo jausmų atpažinimas - tai esminė emocinio intelekto ugdymo(si) dalis, kuri leidžia geriau pažinti save, suprasti, kaip reaguojame į aplinką, ir kokią įtaką mūsų jausmai daro mūsų elgesiui bei santykiams. Gebėjimas atpažinti jausmus padeda ne tik geriau prisitaikyti prie gyvenimo situacijų, bet ir sąmoningai reguliuoti savo emocijas. Jausmų atpažinimas taip pat gali būti laikomas prevencine priemone, padedančia išvengti atkryčio sudėtingose emocinėse būsenose ar situacijose. Šis įgūdis leidžia geriau suvokti, kas vyksta mūsų viduje, ir pasirinkti tinkamą atsaką.
Emocijos, skatinančios veikti: nepasitenkinimas, apsisprendimas, troškimas ir pasiryžimas
Jimas Rohnas išskiria 4 pagrindines emocijas, kurios gali būti neįtikėtinų veiksmų priežastimi:
- Nepasitenkinimas: Tam tikras nepasitenkinimo laipsnis gali apversti kiekvieno gyvenimą. Tai nutinka tuomet, kai yra prieinama riba ir pasakoma: "Užteks, daugiau taip gyventi nebenoriu". Tada iššaukiami dvikovon visi gyvenimo sunkumai ir gimsta patys produktyviausi veiksmai.
- Apsisprendimas: Žmonės dažniausiai sprendimus padaro tik tada, kai verčia konkreti situacija ir nebėra kur dingti. Ir kuo sprendimai svarbesni, tuo labiau jų vengiama ir atidėliojama. Kad ir ką bedarytumėt, kokioje situacijoje bebūtumėt, bendra taisyklė yra tokia: niekada nesustokite ir nestovyklaukite gyvenimo kryžkelėse. Nuspręskite. Geriau padaryti blogą sprendimą, pasukti klaidingu keliu, negu nedaryti nieko.
- Troškimas: Troškimas ateina iš vidaus, ne iš išorės. Tačiau troškimą gali sužadinti išorinės jėgos. Kol ieškote to „karšto“ jungiklio, kuris pažadintų jumyse gryną ir stiprų troškimą, įsileiskite į savo gyvenimą kiekvieną pozityvų išgyvenimą. Leiskite gyvenimui jus paliesti. Bet kuris prisilietimas gali būti lemtingas ir atnešti didžiules permainas.
- Pasiryžimas: Pasiryžimas reiškia „Aš padarysiu tai“. Jame slypi didžiulė energija. Pasiryžti reiškia pažadėti sau, kad niekada nepasiduosi. Kiekvienas paklauskite savęs: „Kiek laiko aš pasiryžęs dirbti, kad išsipildytų mano svajonės?“ Geriausias atsakymas į šį klausimą yra toks: „Tiek, kiek reikės“ arba „Tol, kol mano svajonės virs realybe“.
Emocijų ir jausmų ugdymas: nuo vaikystės iki brandos
Pirmoji emocijų pažinimo ir atpažinimo mokykla - šeima. Tėvų gebėjimas pastebėti, atpažinti ir įvardinti vaiko emocines būsenas padeda vaikui suprasti save ir aplinką, turi įtakos jo raidai - padeda formuotis smegenų struktūrų jungtims, kurios kontroliuoja kognityvinius procesus (mąstymą, suvokimą, atmintį), taip pat turi įtakos vaiko fiziniam vystymuisi. Palankiai vaiko raidai yra būtina, kad tėvai nuo mažų dienų stengtųsi suprasti savo vaiko emocinių reakcijų priežastis bei mokėtų tinkamai į jas reaguoti - pripažindami ir įvardindami vaikui kylančius jausmus bei paaiškindami, kas šiuos jausmus sukėlė: “Atrodai nusiminęs, gal norėtum man daugiau papasakoti, kas atsitiko?", "Matau, kad tu pyksti, nes šiandien nepavyko mums išeiti į lauką", "Taip, suprantu, man irgi būtų pikta".
Taip pat skaitykite: Žmogus ir internetas: psichologinė perspektyva
Augdamas vaikas jausmų ir emocijų atpažinimo, jų raiškos mokosi mokykloje, bendraamžių būryje. Šis mokymasis tęsiasi ir suaugus. Vidinei žmogaus raidai taip pat reikalingas sąmoningumas ir savistaba. Kiekvienas, norintis labiau suprasti ir pažinti save, turi atkreipti dėmesį į savo jausmus, kasdien savęs paklausti: Kaip aš šiandien jaučiuosi? Koks elgesys ar aplinkos veiksnys šį jausmą sužadino? Koks praeities išgyvenimas ar įvykis susijęs? bei pastebėti savo kūno reakciją: Gal aš įsitempęs? Gal padažnėjo kvėpavimas? Gal pila prakaitas? Gal širdis neramiai plaka?
Jausmų ir emocijų išraiška: nuo destruktyvumo iki brandos
Kita svarbi emocinės kompetencijos dalis yra jausmų ir emocijų išraiška. Ji gali būti nebrandi, kai savo jausmus išreiškiame destruktyviu, netinkamu būdu, bei brandi, kai reaguojame apgalvotai bei pritaikydami socialinius įgūdžius. Dažniausiai daugumą sunkumų aplinkoje sukelia destruktyvi jausmų išraiška, kuri būna labiau pastebima, tokia, kaip fizinis smurtas, patyčios, šaukimas, kaltinimai. Verta pastebėti, kad prie žalingos išraiškos priskiriamas ir jausmų užgniaužimas.
Kaip tinkamai išreikšti jausmus ir emocijas?
- Atpažinkite, koks jausmas Jums kilo bei koks konkretus aplinkos veiksnys ar elgesys jį sukėlė. Pavyzdžiui, ar Jums neramu, nes laukia sunkus pokalbis? O gal pikta ir liūdna, nes sutuoktinis pasakė skaudžius žodžius? Gal bijote susirgti?
- Pastebėkite savo kūno reakcijas. Pavyzdžiui: Gal įsitempėte? Gal širdis plaka tankiau? Pakito kvėpavimas? Išpylė prakaitas?
- Jei kyla stipri emocija - kiek nusiraminkite. Atraskite sau malonius ir jums priimtinus nusiraminimo būdus.
Jausmų technologija: kelias į emocinę pusiausvyrą
Jausmų valdymo menas, arba jausmų technologija, padeda atpažinti, priimti, tirti ir tinkamai išreikšti jausmus. Vaikai - vienas geriausių pavyzdžių, kaip vienoje akimirkoje gali tilpti jausmų paletė, kuri yra natūrali, patraukianti ir iš tiesų nuoširdi.
Kaip išmokyti save ir kitus valdyti jausmus?
Taip pat skaitykite: "Pavasario balsų" analizė
- Atpažinti kylančius jausmus: Kol nesuprantame, kokie jausmai kyla, niekaip negalėsime pasirinkti jų raiškos. Įvardijus jausmą, sumažėja įtampa.
- Priimti, sustoti ir pabūti su tais jausmais: Jausmų ignoravimas, jų nepanaikina, o priešingai - jie gali sustiprėti.
- Tyrinėti, suprasti kylančių emocijų nei išgyvenamų jausmų priežastis: Mes gebame suvokti informaciją, kurią siunčia kylantys jausmai. Įsiklausyti į jausmus lydinčias mintis, kurios dažnai tėra mūsų vienašališka interpretacija bei tuo pačiu išgirsti, ką slepia kito jausmai ir emocijos.
- Pasirinkti tinkamą, konstruktyvią jausmų išraišką: Atpažinus ir įvardinus jausmus, įgyjame neįkainojamos informacijos apie save, kitus ir mus supančią aplinką. Tuomet galime pasirinkti, ką su ta informacija daryti, kaip ją išreikšti ir kokių veiksmų imtis. Už tai mes esame atsakingi.
Emocijos ir jausmai: žmogaus prigimtinis resursas
Žmonės yra jausminės būtybės, nes emocijos ir jausmai juos lydi kiekvieną akimirką. Tai yra neatsiejama gyvenimo dalis ir vienas iš keturių prigimtinių resursų. Emocijos ir jausmai žmogui yra instrumentas, kuris leidžia išgyventi santykius su objektais ar reiškiniais, o jų paskirtis leidžia įvertinti ir suvokti situacijas bei atkeliaujančią informaciją žymiai greičiau. Jeigu remtumėmės vien tik proto intelektu, tai nebūtų objektyvu, todėl emocinis intelektas šiai dienai yra kur kas svarbesnis.
Dabartiniame, intensyviai besivystančiame pasaulyje, protas yra pernelyg sureikšmintas ir supriešinamas su jausmais ir emocijomis. Dėl šio laikmečio “taisyklių” žmonės prarado efektyvų gebėjimą naudotis jausmų ir emocijų resursais tolygiai, nors abu resursai žmogui yra vienodai svarbūs ir naudingi. Juk ne veltui turime du smegenų pusrutulius, kurių kiekvienas kuruoja savo sritį (logiką ir kūrybiškumą), todėl turime gebėti naudotis abiem. Tuo tarpu jausmai yra neatsiejami nuo kūno, nes milijonai neuronų jungia emocines smegenis su visomis kūno dalimis bei organais. Tiesiogiai mes nekontroliuojame jausmų kilmės, tačiau galime daryti įtaką tam, kad nemalonūs, žemų vibracijų jausmai mūsų neužvaldytų, kad juose nepaskęstume. Lygiai taip pat esame pajėgūs puoselėti ir dauginti aukštų dažnių jausmus (pvz., džiaugsmas), kurie veda mus pirmyn. Aukštų dažnių jausmus mes galime dauginti, nes jausmai yra užkrečiami.