Ar kada nors jautėtės lyg įstrigę begalinėje rutinoje, kai sunku surasti jėgų net paprasčiausioms užduotims atlikti? Ar nuolat atidėliojate svarbius darbus, o mintys sukasi vien apie tai, kaip norėtųsi nieko neveikti? Tai reiškia, kad pritrūkstate motyvacijos. Jei atrodo, kad pradingo jėgos veikti - tai nereiškia, kad su tavim kažkas negerai. Motyvacija - tai vidinė jėga, skatinanti veikti ir siekti savo tikslų. Tai tarsi variklis, varantis mus į priekį, padedantis įveikti užduotis ir išlaikyti atkaklumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra vidinė motyvacija, kuo ji skiriasi nuo išorinės, kokie veiksniai ją veikia, kaip atpažinti jos trūkumą ir svarbiausia - kaip ją susigrąžinti bei ugdyti.
Motyvacijos Samprata ir Rūšys
Paprastai ir trumpai, motyvacija - tai vidinių impulsų rinkinys, skatinantis mūsų elgesį. Pats šis terminas kilęs nuo žodžio „motyvas“, kuris ir apibūdina tuos vidinius impulsus. Jie - tai mūsų troškimai, norai, poreikiai, kurie priverčia mus elgtis taip, kad pasiektume tai, ko trokštame. Poreikiai, skatinantys konkretų elgesį, gali būti patys įvairiausi: nuo tokių esminių, kaip alkis, skatinantys mus atsikelti nuo kėdės ir eiti šaldytuve ieškoti ko nors valgomo, iki ambicijų būti paaukštintam darbe.
Įprastai išskiriamos dvi pagrindinės motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė. Nors abi motyvacijos rūšys gali būti naudingos siekiant tikslų, vidinė motyvacija dažniausiai laikoma labiau stabilia ir ilgalaike.
Vidinė Motyvacija: Esminis Variklis
Vidinė motyvacija kyla iš paties žmogaus, jo noro mokytis, tobulėti, patirti naujus dalykus ir jausti pasitenkinimą savo veikla. Įsitraukęs į elgesį, kylantį iš vidinės motyvacijos, žmogus apsidovanoja pats save. Kitaip sakant, dažniausiai pati veikla žmogui suteikia malonumą ir prasmę - jokių papildomų išorinių apdovanojimų nereikia. Iš vidaus motyvuotas žmogus eina į sporto klubą, nes jam patinka aktyviai leisti laiką; jis imasi sunkiai įveikiamos užduoties, nes pats iššūkis jam kelia norą išbandyti savo jėgas, o į žaidimą kortomis jis įsitraukia todėl, kad tai teikia malonumą.
Žmonės, motyvuoti iš vidaus, labiau linkę atkakliai siekti savo tikslų net tada, kai susiduria su sunkumais, nes jaučia vidinį pasitenkinimą savo veikla.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos Perspektyvos
Išorinė Motyvacija: Aplinkos Poveikis
Kaip nesunkiai gali suprasti iš pavadinimo, išorinė motyvacija - tai ta, kuri kyla iš už žmogaus, kaip individo ribų. Tais atvejais, kai esame motyvuoti iš išorės, mes arba siekiame kažkokio numanomo apdovanojimo, arba atvirkščiai - stengiamės išvengti numanomos bausmės. Taigi, tarp daugybės galimų pavyzdžių, išorinė motyvacija galėtų būti geri pažymiai mokykloje, mokytojo ar darbdavio pagyrimas, didesnis atlyginimas, straipsnis apie mus kokiame nors naujienų portale, konflikto išvengimas ir panašiai.
Išorinė motyvacija gali puikiai suveikti norint motyvuoti žmones mokytis naujų įgūdžių. Iš pradžių įsitraukę į veiklą tik dėl atlyginimo už ją, neretai žmonės atranda ir vidinę motyvaciją. Be to, išorinė motyvacija leidžia žmogui suprasti, kada jo pastangos ar veikla pasiekė tam tikrą lygmenį, už kurį jau galima gauti apdovanojimą. Taip jis gali įsivertinti pats save. Vis dėlto išorinė motyvacija neturėtų būti naudojama tada, kai žmogus užsiima tam tikra veikla jau vedamas vidinės motyvacijos. Mokslininkai įrodė, jog iš vidaus motyvuotus žmones bandant paskatinti dar ir išorės, motyvacija ne tik kad nepadidėjo, bet apskritai sumenko.
Veiksniai, Darę Įtaką Motyvacijai
Motyvacija gali svyruoti priklausomai nuo įvairių veiksnių.
- Stresas ir pervargimas: Per didelis stresas ir pervargimas gali išsekinti tiek fizines, tiek psichologines jėgas, o tai gali lemti motyvacijos praradimą.
- Neaiškūs tikslai: Jei tikslai nėra aiškiai apibrėžti - sunku jausti motyvaciją jų siekti.
- Nesėkmės baimė: Ji gali paralyžiuoti ir užkirsti kelią imtis veiksmų.
- Žema savivertė: Žmonės, turintys žemą savivertę, dažnai netiki savo gebėjimais ir galimybėmis pasiekti savo tikslus.
- Aplinkos įtaka: Aplinkos, kurioje gyvenate ir dirbate, įtaka taip pat gali paveikti jūsų motyvacijos lygį.
- Stereotipai: Stereotipai stipriai veikia mūsų mintis ir veiksmus. Vienas iš tokių yra „kas ką turi motyvuoti“ (darbdavys - darbuotoją, dėstytojas - studentą ir pan.). Šis stereotipas yra toks gajus, kad žmonės net nepagalvoja, kad jis klaidingas. Juk, iš tiesų, motyvacija yra vidinio pasaulio reikalas: tai kyla iš paties žmogaus, todėl jo užduotis yra tą motyvaciją savyje atrasti, jos neužgesinti ir „įdarbinti“. Kai apsigyvenama vaizdinyje, kad „jis turi mane motyvuoti, o aš turiu laukti iš jo motyvacijos“, tuomet du suaugę žmonės nustoja veikti kaip savarankiškos, unikalios, kūrybingos asmenybės.
Svarbu suprasti, kad motyvacijos praradimas yra normalus reiškinys, su kuriuo susiduria visi. Tačiau tai nereiškia, kad turite pasiduoti ir atsisakyti savo svajonių.
Kaip Atpažinti Motyvacijos Trūkumą?
Prarandama motyvacija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kuriuos svarbu atpažinti.
Taip pat skaitykite: Vidinė vienovė: apibrėžimas
- Apatija ir bejėgiškumo jausmas: Žmogus gali jaustis apatiškas, bejėgis ir nepajėgus imtis jokių veiksmų.
- Sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą: Žmogus gali prarasti susidomėjimą veikla, kuri anksčiau jam teikė malonumą ir džiaugsmą.
- Atidėliojimas: Žmogus gali pradėti atidėlioti svarbias užduotis ir įsipareigojimus.
- Dirglumas ir nuotaikų svyravimai: Žmogus gali tapti dirglesnis ir jaustis be nuotaikos.
- Miego sutrikimai: Gali kilti problemų su miegu.
Jei pastebėjote keletą iš šių simptomų, svarbu kreiptis pagalbos į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.
Kaip Susigrąžinti Vidinę Motyvaciją?
Motyvacijos praradimas gali būti sudėtinga problema, tačiau yra daugybė būdų ją susigrąžinti.
- Nustatykite aiškius tikslus: Pirmas žingsnis ieškant motyvacijos - tai aiškiai apibrėžti savo tikslus. Ko norite pasiekti? Kokie yra jūsų ilgalaikiai ir trumpalaikiai siekiai?
- Suskaidykite didelius tikslus į mažesnius: Dideli tikslai gali atrodyti gąsdinantys ir atgrasūs, todėl juos suskaidykite į mažesnius, lengviau įgyvendinamus žingsnius.
- Apdovanokite save už pasiekimus: Svarbu švęsti savo pasiekimus nepaisant to, kokie maži jie bebūtų.
- Ieškokite palaikymo: Supkite save palaikančiais žmonėmis, kurie tiki jumis ir jūsų gebėjimais.
- Pašalinkite kliūtis: Atsižvelkite į tai, kas trukdo jums motyvuoti save. Galbūt jus blaško aplinka, trūksta laiko ar išteklių.
- Pasirūpinkite savimi: Svarbu rūpintis savo fizine ir psichologine sveikata.
- Sukurkite vidinę motyvaciją: Jeigu tam tikra veikla jums atrodo beprasmė ar nuobodi, tačiau negalite jos išvengti - pasistenkite sukurti nors šiek tiek vidinės motyvacijos. Galbūt ji lavina tam tikrus jūsų įgūdžius ir galite stebėti progresą? Galbūt jos dėka galite susitikti su įdomiais žmonėmis, tačiau tos galimybės iki šiol nesate išnaudojęs? O gal galėtumėte paprašyti artimų žmonių, kad pagirtų jus ir pasidžiaugtų jūsų pastangomis, prieš tai paaiškinę, jog jus tai ypatingai motyuoja?
- Būkite dėmesingi: Dėmesys yra itin nepastovi mūsų psichikos savybė, kuri gali būti treniruojama. Ji daro didelę įtaką įvairioms gyvenimo sritims, pradedant nuo to, kaip žmogus jaučiasi ir apimant jo elgesį, pasirinkimus ir kt. Šiuolaikinėje psichoterapijoje dėmesingumo lavinimas užimą svarbią vietą, tai gali tapti atskaitos tašku norinčiam spręsti sunkumus ar tiesiog keistis pozityvesne linkme žmogui.
Atminkite, kad motyvacija yra nuolatinis procesas. Kartais pakilimai bus aukštesni, o kartais žemesni.
Vidinės Motyvacijos Ugdymas Vaikams
Dažnai tėvai tikisi, kad vaikas pats norės mokytis. Tačiau vaiko mokymosi motyvacija nesusiformuoja vakuume - ją stipriai veikia tai, ką jis patiria šeimoje, mokykloje, savo kasdienybėje. Ar vaikas jaučiasi matomas ir girdimas? Ar pastebimos jo pastangos, ar vertinamas tik rezultatas? Ar jis gali reikšti savo nuomonę, priimti sprendimus, o gal viskas nusprendžiama už jį? Mokymosi motyvaciją skatinantys veiksniai slypi labai paprastuose dalykuose: pagarbiame bendravime, suaugusiųjų kantrybėje, sudaromose galimybėse klysti ir bandyti dar kartą. Motyvacija vaikams pirmiausia kyla ne iš išorinio spaudimo, o iš saugumo jausmo.
Kiekvienas vaikas unikalus, todėl vienareikšmiškai atsakyti, kas motyvuoja vaikus, yra labai nelengva. Vieną įkvepia mokytojo palaikymas, kitą - natūralus smalsumas ir galimybė atrasti ką nors naujo. Labai svarbu, kad mokymąsi vaikas suvoktų ne tik kaip neišvengiamą būtinybę, bet ir kaip įtraukiančią patirtį. Jis turi jausti, kad tai, ko mokosi, yra susiję su jo gyvenimu, su juo asmeniškai. O kai šalia yra suaugusieji, kurie juo tiki ir regi ne tik surinktus testo taškus, bet ir mažus žingsnius jų link - vaiko akyse sužimba noro eiti dar toliau ugnelė.
Taip pat skaitykite: Literatūrinė motyvacija: vidinė vs. išorinė
Vaiko motyvavimas nėra universalus receptas ar greitas sprendimas: jam reikia laiko. Kartais užtenka tiesiog būti šalia, girdėti, palaikyti - net ir tada, kai vaikas sako „nenoriu“, „pavargau“ ar „atsibodo“. Tokiose akimirkose slypi galimybė parodyti bendrystę: mums svarbu ne tik tai, ką darai, bet ir kaip jautiesi. Svarbu padėti išsaugoti ir stiprinti šią vidinę motyvaciją, nes giliausia ir tvirčiausia motyvacija formuojasi tada, kai vaikui leidžiama būti smalsiam, laisvam ir savitam.
Kada Kreiptis Į Specialistą?
Kai kuriais atvejais, kai motyvacija apleidžia, kreiptis į psichologą gali būti geriausia išeitis.
- Nustatyti motyvacijos praradimo priežastis: Psichologas padės jums suprasti, kas lemia jūsų motyvacijos praradimą.
- Sukurti individualų planą: Specialistas dirbs kartu su jumis, kad sukurtų individualų planą, kaip atgauti motyvaciją ir pasiekti savo tikslus.
- Suteikti palaikymą ir padrąsinimą: Psichologas suteiks jums reikalingą palaikymą ir padrąsinimą, kad galėtumėte įveikti motyvacijos praradimo iššūkius.
Atminkite, kad Jūs nesate vieni. Psichologas gali padėti jums įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus.
Studentų Motyvacija ir Psichologinė Pagalba
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi sėkmę yra mokinių motyvacija. Motyvacija itin glaudžiai siejasi su įsitraukimu į veiklas pamokose. Vidinė motyvacija kyla iš paties subjekto. Mokinių elgsena demonstruoja poreikį suvokti, pažinti, tyrinėti. Vidinė motyvacija ryškiausia ankstyvoje vaikystėje, kuomet net 75 proc. Išorinei moyvacijai būdingas bruožas yra vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys, jų tarpusavio santykiai.
Tyrėjai aiškinasi, kaip mokinių motyvacija mokytis keičiasi priklausomai nuo aplinkos. Mokinių motyvaciją mokytis teigiamai lemia palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai. Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus. Žaismingas informacijos, pamokos turinio pateikimas pamokoje, tikslingai naudojamos skaitmeninės priemonės skatina mokinius mokytis, didina jų mokymosi motyvaciją. Mokinių mokymosi motyvacija užtikrina jų aktyvų įsitraukimą į mokymosi procesą.
Studentai, psichinės sveikatos atžvilgiu, yra itin pažeidžiama grupė. Jie patiria nuovargį, stresą ar įtampą prieš atsiskaitymus, jaučia nerimą dėl ateities nežinomybės. Pagalbos reikia kreiptis tuomet, kai pastebi, kad susiduri su sunkumu, kurio pats negali įveikti arba jo įveikimas pareikalaus nepamatuotai daug resursų. Svarbiausias žodis sakinyje yra „pastebi“. Pastebėti nėra lengva, dėl to aplinkiniai kartais pastebi tai greičiau už mus. Šis pastabumas yra paremtas savistaba - kasdien suvokti, ką jauti, iš kur tie jausmai kyla, adekvačiai vertinti savo gebėjimus, priimti savo ribotumą, ieškoti būdų toms riboms keistis ir t.t. Čia atidos pratybos irgi gali padėti, nes savistabai verta skirti daugiau laiko, kad lavintume pastabumą tiek savyje vykstantiems procesams, tiek aplinkai.
Aukštosios mokyklos turi sukurti pasiekiamumą, pasirūpinti neformaliu informavimu, kurti tinkamą atmosferą stigmų eliminavimui. Reikia rūpintis ta visuomenės dalimi, su kuria tave sieja patys artimiausi ryšiai. Tokiu būdu pasirūpindami kitais, pasirūpiname savimi. Kitas žingsnis jau yra paties studento veiksmas - pasisakyti, kreiptis, būti aktyviam.
tags: #vidine #motyvacija #angliskai