Depresija yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų pasaulyje, paveikianti daugiau nei 300 milijonų įvairaus amžiaus žmonių. Sergamumas šia liga nuolat didėja, todėl svarbu suprasti, kaip išvengti depresijos pasikartojimo. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius depresijos gydymo būdus, prevencijos strategijas ir šiuolaikinius psichologijos požiūrius, kurie padeda užkirsti kelią ligos atsinaujinimui.
Depresija Kaip Liga
Depresija yra liga, o ne asmenybės silpnumo požymis. Tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingas nuolatinis liūdesys, interesų praradimas ir sumažėjęs energijos lygis. Nuolatinės neigiamos mintys apie įvykius, aplinką ir save gramzdina į nesveiką liūdesį ir veda link depresijos. Du pagrindiniai kognityviniai ir elgesio mechanizmai, padedantys išsivystyti depresijos epizodui, yra įkyrus negatyvus galvojimas (ruminavimas) ir patirties vengimas.
Įkyrus Negatyvus Galvojimas (Ruminavimas)
Tai tam tikras savikritiškas, į save susikoncentravęs, pasikartojantis, negatyvus ir užsitęsęs mąstymo procesas.
Patirties Vengimas
Tai pastangos vengti diskomfortą keliančių minčių, emocijų ir kūno pojūčių. Depresija išsivysto sąveikaujant nuotaikos pablogėjimui, užsitęsusiam negatyviam galvojimui, susidūrimo su diskomfortą keliančia patirtimi vengimui ir fiziniam sunkumo bei nuovargio jausmui.
Depresijos Gydymas
Depresiją būtina gydyti, nes tai liga, nuo kurios savaime nepasveikstama. Nesprendžiant problemos, sunkėja ligos forma, tai įtakoja ir fiziologinių ligų ar priklausomybių atsiradimą. Būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos. Tai nėra didvyriškumas su ja gyventi ir “tvarkytis pačiam”. Nėra silpnumas kreiptis pagalbos. Nereikia gyventi su liga, jeigu gali rinktis. Gydymo formos pasirinkimas labai priklauso nuo Jūsų simptomų sunkumo. Susidūrus su sunkia depresijos forma vien psichoterapijos ir gyvenimo būdo keitimo neužteks, bus būtinas vaistų bei psichologinės pagalbos derinys.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Medikamentinis Gydymas
Esame taip įpratę prie to, kad pirminis siūlomas depresijos gydymas yra antidepresantai, kad dažnai net nebeužduodame klausimų - o koks iš tiesų yra jų veiksmingumas? Kokia dalis depresija sergančių žmonių, kurie vartoja antidepresantus patiria visišką ir ilgalaikį išgijimą? Galvos smegenyse esančias medžiagas - serotoniną, noradrenaliną, dopaminą ir kt. organizmas gauna su maistu, tačiau, sergant depresija, šių medžiagų trūksta tam tikrose smegenų srityse, nors organizmas jokio trūkumo nepajunta. Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie skatina šių medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir normalizuoja nuotaikos bei nerimo lygį. Pagerėjus savijautai, antidepresantai toliau veikia profilaktiškai, paprasčiau tariant, apsaugo nuo depresijos atsinaujinimo ar pasikartojimo ateityje. Daug išsamios ir profesionalios informacijos apie vaistus rasite gydytojo psichiatro Mindaugo Šablevičiaus parengtoje svetainėje Antidepresantai.lt. Visiško pasveikimo vartojant antidepresantus rodikliai įvairiuose tyrimuose paprastai svyruoja tarp 20 ir 35%. Klinikinis tyrėjas iš Konektikuto Universiteto Irving Kirsch peržiūrėjo visus per trylika metų (1987-1999 m.) vaistų kompanijų atliktus tyrimus su šešiais dažniausiai skiriamais antidepresantais. Jis rado, kad 56% tyrimų depresija sergantys pacientai į vaistus reagavo nei kiek ne geriau negu į placebo tabletes. Atlikęs dar didesnio mąsto tyrimą tas pats tyrėjas rado, kad vaistai veikia geriau nei placebo, tačiau tik šiek tiek. Placebo poveikis siekė net 80% antidepresantų efekto. Kaip sakė pats tyrėjas šis skirtumas yra „labai mažas, o jo klinikinis reikšmingumas kvestionuotinas”. Visgi prieš nusprendžiant, kad antidepresantai yra tik placebo su šalutiniais efektais, reikia atkreipti dėmesį į grupę žmonių, kuriems antidepresantai yra iš tiesų labai svarbūs ir reikalingi. Sergantiems sunkia depresijos forma - kai depresijos simptomai yra taip stipriai žalojantys, kad žmogus visai nebegali funkcionuoti - antidepresantai padeda daug geriau nei placebo tabletės. Ir net tuo atveju, kai antidepresantai yra efektyvūs, jų veikimas nebūtinai yra tęstinis. Per laiką vaistai gali tiesiog nustoti veikę. Tyrimai sako, kad apie 50% tų, kurie teigiamai sureagavo į vaistus vėl kažkuriuo savo gyvenimo momentu susirgs depresija. Visgi esame labai dėkingi už palengvėjimą, kurį šie vaistai kartais atneša į žmonių gyvenimą. Tačiau labai norėtųsi, kad jie gerokai geriau išpildytų tuos lūkesčius ir pažadus, kurie šiuo metu vaistus supa. Gali tekti palaukti 2-4 savaites kol antidepresantai pradės veikti. Dažnai tokie simptomai, kaip miegas, apetitas, koncentracijos sunkumai pagerėja anksčiau nei nuotaika. Tad svarbu suteikti vaistams laiko prieš nusprendžiant, kad jie buvo neefektyvūs. Antidepresantai, kaip ir bet kokie kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, gali pradėti džiūti burna, svaigti galva, nukristi kraujo spaudimas, padidėti svoris bei sutrikti seksualinis gyvenimas. Minčių apie savižudybę padažnėjimas atsiranda 18% žmonių, kurie pradeda vartoti antidepresantus. Šis efektas pastebimas ypatingai kalbant apie vaikus ir jaunus žmones iki 25 m. Visgi, ypatingai pirmus kelis mėnesius pradėjus vartoti antidepresantus, svarbu atidžiau stebėti save ar artimąjį. Dėmesio atkreipimas ypatingai svarbus, jei žmogus vaistus vartoja pirmą kartą arba jei dozė buvo pakeista. Ženklai, kad nuo vaistų žmogui darosi blogiau yra šie: nerimas, nemiga, priešiškumas ir didelis sujaudinimas - ypatingai, jei simptomai atsiranda staiga ir situacija staigiai blogėja.
Medicininis gydymas yra lengviausiai prieinama pagalba sergantiems depresija mūsų šalyje, tačiau daugybė naujausių mokslinių tyrimų pagrindžia faktą, kad tai nėra efektyviausias gydymo būdas. Ypač kalbant apie lengvas ir vidutines depresijos formas. Sunkios depresijos formos gali būti efektyviai gydomos medikamentais, šiuo metu yra daug naujos kartos vaistų, kuriuos skiria gydytojai psichoterapeutai bei kompleksiškai derina juos su psichoterapija ar psichologo konsultacijomis.
Antidepresantų Veiksmingumo Vertinimo Kriterijai
Prieš apibendrinant duomenis apie antidepresantų veiksmingumą, būtina apibrėžti terapinio atsako ir remisijos sąvokas. Atsakas - tai kliniškai reikšmingas depresijos simptomų sumažėjimas. Kliniškai reikšmingu priimta laikyti ne mažesnį nei 50 proc. simptomų sumažėjimą. Remisija - tai visiškas arba beveik visiškas depresijos simptomų išnykimas. Remiantis Amerikos neuropsichofarmakologijos kolegijos (angl. American College of Neuropsychopharmacology (ACNP)) rekomendacijomis, remisija pasiekiama, kai nebūna dviejų svarbiausių depresijos simptomų, t. y. liūdesio ir interesų praradimo, o kitų depresijos simptomų likę ne daugiau kaip du. Be to, toks būsenos pagerėjimas turi išlikti ne mažiau kaip 3 savaites. Depresijos sunkumas vertinamas naudojant specialias standartizuotas skales, kaip antai Hamilton, Montgomery-Asberg depresijos sunkumo skalės. Pasveikimas yra trečia antidepresantų veiksmingumą apibūdinanti sąvoka, deja, kol kas nėra patikimų kriterijų, kurie leistų atskirti pasveikimą nuo remisijos. Klinikinėje praktikoje pasveikimas konstatuojamas pasiekus ilgalaikę remisiją, kai labai sumažėja depresijos simptomų atsinaujinimo artimiausiu metu tikimybė. Daugumoje rekomendacijų nurodoma, kad pasveikimas turėtų būti konstatuojamas remisijai išliekant ne mažiau kaip 3-6 mėnesius. Atkrytis konstatuojamas tuomet, kai depresijos simptomai atsinaujina, pasiekus remisiją, tačiau dar nepasveikus. Atkrytis laikomas to paties depresijos epizodo pasireiškimu. Pasikartojimas - tai depresijos simptomų atsinaujinimas nuo ankstesnio depresijos epizodo jau pasveikusiam asmeniui. Tai naujas depresijos epizodas, remiantis TLK-10, tokiu atveju diagnozuojamas pasikartojantis depresinis sutrikimas. Atsižvelgiant į tai, depresijos epizodo gydymas skirstomas į ūminę (skirtą atsakui ir remisijai pasiekti), tęstinę (skirtas išvengti atkryčio) ir palaikomąją (skirtas išvengti naujo depresijos epizodo) terapiją.
Ūminė Gydymo Fazė
Ūminė vėlyvosios depresijos gydymo fazė paprastai trunka 4-12 savaičių. Pirmiausia senyviems asmenims rekomenduojama skirti selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI), nes jie saugesni ir geriau toleruojami už triciklius antidepresantus. Klinikinių tyrimų duomenimis, visos antidepresantų grupės pasižymi panašiu veiksmingumu. Mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad ūminės depresijos fazės gydymo tikslas turėtų būti remisija, ne tik atsakas, nes liekamieji depresijos simptomai gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę ir sutrikdyti kasdienį funkcionavimą. Pasiekus remisiją, ne tik pagerėja fi ziniai ir emociniai gyvenimo kokybės aspektai, bet ir sumažėja elgesio sutrikimų gretutine Alzheimerio liga sergantiems pacientams. Remiantis įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, pasiektos remisijos dažnis gydant antidepresantais svyruoja nuo 27 iki 78 proc. Geresni rezultatai buvo pasiekti ilgesnės trukmės (8-12 savaičių) tyrimų metu. Taigi, senyvų pacientų depresijos gydymo rezultatai nėra blogesni nei jaunesnių, nebent terapinis atsakas pasiekiamas lėčiau. Lengvai ir vidutinio sunkumo depresijai būdingos savaiminės remisijos ir veiksmingesnis psichoterapijos metodų bei socialinės pagalbos priemonių poveikis. Be to, tokiu atveju depresijos simptomus padeda sumažinti somatinės būklės pagerėjimas. Palyginti su depresija nesergančiais senyvais žmonėmis, lengva depresija sergantiems asmenims yra 5 kartus didesnė tikimybė, kad ilgainiui išsivystys sunki depresija.
Tęstinis Ir Palaikomasis Gydymas
Pasiekus remisiją ūminės gydymo fazės metu, toliau vykdomos tęstinė ir palaikomoji gydymo fazės, siekiant atkryčio ir pasikartojimo prevencijos. Nepaisant to, depresijos simptomai dažnai atsinaujina. Nurodoma, kad ilgalaikis gydymas 50 proc. sumažina atkryčio ir pasikartojimo riziką. Netaikant tęstinio gydymo, ligos atkryčio dažnis per pirmus 4-6 mėnesius siekia net 50 proc. Be palaikomojo gydymo ligos pasikartojimas per laikotarpį nuo 8 mėnesių iki 4 metų pasireiškia 30-90 proc. remisiją pasiekusių bei pasveikusių nuo ankstesnio depresijos epizodo pacientų. Vieno klinikinio tyrimo duomenimis, 78 proc. 59 metų ir vyresnių pasikartojančiu depresiniu sutrikimu sergančių asmenų, gydytų nortriptilinu ir psichoterapija, per vidutiniškai 9 gydymo savaites pasiekė remisiją, o 10 proc. per 16 tęstinio gydymo savaičių patyrė atkrytį. Tarp tų, kurie išliko sveiki per pirmas 16 tęstinio gydymo savaičių ir tęsė palaikomąjį gydymą nortriptilinu, per 3 metų laikotarpį naujų depresijos epizodų (ligos pasikartojimo) užfi ksuota 10 proc. dalyvių, o gydymą vaistais nutraukusių grupėje depresija atsinaujino 78 proc. 69 metų ir vyresnių pacientų grupėje paroksetinas kartu su psichoterapija remisiją padėjo pasiekti 77 proc. pacientų. Atkryčių dažnis tęstinio gydymo fazėje buvo 20 proc. Tęsiant palaikomąjį gydymą paroksetinu, per 2 metų laikotarpį naujų depresijos epizodų pasireiškė 32 proc. pacientų, o nutraukus gydymą per tą patį laikotarpį naujų depresijos epizodų pasireiškė 58 proc. Taigi palaikomasis gydymas turi būti skiriamas maždaug 4 pacientams, norint išvengti vieno depresijos pasikartojimo atvejo. Toks didelis depresijos pasikartojimo dažnis senyvų žmonių grupėje buvo patvirtintas keliais klinikiniais tyrimais. Vieno tyrimo metu net praėjus 2 metams po remisijos naujų depresijos epizodų nutraukus antidepresantų vartojimą dažnis buvo 61 proc., o didžiausias depresijos pasikartojimo dažnis buvo per pirmus metus nutraukus antidepresantų vartojimą. Kito tyrimo su remisiją pasiekusiais pacientais metu nustatyta, kad vartojant palaikomąjį gydymą citalopramu depresijos pasikartojimo dažnis per 48 savaites buvo 3 kartus mažesnis nei placebo grupėje. Tiesa, kito tyrimo duomenimis, depresijos pasikartojimo dažnis lengva ir vidutinio sunkumo depresija sergantiems pacientams placebo ir sertralino grupėse reikšmingai nesiskyrė. Galima daryti išvadą, kad palaikomojo gydymo fazė aktualesnė sunkios depresijos atveju. Ilgalaikio gydymo antidepresantais nauda dar kartą įrodyta paskelbus tyrimo PROSPECT (angl. Prevention of Suicide in Primary Care Elderly: Collaborative Trial) rezultatus. Daugiau nei 4 metų trukmės stebėjimo rezultatai parodė, kad įrodymais pagrįstas depresijos gydymas lemia sumažėjusį senyvo amžiaus depresija sergančių asmenų mirštamumą, palyginti su įprastine gydymo taktika, ypač tarp sergančių cukriniu diabetu. Panašiai kaip ir ūminės gydymo fazės atveju, nė viena antidepresantų klasė nėra pranašesnė už kitas, skiriant tęstinį ir palaikomąjį depresijos gydymą. Siekiant įtvirtinti remisiją ir pasiekti pasveikimą depresijos epizodą patyrusiems vyresniems žmonėms antidepresantų reikia skirti ne trumpiau kaip 4-6 mėnesius. Palaikomoji farmakoterapija veiksmingiausia sunkesnėmis depresijos formomis sergantiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Atsparių Atvejų Gydymo Taktika
Literatūroje nurodoma, kad visiškas atsakas gydant SSRI nėra pasiekiamas net 77 proc. pacientų. Nesant terapinio atsako ar tik iš dalies pagerėjus būklei, rekomenduojama keisti vaistą arba pridėti kitos klasės antidepresanto bei taikyti psichoterapiją. Deja, stokojama duomenų apie vyresnių žmonių atsparios depresijos gydymo taktiką. Vienu tyrimu nustatyta, kad dalinio atsako į gydymą SSRI paroksetinu bei psichoterapija atveju 40 proc. senyvų pacientų būklė pagerėjo skyrus bupropiono, ličio arba nortriptilino. Tiesa, šiems pacientams terapinis atsakas pasireiškė lėčiau, o nepageidaujamo poveikio dažnis buvo reikšmingai didesnis nei SSRI monoterapijos grupėje. Kitų tyrimų metu 50 proc. atvejų pavykdavo pasiekti terapinį atsaką, atsparią depresiją gydant monoaminooksidazės inhibitoriais (MAOI) (Lietuvoje jie neregistruoti). Gydant vėlyvąją depresiją rekomenduojama remtis kitų amžiaus grupių gydymo rekomendacijomis. Remiantis STARD (angl. Sequenced Treatment Alternatives to Relieve Depression) tyrimo analizės duomenimis, kai nėra atsako į SSRI, gydymą rekomenduojama tiek keisti, tiek papildyti kitais vaistais, abiem atvejais rezultatai panašūs. STARD tyrimo metu neveiksmingas SSRI buvo keičiamas kitu SSRI klasės antidepresantu (citalopramas pakeistas sertralinu) arba keičiamas kitos klasės antidepresantu (bupropionu arba venlafaksinu). Abi gydymo keitimo taktikos buvo vienodai veiksmingos. Atsparios depresijos atveju taip pat rekomenduojama pridėti vaistų nuo traukulių. Senyviems pacientams, tiek vyrams, tiek moterims, gali būti veiksminga pakaitinė terapija lytinių hormonų preparatais. Tiesa, kol kas stokojama patikimų šių gydymo metodų veiksmingumo įrodymų.
Psichologinė Pagalba
Psichologinė pagalba - veiksmingas ir svarbus pagalbos būdas, plačiai naudojamas visame pasaulyje. Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos - pirmas pasirinkimas susiduriant su lengva ar vidutinio lygio depresija. Daugelis tyrimų yra įrodę psichologinės pagalbos veiksmingumą ir svarbą. Tačiau šios pagalbos gali nepakakti susiduriant su sunkia depresijos forma. Tyrimai rodo, kad ilgalaikė terapija patikimiau padeda sumažinti depresijos simptomus, padidina pasitenkinimą gyvenimu ir santykiais su kitais žmonėmis. „Metai psichoterapijos buvo tik pradžia. Buvo tikrai sunku. Daug kas mano, kad psichoterapija, tai kai psichoterapeutas su tavimi dirba, o tu tiesiog plepi. Bet realiai psichoterapeutas tik užduoda tau tinkamus klausimus ir sudaro sąlygas saugiai išjausti tai, ką reikia išjausti. Procesas yra sunkus, nes sukyla daug nemalonių jausmų, kuriuos turi vėl išgyventi. Todėl tikrai pradžioje atrodo, kad niekas čia tau nepadeda, tik blogiau darosi. Bet, praėjus tam tikram laiko tarpui, jau jautiesi kitaip. Žinoma, palaikanti aplinka labai padeda. Jei jos nėra, bus sunkiau, bet tikrai įmanoma. Kas keičiasi? Atsigauna kūrybingumas, o per tai ir džiaugsmo pojūtis.
Šiuolaikinės Psichologijos Požiūris Į Depresijos Prevenciją Ir Įveikos Būdus
Man priimtinas šiuolaikinės psichologijos mokslo požiūris, kad depresijos priežastis yra mūsų mintys. Svarbu keisti mintis, norint keisti jauseną. Būtent to ir moko kognityvinė ir elgesio terapija, kartu pasitelkdama naujausius įrankius - įsisąmoninimu (angl. Mindfulness) grįstas intervencijas. Kognityvinė ir elgesio terapija depresijai gydyti jau taikoma beveik keturis dešimtmečius. Šiai dienai atlikta begalė mokslinių tyrimų, patvirtinančių metodų veiksmingumą ir ilgalaikiškumą. Efektyvumas yra įspūdingas. Sukurtos specialios programos, kurios ne tik taikomos depresyvumo prevencijai, padeda sveikti depresija sergantiems, bet turi daug pridėtinių naudų norint būti sveikesniais, ramesniais, sąmoningesniais, išmintingesniais ir gyventi labiau pilnavertį gyvenimą harmonjoje su savimi bei aplinka.
Mindfulness (Įsisąmoninimu) Grįsta Kognityvinė Terapija (MBCT)
“Mindfulness” (įsisąmoninimu) grįsta kognityvinė terapija (MBCT) - galimas sprendimas sergant depresija. Ji remiasi sąmoningumo/ dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) principais sujungiant juos su kognityvine ir elgesio terapija. Šis terapijos metodas pasirodė labai veiksmingas depresijos pasikartojimo prevencijai, o šiuo metu yra daug duomenų apie jos principais besiremiančių intervencijų efektyvumą gydant nerimo sutrikimus, piktnaudžiavimą cheminėmis medžiagomis, elgesio problemas ir kitus psichikos sutrikimus. “Mindfulness” praktikos padeda, nes jų metu kuriami šie svarbiausi kliento galios išvengti depresijos atkryčio įgūdžiai, padedantys ir sveikiems žmonėms:
- Mokėjimas pasitraukti/nusišalinti iš įkyraus negatyvaus mąstymo proceso;
- Gebėjimas atpažinti ir įsisąmoninti potencialų atkrytį skatinančius proto ir kūno funkcionavimo fenomenus;
- Naujų santykio su bet kokiomis patirtimis (maloniomis, nemaloniomis) būdų atradimas;
- Galėjimas „atsisukti“ į sunkias ir diskomfortą keliančias patirtis, jas pripažinti ir priimti.
Depresijos Pasikartojimo Prevencija
Jei jau vieną kartą sirgote klinikine depresija, rizika, kad susirgimas kartosis ateityje smarkiai padidėja. Tačiau ne kiekvienas pasveikęs nuo depresijos tai patirs dar kartą. Kartais depresiją gali išprovokuoti stiprūs gyvenimo stresoriai, ligos arba kelių priežasčių kombinacija. Taip pat depresija gali pasikartoti be jokios akivaizdžios priežasties. Yra įrodyta tyrimais, kad ilgalaikė terapija sumažina depresijos pasikartojimo tikimybę arba sumažina jos intensyvumą. Taip pat tokiu atveju labai tiktų mūsų siūloma depresijos gydymo be vaistų programa „Įveik depresiją kitaip”, kurioje išsamiai kalbame apie tai, koks gyvenimo būdas padeda pasveikti sergant depresija arba apsisaugoti nuo ligos pasikartojimo ateityje. Kai kurie žmonės pagerėjimo laikotarpiu į tokią informaciją geba numoti ranka ir net, nuotaikai vėl nušvitus, sunkiai besupranta, kaip tokioje duobėje išvis galėjo atsidurti. Tačiau kitiems šios patirties pasikartojimo galimybė kelia baimę, kuri tarsi šešėlis sekioja paskui, ir, geros nuotaikos saulei pasislėpus už debesies, ima neramiai žvilgčioti ir savęs klausinėti, ar jau čia vėl kartojasi ta pati problema? Patyrę depresiją ar nerimą vieni savimi ima labiau rūpintis, kiti tiesiog bando gyvenimą toliau gyventi nieko per daug nekeisdami, tikėdamiesi paties geriausio („nepasikartojimo“) scenarijaus. Vieni suskumba savimi rūpintis po pirmosios patirties, kiti „užauga“ veiksmams - tik po kelinto ar keliolikto pasikartojimo. Visų patirtys skirtingos. Tačiau absoliuti dauguma žmonių, kurie buvo įkritę į gilesnę ar ne tokią gilią depresijos ar nerimo duobę ir išgyvenę sunkius jausmus, bemieges naktis, prarastus darbus, sugriuvusius santykius ir kitas skaudžias šių patirčių pasekmes, nebenori to kartoti ir stengiasi daryti viską, kad tokių patirčių išvengtų. Deja, tačiau karts nuo karto kai kurie iš jų jie vėl atranda save toje pačioje ar panašioje situacijoje. Taip nutinka todėl, kad depresija ir nerimo sutrikimai statistiškai yra linkę kartotis! Tokia šių sutrikimų mokslinė realybė. Taigi „paslaugiai“ pateikta informacija yra ne iš piršto laužta, tačiau tik dalinė. Situacijų būna įvairių, tačiau šios problemos kartojasi dažniausiai tada, kai nepakeičiami seni mąstymo ar elgesio būdai, kai pasikliaunama vien medikamentais arba išvis, situacijai pagerėjus, optimistiškai numojama ranka („ai, nebepasikartos“). Taip pat tada, kai patikime mintimi, kad „man kartosis“ ir priėmę bejėgišką būseną nieko nedarome šių patirčių prevencijai. Išimtinai kartojasi kai kuriais itin sunkiais klinikiniais atvejais, nesvarbu, ką bedarytum ir kaip savimi besirūpintum. Kartojasi ir todėl, kad dėl įvairių priežasčių kartais būna labai sunku sau padėti, nes trūksta resursų, o labiausiai tos energijos ir valios, kurie yra itin svarbūs savipagalbai, o jų tuo metu tiesiog nėra (nes nerimas ir depresija juos tiesiog praryja). Tuo metu, kai apima stiprūs simptomai, sau labai sunku padėti, o kai jautiesi gerai - motyvacija daryti kažką sunkumų prevencijai smarkiai nukrenta. Žmogiška ir labai natūralu. Tačiau būtent tai ir yra spąstai. Remisija (laikas, kai simptomai sumažėja ir vėl jaučiamasi gerai) yra pats geriausias metas pradėti dėti pagrindus tolimesnei gerai savo psichologinei savijautai. Jei grūdinamės išmintingai, tai darome tada, kai esame sveiki, o ne tada, kai sergame. Tos pačios taisyklės galioja ir psichologiniam „imunitetui“, arba psichologiniam atsparumui. Profesoriai Teasdale, Williams ir Segal prieš maždaug trisdešimt metų pradėjo ieškoti rakto į ilgalaikį psichologinį atsparumą, žmonėms, patyrusiems klinikinę depresiją, ir per savo ilgametę patirtį ir tyrimus paaiškino, kodėl depresijos ir nerimo simptomai pasikartoja: mus jie vėl ištinka tada, kai „įsijungia“ seni, problemiški mąstymo ar elgesio būdai, kuriuos gali „pažadinti“ tiek įvairios išorinės gyvenimo situacijos, tiek mūsų pačių neįsisąmoninti ir nepakeisti mąstymo bei elgesio įpročiai. Pavyzdžiui, polinkis permąstyti situacijas („užstrigusi plokštelė“), manant, kad tai nuves prie sprendimo, ar pasirinkimas žiūrėti liūdnus filmus, kai nuotaika jau ir taip prastėja. Taip, giliam mūsų liūdesiui, šie mokslininkai patvirtino, kad depresija gali kartotis. Pasikartojimo rizika, deja, taip pat ne tokia, į kurią būtų galima nekreipti dėmesio: žmonės, kartą patyrę sunkios depresijos epizodą, turi 50% tikimybę jį vėl patirti, o tie, kas yra patyrę du ar tris epizodus, turi net 70-80% tikimybę vėl su tuo susidurti. Šiuo metu jau žinoma, kad pasikartojantys depresijos epizodai linkę būti vis sunkesni ir ilgesni, su didėjančia savižudybės rizika. Jei istorija ir tyrimai ties šia statistika ir pasibaigtų, būtų liūdna, tačiau profesoriai Segal, Williams ir Teasdale pradėjo garsiai kalbėti ne tik apie sutrikimų gydymą, bet ir šių sunkių patirčių prevenciją. Jie sukūrė modelį, parodantį, kaip vyksta depresijos pasikartojimas, įvardijo svarbiausius ilgalaikio pokyčio elementus (savo mąstymo įpročių supratimą, savistabą ir atsitraukimą nuo kenkiančio elgesio bei minčių) ir sukūrė struktūruotą metodą, ugdantį įgūdžius, galinčius užkirsti kelią šių patirčių pasikartojimui: mindfulness pagrįstą kognityvinės terapijos programą, kuri sujungia kognityvinę teoriją su mindfulness meditacijos praktikomis ir moko stebėti savo mintis, pažinti problemiškus mąstymo būdus ir laiku nuo jų sąmoningai atsitraukti bei imtis aktyvių veiksmų savo psichologinės būklės gerinimui. Taip šių bei kitų mokslininkų dėka šiandien žinoma ir kita šio sudėtingo reikalo pusė: kuo anksčiau ligos eigoje pradedama sistemingai rūpintis savimi, tuo lengviau pasiekiami geri rezultatai! Nebijok kreiptis pagalbos „per anksti“. Sau gali labai padėti net ir kreipdamasis „vėlai“.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Pagalba Lietuvoje Sergant Depresija
Pagalba Lietuvoje sergant depresija apima medicininį gydymą, psichologinį/psichoterapinį gydymą ir psichoedukacines priemones. Deja, lengviausiai prieinama pagalba sergantiems depresija mūsų šalyje yra medikamentinis gydymas.
tags: #kad #depresija #nesikartotu