Įvadas
Švietimo įstaigos yra sudėtingos sistemos, kuriose susipina mokinių, mokytojų, administracijos ir kitų darbuotojų interesai. Pastaraisiais metais vis labiau pripažįstama psichologinės gerovės svarba visiems šios ekosistemos dalyviams, o ypač tiems, kurie dirba tiesiogiai su vaikais ir paaugliais. Šiame straipsnyje aptariamas psichologinės pagalbos poreikis švietimo įstaigose dirbantiems asmenims, iššūkiai, su kuriais susiduriama teikiant šią pagalbą, ir galimybės gerinti psichologinę gerovę švietimo sektoriuje. Taip pat bus aptariami specialieji vaikų poreikiai ir paliatyviosios pagalbos svarba.
Psichologinės Pagalbos Poreikis Švietimo Įstaigose Dirbantiems
Švietimo įstaigose dirbantys asmenys, ypač mokytojai, susiduria su nuolatiniu stresu, dideliu darbo krūviu ir emociniu išsekimu. Jie atsakingi ne tik už mokinių mokymą, bet ir už jų socialinę, emocinę ir psichologinę gerovę. Mokykla atspindi įvairius procesus, vykstančius visuomenėje, ir mokytojams tenka ne tik mokyti, bet ir padėti mokiniams įveikti iškilusias problemas. Dėl to mokyklos funkcijos yra gerokai išsiplėtusios, o mokytojams tenka įveikti daug iššūkių.
Pastebima, kad mokytojų psichologinė ir emocinė būsena yra gana komplikuota. Šios profesijos atstovai susiduria su emocinės higienos stoka, kuri turi įtakos jų darbo praktikoje. Švietimo ekspertė Eglė Pranckūnienė teigia, kad jau prieš keletą metų pradėta kalbėti apie mokytojų profesinį ir psichologinį atsparumą.
Specialiųjų Poreikių Apibrėžimas ir Vertinimas
Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba: kas tai?
Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
Tėvai, pasirašydami pažymas dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo ir dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo, pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.
Paliatyviosios Pagalbos Svarba
Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui. Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti.
Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą.
Taip pat skaitykite: Kaip tarpusavio priklausomybė veikia
Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas.
Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Stacionarinė Paliatyvioji Pagalba
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Įstaigų sąrašą galima rasti ligonių kasų interneto svetainėje.
Ambulatorinė Paliatyvioji Pagalba
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.
Taip pat skaitykite: Sapnininko interpretacijos: Depresija
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Įstaigų sąrašą galima rasti ligonių kasų interneto svetainėje.
Dienos Stacionaro Paliatyvioji Pagalba
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus. Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., stomoms suformuoti esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui ir kt.).
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Įstaigų sąrašą galima rasti ligonių kasų interneto svetainėje.
Jei asmeniui yra taikoma paliatyvioji pagalba, jam gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, nevertinant bazinio dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio. Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa.
Iššūkiai Teikiant Psichologinę Pagalbą
Teikiant psichologinę pagalbą švietimo įstaigose dirbantiems asmenims, susiduriama su įvairiais iššūkiais:
- Stigma: Psichikos sveikatos problemos vis dar yra stigmatizuojamos, todėl darbuotojai gali nenorėti kreiptis pagalbos dėl baimės būti smerkiami ar diskriminuojami.
- Ištekliai: Daugelis švietimo įstaigų neturi pakankamai išteklių, kad galėtų įdarbinti psichologus ar kitus psichikos sveikatos specialistus. Valstybinėse mokyklose dirbantys mokytojai dažniau susiduria su emocinės ir psichologinės pagalbos stygiumi, nes psichologo paslaugos pedagogams įprastai nėra skiriamos ir teikiamos. Tam įtakos turi ir psichologų trūkumas mokyklose.
- Laikas: Darbuotojai gali neturėti laiko dalyvauti konsultacijose ar kitose psichologinės pagalbos programose dėl didelio darbo krūvio.
Galimybės Gerinti Psichologinę Gerovę
- Stigmos mažinimas: Švietimo įstaigos gali imtis priemonių, kad sumažintų psichikos sveikatos problemų stigmą, pavyzdžiui, organizuoti švietimo programas, skatinti atvirą diskusiją ir teikti informaciją apie psichologinės pagalbos paslaugas.
- Išteklių didinimas: Švietimo įstaigos turėtų skirti daugiau išteklių psichologinės pagalbos paslaugoms, pavyzdžiui, įdarbinti psichologus, socialinius darbuotojus ar konsultantus.
- Lankstūs pagalbos būdai: Psichologinės pagalbos paslaugos turėtų būti lanksčios ir pritaikytos darbuotojų poreikiams, pavyzdžiui, siūlyti individualias konsultacijas, grupines terapijas, internetinius išteklius ir savipagalbos priemones.
- Prieinamumo užtikrinimas: Psichologinės pagalbos paslaugos turėtų būti prieinamos visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų geografinės vietos ar darbo krūvio. Tai galima pasiekti teikiant paslaugas internetu, organizuojant konsultacijas mokyklose ar bendradarbiaujant su vietos psichikos sveikatos organizacijomis.
- Konfidencialumo užtikrinimas: Švietimo įstaigos turėtų užtikrinti, kad psichologinės pagalbos paslaugos būtų konfidencialios ir kad darbuotojai galėtų kreiptis pagalbos be baimės būti smerkiami ar diskriminuojami.
- Prevencinės priemonės: Švietimo įstaigos turėtų investuoti į prevencines priemones, pavyzdžiui, streso valdymo mokymus, atsparumo ugdymo programas ir emocinio intelekto lavinimo seminarus.
- Bendradarbiavimas: Švietimo įstaigos turėtų bendradarbiauti su tėvais, bendruomene ir kitomis organizacijomis, kad sukurtų visapusišką psichologinės gerovės sistemą.
- Politikos pokyčiai: Vyriausybė ir švietimo ministerijos turėtų priimti politiką, kuri skatintų psichologinę gerovę švietimo sektoriuje, pavyzdžiui, finansuoti psichologinės pagalbos paslaugas, įtraukti psichikos sveikatos mokymus į mokytojų rengimo programas ir mažinti darbo krūvį.
Mokytojų Savitarpio Pagalba: "Mokytojų Palaikymo Ratai"
Viena iš galimybių gerinti mokytojų psichologinę gerovę yra savitarpio pagalba. "Renkuosi mokyti!" programos alumnė Eglė Stankūnaitė inicijavo "Mokytojų palaikymo ratus", kurie padeda pedagogams įveikti sunkumus dalinantis asmenine patirtimi. Šios grupės siekia suburti motyvuotus pedagogus, švietimo pagalbos specialistus, specialiuosius pedagogus, psichologus ar neformalaus ugdymo mokytojus, jog šie tarpusavyje dalintųsi asmeninėmis patirtimis, problemomis ir iššūkiais. "Mokytojų palaikymo ratai" turėtų tapti saugia vieta dalintis sunkumais, kurios mokymosi įstaigose ne visada yra užtikrinamos.
E. Stankūnaitės teigimu, mokytojų emocinė ir psichologinė būsena turi įtakos pačiam mokymo procesui. Kai pedagogai jaučia mažesnę įtampą, jie gali geriau atliepti savo mokinių poreikius. Mokytojai visų pirma turi pasirūpinti savimi, jog atėję į klasę galėtų tinkamai pasirūpinti ir mokiniais. "Laimingas mokytojas - laimingi vaikai", todėl pasirūpinus savimi, galima pasirūpinti ir kitais.
Mokymosi Pagalba Gimnazijoje
Gimnazijoje siekiama užtikrinti mokymosi pagalbos efektyvumą, todėl vadovas, asmenys, atsakingi už mokymosi pagalbos organizavimą, mokytojai, pagalbos vaikui specialistai, mokiniai, tėvai ir, jei reikia, kiti reikalingi specialistai glaudžiai bendradarbiauja, konsultuojasi ir dalinasi gerąja patirtimi. Pagrindinis mokymosi pagalbos tikslas - tobulinti mokymo ir mokymosi procesus siekiant ugdymo(si) kokybės, kad mokymosi sunkumų turintys mokiniai galėtų įgyti reikiamas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas.
Mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Tam rengiamas Konsultacijų tvarkaraštis, kuris tvirtinamas direktoriaus ir skelbiamas gimnazijos internetinėje svetainėje ir gimnazijos skelbimų lentoje. Naujai atvykusiems mokiniams skiriamas adaptacinis laikotarpis, kurio metu mokinio pasiekimai nevertinami, tačiau fiksuojama mokinio daroma pažanga. Klasės mokytojo/auklėtojo pareiga - pasirūpinti, kad jo klasės mokiniai darytų individualią pažangą. Mokytojas/auklėtojas klasėje kuria tokią aplinką, kuri padeda užkirsti kelią mokymosi sunkumams ar bent juos sumažina.
Pedagoginės Psichologinės Tarnyba (PPT)
Lietuvoje šiuo metu pagalbą teikia 53 pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT), skirtos teikti psichologinę ir pedagoginę pagalbą vaikams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) bei mokytojams.
Kur Ieškoti Pagalbos
Jei artimasis susidūrė su psichologiniais sunkumais, visų pirma reikia žmogų padrąsinti ir palaikyti, o jeigu reikia - padėti surasti specialistą. Labai geras išteklius apie galimą gauti pagalbą yra LR sveikatos ministerijos sukurtas puslapis pagalbasau.lt, - čia sudėta informacija apie visas valstybines įstaigas, teikiančias paslaugas, ir visas psichikos sveikatos paslaugų rūšis. Svarstant apie privatų sektorių - pravartu pasirinkti profesionalius srities specialistus. Privačiai konsultuojantys psichologai būtinai turi turėti magistro mokslinį laipsnį šioje srityje. Psichoterapeutai - kurios nors krypties psichoterapijos studijų diplomą. Toks sąrašas yra prieinamas Lietuvos psichoterapijos asociacijos svetainėje psichoterapijosasociacija.lt.
Nėra neteisingo kelio ir, jei pirmasis bandymas yra nesėkmingas, arba specialisto paslaugos pasirodė netinkamos, tikrai verta ieškoti toliau, mat kiekvieno žmogaus kelias į geresnę psichologinę savijautą yra labai individualus.
Psichoterapijos Mitai ir Realybė
Kai kurie žmonės galvoja, kad pradėjus lankytis pas psichoterapeutą, jo kabineto duris teks varstyti visą gyvenimą. Tačiau psichoterapija nėra „priklausomybės“ sukūrimas - jos tikslas yra padėti žmogui tapti sąmoningesniu, daugiau suprasti apie save, įgauti naujų įrankių ir gebėjimų, kurie gali padėti geriau tvarkytis su gyvenimiškais iššūkiais. Psichoterapijos esmė yra saugi aplinka ir kuriamas pasitikėjimo ryšys, kuriame žmogus gali tyrinėti savo mintis, jausmus, elgesio modelius. Psichoterapeutas nėra „sprendimų davėjas“, bet veikiau palydovas, kuris padeda suprasti sunkumų šaknis, keisti destruktyvius modelius ir atrasti įveikas ar didinti gebėjimą atlaikyti sunkumus.
Psichoterapijos metodai skiriasi priklausomai nuo žmogaus poreikių ir pačios psichoterapijos krypties. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiarėjanti kognityvinė elgesio terapija (KET) dažnai orientuojasi į konkrečių problemų sprendimą ir gali būti palyginti trumpalaikė (nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių). O labiau tradicinė psichodinaminė terapija dažniau gilinasi į žmogaus gyvenimo istoriją, patirtis ir santykių modelius, todėl gali užtrukti ilgiau - iki kelerių metų. Tai labai individualu ir priklauso nuo žmogaus poreikių ir gyvenimo aplinkybių. Svarbu suprasti, kad psichoterapija nėra be pabaigos. Ją užbaigus, žmogus dažniausiai jaučiasi tvirčiau, daugiau ką gali įveikti ar atlaikyti. Kai kuriais atvejais, kai žmonės susiduria su naujais gyvenimo iššūkiais, po ilgesnės pertraukos jie grįžta kuriam laikui pas savo psichoterapeutus ir tai yra visiškai normalu.
Situacija Regionuose
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač tarp jaunimo ir išsilavinusių žmonių, požiūris į psichikos sveikatą keičiasi - stigma mažėja, o psichoterapija tampa vis dažnesne ir atviriau aptariama tema. Tai susiję su švietimu, socialinių tinklų ir viešų diskusijų įtaka, taip pat miestuose didesnis paslaugų prieinamumas, miestų gyventojai neretai gali turėti geresnes ekonomines sąlygas. Tačiau situacija regionuose išlieka sudėtinga dėl informacijos, paslaugų prieinamumo ir socialinio palaikymo trūkumo. Taip pat mažuose miestuose susiduriama su problema, kad dirbantys specialistai yra asmeniškai pažįstami. Bijoma, kad apie kreipimosi faktą sužinos kaimynai ar kolegos. Dėl visų šių veiksnių paslaugų prieinamumas dar labiau mažėja.
Iniciatyvos ir Projektai
Lietuvoje egzistuoja nemažai iniciatyvų, yra vykdomi projektai, kurių tikslas - suteikti skirtingiems žmonėms dar daugiau galimybių atvirai kalbėti apie savo sunkumus. 1815 teikiamomis paslaugomis. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai taip pat daug dirba siekiant užtikrinti psichikos sveikatos gerėjimą visuomenėje, tai aktualu mažesniuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms. Jų informaciją galima sekti interneto svetainėje: www.pagalbasau.lt. Daugiau informacijos apie psichikos sveikatos gerinimą galima ieškoti interneto svetainėje www.zvelkgiliau.lt. „Žvelk giliau” siekia edukuoti ir ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir problemas. Tai projektas, keičiantis nuostatas ir kuriantis teigiamą pokytį psichikos sveikatos srityje. Vienas iš projekto tikslų - iki 2030- ųjų sumažinti neigiamas visuomenės nuostatas į psichikos sveikatą nuo 61,7 proc. iki 56,7 proc.
Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Krizių įveikimo centre galima gauti pagalbą atėjus arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Visa papildoma informacija - puslapyje www.krizesiveikimas.lt.
Poreikių Hierarchija ir Psichologinė Gerovė
Poreikis - tai tarsi noras žengti žingsnį pirmyn savęs realizavimo link. Kaip sako A. Maslow, - „Kuo dažniau žmogus žengia atgal ir praleidžia galimybę žengti pirmyn, tuo didesnis skirtumas tarp to, kuo žmogus yra ir kuo galėjo tapti“. Apleisti poreikiai gali sukelti neigiamas emocijas - ypač liūdesio ar savigraužos jausmą, depresiją, nerimą. Poreikių formavimasis atlieka milžinišką vaidmenį žmogaus asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, tačiau net apie 70 tūkst. Lietuvoje augančių vaikų susiduria su sunkumais siekdami realizuoti savo poreikius.
Specialieji poreikiai nustatomi tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą. Specialusis poreikis atsiranda tada, kai vaikui prireikia specialiosios pagalbos. Taip gali nutikti dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių vaiko sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių. Šie vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ir jų ugdymosi sėkmei būtina tinkamai pritaikyta ugdymosi aplinka, įskaitant pedagoginę, psichologinę, logopedinę ir kitą pagalbą. Apie 8 tūkst. (10 %) visų vaikų su specialiais poreikiais turi intelekto, judėjimo, regos ar klausos negalią. Pusė jų mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo lavinimo klasėse, kita pusė - specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose. Taigi specialiųjų poreikių turi dažnas vaikas. Tai gali būti masažo, logopedo, kineziterapeuto paslaugos, vaistų sugirdymas ligos atveju.