Šiame straipsnyje aptariama, kada šeimos gydytojas gali pratęsti antidepresantų ir kitų vaistų receptus, kokios yra dabartinės tvarkos ir apribojimai, susiję su tam tikrų vaistų skyrimu, bei kokios alternatyvos egzistuoja. Taip pat nagrinėjama situacija, kai pacientai susiduria su sunkumais gaunant reikiamus vaistus, ypač psichotropinius, ir kokios yra nelegalios prekybos pasekmės.
Šeimos Gydytojo Kompetencija Skiriant Vaistus
Šeimos gydytojai atlieka svarbų vaidmenį diagnozuojant ir gydant įvairias ligas, įskaitant psichikos sveikatos sutrikimus. Remiantis Lietuvos medicinos norma MN 14:2019 „Šeimos gydytojas", šeimos gydytojas turi įtarti, diferencijuoti, diagnozuoti ir gydyti užmigimo sutrikimus ir neorganinę nemigą, fobinius ir kitus nerimo sutrikimus, suaugusiųjų lengvus ir vidutinio sunkumo depresinius sutrikimus, psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, žalingą jų vartojimą.
Svarbu pažymėti, kad šeimos gydytojai, išrašydami benzodiazepinus (BZD), turi vadovautis sveikatos apsaugos ministro nustatytomis rekomendacijomis, o gydymas BZD turi būti skiriamas trumpiausią įmanomą laiką.
Naujos Galimybės Šeimos Gydytojams
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu panaikinti apribojimai, pagal kuriuos dalį kompensuojamųjų vaistų galėjo išrašyti tik gydytojai specialistai. Dabar šeimos gydytojai gali skirti vaistus, skirtus infekcinėms, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, kurie kompensuojami, kai pacientas gydomas ambulatoriškai, taip pat dalį vaistų, skirtų reumatoidiniam artritui ir nefroziniam sindromui gydyti. Šeimos gydytojai taip pat galės išrašyti pacientams tam tikrų grupių veikliųjų medžiagų turinčius vaistus, kurių iki šiol negalėjo, pavyzdžiui, vaistus, skirtus gydyti gonokokinei ir chlamidijų sukeltai infekcijai bei hipertenzinėms ligoms gydyti.
Benzodiazepinų (BZD) Skyrimo Tvarka ir Priklausomybės Problema
Benzodiazepinai, tokie kaip lorazepamas, yra vaistai, slopinantys centrinę nervų sistemą ir dažnai skiriami nerimui, nemigai gydyti. Tačiau dėl didelės priklausomybės rizikos, jų skyrimas yra griežtai reglamentuojamas.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
Ribojimai ir Rekomendacijos
Šeimos gydytojos teigimu, šis klausimas yra labai jautrus, nes tai liečia priklausomybių temą. Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi šių vaistų reglamentavimo tvarkos, yra galiojantys teisės aktai, kurie numato šios vaistų grupės (benzodiazepinų ir benzodiazepinams priskiriamų bei panašaus veikimo mechanizmo vaistinių preparatų) skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodines rekomendacijas.
Lietuvoje pacientams per dažnai ir per ilgai yra skiriami migdomieji, raminamieji, t. y. BZD. Palyginus su šalimis kaimynėmis Latvija, Estija, mūsų šalyje BZD vartojimas viršija 3-4 kartus. Gydytojai siekia padėti pacientui sumažinti ir nutraukti BZD vartojimą, ypač jeigu tai yra jauni žmonės, vaistai vartojami ilgą laiką, išnyko ar nebuvo šiam vartojimui tinkamų indikacijų. Visais atvejais sprendžiama individualiai.
Elektroniniai Receptai ir Diagnostikos Kodai
Nuo 2021 m. liepos 1 d. minėtiems vaistams išrašomi receptai yra e. Bet kurios specialybės gydytojas, skirdamas šios grupės vaistus, informacinėje sistemoje esveikata.lt privaloma tvarka įves jums nustatytos psichiatrinės diagnozės, pagal kurią skiriamas medikamentas, kodą.
Lorazepamas: Vartojimo Indikacijos, Rizikos ir Alternatyvos
Lorazepamas yra benzodiazepinų grupės vaistas, kuris slopina centrinę nervų sistemą. Jis dažnai skiriamas nerimui, nemigai gydyti, taip pat gali būti naudojamas epilepsijos priepuoliams malšinti, kaip pagalbinė priemonė gydant depresiją ar alkoholio abstinencijos simptomus. Dėl savo raminančių savybių, kartais skiriamas prieš ir po operacijų.
Kas Gali Išrašyti Lorazepamo Receptą?
Benzodiazepinai, įskaitant lorazepamą, gali būti išrašomi tiek psichiatrų, tiek šeimos gydytojų. Tokia sistema didina pagalbos prieinamumą. Psichiatrai dažniausiai skiria antidepresantus pagal indikacijas, t. y. tais atvejais, kai yra sutrikimai, kuriuos reikia gydyti antidepresantais. Gydytojai psichiatrai benzodiazepinus skiria rečiau negu kai kurių kitų sričių specialistai; dažnai gydymo pradžioje ar paūmėjimų metu, kai reikia slopinti nerimą. Dažniausiai kartu skiriamas gydymas kitais medikamentais, skiriamos ar rekomenduojamos psichosocialinės pagalbos priemonės. Žmogus, patekęs pas gydytoją psichiatrą, turi galimybę gauti visą paslaugų spektrą, kai medikamentinė pagalba yra tik dalis individualaus gydymo plano.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego
Vartojimo Indikacijos ir Rekomendacijos
Dabartinės vaistų skyrimo rekomendacijos pabrėžia, jog BZD turėtų būti skiriami tik kaip pagalbinė ir trumpalaikė (2-4 savaites trunkanti) gydymo priemonė. Šie vaistai yra efektyvūs gydant ūmius nerimo epizodus ar, kai dėl stipraus susijaudinimo, kankina nemiga. Taip pat, BZD gali būti skiriami laukiant atsako į antidepresantus.
Lorazepamas skirtas Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Sudėtyje yra 1 mg arba 2,5 mg lorazepamo.
Priklausomybė nuo Lorazepamo ir Savigyda
Gydytojai vieningai sutaria, kad priklausomybė dažniausiai išsivysto dėl savigydos, todėl tokius vaistus kaip lorazepamas reikia vartoti labai atsargiai ir tik taip, kaip juos paskyrė gydytojas. Net tie pacientai, kurie teigia nenorintys vartoti vaistų, benzodiazepinų tarsi „nepriskiria“ vaistams ir nemato problemos, kad juos vartoja kelis kartus per savaitę.
Šalutinis Poveikis ir Abstinencija
Vartojant BZD ilgiau nei 2-4 savaites, jų šalutinis poveikis sustiprėja, vystosi fizinė ir psichologinė priklausomybė, jais pradedama piktnaudžiauti. Dėl raumenis atpalaiduojančių ir migdančių savybių padidėja nelaimingų atsitikimų rizika vairuojant, kritimai ir kaulų lūžimai (ypač senyvo amžiaus žmonių tarpe), vystosi kognityviniai sutrikimai. Nutraukus BZD vartojimą, staiga pasireiškia abstinencijos būklės su delyriniais (ūminis praeinantis sąmonės ir kognityvinių (pažinimo) funkcijų sutrikimas) sąmonės sutrikimais, traukuliais, gali ištikti mirtis. Bandymas nutraukti šių vaistų vartojimą sukelia dar didesnį nerimą ir nemigą negu simptomai, kuriuos pacientas jautė prieš paskiriant vaistus.
Pasak vieno pašnekovo, nustojus gerti šiuos vaistus, žmogus išgyvena didelę abstinenciją - kaulų laužymą, pykinimą, įvairius skausmus, nemigą.
Taip pat skaitykite: RPLC: praeitis ir dabartis
Alternatyvos Lorazepamui ir Kompleksinis Gydymas
Priklausomybę turinčio paciento vietoje bandyčiau vis tiktai gydyti pagrindinį susirgimą - tą, dėl kurio buvo skiriami vaistai. Tam gali reikėti tų pačių antidepresantų bei nemedikamentinių gydymo priemonių, pvz. psichoterapijos. Kartu, savaime suprantama, reikia gydyti ir pačią priklausomybę. Mano patarimas būtų nenustoti bandyti - abu sutrikimai yra tikrai gerai gydomi moderniomis gydymo priemonėmis. Tam reikia kantrybės, nes psichikos sutrikimų gydymas dažnai yra ilgas, bei asmeninio nusiteikimo, nes reikės ir paties žmogaus pastangų, ypač sprendžiant priklausomybės problemą.
Nemanau, kad antidepresantus galime pakeisti kažkuo, jei kalbame apie sunkias depresijas. Tačiau tais atvejais, kai depresija lengva, susijusi su įvairiomis psichologinėmis ar socialinėmis priežastimis, galima galvoti apie kitokias priemones. Kaip specialistė, esu linkusi rekomenduoti psichoterapiją - individualią ar grupinę, tačiau žinau, kad daugelis žmonių puikiai supranta, kas galėtų turėti teigiamos įtakos jų psichinei sveikatai. Svarbu mažinti psichinių sutrikimų keliamą baimę, šviesti visuomenę apie priemones, kurios pagerina jų psichikos sveikatą bei apie sveikas streso įveikimo priemones. Kartu vertėtų atkreipti dėmesį į tam tikrų ligų savalaikę diagnostiką. Pavyzdžiui, dažnai už daugiametės „atkaklios“ nemigos slypi depresija ar nerimo sutrikimai. Iš specialistų pusės būtina užtikrinti, kad medikamentai būtų skiriami tik tada, kai reikia, o pacientas būtų informuotas apie visas įmanomas nemedikamentinės pagalbos priemones.
Kaip Vartoti Lorazepama Saugiai?
Psichiatrė pabrėžia, kad visus vaistus galima vartoti saugiai ir be neigiamų pasekmių, jei jie vartojami tada, kai reikia, ir taip, kaip reikia. R. Mazaliauskienė patarė nebijoti klausti savo gydytojo bet kokių klausimų, kurie neramina. Pasak jos, nėra kvailų klausimų, o gydytojai dėl savo specifinio išsilavinimo kartais net nepagalvoja, kad žmogui tokie neaiškumai gali iškilti. Labai retai nuo šių vaistų būna priklausomybės problemos, jei jie vartojami taip ir tiek, kiek juos paskyrė gydytojas. Beveik visos priklausomybės vystosi tada, kai atsiranda vienokia ar kitokia paciento savivalė, su labai retomis išimtimis. Žinoma, kartais šių vaistų tiesiog neįmanoma neskirti, nes nėra kito pasirinkimo. Žmonės turi suvokti, kad vaistai vartojami tada, kai yra negerai.
Nelegali Prekyba Psichotropiniais Vaistais ir Jos Pavojai
Tyrimai rodo, kad įsigyti psichotropinių vaistų nelegaliai yra gana paprasta. Nelegali prekyba psichotropiniais vaistais yra tokia pat aktuali problema kaip prekyba narkotikais. Nelegali vaistų rinka prisideda prie priklausomybės nuo psichotropinių vaistų klestėjimo, nes padidina vaistų prieinamumą. Su šia priklausomybe susidūrę žmonės pasakoja apie iširusias šeimas, prarastus darbus, sugriuvusį socialinį gyvenimą ir sugadintą sveikatą, o medikamentus lygina su narkotikais. Specialistai perspėja: šiai ligai nėra imuniteto, o įklimpus į priklausomybę pasveikti labai sudėtinga. 2022 m. Lietuvoje beveik 3000 žmonių nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo.
Pokyčiai Sveikatos Sistemoje: Receptų Išrašymo Tvarka
Pastaruoju metu įvyko svarbūs pokyčiai sveikatos sistemoje, susiję su receptų išrašymo tvarka.
Vaistams Pratęsti Nebūtinas Vizitas Pas Gydytoją
Nuo šiol pacientai, norėdami gauti receptą lėtinių ligų gydymui, neprivalo kiekvieną kartą registruotis pas šeimos gydytoją. Slaugytojai, dirbantys šeimos gydytojo komandoje, gali pratęsti gydytojo paskirtą gydymą ir išrašyti receptą vaistams, jei paciento būklė yra stabili. Gydymas gali pratęsiamas ne ilgiau kaip 1 metams, o išrašomi tik tie vaistai, kuriuos pacientas jau vartojo ne trumpiau kaip 3 mėnesius ir jie nepriskiriami narkotiniams, psichotropiniams, vardiniams ar neregistruotiems vaistams. Tačiau išlieka sąlygų, kai pacientas dėl gydymo pratęsimo turi kreiptis į šeimos gydytoją: jei pacientui paskirti vaistai, nesilaikant jų gamintojo nurodytos paskirties ir (ar) vartojimo būdo; taip pat jei diagnostikos ir gydymo tvarkose, metodikose (astmos, cukrinio diabeto, diabetinės polineuropatijos, dislipidemijos, epilepsijos, glaukomos, hipertenzijos, Krono ligos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, migrenos, opinio kolito, osteoporozės, Parkinsono ligos, antrinio parkinsonizmo, prostatos hiperplazijos, psoriazės ir šlapimo nelaikymo) ar kompensuojamųjų vaistų sąrašuose nustatyta kitokia vaistų vartojimo tvarka.
Išrašyti Kompensuojamas Medicinos Priemones Gali Ne Tik Gydytojas
Gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali ir sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas. Anksčiau tokią priemonę galėjo išrašyti tik gydytojas. Pakeitimai dėl kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (pvz.: tvarsčių, diagnostinių juostelių, sauskelnių, stomos priežiūros priemonių) išrašymo padės tiek gydytojams, tiek slaugytojams išvengti neaiškumų, skiriant medicinos pagalbos priemones. Pagal naująją tvarką šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas nustato pacientui diagnozę ir nurodo, kokias priemones būtų tikslinga skirti. Slaugytojas gali parinkti tinkamiausias priemones ar priemonių grupę ir išrašyti kompensuojamąjį receptą, paaiškinti, kaip ir kokiu dažnumu jas naudoti.
Atnaujinta Receptų Rašymo ir Vaistų Išdavimo Tvarka (Nuo Lapkričio 7 D.)
Pagal atnaujintą tvarką, tęsiant gydymą tais pačiais vaistais ar kompensuojamosiomis MPP, naujas asmens sveikatos priežiūros specialisto išrašytas receptas galės įsigalioti likus septynioms, o ne penkioms dienoms iki anksčiau paskirtų vaistų, kompensuojamųjų MPP likučio pabaigos. Tai leis pacientams patogiau planuoti vaistų, kompensuojamųjų MPP pirkimą ir juos įsigyti anksčiau, taip pat padės užtikrinti racionalų bei atsakingą vaistų, kompensuojamųjų MPP skyrimą ir vartojimą.
Vaistų ir kompensuojamųjų MPP išdavimas (pardavimas) dalimis bus naudingas tais atvejais, kai vaistinė neturės tiek vaisto ar kompensuojamųjų MPP pakuočių arba tokio jų kiekio, koks yra išrašytas pacientui. Atsiranda galimybė atsiimti tik dalį elektroniniame recepte nurodyto vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekio, o kitą dalį atsiimti vėliau toje pačioje ar bet kurioje kitoje vaistinėje, atsižvelgiant į vaistinėje turimų vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekį arba paciento finansines galimybes.
Jeigu paciento nuolat vartojami receptiniai vaistai ar kompensuojamosios MPP baigsis, o jis nespės laiku kreiptis į asmens sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų išrašytas naujas receptas, tam tikras sąlygas atitinkančius vaistus ar kompensuojamąsias MPP farmacijos specialistas galės išduoti (parduoti) ir be galiojančio recepto, atsižvelgdamas į anksčiau išrašytus receptus ir kitus reikalavimus.
Jeigu pacientui periodiškai pasireiškia tam tikri negalavimai, pvz., pūslelinė, migrena arba kitokie skausmai, jam nebereikės nuolat namuose laikyti vaistų atsargų. Asmens sveikatos priežiūros specialistas galės išrašyti receptą su žyma „Esant poreikiui“, kuris galios iki pusės metų ir galės būti panaudotas bet kada, kai atsiras simptomai, dėl kurių paskirtas ir išrašytas vaistas.
Dėmesio Deficito ir Hiperaktyvumo Sindromas (ADHD) ir Vaistų Skyrimo Problemos
Pasaulyje apie 7 proc. žmonių turi dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD), tačiau Lietuvoje šį sindromą leidžiama turėti tik vaikams ir tik jiems gali būti skiriami vaistai. Suaugusieji vaistą gali gauti tik tuo atveju, jeigu jį vartojo būdami nepilnamečiai.
Šiuo metu Lietuvoje ADHD sindromui gydyti gali būti skiriamas vienintelis vaistas - „Concerta", tačiau pagal patvirtintą šalyje tvarką šį vaistą galima skirti tik sindromą turintiems vaikams. Suaugusieji vaistą gali gauti tik tuo atveju, jeigu jį vartojo būdami nepilnamečiai.
Suaugusiųjų ADHD Gydymo Iššūkiai
Gydytoja pabrėžė, kad medikamentinis gydymas yra tik viena iš sudedamųjų viso proceso dalių susidūrus su ADHD sindromu. Gydymas pirmiausia pradedamas nuo psichoedukacijos, kai nustatomas sutrikimas. Tada žmogus pradeda suprasti, kas su juo iš tiesų vyksta, ir tai tiek pačiam pacientui, tiek jo artimiesiems suteikia didelį palengvėjimą.
Nustatyti sunkiau mergaitėms, nes joms dažnai pasireiškia tik dėmesio deficitas. Tai yra tokios tylios, užsisvajojusios mergaitės, kurios lyg ir nepatiria kokių nors sunkumų. Dažnai tokie žmonės vaikystėje vadinami gabiais tinginiais, jie dažnai balansuoja ant tokios perdegimo ribos, nes galvoje yra labai daug minčių, jie turi labai daug energijos, labai daug idėjų, bet visiškai nejaučia ribų, kada sustoti. Puola šen, puola ten, jiems sunku išlaikyti tą nuoseklumą.
Suaugusiems asmenims su ADHD sindromu „Concerta“ vaistas Lietuvoje gali būti skiriamas tik tuo atveju, jeigu pacientas jį vartojo iki 18 metų. Tokios praktikos laikomasi ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose kitose Europos šalyse. „Concerta“ vaistas suaugusiesiems gydyti registruotas tik 15 Europos šalių, tarp jų - Skandinavijos šalys.
Tai kelia problemų, nes vaistas neturi indikacijos gydyti suaugusiuosius. Kai skiriame gydymą ne pagal indikaciją, nėra aiškaus reglamentavimo, toks variantas yra rizikingesnis, gydytojai nesijaučia saugūs.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Nustačius sindromą tokiems pacientams gali būti taikoma psichoterapija, kognityvinė elgesio terapija, sąmoningumo, dėmesingumo didinimo metodai, taip pat gali būti organizuojamos konsultacijos, kaip organizuoti savo dienotvarkę, kaip planuoti laiką, kaip išlaikyti dėmesį, kaip daryti pertraukas. Ne mažiau yra svarbus šeimos narių supažindinimas su sutrikimu.
Psichostimuliantai yra pirmo pasirinkimo vaistas. Kai vaistas yra skiriamas su gydytojo priežiūra - yra labai geri rezultatai, žmonių gyvenimo kokybė labai pagerėja. Žmogus gali baigti mokslus, jis gali išsėdėti prie stalo ir parašyti savo darbus, gali išlaikyti savo darbą, pagerėja santykiai, sumažėja impulsyvumas, pagerėja emocijų kontrolė.
tags: #kada #antidepresantus #gali #pratesti #ne #psichiatras