Įvadas
Psichikos sutrikimai yra sudėtinga ir įvairi sritis, apimanti daugybę būklių, turinčių įtakos mąstymui, jausmams, nuotaikai ir elgesiui. Tikslus ir savalaikis psichikos sutrikimų diagnozavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti tinkamą gydymą ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje apžvelgiamos šiuolaikinės psichikos sutrikimų diagnostikos metodikos, atsižvelgiant į skirtingus sutrikimus, diagnostikos kriterijus ir naujausius gydymo būdus.
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS)
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) - psichikos sutrikimas, kuriam būdingas specifinis simptomų rinkinys, apimantis pasikartojančias, įkyrias mintis (obsesijas) ir varginančius, daug laiko reikalaujančius ritualus, nuolat kartojamus nereikalingus veiksmus (kompulsijas). OKS dažnai pasireiškia bendroje populiacijoje (2,5-3 %) ir yra didelė sveikatos ir ekonominė našta visuomenei. Šis sutrikimas susijęs su pernelyg dideliu nerimu ir užterštumo baime.
Diagnostika ir vertinimas
OKS diagnozė nustatoma remiantis tiek DSM-5, tiek TLK-11 OKS diagnostikos kriterijais, kurie nurodo, kad OKS būdingas obsesijų ir (arba) kompulsijų buvimas.
Gydymas
Naujausių studijų rekomenduojami gydymo būdai yra kognityvinė elgesio terapija ir gydymas serotonino reabsorbciją slopinančiais (selektyviais) inhibitoriais (SSRI).
Depresija
Depresija - tai ne tik bloga nuotaika, kurią patiria kiekvienas žmogus. Ji skiriasi trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Depresija taip pat skiriasi ir nuo liūdesio, kuris jaučiamas netekus brangaus žmogaus.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Simptomai
- Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“).
- Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
- Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
- Niūrus ateities įsivaizdavimas.
- Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
- Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
- Miego sutrikimai (būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).
- Nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.
Priežastys
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.
Gydymas
- Medikamentinis (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai).
- Psichoterapinis (psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys).
- Instrumentinis - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.
Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti.
Šeimos gydytojo kompetencijos
Šeimos gydytojas turi gebėti atlikti psichikos būklės įvertinimą ir įtarti, atskirti, diagnozuoti ir gydyti lengvus ir vidutinio sunkumo depresinius sutrikimus suaugusiesiems. Depresijos epizodo diagnozė turi būti nustatyta pagal Tarptautinės ligų klasifikacijos kriterijus (TLK-10-AM). Lengvi ir vidutinio sunkumo depresijos epizodai atskiriami nuo fiziologinių emocinių reakcijų ir kitų psichikos sutrikimų.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD)
Įprasta manyti, kad ADHD (angl. - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) - tai vaikų ir paauglių liga. Kadangi labai dažnai suaugusiame amžiuje šis sutrikimas nediagnozuojamas, nuo jo kenčiantys pacientai nesulaukia tinkamo gydymo ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo.
Rizikos veiksniai
- Artimi giminaičiai su ADHD (nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.).
- Motinos rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas nėštumo metu.
- Motinos sąlytis su nuodingomis medžiagomis nėštumo metu.
- Ankstyvas sąlytis su švinu.
- Gimimas anksčiau laiko ir mažesnė kūno masė.
Šie veiksniai lemia noradrenalino ir dopamino neurotransmisijos sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Tipai
- Hiperaktyvumo.
- Nedėmesingumo.
- Kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais.
Simptomai suaugusiems
- Nedėmesingumas: nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos, išsiblaškymas, neatidumas, užmaršumas.
- Hiperaktyvumas: bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
- Impulsyvumas: negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas, lengvas su(si)erzinimas, emociniai protrūkiai.
Diagnostika
Vadovaujantis DSM-V klasifikacija ADHD suaugusiąjame amžiuje diagnozuojama jei:
- Pacientui pasireiškia bent 5 nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai.
- Šie simptomai reiškiasi nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėn.
- Šie simptomai pacientui sukelia reikšmingą disfunkciją.
- Šie simptomai pacientui reiškiasi nuo vaikystės (prasidėjo iki 12 metų).
ADHD diagnozavimą apsunkina dažnai kartu sutinkami ir kiti psichikos sutrikimai: nuotaikos sutrikimai - depresija, bipolinis sutrikimas; nerimo spektro sutrikimai; asmenybės sutrikimai - dažniausiai ribinio ir asocialaus tipo; priklausomybės sutrikimai.
Gydymas
Suaugusiųjų ADHD sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus. Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai.
Skalės
Įvertinti simptomus gali padėti suaugusiųjų ADHD diagnostikai naudojamos skalės: CAARS, WURS, ASRSv1.1.
Nerimas
Nerimas - normali kiekvieno žmogaus išgyvenama būsena, kuri padeda organizmui mobilizuoti jėgas siekiant tikslo ar norint išvengti pavojaus. Patologinis nerimas tampa tada, kai jis neturi akivaizdžios, suprantamos priežasties arba pasidaro toks stiprus, kad ima žmogui ne padėti, o trukdo.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Priežastys
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį.
Simptomai
Pacientai skundžiasi neramumu, pastoviu jauduliu ir įtampa, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo, nuogąstauja dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų. Būdinga tai, kad galvojant apie ką nors į ateitį, matoma tik bloga, grėsminga ateitis, neišvengiamai susiklostanti katastrofa.
Gydymas
Gydoma, priklausomai nuo simptomų intensyvumo ir trukmės, benzodiazepinais, antidepresantais, jų deriniais bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais. Psichoterapinis gydymas taip pat yra svarbus.
Diagnostikos klaidos
Diagnozuojant ligas klaidų pasitaiko. Viena būklė panaši į kitą, diagnostikos metodo paklaidos, žmogiškasis faktorius ar kas kita - ir viena diagnozė tuoj pat bus supainiota su kita. Ypač tai liečia psichikos sveikatą.
Dažnos klaidos
- Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) ir obsesinio kompulsinio sutrikimo (OKS) painiojimas.
- Diabetinio streso ir depresijos painiojimas.
- Bipolinio afektinio sutrikimo ir asmenybės sutrikimų painiojimas.
Klinikiniai tyrimo metodai
Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai etc, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.
Anamnezės ir psichikos būsenos modelis
- Subjektyvi anamnezė: nusiskundimai, šeimos anamnezė, gyvenimo anamnezė, ligos (paūmėjimo) anamnezė.
- Objektyvi anamnezė: asmenybė iki susergant.
Paciento psichikos būsenos įvertinimas
Svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais.
- Išvaizda.
- Laikysena ir judesiai.
- Bendravimas ir elgesys.
- Sąmonė.
- Suvokimas.
- Mąstymas.
- Kliedesiai.
- Atmintis.
- Emocijos ir nuotaika.
- Santykiai su artimaisiais.
- Valia.
- Dėmesys.
- Potraukiai.
- Intelektas.
- Kritiškumas.
Psichikos sutrikimų klasifikacija
Psichikos sutrikimų klasifikacija- tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus.
DSM
DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.
TLK
Svarbiausias TLK tikslas- užtikrinti sekmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma. TLK-10 pasirodė 1992m. TLK -10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.
Struktūruoti diagnostikos interviu
Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI- tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.
Psichodiagnostiniai metodai
Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti t.y. Žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais.
Projekciniai testai
- Rorschacho testas.
- Teminis apercepcijos testas (TAT).
- Piešinių testai ("namas, medis, žmogus", "nupiešk žmogų").
Objektyvūs testai
- MMPI (Minesotos daugiafazis asmenybės inventorius).
- Ketelio testas.
- Wechslerio intelekto testas.
- Raveno testas.
Dėmesio ir atminties tyrimai
- Kraepelino lentelės.
- Schultės lentelės.
- Dešimties žodžių įsiminimas.
Mąstymo tyrimai
- Objektų klasifikavimo metodai.
- Objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai.
Laboratoriniai tyrimai ir instrumentinė diagnostika
Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Laboratoriniai tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos.
- Elektroencefalografija (EEG).
- Kompiuterinė tomografija (KT).
- Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR).
- Pozitronų emisijos tomografija (PET).
tags: #psichikos #sutrikimu #nustatymas