Suvokimo Atsiradimas: Pažinimo Kelias

Įvadas

Suvokimas - tai sudėtingas procesas, leidžiantis mums pažinti pasaulį per jutimo organus. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip vystosi suvokimas, kokie veiksniai jam įtakos turi ir kokią reikšmę jis turi mūsų gyvenime.

Suvokimo Raida Kūdikystėje

Augdamas kūdikis įgyja įgūdžių, žinių, pradeda suvokti, kaip veikia jį supantis pasaulis. Svarbus pažintinis gebėjimas, kuris išsiugdomas pirmaisiais gyvenimo metais, - tai objekto pastovumo suvokimas.

Objekto Pastovumo Suvokimas

Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai nesupranta, jog tai, ko jie nemato, vis dar egzistuoja. Pametęs žaislą, kūdikis nuliūsta, bet nebando jo ieškoti, nes suvokia dingimą kaip baigtinį procesą. Kūdikiai nesugeba įvertinti ne tik daiktų, bet ir žmonių bei kitų gyvų padarų pastovumo.

Objekto pastovumo reiškinį kūdikis pradeda suvokti maždaug 7-8 mėnesių. Jei pasitrauksite iš kūdikio akiračio, išeisite iš patalpos, kūdikis gali pradėti nerimauti ir verkti. Maždaug 10 mėn. sulaukęs kūdikis jau turėtų visiškai suprasti objekto pastovumą. Pavyzdžiui, jei paslėpsite žaislą po pledu, kūdikis žinos, kad reikia traukti pledą ar lįsti po juo ir ieškoti žaislo.

Žaidimai, Skatinantys Suvokimą

Yra įvairių žaidimų, kurie padeda lavinti kūdikio objekto pastovumo suvokimą:

Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?

  • Slėpynės: Puikiai tinka standartinis žaidimas „Ku-kū“: užsidenkite veidą delnais arba mažu rankšluosčiu ir staiga veidą atsidenkite. Taip pat kaskart atsidengdami veidą galite keisti veido mimikas.
  • Žaislai: Galite į ranką paimti mėgstamą kūdikio žaislą. Įsigykite specialių lavinamųjų žaislų, lavinančių objekto pastovumo suvokimą. Pavyzdžiui, labai tinka žaidimai, kur į ertmes reikia įmesti kamuoliuką, jis ridenasi, kurį laiką kūdikis jo nemato, po to kamuoliukas išrieda.
  • Knygelės: Įsigykite knygelių, kur paveikslėliai yra paslėpti: reikia atversti ir užversti langelius.
  • Mokymasis pabūti vienam: Mokykite kūdikį trumpam pasilikti vieną (tik prieš tai įsitikinkite, kad aplinka jam - visiškai saugi). Eidami į kitą patalpą ir būdami joje, kalbinkite kūdikį. Ilgainiui jis supras, kad esate namuose, niekur nedingote, o jūs ramiai galėsite nueiti ir į tualetą, greitai padžiauti skalbinius ir t.

Suvokimo Apibrėžimas ir Rūšys

Suvokimas - tai aplinkos, pasaulio bei savęs pažinimas jutimo organais. Tai yra tiesioginis pažinimas. Jutimai - kai gimstame, mūsų jutimai jau būna susiformavę. Tačiau kai augame, jutimai formuoja mus pačius. Jutimai yra mūsų antenos, suvokimas - mūsų instinktai, tai nuo jų priklauso, kaip mes pažįstame pasaulį ir kaip pasaulis pažįsta mus.

Pojūčiai

Pojūčiai - daiktų ir reiškinių įvairių savybių vaizdai mumyse. Pojūčiais vadiname jutiminio pažinimo procesus, kuriais pažįstamos tikrovės daiktų ir reiškinių savybės, kai jos veikia jutimo organus. Suvokiame objektų judėjimą, nes jų atvaizdai tinklainėje juda.

Suvokimo Rūšys

Suvokimai į rūšis skirstomi pagal jutimo organus, kuriais jie gaunami, pagal suvokimais pažįstamus objektus ir pagal asmenybės suvokimų saviorganizacijos lygius. Laiko suvokimas yra reiškinių trukmės ir nuoseklumo atspindėjimas. Laiko trukmės suvokimui turi reikšmės susidomėjimas darbu, interesai.

Žmogus erdvės santykius pradeda suvokti ėmęs žiūrėti, girdėti, lytėti, judėti. Erdvė nėra koks nors atskiras objektas, tačiau visi daiktai ir reiškiniai turi erdvinių savybių: dydį, formą, apimtį ir atstumą tarp jų. Šiems suvokimams svarbią reikšmę turi binokuliarinis regėjimas. Formų ir atstumų suvokimui reikšminga yra lytėjimo ir judėjimo patirtis.

Neteisingi, iškreipti suvokimai yra vadinami iliuzijomis. Jos kyla dėl fizinių, fiziologinių ir psichinių priežasčių.

Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego

Sensorinis ir Loginis Pažinimas

Jutiminiu (sensoriniu) pažinimu laikomas tiesioginis daiktų bei reiškinių savybių (spalvų, garsų ir kt.) tų daiktų bei reiškinių kaip visumos (medžio, žmogaus ir kt.) pažinimas, kai tie daiktai, reiškiniai veikia jutimo organais. Loginis pažinimas vyksta jutimais gautą informaciją pertvarkant (skaidant, jungiant, lyginant ir t.t.).

Jutimo Organai ir Jų Funkcijos

Suvokimas neatsiejamas nuo jutimo organų. Kiekvienas jutimo organas yra specializuotas priimti tam tikrą informaciją iš aplinkos.

Rega

Užima dominuojančią padėtį žmogaus jutimų sistemoje. Regėjimo receptorius yra akys. Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia receptoriaus dalis yra akies tinklainė. Galima sakyti, kad regos pojūčiai yra spalvų pojūčiai. Transdukcija - procesas, kai jutimo sistema dirgiklio energiją paverčia nerviniais pranešimais. nervų sistemos procesais. Žmonės linkę matyti - raudoną, geltoną, žalią, mėlyną, violetinę spalvas. Lygiagretusis apdorojimas - smegenys apdoroja atskirus dėmenis iš karto (spalvą, gylį, judėjimą.). Aklasis regėjimas - gebėjimas reaguoti į kažką sąmoningai nesuvokiamo. Haringo oponentinių procesų teorija - yra du papildomi spalvų, regos procesai: vienas atsakingas už raudonos ir žalios, kitas - geltonos ir mėlynos spalvų suvokimą.

Klausa

Girdėjimo pojūčių dirgiklis yra oro bangavimai. Girdėjimo pojūčių receptorių sudaro išorinė ir vidinė ausis. Išorinės paskirties yra oro virpesių priėmimas ir jų nukreipimas į vidinę ausį. Girdėjimo pojūčiai teikia informaciją apie garsų aukštumą, intensyvumą, tembrą ir vietą, iš kurias garsai sklinda. Garso aukštis priklauso nuo garso bangų ilgio ir dažnio.

Lyta

Tai toks odos ir judėjimo pojūčių derinys, gaunamas apčiuopiant įvairius daiktus. Lietimo taškai yra nevienodai pasiskirstę odos paviršiuje. Lietimo pojūčiai, jungdamiesi su judėjimo pojūčiais, leidžia pažinti daiktų formas ir atstumus tarp jų specifiniais apčiuopimo judesiais. Yra spaudimo, šilumos, šalčio ir skausmo jutimai.

Taip pat skaitykite: RPLC: praeitis ir dabartis

Skonis

Skonio pojūčio dirgiklis yra įvairios medžiagos, ištirpusios vandenyje, seilėse ar kituose skysčiuose, skonio aparatas skiria saldumo, kartumo, rūgštumo ir sūrumo pojūčius. Skonis yra cheminis jutimas. Jutimo sąvokas - tai dėsnis, kai vienas pojūtis gali veikti kitą.

Uoslė

Uodimo pojūčio dirgiklis yra smulkios medžiagų dalelytės, patenkančios į nosies ertmę. Tai - cheminis pojūtis. Gali sukelti prisiminimus ir jausmus.

Kinestezija

Judėjimo pojūčiai, kurių receptoriai yra raumenyse, sausgyslėse ir sąnarių raiščiuose. Jie dirginami judinant kūno dalis, nugalint fizinį pasipriešinimą, keičiant kūno padėtį erdvėje. Esant kokiems nors atskirų organų sutrikimams, atsiranda neigiamų emocinių būsenų.

Jutimų Dėsningumai

Jutimo samprata. Dirgikliai - aplinkoje ar organizme vykstantys reiškiniai, sukeliantys jutimą. Jutimo rezultatas - pojūtis. Analizatorius - jutimų nervinis aparatas. Pagrindiniai jutimų dėsningumai: jutimo slenksčiai, jutimo organų adaptacija, sensibilizacija ir sinestezija. Pojūčių rūšys: išoriniai (regos, girdos, lytos, uoslės, skonio), vidiniai (organiniai, pusiausvyros, kinesteziniai). Individualūs pojūčių skirtumai ir parodymų ypatumai.

Adaptacija ir Pripratimas

Nors mūsų pojūčių organai ir yra riboti signalų įvairovės atžvilgiu, vis vien juos nuolat veikia įvairūs dirgikliai. Smegenims gresia perkrovimas informacija. Taip ir atsitiktų, jei nebūtų reguliacinių mechanizmų, palaikančių informacinių srautų reikiamą intensyvumą. Vienas iš tų reguliacinių mechanizmų yra pačiuose receptoriuose. Tai sensorinė adaptacija, pasireiškianti sensorinių organų receptorinėse ląstelėse. Sensorinės adaptacijos metu sumažėja ląstelių dirglumas pasikartojantiems ar ilgalaikiams stimulams. Iliustracija - išėjus iš kino salės į lauką, ryški šviesa kurį laiką trukdo mums įžiūrėti aplinkos detales. Bet po kurio laiko akys adaptuojasi šiam šviesos kiekiui. Lygiai taip pat darbuotojo, atėjusio į gamyklą ausys po trumpo laiko pradeda "negirdėti" mašinų keliamo triukšmo. Taigi, esant pastoviam dirgikliui, receptoriai nustoja į jį reaguoti: kuo silpnesnis stimulas, tuo greičiau atsiranda adaptacija ir atvirkščiai.

Kitas reguliacinis mechanizmas yra retikuliniame darinyje. Jis įsijungia sudėtingos stimuliacijos metu, kai stimulą receptoriai pajunta, bet tai organizmo išgyvenamumui nėra svarbu. Tai pripratimas - stimulams tapus įprastiems ir nesvarbiems, retikulinė formacija juos blokuoja, tuo užkirsdama smegenų perkrovimo galimybę. Pavyzdys: pavasarį prasikalę lapai atrodo tokie gaiviai žali ir įdomūs, bet po kurio laiko jų žaluma tarsi nublanksta. Panaši situacija stebima ir pas žmones, gyvenančius prie kelių ar oro uostų. Triukšmo jie negirdi.

Jautrumas ir Sensibilizacija

Sugebėjimas pajusti dirginimus yra vadinamas jautrumu: a)absoliutiniu jautrumu laikomas sugebėjimas pajusti silpnus dirgiklius, b)skyrimo jautrumas - sugebėjimas pajusti mažus dirginimų pasikeitimus. Sensibilizacija (įjautrinimas) - jautrumo padidėjimas ar sumažėjimas dėl vidinių organizmo sąlygų įtakos.

Pojūčių Sąveika ir Sinestezija

Pojūčių sąveika - vienų pojūčių jautrumo padidėjimas ar sumažėjimas dėl kitų tuo pačiu metu gaunamų pojūčių įtakos (pvz.: kvapas sumažina regėjimo jautrumą). Sinestezija - pasireiškia tuo, vienos rūšies pojūčiai gali sukelti ne tos rūšies pojūčius (garsai gali sukelti spalvas, temperatūras, skonio ir kitus pojūčius).

Suvokimas ir Holistinis Požiūris: Geštaltpsichologija

Geštaltpsichologija, arba visybės psichologija, tiria psichiką kaip vientisą struktūrą. Jos atstovai teigė, kad pagrindinė psichikos ypatybė yra įgimtas gebėjimas suvokiamus reiškinius jungti į tam tikras formas, į prasmingą visumą, tai yra į vientisus psichinius darinius, vadinamus geštaltais.

Geštaltpsichologijos Principai

Nustatyti svarbiausi reišškinių suvokimo veiksniai:

  • Grupavimas: Elementai grupuojasi pagal paprastumo, artumo, pusiausvyros principus.
  • Simetriškumas: Elementai turi polinkį sudaryti simetrišką visumą.
  • Kontūravimas: Kiekvienas psichikos reiškinys gali įgyti tam tikrą savitą aiškią formą.

Geštaltpsichologija teigė, kad psichiniai dariniai susiformuoja ne dėl išorės poveikio, o veikiant vidiniams psichikos dėsniams. Suvokimas (daugiausia regos) buvo tiriamas eksperimentiškai. Nustatyti jo ypatumai: konstantiškumas, struktūriškumas, suvokiamo objekto ir įgyto patyrimo, daikto vaizdo (figūros) ir jo aplinkos (fono) santykis suvokimo procese, atminties priklausomumas nuo reikmių ir kita.

Tomatis® Terapija ir Suvokimo Gerinimas

Tomatis® terapija - tai metodas, paremtas neurosensorine stimuliacija. Terapijos tikslas per ausies stimuliavimą veikti, gydyti nervų sistemą, skatinti individualų progresą. Terapijos metu nuolat palaikoma smegenų susidomėjimo būsena. Kol jos susidomėjusios, susikaupusios, gali pagerėti ir susikaupimas bei koordinacija. Taikant Tomatis metodą, terapijos metu vyksta savotiška smegenų treniruotė.

Tomatis® Terapijos Poveikis

  • Mažina depresiją, nerimą, kitus emocijų sutrikimus.
  • Padeda besimokantiems dainuoti, norintiems pagerinti savo balso galimybes.
  • Padeda mokytis užsienio kalbų, sumažina mokymuisi reikalingą laiką.

Atradėjas Alfredas Tomatis teigė, kad puiki balso kokybė reikalauja puikaus saves paties girdėjimo.

Atsiliepimai apie Tomatis® Terapiją

  • Po dviejų kursų išklausymo, vaikas savarankiškai žaidžia, pasako daugiau žodelių, apmažėjo seilėtekis, pradėjo važinėti paspirtuku.
  • Iki tol nekalbėjęs sūnus ėmė kartoti daug žodžių.
  • Atsirado suvokimas, kalbėjimas sakiniais, labai greitai išmoko skaityti ir rašyti.
  • Dukros gebėjimai domėtis aplinka "pabudo", atsirado suvokimas. Darželio auklėjos ir specialistai žavisi jos susikaupimu ir dėmesio koncentracija atliekant užduotis.
  • Pagerėjo tartis, koncentracija, daugiau žodžių žodyne.

Dvasinis Suvokimas ir Pasaulio Kūrimas

"Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę” (Pr 1,1) - toks pirmasis Pradžios knygos sakinys. Tačiau Olandijos Senojo testamento studijų ekspertė profesorė Ellen van Wolde tikina, kad ši frazė yra klaidingai išverčiama. Pasak tyrėjos, hebrajišką žodį „bara” reiktų versti ne kaip „sukūrė”, o kaip „atskyrė”. Taigi, anot profesorės van Wolde, pirmasis Biblijos sakinys turėtų būti: „Pradžioje Dievas atskyrė dangų ir žemę”. Pasikeitusi sakinio reikšmė nurodo, kad iki pirmojo dieviškojo judesio jau kažkas buvo.

Pažymėtina, kad kai kuriuose lietuviškuose Biblijos vertimuose yra naudojamas žodis Sutvėrė. O tai yra artimas žodis žodžiui atskyrė. Sutverti, tverti, užtverti, atitverti. Rusų kalboje yra žodis Tvoriec - Kūrėjas (Tvėrėjas). Tai tas, kuris tveria tvoras. Iš begalinės sąmonės kuria baigtines sistemas. Iš beformio buvimo kuria baigtines formas.

Jei pasidomėsime visų laikų ir tautų dvasinėmis tradicijomis, tame tarpe ir krikščionių mistikų, gnostikų patyrimais, suvoksime, kad visi jie kalba apie tą patį. Nors ir skirtingais žodžiais. Juk iš nieko niekas neatsiranda. Iš sąmonės gimsta sąmonė. Iš sapno gali gimti tik kitas sapnas.

Šis pasaulis yra tikras ir realus tik iš tam tikro požiūrio taško. Konkrečioje koordinačių sistemoje. Visa, kas apreikšta, gimsta iš vieno šaltinio, kuris įvairiais laikais buvo vadinamas įvairiai. Kartais ši Visuminė Sąmonė yra vadinama Dievu. Ši begalinė būtis, kurią jogai apibūdina kaip Sat-Chitt-Ananada arba Amžina Sąmonė (Būtis), Amžinas Žinojimas, Amžina Palaima, pasireiškianti jau kaip savybinis Dievas (Isvara) arba kaip Šventoji Trejybė ir „tveria” arba „aptveria” tai, ką mes suvokiame savo jutimų organais. Ir vadiname tai pasauliu, kosmosu, Visata. Šventoji Trejybė rytuose yra Brahma, Višnu ir Šiva (Trimurtiavatara). Vakaruose - Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Šventoji Dvasia.

Sukuriama baigtinė sistema ir žmonės yra „įkalinami” konkrečiomis aplinkybėmis. Aplinkybių yra labai daug: gimimo vieta ir laikas, lytis, įvairios kitos aplinkybės, charakterio savybės, ideologijos, pasaulėžiūros ir t.t. Tai įkalina ir susaisto. Mes tampame sistemos belaisviais. Gyvename matricoje. Tačiau ir tai graži iliuzija.

Tuopat Tvėrėjas suteikia kodus nuo paminėtų matricų. Išsilaisvinimas įmanomas. Tik nedaugelis sugeba pasinaudoti tais kodais. Matyt, tokios žaidimo taisyklės. Ir lengvų kelių nebūna. O jei esi lyg upė, tiesiog teki. Ką tuomet reiškia žodžiai „lengva” ir „sunku”?

Visa yra Tvėrėjas, tai labai paprasta praktinė patirtis. Niekas iš nieko neatsiranda ir niekur neišnyksta. Maždaug taip formuluojamas energijos tvermės dėsnis. Ir vėl „tvermė”, užtverta energija… Kuri gali būti išlaisvinta nuo apribojimų, tapti laisva ir neapribota laiko erdvės, priežastingumo… Kadangi yra tik JIS, tai ir kiekvienas žmogus yra JIS. JIS išgyvena viską kartu kiekviename. JIS įkalina, JIS ir Išlaisvina. Taip vyksta procesas. Gal Jam tiesiog nuobodu ir todėl sugalvoja visokius žaidimus?

O techninių klaidų visų laikų Biblijos vertimuose yra labai daug. Daugelis Rašto vietų turi (turėjo) paslėptus suvokimo lygmenis, kurių buvo mažiausiai trys (iki septynių). Paslėpti ne todėl, kad paslėpti, o todėl, kad nėra tų, kas perskaitytų, kas MOKA skaityti. Pasak ezoterinės tradicijos, Mozės knygos pirmiausia buvo parašytos senovės Egiptiečių raštu - hieroglifais. Nes Mozė buvo senovės Egipto Žynys - Pašvęstasis. Jau vėliau šie šventieji raštai buvo išversti į senovės hebrajų kalbą. Vėliau jie buvo išversti į senąją graikų kalbą. Iš jos - į lotynų. Iš lotynų - į visų Europos tautų nacionalines kalbas. Taip ir atsirado iškraipymai. Dabar juos bandoma taisyti, lyginant įvairius vertimus, naudojant kitus prieinamus duomenis.

Senosios kalbos buvo labai sudėtingos ir talpios. Daugelis žodžių turėjo po keletą reikšmių, daugelio kurių jau niekas neprisimena. Taip daugiaplanis ir daugiapakopis žinojimas ir buvo supaprastintas iki vieno lygmens. To, kuris guli išorėje ir yra visiems pasiekiamas.

Vienas iš Tiesos aspektų dar nėra visa Tiesa. Žmonės ginčijasi dėl tekstų ir formų, pamiršdami patį Gyvajį Tikėjimą, praktiką, kuri yra tikroji patirtis. Tuomet viskas gali būti atskleista. Atskleista tam, kuris yra tyras ir švarus, nurimdęs savo protą, aistras ir jusles. Pasiruošęs klausyti ir PRIIMTI. Nedaug tokių yra. Todėl ir toliau mokslininkai ginčysis dėl vienos ar kitos Biblijos frazės. Tai nėra blogai. Negerai yra pasikliauti vien protu, neklausant širdies. Tik proto ir širdies pusiausvyra nurodo kelią į sąmonės centrą, ciklono centrą (Zodiako centrą), kuriame atsidūrus, prasideda Platesnis Suvokimas. Paslaptingas procesas, kuris yra vadinamas Joga arba Jungtimi. Ėjimas link Jungties taip pat yra bendrojo suvokimo dalis.

Už išorės formų visuomet glūdi paslėpta Esmė. Laikas tradicinėje kultūroje įprasminamas dieviškuoju veiksmu. Tik Dievui pradėjus kurti, laikas įvardijamas. Sakoma: nuo pasaulio kūrimo pradžios.

tags: #kada #atejo #suvokimas