Antidepresantai ir svorio pokyčiai: kas svarbu žinoti

Psichikos sveikata yra neatsiejama gyvenimo kokybės dalis, o mityba vaidina svarbų vaidmenį emocinei būklei. Dažnai, kai trūksta saulės, jaučiamės prislėgti, padažnėja depresijos epizodai ar nerimo priepuoliai. Nors medikamentai ir terapija yra vieni dažniausių būdų kovoti su šia problema, depresijos simptomus gali palengvinti ir mitybos korekcijos. Tačiau svarbu suprasti, kad antidepresantai, kaip ir kiti vaistai, gali turėti įtakos svoriui. Panagrinėkime, kaip antidepresantai veikia organizmą ir kokie svorio pokyčiai gali būti susiję su jų vartojimu.

Mityba ir psichinė sveikata

Maisto papildai ir specifinės maisto medžiagos gali padėti kovojant su depresija. Selenas, vitaminas D, antioksidantai ar kiti mikroelementai gali pasitarnauti norint natūraliai pagerinti nuotaiką. Vartoti papildus, kai savijauta nedžiugina, yra viena iš išeičių.

Depresija gali būti susijusi su mityba, nes mikroelementų ir maisto medžiagų trūkumas turi įtakos ir nuotaikai bei bendrai savijautai. Nors ir nėra konkretaus mitybos plano, kuris gydytų depresiją, yra maisto produktų, galinčių palengvinti šiuos simptomus.

2017 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad vidutinio sunkumo ir sunkia depresija sergančių žmonių simptomai labai pagerėjo po 12 savaičių mitybos konsultacijų ir sveikesnės mitybos. Šioje sveikesnėje mityboje buvo pabrėžiamas šviežias, maistingųjų medžiagų turtingas, visavertis maistas, kartu sumažinant perdirbtų maisto produktų, saldumynų, kepto maisto ir nesveiko maisto kiekį. Daugiau nei 32 proc. dalyvių būklė pagerėjo tiek, kad jų simptomai atitiko remisijos kriterijus. Tyrėjai padarė išvadą, kad mitybos gerinimas gali padėti valdyti arba sumažinti depresijos simptomus. Jie pabrėžė stiprų ryšį tarp žarnyno ir smegenų, kuris daro įtaką mūsų savijautai. Tam tikrų maisto produktų valgymas ir tam tikrų mitybos įpročių laikymasis gali pagerinti nuotaiką ir bendrą psichinę savijautą. Vaisiai, daržovės, neapdoroti produktai geriausiai veikia mūsų nuotaiką.

Mityba visuomet buvo svarbi fizinei sveikatai, o dabar vis daugiau sužinome apie poveikį emocinei būklei. Tradiciškai psichikos sveikatos problemos buvo gydomos pasitelkiant psichologinę pagalbą ir terapiją, taip pat dažnai naudojamas gydymas vaistais ar hospitalizavimas. Tačiau auganti sritis, vadinama mitybos psichiatrija, daugiausia dėmesio skiria tam, kaip dieta ir mityba veikia psichikos sveikatą. Šis požiūris rodo, kad mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai gali papildyti tradicinį gydymą.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Tai, ką valgote, gali turėti įtakos jūsų smegenims per virškinimo sistemą, arba žarnyną, kuris yra glaudžiai susijęs su smegenimis. Žarnyne yra trilijonai mikrobų, atliekančių svarbius vaidmenis organizme, pavyzdžiui, gaminančių neurotransmiterius, kurie daro įtaką miegui, skausmui, apetitui, nuotaikai ir emocijoms. Dėl šio glaudaus ryšio žarnynas dažnai vadinamas „antrosiomis smegenimis“. Šis ryšys, oficialiai vadinamas žarnyno ir smegenų ryšiu arba žarnyno ir smegenų ašimi, parodo, kaip stipriai jos tarpusavyje susijusios. Kai kurie tyrimai rodo, kad žarnyno mikrobų sveikatai įtakos turi maistas, kurį valgome, o tai savo ruožtu gali paveikti mūsų smegenis ir bendrą psichinę bei emocinę sveikatą. Mitybos įpročiai gali įtakoti tiek gerą tiek prastą savijautą.

Jei valgysite subalansuotai ir nuolat įtraksite tinkamas maistines medžiagas į savo racijoną, galite pastebėti pozityvių pokyčių ir nuotaikoje. Tyrimai rodo, kad valgyti daug daržovių ir vaisių yra naudinga daug streso patiriantiems asmenims. Sutelkite dėmesį į daug baltymų, skaidulinių medžiagų ir sveikų riebalų turinčius produktus.

Selenas yra viena iš medžiagų, kuri gali pozityviai paveikti jūsų emocinę būklę. Jis gerina nuotaiką ir mažina nerimą. Jo didesnį kiekį gausite valgydami daugiau pilno grūdo produktų, braziliškų riešutų. Taip pat jis randamas mėsoje, organuose kaip pavyzdžiui kepenyse, jūros gėrybėse. Vitamino D šiaip gauname būdami lauke, bet kai už lango tik pilkas dangus, jo trūkumas tampa didele problema tose pasaulio dalyse, kur yra visi keturi metų laikai. Šis vitaminas padeda kovoti su depresijos simptomais, tad jo tinkamas kiekis organizme gali būti be galo svarbus. Kai nėra pakankamai saulės, kad organizmas prisisotintu jo būnant lauke, maisto produktai gali kompensuoti trūkumą. Riebi žuvis ir kiaušiniai yra produktai turintys jo pakankamai nemažai. Taip pat riebi žuvis turi ir omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios sumažina nerimo priepuolių riziką. Šios rūgštys skatina smegenų veiklą ir išsaugo mielino apvalkalą, kuris saugo nervų ląsteles. Jų taip pat galima rasti ir linų sėmenyse, ispaninio šaliaijo (chia) sėklose, graikiniuose riešutuose. Taip pat vitaminas D ir šios omega-3 rūgštys yra vieni populiariausių maisto papildų.

Vitaminai A (beta karotinas), C ir E turi antioksidantų, kurie padeda šalinti laisvuosius radikalus. Laisvieji radikalai yra natūralių organizmo procesų atliekos, kurios laikui bėgant gali susikaupti. Jei organizmas jų nepašalina pakankamai, gali kilti oksidacinis stresas, galintis sukelti tokių sveikatos problemų kaip nerimas ir depresija. Baltymai padeda organizmui augti ir atsistatyti, taip pat gali būti naudingi psichikos sveikatai. Organizmas naudoja baltymuose esančią aminorūgštį triptofaną serotoninui - hormonui, susijusiam su nuotaikos reguliavimu, gaminti.

2012 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daugiau antioksidantų turinčių vitaminų vartojimas gali padėti sumažinti nerimo simptomus žmonėms, kovojantiems su nerimo sutrikimu. Švieži augaliniai maisto produktai, pavyzdžiui, uogos, yra puikus antioksidantų šaltinis. Vaisių, daržovių, sojos ir kitų augalinės kilmės maisto produktų kupina mityba gali padėti palengvinti su stresu susijusius depresijos simptomus. Vitaminai B-12 ir B-9 (foliatai arba folio rūgštis) atlieka svarbų vaidmenį palaikant nervų sistemos, įskaitant smegenis, sveikatą. Jie gali sumažinti nuotaikos sutrikimų, pavyzdžiui, depresijos, riziką ir sunkumą. Geri vitamino B-12 šaltiniai: kiaušiniai, mėsa, paukštiena ir žuvis, austrės, pienas. Maisto produktai, kuriuose gausu folio rūgšties: tamsūs lapiniai žalumynai, vaisiai ir vaisių sultys, riešutai ir pupelės, pilno grūdo produktai, pieno produktai, mėsa, paukštiena ir jūros gėrybės.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Cinkas palaiko skonio suvokimą, stiprina imuninę sistemą ir gali turėti įtakos nuotaikai. Kai kurie tyrimai rodo, kad depresija sergančių žmonių organizme gali būti mažiau cinko. Cinko galite rasti: pilno grūdo produktuose, austrėse, jautienoje, vištienoje ir kiaulienoje, pupelėse, riešutuose ir moliūgų sėklose. Cinko papildų galima įsigyti vaistinėse ir sveikatingumo prekių parduotuvėse. Maisto produktai, kuriuose gausu triptofano: tunas, kalakutiena, avinžirniai. Nors serotonino vaidmuo depresijoje yra sudėtingas, jo gamybą skatinantis maistas gali padėti pagerinti nuotaiką. Tokie maisto produktai kaip jogurtas ir kefyras gali skatinti sveikas žarnyno bakterijas. 2016 m. atliktas tyrimas parodė, kad naudingosios bakterijos, ypač Lactobacillus ir Bifidobacterium, gali sumažinti depresijos riziką ir simptomus. Sveikų žarnyno bakterijų palaikymas gali turėti įtakos psichinei savijautai.

Viduržemio jūros dieta: sveikatos ir geros savijautos pagrindas

Norint geros psichinės sveikatos, rinkitės Viduržemio jūros dietą. Viduržemio jūros regiono dieta buvo plačiai pripažinta kaip geriausiai sveikatą gerinanti dieta. Taip jau yra keletą metų iš eilės ir ne veltui. Šiame mitybos plane akcentuojami visaverčiai maisto produktai, tokie kaip vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai, ankštiniai augalai, riešutai ir alyvuogių aliejus, ribojant raudoną mėsą ir cukrų. Ji siejama su įvairiomis sveikatai naudingomis savybėmis, įskaitant svorio mažinimą, geresnį cukraus kiekį kraujyje, geresnį kraujospūdį ir mažesnę širdies ligų, insulto, demencijos ir tam tikrų vėžinių susirgimų riziką. Taip pat ši dieta tinkama tiems, ką kamuoja nerimo sutrikimai ir depresija.

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nuolat valgo sveiką, o ne perdirbtą ar greitai paruošiamą maistą, rečiau serga depresija. Pavyzdžiui, tie, kurie laikosi Viduržemio jūros regiono dietos arba tradicinės mitybos tokiose šalyse kaip Norvegija, Japonija ir Kinija, kuriose gausu daržovių ir žuvies, turi 30 % mažesnę riziką susirgti depresija, palyginti su tais, kurie šios mitybos nesilaiko. Valgymo įpročiai, ypač riebalų rūgščių vartojimas, gali paaiškinti depresijos paplitimo skirtumus tarp pramoninių ir tradicinių kultūrų. Tyrimai rodo, kad žuvies ar žuvų taukų vartojimas susijęs su mažesne depresijos rizika. Šalyse, kuriose žuvis yra pagrindinė mitybos dalis, depresijos ir savižudybių skaičius paprastai yra mažesnis.

Jei nežinote, nuo ko pradėti, Viduržemio jūros regiono dieta yra puikus pasirinkimas. Sveikatos ekspertai ją rekomenduoja žarnyno sveikatai palaikyti ir depresijos rizikai mažinti. Atliktoje apžvalgoje nustatyta, kad dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir ankštinių augalų, o raudonos ir perdirbtos mėsos - mažai, 10 % sumažina depresijos simptomų tikimybę. Jei norite laikytis Viduržemio jūros regiono dietos, daugiau dėmesio skirkite tokiam maistui kaip vaisiai, daržovės, žuvis, riešutai, ankštinės daržovės, alyvuogių aliejus. Taip pat galite įtraukti maisto produktų, kurie padeda mažinti uždegimą ir stresą organizme, pvz: daug skaidulų turinčius maisto produktus ir raugintų ar fermentuotų maisto produktų. Viduržemio jūros regiono įkvėpta dieta ar mitybos įpročiai nereiškia, kad turite atsisakyti kultūrinių maisto produktų. Tačiau pradėję valgyti kitaip pajusite kas veikia ir tinka jūsų organizmui.

Antidepresantai ir svoris: ar yra ryšys?

Antidepresantai, kaip vaistai, skirti gydyti depresiją ir kitus nuotaikos sutrikimus, gali turėti įtakos svoriui. Šis šalutinis poveikis priklauso nuo antidepresanto tipo, dozės, individualių organizmo savybių ir kitų faktorių. Svarbu paminėti, kad ne visi žmonės, vartojantys antidepresantus, priauga svorio, o kai kuriems netgi gali sumažėti apetitas.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Kaip antidepresantai veikia svorį?

Antidepresantai veikia smegenų chemines medžiagas, vadinamas neurotransmiteriais, tokius kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas. Šie neurotransmiteriai reguliuoja nuotaiką, miegą, apetitą ir kitas svarbias funkcijas. Paveikdami šias medžiagas, antidepresantai gali turėti įtakos ir svoriui.

• Apetito padidėjimas: Kai kurie antidepresantai gali padidinti apetitą, ypač angliavandeniams. Tai gali lemti didesnį kalorijų suvartojimą ir svorio augimą.
• Medžiagų apykaitos sulėtėjimas: Kai kurie antidepresantai gali sulėtinti medžiagų apykaitą, todėl organizmas degina mažiau kalorijų. Tai taip pat gali prisidėti prie svorio augimo.
• Hormonų pokyčiai: Antidepresantai gali paveikti hormonų, tokių kaip kortizolis ir insulinas, lygį. Kortizolis, streso hormonas, gali skatinti riebalų kaupimąsi pilvo srityje. Insulinas, reguliuojantis cukraus kiekį kraujyje, gali lemti didesnį apetitą ir svorio augimą.
• Nuotaikos pagerėjimas: Depresija dažnai siejama su apetito stoka ir svorio kritimu. Antidepresantai, pagerindami nuotaiką, gali atkurti normalų apetitą, o tai gali lemti svorio augimą iki sveiko lygio.

Kurie antidepresantai labiau veikia svorį?

Kai kurie antidepresantai labiau linkę sukelti svorio augimą nei kiti. Tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas) ir monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI) dažniausiai siejami su svorio augimu. Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), tokie kaip paroksetinas, taip pat gali sukelti svorio augimą, nors mažiau nei tricikliai antidepresantai. Bupropionas ir venlafaksinas kartais siejami su svorio sumažėjimu.

Svorio augimą skatinantys antidepresantai:

• Amitriptilinas
• Imipraminas
• Paroksetinas
• Mirtazapinas
• Fenelzinas

Antidepresantai, kurie rečiau sukelia svorio augimą:

• Fluoksetinas (kai kuriems gali sukelti svorio sumažėjimą, bet gali padidinti kraujospūdį)
• Sertralinas
• Venlafaksinas
• Bupropionas
• Citalopramas
• Escitalopramas

Kiek svorio galima priaugti vartojant antidepresantus?

Svorio augimas vartojant antidepresantus yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kurie žmonės priauga nedaug svorio, o kiti - žymiai daugiau. Vidutiniškai, vartojant triciklius antidepresantus, svoris gali padidėti 5-10 kilogramų per metus ar dvejus. Kiti antidepresantai gali pridėti 8-10 % jūsų turimo svorio.

Ką daryti, jei vartojant antidepresantus priaugama svorio?

Jei vartojant antidepresantus priaugate svorio, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Jis gali patarti dėl šių veiksmų:

• Pakeisti antidepresantą: Gydytojas gali rekomenduoti pakeisti antidepresantą į tokį, kuris rečiau sukelia svorio augimą.
• Koreguoti dozę: Sumažinus antidepresanto dozę, svorio augimas gali sustoti. Tačiau dozę mažinti galima tik pasitarus su gydytoju.
• Laikytis sveikos gyvensenos: Sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti svorį vartojant antidepresantus.
• Kreiptis į dietologą: Dietologas gali padėti sudaryti individualų mitybos planą, kuris padės kontroliuoti svorį.

Mitybos ir gyvenimo būdo įtaka

Sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas yra labai svarbūs ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, liesų baltymų ir sveikų riebalų, gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat gali padėti pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir kontroliuoti svorį.

• Sutelkite dėmesį į visaverčius maisto produktus: Vartokite daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, ankštinių daržovių, riešutų ir sėklų.
• Ribokite perdirbtus maisto produktus: Venkite greito maisto, saldumynų, kepto maisto ir kitų perdirbtų produktų.
• Valgykite reguliariai: Stenkitės valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę tuo pačiu metu kiekvieną dieną.
• Kontroliuokite porcijas: Stebėkite, kiek valgote, ir venkite persivalgymo.
• Būkite fiziškai aktyvūs: Stenkitės sportuoti bent 30 minučių per dieną.

Kiti vaistai, kurie gali turėti įtakos svoriui

Be antidepresantų, yra ir kitų vaistų, kurie gali turėti įtakos svoriui. Tai steroidai, priešalerginiai vaistai, vaistai hipertenzijai gydyti (beta-blokatoriai).

• Steroidai: Gali turėti poveikį kortizolio (streso hormono) kiekiui. Stresinėje situacijoje mūsų organizmas rengiasi “kariauti”, todėl kaupia energiją, kuri virtusi riebalais “renkasi” ant pilvo ir kaklo. Be to, vartojant steroidų į kraują patenka daugiau cukraus, kuris vėliau taip pat virsta riebalais. Paprastai pacientams, nuolatos vartojantiems steroidinių preparatų, svoris padidėja 7 proc. jų esamo svorio.
• Priešalerginiai vaistai: Kartu su histaminu difenhidraminas slopina kitų hormonų veiklą. Pavyzdžiui, tų, kurie reguliuoja apetitą ir neleidžia mums persivalgyti. Dar vienas šių vaistų šalutinis poveikis - vangumas ir jėgų neturėjimas. Taigi vartodami tokių vaistų žmonės ima ne tik daugiau valgyti, bet ir mažiau juda. Ilgai vartojant svoris gali padidėti 1-3 proc.
• Vaistai hipertenzijai gydyti (beta-blokatoriai): Suretėjus pulsui, lėtėja ir organizmo metabolizmas (medžiagų apykaita, cheminių reakcijų, vykstančių kiekvienoje ląstelėje, visuma). Organizmas sudegina mažiau kalorijų, o likusios virsta riebalais.

Kombinuotas gydymas antidepresantais

Jei vienas antidepresantas nepadeda gydyti depresijos simptomų, galbūt norėsite išbandyti kombinuotą gydymą, pvz., stimuliatoriais ar antipsichotikais. Jie gali būti naudingi sergantiesiems gydymui atsparia depresija. Jei sergate didžiuoju depresiniu sutrikimu (MDD), galite vartoti antidepresantų. Kombinuotas gydymas vaistais yra gydymo būdas, kurį pastarąjį dešimtmetį vis dažniau taiko daugelis gydytojų ir psichiatrų.

Vaistų vaidmuo

Dar visai neseniai gydytojai skirdavo antidepresantų tik iš vienos vaistų grupės, po vieną vaistą, vadinamą monoterapija. Gydytojai paprastai pradėdavo nuo mažesnės dozės ir ją didindavo, kol nuspręsdavo, kad ji neveiksminga. Jei taip atsitinka, jie gali išbandyti kitą tos grupės vaistą arba pereiti prie visai kitos antidepresantų klasės. Dabar atlikti tyrimai rodo, kad vartojant tam tikros klasės antidepresantų derinį, į kurį įeina mianserinas, mirtazapinas, arba trazodonas, galima veiksmingiau gydyti ūmios ir sunkios depresijos atvejus ir tuos, kurie nereagavo į monoterapiją.

Atipiniai antidepresantai

Atipiniai antidepresantai veikia veikdami neurotransmiterius smegenyse. Šie neurotransmiteriai tiesiogiai veikia Jūsų lygį: dopamino, noradrenalino, serotonino.

• Bupropionas: Vien tik bupropionas veiksmingai gydo MDD. Tačiau gydytojas gali jį skirti kartu su kitais vaistais sunkiai gydomai depresijai gydyti. Bupropionas yra vienas iš dažniausiai vartojamų kombinuotosios terapijos vaistų. Medikai dažnai jį vartoja su selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) ir serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI). Žmonės, kurie patyrė stiprų šalutinį kitų antidepresantų poveikį, paprastai toleruoja bupropioną. Jis taip pat gali palengvinti kai kuriuos šalutinius seksualinius poveikius, susijusius su kai kuriais SSRI ir SNRI.
• Mirtazapinas: Mirtazapinas gali būti galimybė žmonėms, patiriantiems apetito praradimą ir nemigą. Dažniausi jo šalutiniai poveikiai yra netyčinis svorio padidėjimas ir sedacija. Tačiau išsamių tyrimų apie jo vartojimą kaip sudėtinio vaisto nėra.

Antipsichotikai

Tyrimai rodo, kad atipiniais antipsichotikais gali būti veiksmingai gydoma gydymui atspari depresija. Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtinti antipsichotikai yra šie: aripiprazolas, brekspiprazolas, pailginto atpalaidavimo kvetiapinas, kariprazinas. Dabartiniai tyrimai taip pat rodo, kad sergantiesiems MDD su psichoze naudinga vartoti SSRI ir antipsichotikus. Atliktoje 16 tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad sergantiesiems MDD su psichozės požymiais SSRI ir antipsichotinio vaisto derinys davė didesnį atsaką į gydymą nei placebas. Tačiau antipsichotiniai vaistai gali turėti tam tikrą šalutinį poveikį: netyčinis svorio padidėjimas, raumenų kontrolės ar judesių pokyčiai (tardyvioji diskinezija), metabolinis sindromas. Kartu su gydytoju atidžiai apsvarstykite antipsichotikų privalumus ir trūkumus. Jų šalutinis poveikis gali pailginti arba pasunkinti kai kuriuos depresijos simptomus.

L-trijodtironinas

Kai kurie gydytojai L-trijodtironiną (T3) vartoja kartu su SSRI. Atlikti tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus vyrams T3 su SSRI gali lemti greitesnį atsaką į gydymą, palyginti su vien tik SSRI vartojimu. Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų. Įprastinė pradinė T3 dozė yra 25 mikrogramai (mcg ) per parą. Jei po 1-2 savaičių ši dozė neduoda norimų rezultatų, ją galima padidinti iki 50 mcg per parą.

Stimuliatoriai

Dekstromamfetaminas (deksedrinas) ir metilfenidatas (Ritalinas) yra stimuliatoriai, kuriuos medikai gali naudoti depresijai gydyti. Gydytojai gali juos skirti vienus arba kartu su antidepresantais. Daugelis gydytojų mano, kad antidepresantų papildymas mažomis stimuliatorių, pavyzdžiui, metilfenidato, dozėmis gali padėti pagerinti depresiją, kuri nepakankamai reaguoja į gydymą. Tačiau ne visi klinikiniai tyrimai parodė šios strategijos naudą. Stimuliatoriai labiausiai padeda, kai norimas poveikis yra greitas atsakas. Žmonės, kuriems pasireiškia sunkūs depresijos simptomai arba sergantys kitomis ligomis, pavyzdžiui, lėtinėmis, gali būti geri kandidatai šiam deriniui.

Svarbiausia, monoterapijos sėkmės rodikliai yra nedideli, palyginti su kombinuotu gydymu tam tikros rūšies antidepresantais. Daugelis mokslininkų ir gydytojų mano, kad kombinuotas gydymas yra pirmos eilės metodas gydant MDD ir gydymui atsparią depresiją. Daugelis gydytojų vis tiek pradės gydymą vienu antidepresantu. Prieš atmesdami jį kaip neveiksmingą, turėsite duoti jam laiko veikti. Jei po bandomojo laikotarpio - paprastai apie 6-8 savaites - vaistai neveikia taip, kaip pageidaujama, gydytojas gali pakeisti vaistą arba pridėti dar vieną, kad patikrintų, ar derinys padeda.

Kitos galimos svorio didėjimo priežastys

Svorio augimo priežastis ne visada yra paslaptis. Pavyzdžiui, galbūt žinote, kad daugiau valgote ir mažiau sportuojate, o tai yra svarbių priežasčių derinys, dėl kurių dažnai priaugama papildomų kilogramų. Tačiau kartais priežastis nėra tokia akivaizdi. Galbūt nežinote apie daugelį kitų veiksnių, kurie gali lemti svorio augimą.

Su amžiumi susijusios priežastys

Senstant atsiranda fiziologinių pokyčių, kurie gali turėti įtakos svoriui. Pagrindinis iš jų - raumenų nykimas. Pradedant vidutiniu amžiumi, per metus netenkame maždaug 1 % raumenų masės, o tai turi įtakos jėgai ir medžiagų apykaitai (kaip greitai deginame kalorijas). „Mažesni raumenys sunaudoja mažiau kalorijų. Jei jūsų mityba nepasikeis, suvartosite daugiau kalorijų, nei jums reikia. Perteklius kaupiasi kaip riebalai“, - sako Dr. Karolina Apovian (Caroline Apovian), nutukimo medicinos specialistė ir viena iš Harvardui priklausančios Brighamo ir moterų ligoninės Svorio valdymo ir sveikatingumo centro direktorių.

Toliau pateikiame kitus su amžiumi susijusius pokyčius, kurie gali turėti įtakos svoriui.

• Lėtinis stresas. Senstant sunkiau valdyti stresą. Jei nuolat patiriate stresą, gali būti, kad jūsų organizme nuolat yra didelis streso hormono kortizolio kiekis. Vienas iš kortizolio uždavinių - padėti organizmui papildyti energijos atsargas. Kai kuriems žmonėms tai gali netiesiogiai skatinti svorio augimą, nes didina apetitą (nes organizmas mano, kad jam reikia energijos) ir nepanaudotą energiją kaupia riebalų pavidalu. „Tačiau dažniausiai stresas skatina kompulsyvų elgesį, pavyzdžiui, valgyti „paguodos“ maistą, kuriame dažnai būna daug cukraus, nesveikų riebalų, papildomų kalorijų ir druskos“, - sako dr. Karolina.
• Prastas miegas. Su amžiumi susiję pokyčiai turi įtakos mūsų gebėjimui gerai miegoti. „Jei nuolat „trumpai miegate“, kiekvieną naktį miegate šešias valandas ar mažiau, tai gali turėti įtakos hormonams, kurie reguliuoja apetitą. Trumpas miegas siejamas su didesniu hormonų, dėl kurių jaučiame alkį, kiekiu, mažesniu hormonų, kurie praneša, kad esame sotūs, kiekiu ir didesniu kortizolio kiekiu“, - sako dr. Karolina.
• Lytinių hormonų pokyčiai. Vyresnio amžiaus vyrams ir moterims sumažėja tam tikrų lytinių hormonų kiekis. Moterims žemas estrogenų lygis siejamas su miego sutrikimais ir padidėjusiu kūno riebalų kiekiu. Vyrams sumažėjęs testosterono kiekis siejamas su mažesne raumenų mase.

Sveikatos būklės

Svorio padidėjimas, ypač jei jis yra naujas, gali reikšti įvairius sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, širdies nepakankamumu sergančiam žmogui svoris gali padidėti dėl skysčių sulaikymo, kuris gali pasireikšti pėdų, kulkšnių, kojų ar pilvo patinimu. „Tikėtina, kad tai lydės tokie simptomai kaip nuovargis ar dusulys“, - sako dr. Karolina.

Kitos pagrindinės su svorio didėjimu susijusios būklės:

• Diabetas
• Tam tikros inkstų ligos
• Miego apnėja (kvėpavimo pauzės miego metu)
• Skydliaukės problemos

Šalutinis vaistų poveikis

Reguliariai vartojant tam tikrus vaistus, gali padidėti svoris. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, prednizonas, gali sulaikyti skysčius ir padidinti svorį. Daugelis vaistų veikia smegenų chemines medžiagas, reguliuojančias apetitą, todėl galite būti alkanesni nei įprastai, todėl galite valgyti daugiau ir priaugti svorio.

#

tags: #kaip #antidepresantai #veikia #svori