Psichologinis smurtas darbe yra rimta problema, kurią dažnai sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant nuolatinę kritiką, izoliavimą, baimę, menkinimą, manipuliavimą, patyčias, ignoravimą ar nuolatinį spaudimą. Šie veiksmai gali ne tik paveikti darbuotojo emocinę būklę, savivertę, sveikatą ir gyvenimo kokybę, bet ir sumažinti jo produktyvumą bei motyvaciją. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti psichologinį smurtą darbe ir kokius veiksmus galite atlikti, kad apsigintumėte.
Kas yra psichologinis smurtas?
Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Toks smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais. Svarbiausia, pasak V.Macės, kad žmogus gebėtų suprasti, atpažinti, jog su juo elgiamasi nederamai, kad taip neturėtų būti.
Psichologinio smurto požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo smurtautojo ir aukos santykių, asmenybės, situacijos ir kitų veiksnių. VDI pateiktose rekomendacijose įvardijamos pagrindinės psichologinio smurto darbe apraiškos:
- Nuolatinė nepagrįsta kritika
- Sarkazmas
- Pasikartojančios neigiamos pastabos
- Riksmai
- Darbuotojo ignoravimas
- Šmeižtas
- Manipuliavimas
- Viešas žeminimas
- Noras išjuokti
- Pasiekimų nuvertinimas
- Grasinimas atleisti iš darbo
Šias apraiškas lydi skiriamasis smurto darbe požymis - prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Atpažinti psichologinį smurtą gali būti sunku, nes jis dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti jums suprasti, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Jaučiatės nuolat kritikuojamas ar menkinamas.
- Jaučiatės izoliuotas nuo kitų žmonių.
- Jaučiatės įbaugintas ar bauginamas.
- Jaučiatės manipuliuojamas ar apgaudinėjamas.
- Jaučiatės bejėgis ar kontroliuojamas.
- Jaučiatės kaltas ar atsakingas už smurtautojo elgesį.
- Jaučiatės blogai dėl savęs.
- Praradote pasitikėjimą savimi.
- Jaučiatės nuolat įsitempęs ar nerimastingas.
- Turite miego ar valgymo problemų.
- Jaučiatės prislėgtas ar beviltiškas.
Jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, svarbu kreiptis pagalbos.
Kaip apsiginti nuo psichologinio smurto darbe?
Jei patiriate psichologinį smurtą darbe, svarbu imtis veiksmų, kad apsigintumėte. Štai keletas patarimų:
- Pripažinkite, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau jūs turite teisę jaustis saugus, vertas ir gerbiamas bet kokiuose santykiuose.
- Užrašykite smurto atvejus. Kas įvyko, kada ir kokiomis aplinkybėmis. Tai padės jums geriau suprasti situaciją ir turėti įrodymų, jei nuspręsite kreiptis į aukštesnę vadovybę ar teisininkus. Tai gali būti nepadoraus turinio elektroniniai laiškai, SMS žinutės po darbo valandų, liudininkų parodymai, darbuotojo kreipimasis raštu į vadovą dėl psichologinio smurto iš kitų darbuotojų.
- Pasitarkite su patikimu žmogumi. Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.
- Nustatykite ribas. Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.
- Rūpinkitės savimi. Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas. Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę.
- Kreipkitės į aukštesnę vadovybę ar personalo skyrių. Jei smurtas kyla iš kolegų ar tiesioginio vadovo, informuokite aukštesnę vadovybę ar personalo skyrių. Daugelis šalių turi įstatymus, reglamentuojančius psichologinio smurto prevenciją darbe.
- Kreipkitės į specialistus. Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Darbuotojai, patyrę psichologinį smurtą, gali kreiptis į Darbo inspekciją, profesinę sąjungą, darbo tarybą, darbuotojų atstovus, Darbo ginčų komisiją, Generalinę prokuratūrą (norėdamas gauti pranešėjo statusą), bendrosios kompetencijos teismus.
Kaip darbdaviai gali padėti?
Darbdaviai taip pat turi atsakomybę užtikrinti, kad jų darbo vietoje nebūtų psichologinio smurto. Štai keletas veiksmų, kuriuos darbdaviai gali atlikti:
- Sukurti aiškią politiką dėl psichologinio smurto darbe.
- Organizuoti mokymus darbuotojams apie psichologinį smurtą ir jo prevenciją.
- Užtikrinti, kad darbuotojai žinotų, kur kreiptis pagalbos, jei patiria psichologinį smurtą.
- Tirti visus pranešimus apie psichologinį smurtą ir imtis atitinkamų veiksmų.
- Sukurti saugią ir palaikančią darbo aplinką, kurioje darbuotojai jaučiasi gerbiami ir vertinami.
VDI rekomenduoja darbdaviams bendradarbiaujant su darbuotojais ar jų atstovais parengti įmonės dokumentą, kuriame būtų aiškiai išvardytos tinkamo elgesio darbe normos ir gynybos galimybės esant netinkamam elgesiui, paaiškėjus psichologinio smurto atvejui. Taip pat rekomenduojama paskirti atsakingą asmenį, kuriuo darbuotojai pasitikėtų ir žinotų, kad į jį tokiais atvejais gali kreiptis, organizuoti psichologinio smurto darbo vietose vertinimą, mokymus.
Psichologinis smurtas Lietuvoje
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) parengė metodines rekomendacijas psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai ir psichosocialinėms darbo sąlygoms gerinti.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja-vyriausioji darbo inspektorė Vesta Macė sako, kad Lietuvoje nėra teisiškai įtvirtinto psichologinio smurto sąvokos apibrėžimo. Būtent dėl šios priežasties žmonėms kartais sunku suvokti, ar tai, ką jie patiria, yra psichologinis smurtas, ar kita smurto forma: seksualinis, fizinis ir t. t.
Telefonu VDI sulaukia nemažai kreipimųsi dėl psichologinio smurto darbe, per savaitę po 2-4 skambučius. Koronavirusas dabar yra papildomas dirgiklis, kuris irgi turi įtakos - žmonės tapo dirglesni, jautresni ir į viską reaguoja kitaip. Dabar tikrai skambina daugiau žmonių nei prieš pusmetį ar metus. Tiesa, skambučių daugėja ir dėl to, kad žmonės jau supranta, jog gali ginti savo pažeistas teises ir net kreiptis dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo.
Vis dėlto žmonės labai bijo: bijo būti atpažinti, bijo skųstis, nes bijo dar didesnio susidorojimo. Pavyzdžiui, vyrai dažniausiai patiria vertikalų smurtą ir jie bijo, kad tame pačiame lygmenyje esantys kolegos pamanys, jog jie yra silpnesni, bijo griežtesnį žodį pasakyti. Moterys irgi bijo nepritarimo, bet labiau iš aplinkos - kad bus ne taip suprastos, nes smurtas prieš moteris yra kitoks, čia dar ir seksualinės potekstės atsiranda, bijoma ir to, kad bus teigiama, jog jos pačios išprovokavo tokį elgesį.
Dažniausiai Lietuvoje patiriamas vertikalus smurtas (kai smurtauja vadovai). Horizontalus smurtas dažniausiai išsprendžiamas įmonės viduje ir tai padaroma gana greitai, jei apie vyraujantį psichologinį smurtą tarp darbuotojų sužino vadovas.
Daugiausia psichologinio smurto apraiškų pastebima švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigose.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas