Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip galima įvertinti vieno požymio, pavyzdžiui, tam tikro hormono sekrecijos ar priklausomybės nuo alkoholio, priklausomybę nuo įvairių veiksnių. Aptarsime tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius, taip pat metodus, naudojamus priklausomybei nustatyti.
Genetinių ir aplinkos veiksnių įtaka kiekybiniams požymiams
Kiekybinių požymių, tokių kaip tirotropinio hormono (TTH) koncentracija, raišką lemia tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Dvynių tyrimai yra vienas iš metodų, leidžiančių įvertinti daugiaveiksnių požymių paveldimumą.
Dvynių tyrimai
Dvynių tyrimai, kuriuose molekuliniais genetiniais tyrimais nustatomas zigotiškumas, o remiantis konkordantiškumu, žinant aplinkos įtaką ir vystymosi ypatumus, leidžia vertinti kiekybinių požymių raišką. Šiuo metu OMICS (proteinomika, genomika, metabolomika) tyrimai yra svarbiausi dvynių tyrimuose, tačiau tradiciniai kiekybiniai tyrimai taip pat nepraranda savo reikšmės.
Pavyzdžiui, viename tyrime buvo vertinama LSMU „Dvynių centro“ tirotropinio hormono (TTH) koncentracija tarp monozigotinių ir dizigotinių dvynių bei ieškoma sąsajos tarp epigenetinius pokyčius lemiančių aplinkos veiksnių. Tyrimo tikslas buvo nustatyti monozigotinių ir dizigotinių dvynių kiekybinio požymio - tirotropinio hormono sekrecijos - skirtumus bei įvertinti sekrecijos priklausomybę nuo epigenetinius pakitimus sąlygojančių veiksnių.
Tyrimo uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Nustatyti, ar yra statistiškai patikimas skirtumas tarp TTH koncentracijos monozigotinių ir dizigotinių dvynių organizme.
- Nustatyti amžiaus įtaką TTH ekspresijai monozigotinių ir dizigotinių dvynių organizme.
- Nustatyti gimimo svorio įtaką TTH ekspresijai monozigotinių ir dizigotinių dvynių organizme.
- Nustatyti gimimo ūgio įtaką TTH ekspresijai monozigotinių ir dizigotinių dvynių organizme.
- Nustatyti lyties įtaką TTH ekspresijai monozigotinių ir dizigotinių dvynių organizme.
- Nustatyti nėštumo trukmės įtaką TTH ekspresijai monozigotinių ir dizigotinių dvynių organizme.
Tyrimo metodika:
Tyrimai buvo atliekami moksliniame „Dvynių Centre“, esančiame LSMU Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institute. Tyrimo metu buvo analizuojami 458 asmenys, iš kurių 274 homozigotiniai dvyniai (60 proc.), ir 184 - dizigotiniai dvyniai (40 proc.). 62,6 proc. tyrimo dalyvių buvo moterys, 37,4 proc. - vyrai.
Alometrija
Alometrija (gr. allos - kitas, kitoks + metreō - matuoju) - tai netiesinė anatominių ir fiziologinių organizmo požymių tarpusavio priklausomybė. Alometrija užrašoma lygtimi y = axb (arba lg y = lg a + blg x), kuri rodo, kad organizmo požymiai tiesiškai susiję tik logaritminėje skalėje (x dažniausiai yra kūno masė, pvz., žmogaus smegenų masės m priklausomybė nuo kūno masės M išreiškiama lygtimi m = 0,085M0,66). Alometrijos lygtys skiriasi apibendrinimo sritimi. Organizmui augant kintančios organų proporcijos lemia kompensuojamus ar kitokius fiziologinius pokyčius. Šį santykį apibūdina ontogenetinė alometrija - vienos rūšies skirtingo amžiaus (ir masės) individų požymių priklausomybė. Vieno taksono rūšys skiriasi anatomiškai ir fiziologiškai požymių proporcijomis, tačiau bendra tokių rūšių kilmė ir panaši adaptacija lemia tam tikrą jų požymių sąsają. Ją išreiškia filogenetinė alometrija - evoliuciškai artimų taksonų suaugusių individų požymių priklausomybė. Alometrijos lygtys biologijoje dažniausiai gaunamos statistiškai apdorojant matavimų duomenis (biometrija).
Priklausomybės įvertinimas
Priklausomybės ligos priskiriamos psichikos ir elgesio sutrikimų grupei. Joms būdingas stiprus potraukis vartoti psichiką veikiančias (psichoaktyviąsias) medžiagas ir reikšmingai sumažėjusi galimybė kontroliuoti jų vartojimą. Dėl to žmogus patiria arba rizikuoja patirti neigiamų padarinių sveikatai, santykiams ar socialinei padėčiai. Oficialus šių sutrikimų pavadinimas yra priklausomybės sindromas - tai visuma požymių, rodančių priklausomybės, kaip psichikos ir elgesio sutrikimo, vystymąsi.
Priklausomybės rizikos veiksniai
Tikimybė tapti priklausomam, kaip ir tikimybė susirgti kitomis ligomis, yra nevienoda. Nėra vieno veiksnio, nuo kurio priklausytų priklausomybė. Priklausomybės rizikai įtakos turi tiek biologinės asmens savybės (lytis, šeimos istorija ir genetika, amžius), tiek socialinė aplinka (sąlygos namuose, mokykloje, kaimynystė ir kt.). Žmonės skiriasi savo jautrumu priklausomybei. Tai glaudžiai susiję su genetine predispozicija - paveldimomis centrinės nervų sistemos funkcionavimo ypatybėmis. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurių tėvai sirgo priklausomybės ligomis, turi 3-4 kartus didesnę riziką patys susidurti su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Vis dėlto genetika nėra vienintelis veiksnys, nes reikšmingą įtaką daro ir asmenybės bruožai, susiformuojantys vaikystėje ir jaunystėje, taip pat socialinė aplinka.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Priklausomybės požymiai
Priklausomybę reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nukenčia žmogaus sveikata, santykiai ar socialinė padėtis. Net ir nesant priklausomybės sindromo, tam tikri vartojimo įpročiai ar būdai gali sulaukti aplinkinių kritikos ir visuomenės nepritarimo - tai vadinama probleminiu vartojimu. Dažnai žmonės nepajėgia objektyviai įvertinti savo būklės ir grėsmės sveikatai bei socialinei gerovei.
Svarbiausias priklausomybės požymis - prarasta kontrolė valdyti gėrimo procesą. Kontrolės praradimas vieningai laikomas pagrindiniu priklausomybės simptomu su diagnozės patikimumu 95-97 proc. Tai reiškia, kad žmogus negali sustoti gerti, net jei to norėtų. Pavyzdžiui, susiruošęs į komandiruotę ir ketinantis ankstų rytą sėsti į lėktuvą, vakare netikėtai įgriuvus senam draugui ir pradėjus gurkšnoti, žmogus nė nepastebi, kaip prabunda kitos dienos vidurdienį ir žiūri į kambario viduryje stovintį lagaminą. Jei nebūtų kontrolės praradęs, būtų laiku sustojęs gerti ir laiku išskridęs.
Taip pat svarbu atsiminti, kad alkoholio priklausomybė - tai ne tai kiek, kaip dažnai, ką, su kuo geriu. O tik- ar kontroliuoju gėrimą, ar ne. Net jei žmogus daug geria, dažnai geria, turi dėl to ir problemų su policija ar darbe, tačiau jam prireikus į lėtuvą ar kitų reikalų tvarkyti, jis atsistoja ir sako- šiai dienai viskas, turiu reikalų. Jis kontroliuoja savo gėrimą. Tokį žmogų vadiname girtuokliu, bet jis nepriklausomas, ne alkoholikas.
Priklausomybės diagnostika
Priklausomybės sindromą nustato gydytojas psichiatras, remdamasis išsamiu paciento apklausimu ir apžiūra. Paprastai siekiama gauti informacijos ne tik iš paties paciento, bet ir iš šeimos narių, draugų ar kolegų. Papildomai gali būti atliekami greitieji testai, skirti psichoaktyviosioms medžiagoms nustatyti šlapime ar seilėse. Daugumą jų galima aptikti per 24-48 val. po pavartojimo, priklausomai nuo medžiagos tipo ir suvartotos dozės.
Pasaulyje alkoholizmui nustatyti naudojami specialūs klausimynai (testai). Testai pradėti naudoti keturiasdešimtaisiais 20 amžiaus metais. Jų tikslas fiksuoti gyventojų probleminį alkoholio vartojimą, nustatyti ankstyvus alkoholizmo požymius ir palengvinti alkoholio priklausomybės diagnozę.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Alkoholizmo testai
Štai keletas populiarių testų, padedančių įvertinti priklausomybę nuo alkoholio:
AUDIT (Alcohol Use Disorders Identification Test)
Tai dešimties klausimų testas, skirtas nustatyti probleminį alkoholio vartojimą. Kiekvienas klausimas vertinamas balais nuo 0 iki 4, o bendras rezultatas interpretuojamas taip:
- Mažiau 8: Greičiausiai neturite problemų dėl alkoholio, bet jei jūs nerimaujate dėl alkoholio poveikio, turite keisti įpročius.
- 8 - 10: Turite pagrindo sunerimti.
- 11 - 15: Yra keletas rimtų požymių, kad alkoholio vartojimas jums sukelia problemų.
- Daugiau 15: Jūs greičiausiai turite rimtų alkoholio vartojimo problemų.
Rezultatas 8 ir didesnis gali rodyti išsamesnio tyrimo būtinybę.
MAST (Michigan Alcohol Screening Test)
Vienas seniausiu, 1971 metais sukurtas testas, dar vadinamas Mičigano testu. Teigiama jog pilno, susidedančio iš 25 klausimų, testo tikslumas 98%. Štai keletas klausimų iš šio testo:
- Ar manote, jog geriate kaip ir daugelis žmonių?
- Ar Jūsų žmona, vyras, tėvai ar kiti artimieji kada nors išgyveno, nusiskundė dėl Jūsų gėrimo?
- Ar jautėte kada nors kaltę dėl savo gėrimo?
- Ar draugai ir giminės mano, kas Jūs geriate normaliai?
- Ar galite nustoti gerti bet kada, kai to panorite?
- Ar buvote apsilankęs Anoniminių Alkoholikų susirinkime?
- Ar alkoholinių gėrimų vartojimas kada nors sukėlė jums konfliktų santykiuose su vyru, žmona, tėvais ar kitais artimaisiais?
- Ar turėjote nemalonumų darbe dėl gėrimo?
- Ar pasitaikė, kad neatlikdavote pareigų darbe, šeimoje dvi ir daugiau dienų dėl savo gėrimo?
- Ar kreipėtės pagalbos į ką nors dėl savo gėrimo?
- Ar buvote patekęs į ligoninę dėl savo alkoholinių gėrimų vartojimo?
- Ar buvote sulaikytas kada nors neblaivus už vairo ar vairavote kada neblaivus?
- Ar buvote kada nors sulaikytas, tegu tik kelioms valandoms, dėl elgesio neblaivioje būklėje?
Du ir daugiau sutampantys atsakymai rodo galima priklausomybę ir išsamesnio tyrimo poreiki.
CAGE klausimynas
Tai keturių klausimų testas, kuris padeda greitai įvertinti, ar žmogus turi problemų dėl alkoholio. Klausimai yra šie:
- Ar kada nors jautėte, kad turėtumėte sumažinti alkoholio vartojimą?
- Ar žmonės jus erzino kritikuodami jūsų gėrimą?
- Ar kada nors jautėtės kaltas dėl savo gėrimo?
- Ar kada nors ryte išgėrėte alkoholio, kad nuramintumėte nervus arba atsikratytumėte pagirių?
Du ir daugiau teigiami atsakymai rodo, kad turite problemų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo.
John Hopkins ligoninės testas
Šis testas, sukurtas John Hopkins ligoninėje (Baltimore, Maryland), skirtas įvertinti priklausomybės riziką. Pridedamoje testo instrukcijoje sakoma, jog sąžiningai atsakinėjant jau vienas teigiamas atsakymas yra rimtas perspėjimas, kad galima tapti alkoholiku.
Svarbu atsiminti, kad šie testai nėra skirti savarankiškai diagnozei nustatyti. Jie padeda įvertinti riziką ir paskatina kreiptis į specialistą.
Papildoma informacija apie priklausomybę
Tabako ir alkoholio vartojimas yra paplitęs tarp įvairių amžiaus grupių. Remiantis Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, apie 8 % šalies gyventojų bent kartą gyvenime yra bandę narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Oficialiais skaičiais apie 1,8 % Lietuvos gyventojų gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio, o apie 0,17 % - dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Iš pastarųjų daugiausia (apie 80 %) sudaro priklausomybė nuo opioidų.
Priklausomybės sindromas rodo, kad organizme, ypač centrinėje nervų sistemoje, dėl nuolatinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įvyksta rimti pokyčiai. Jie susiję su neuromediatorių (cheminių junginių, pernešančių nervinius impulsus tarp neuronų) veiklos sutrikimu. Dažniausiai minimi dopaminas, serotoninas, endogeniniai morfinai ir kitos medžiagos. Šis potraukis dažnai įvardijamas kaip „alkis“, kylantis dėl sutrikusios smegenų cheminės veiklos. Dėl to priklausomybė iš esmės yra centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimo požymis. Ji traktuojama kaip liga ar sutrikimas, panašiai kaip ir kitos lėtinės būklės.
tags: #kaip #apskaiciuoti #vieno #pozymio #priklausomybe