Įvadas
Psichologija - tai mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus, apimantis platų spektrą temų - nuo pažinimo ir asmenybės iki socialinių santykių ir psichikos sveikatos. Šiame straipsnyje pateikiamas psichologijos tyrimo plano pavyzdys, atskleidžiantis mokslo esmę, metodus ir praktinį pritaikymą. Psichologijos dalyko programa siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį ir išorinį aktyvumą.
Psichologijos Dalyko Tikslai ir Uždaviniai
Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis, ugdyti kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo galimybes ugdant asmenybę ir bendravimo įgūdžius, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu. Pasirenkama programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius, ugdyti gebėjimą tinkamai naudotis savo stiprybėmis ir kompensuoti trūkumus.
Pasiekimų Sritys
Psichologijos programoje išskirtos trys pasiekimų sritys:
- Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija)
- Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija)
- Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas
Kompetencijos
Įgyvendinant programą ugdomos šios kompetencijos:
- Pažinimo
- Kūrybiškumo
- Komunikavimo
- Skaitmeninė
- Pilietiškumo
- Socialinė
- Emocinė ir sveikos gyvensenos
- Kultūrinė
Mokslinio Tyrimo Stadijos
Mokslinis tyrimas - tai nuoseklus procesas, kurį sudaro kelios stadijos:
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
- Problema: Ne per daug plati, vienareikšmiškai suformuluota.
- Hipotezė: Mėginimas atsakyti į tyrimo problemos iškeltus klausimus, formuluojamas remiantis prieinama informacija.
- Tyrimo planas: Duomenų rinkimo, analizės ir interpretavimo programa.
- Duomenų rinkimas: Dažniausiai remiamasi stebėjimu, psichofizinėmis, chronometrinėmis metodikomis, apžvalga, dokumentų studijavimu, veiklos produktų analize, natūralios elgsenos stebėjimu, fiziologinėmis duomenų rinkimo metodikomis.
- Duomenų analizė: Pasirenkama pati įtikinamiausia duomenų interpretacija.
- Apibendrinimas: Jo pagrįstumą galima patikrinti kitais tyrimais.
Hipotezės Formulavimas
Hipotezė - tai spėjimas, jog tarp dviejų faktų arba grupių esama ryšio. Dedukcinės hipotezės formuluojamos remiantis jau žinomomis priklausomybėmis arba tiesiogiai iš teorinių teiginių, o indukcinės hipotezės keliamos apibendrinus stebėjimo ar kitokius duomenis.
Moksliniai hipotezės požymiai:
- Hipotezę turi būti įmanoma patikrinti.
- Hipotezė turi būti paprasta.
- Hipotezė turi kuo mažiau prieštarauti moksliniais metodais gautoms žinioms.
- Turi būti produktyvi.
- Negali turėti įtakos vertybės.
- Turi būti konkreti.
Tyrimo Metodai
Psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai, kuriuos galima suskirstyti į teorinius ir empirinius. Empiriniai metodai skirstomi į:
- Kontroliuojamus laboratorinius
- Kontroliuojamus lauko
- Laboratorinius nemanipuliuojant nepriklausomu kintamuoju
- Lauko nemanipuliuojant nepriklausomu kintamuoju
Stebėjimas
Stebėjimas - tai metodas, kai tyrėjas, specialiai nemanipuliuodamas kintamaisiais, užrašo stebėjimo duomenis esant įvairioms kintamųjų reikšmėms.
Eksperimentas
Eksperimentas - tai tyrimo metodas, kai tiesiogiai ir sistemingai manipuliuojama nepriklausomais kintamaisiais, siekiant nustatyti jų poveikį priklausomiems kintamiesiems.
Eksperimentinio tyrimo ypatybės:
- Tiesioginis manipuliavimas nepriklausomu kintamuoju
- Šalutinių kintamųjų kontrolė
- Priežasties ir padarinio ryšių nustatymas
Eksperimentiniai tyrimai yra patikimiausi, tačiau laboratoriniai eksperimentai turi trūkumų, o lauko eksperimentuose sunkiau kontroliuoti šalutinius kintamuosius.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Koreliacinis Metodas
Koreliacinis metodas - tai tyrimas, kuriame nepriklausomais kintamaisiais manipuliuojama netiesiogiai, atrankos būdu. Dažniausiai tvirtinama, kad koreliaciniais tyrimais ieškoma ryšio tarp kintamųjų.
Koreliacinių tyrimų ypatybės:
- Vertingi prognozuojant įvykius
- Duomenys neleidžia identifikuoti priežasčių, bet jais galima papildyti eksperimentų rezultatus
- Sunkiau kontroliuoti šalutinius kintamuosius
Aprašomasis Atskiro Atvejo Tyrimas
Aprašomasis atskiro atvejo tyrimas renkamasi kai psichologas nori padėti individui išspręsti savo problemas ir yra suinteresuotas išsamiu asmens tyrimu.
Aprašomojo atskiro atvejo taikymas:
- Unikalaus fakto demonstravimas
- Veikimo būdo demonstravimas
- Naujų hipotezių kūrimas
- Teorijų kūrimas
- Teorijų universalumo paneigimas
Aprašomo atskiro atvejo tyrimo trūkumai:
- Pageidaujamų rezultatų įtaka tyrimo duomenims
- Subjektyvumas
- Duomenų apibendrinimo sunkumai
- Priežastingumo nustatymo negalimumas
Kintamieji ir Jų Rūšys
Kintamasis - tai dalykas, galintis turėti daugiau nei vieną reikšmę.
- Nepriklausomas kintamasis - kurio reikšmes keičia pats tyrėjas, norėdamas nustatyti ryšį tarp jo ir kito kintamojo.
- Priklausomas kintamasis - matuojamas kintamasis, kuris gali keistis ar iš tikrųjų keičiasi manipuliuojant nepriklausomu kintamuoju.
- Šalutinis kintamasis - kiekvienas kitas kintamasis, galintis veikti priklausomojo kintamojo reikšmes, bet kurio įtaka specialiai nėra tiriama.
Šalutinių Kintamųjų Kontrolė
- Pašalinimas - kai galima išvengti šalutinių kintamųjų įtakos juos visiškai pašalinant iš tyrimo.
- Sąlygų pastovumas - išlaikyti juos pastovius tyrimo metu.
- Šalutinių kintamųjų pavertimas nepriklausomais
- Atsitiktinis pasiskirstymas - tiriamuosius atsitiktinės atrankos būdu paskirsčius į grupes yra tikimybė, kad grupės tampa lygiavertės šalutinių kintamųjų atžvilgiu.
- Subalansavimas - kai tam pačiam tiriamąjąm pateikiami visi skirtingi poveikiai.
- Statistinė kontrolė - taikoma kai yra žinomos šalutinių kintamųjų reikšmės.
Tyrimo Validumas
Tyrimo validumas - tai tyrimo rezultatų patikimumas ir apibendrinamumas.
- Vidinis validumas - tai teiginio, kad dėl nepriklausomojo kintamojo pokyčių pakito priklausomasis kintamasis, pagrįstumas.
- Išorinis validumas - apibūdina rezultatų apibendrinimo galimybę.
Nevalidumo Šaltiniai
- Retroaktyvi istorija
- Savaiminė raida
- Testavimo veiksnys
- Instrumentiniai veiksniai
- Statistinė regresija
- Atrankos veiksnys
- Tiriamųjų praradimas
- Sąveikos veiksnys
- Išankstinio testavimo ir nepriklausomojo kintamojo sąveika
- Atrankos poslinkis
- Hotorno efektas
- Tyrimo poveikių tarpusavio interferencija
Etinės Psichologinių Tyrimų Problemos
- Apgaulė
- Kėsinimasis į asmeninio gyvenimo slaptumą
- Fizinė ar psichinė žala
Psichologijos Šakos
Psichologija apima daugybę specialiosios psichologijos sričių arba šakų, kurios skirstomos pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas (psichiniai reiškiniai, siela).
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį.
- Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t.
- Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius. Žmogus grupėje.
- Asmenybės psichologija: skirtumai tarp žmonių, individualios savybės, asmenybės teorijos, asmenybę aprašantys veiksniai ir kt.
- Klinikinė psichologija: emocinių ir elgesio problemų diagnostika ir gydymas. Psichiniai sutrikimai: jų pasireiškimo būdai, priežastys, eiga ir terapija.
- Kitos sritys: industrinė (inžinierinė: darbo aplinka gamykloje, mygtukų išdėstymas ir kt.); teismo (ekspertizė, nusikalstamo elgesio priežastys, žmogaus elgesio pagal išorinius pasireiškimus pažinimas ir numatymas); reklamos, sporto ir kt.
tags: #psichologijos #tyrimo #p #anas