Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra virusas, kuris pažeidžia imuninę sistemą, ypač CD4 ląsteles (T-limfocitus), atsakingus už organizmo apsaugą nuo ligų. Negydoma ŽIV infekcija gali progresuoti į įgytą imunodeficito sindromą (AIDS), kai imuninė sistema tampa itin silpna, o organizmas nebegali kovoti su infekcijomis ar tam tikromis vėžio formomis. Šiuolaikiniai antiretrovirusiniai vaistai leidžia ŽIV užsikrėtusiems žmonėms gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą, tačiau ankstyva diagnostika ir gydymas yra būtini.
Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos duomenis, pasaulyje žmonių, gyvenančių su ŽIV/AIDS, yra apie 33 milijonai. Lietuvoje yra registruotas 1581 žmogus, gyvenantis su ŽIV/AIDS (ULAC, 2010). Su ŽIV/AIDS bei su šia diagnoze susijusiomis problemomis susidurta tik maždaug prieš ketvirtį amžiaus. Tuomet dėmesys buvo telkiamas į epidemiologines grėsmes, rizikingo elgesio identifikavimą, bei efektyvaus gydymo paieškas. Greita ŽIV/AIDS ligos progresija tuo metu sąlygojo ribotą ne biologinės kilmės klausimų, tarp jų ir psichologinių ŽIV/AIDS aspektų nagrinėjimą. Pagalbos būdų pradėta ieškoti tik dėl psichologinių reakcijų, kylančių informuojant žmogų apie pavojingą ligą ar mirties perspektyvą.
Pirminės Reakcijos ir Emociniai Iššūkiai
ŽIV yra arčiau kiekvieno iš mūsų nei įsivaizduojame - užsikrėsti šia liga gali kiekvienas žmogus. Tačiau, skirtingai nei prieš kelis dešimtmečius, ŽIV infekcija nebėra mirties nuosprendis.
Visų žmonių reakcija, sužinojus apie tai, kad jie užsikrėtė ŽIV, dažniausiai yra labai panaši. Natūralu, kad, sužinoję diagnozę, žmonės jaučia nerimą ir baimę dėl savęs ir artimųjų.
Žmonių reakcija, sužinojus apie užsikrėtimą ŽIV, visada yra labai panaši, nesvarbu, ar tai būtų švirkščiamuosius narkotikus vartojantis asmuo, ar nesaugius lytinius santykius turėjęs asmuo, dirbantysis ar bedarbis. Pirmiausia žmones ištinka šokas ir didžiulė baimė, kad jų likimas baigsis taip, kaip kadaise nutiko Fredžiui Merkuriui. Žodis „AIDS“ jiems asocijuojasi su mirtimi ir išeities stoka.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Pirmosios reakcijos yra šokas, nerimas, kaltės jausmas, baimė, pyktis, ieškojimas kaltų ir klausiama - kaip man dabar reikės gyventi?
Atsižvelgiant į tai, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija sulaukia daug ne tik ŽIV užsikrėtusiųjų, bet ir jų artimųjų klausimų, kaip bendrauti su užsikrėtusiuoju, kaip gyventi su juo bendroje buityje ir t. t.
Ką daryti išgirdus diagnozę?
Išgirdus ŽIV diagnozę, svarbu kiek galima greičiau įsisąmoninti savo statusą. Po to dažniausiai kyla klausimai, kaip toliau gyventi. Čia svarbu atsakyti į kasdienius klausimus - kaip tai paveiks turimą darbą, aplinkinius.
Svarbu neišsigąsti bei nepriimti skubotų sprendimų. Patariama pasikonsultuoti su psichologu ar daugiau pasikalbėti su žinią pranešusiu mediku. Galima paskambinti psichologinės pagalbos telefonu arba ateiti į asociaciją „Demetra“ pasikalbėti ir pasitarti. Svarbu prisiminti, kad esate ne vieni - daugelis žmonių yra pasiruošę padėti.
Informacijos svarba
Ką pirmiausia patariama žmogui, kuris ką tik išgirdo ŽIV diagnozę? Kalbantis su kiekvienu, būtina įvertinti jų žinias ir supratimą apie ŽIV infekciją, jos perdavimo būdus bei būtinai pabrėžti, kad ŽIV infekcija neperduodama buitiniu kontaktiniu būdu. ŽIV negalima užkrėsti nei kosint ar čiaudint, nei naudojantis tais pačiais indais bei įrankiais, tualetu ir dušu.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Ji nerekomenduoja, sužinojus diagnozę, tą pačią dieną pasipasakoti apie ją visiems - pirmiausia svarbu pasikonsultuoti su gydytoju infektologu, kuris gali paaiškinti apie pačią ligą ir jos gydymą.
Tada, kai žmogus turi daugiau žinių apie ligą, tų tikrųjų žinių, ne kažkokių prigalvotų mitų, tada jau galima galvoti apie tai, kaip pasakyti šeimos nariams ar draugams. Yra netgi galimybė pakviesti šeimos narius į konsultacijas, nuraminti juos, paaiškinti, kad ŽIV užsikrėtusio žmogaus tikrai nereikia bijoti.
Psichologinės Pagalbos Poreikis
Kartais žmonės, sužinoję, kad užsikrėtė ŽIV, pasiduoda baimei, pykčiui, kaltina save ar kitus. Tokiu atveju reikalingos psichologo konsultacijos, tačiau psichologinės pagalbos poreikis yra individualus.
„Žemo slenksčio kabinetuose“, kuriuose ir atliekami anoniminiai tyrimai, dirba puikūs specialistai, kurie padeda ir suteikia pirmąją psichologinę pagalbą, nes diagnozė pirmiausia yra psichologinė. Taip pat visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytojais.
Daug informacijos apie gyvenimą su ŽIV gali suteikti ne tik gydytojai, slaugytojai, bet ir socialiniai darbuotojai ar lygus-lygiam konsultantai žemo slenksčio kabinetuose.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas
Viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ 2010 m. vykdyto tyrimo duomenimis Lietuvoje psichikos sveikatos paslaugos žmonėms, gyvenantiems su ŽIV/AIDS, yra menkai prieinamos.
Nuo 2009 m. Viešoji įstaiga „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ dalyvauja vykdant projektą „ŽIV/AIDS ir psichikos sveikatos programų vystymas naujosiose ES šalyse narėse (Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje) bei geriausių praktikų ir patirties perdavimas iš senųjų ES šalių“, kuris tęsis iki 2012 m. Projekto metu siekiama suteikti žinių ir gebėjimų specialistams, susiduriantiems su ŽIV/AIDS ar/ir psichikos sveikatos sutrikimų ar problemų turinčiais asmenimis. Viešoji įstaiga „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ organizuoja tęstinius mokymus psichikos sveikatos ir ŽIV/AIDS tema.
Priklausomybės ir Žalos Mažinimas
Dauguma asociacijos klientų yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų, alkoholio, tabako. Pagrindinė rizikos grupė - švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, kurie taip pat gali būti priklausomi ir nuo kitų medžiagų.
ŽIV yra lėtinė liga, kuriai reikalinga priežiūra ir reguliarus vaistų vartojimas. Priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ar alkoholio taip pat yra ligos, kuriomis sergantiems būtina suteikti priimtiną ir reikalingą pagalbą. Priklausomybę turintis ŽIV užsikrėtęs žmogus turėtų žinoti, kad ŽIV ir priklausomybė gali būti gydomos ir prižiūrimos paraleliai.
Būtina stengtis, kad ŽIV užsikrėtęs asmuo sąmoningai suprastų, kad būtina reguliariai vartoti šiai ligai gydyti skirtus vaistus, konsultuotis su gydytoju bei keisti rizikingą elgseną į mažiau rizikingą, siekiant neperduoti infekcijos kitiems - naudoti tik vienkartinius švirkštus, nesidalinti jais su kitais arba vartoti pakaitinę terapiją metadonu. Žalos mažinimo programos padeda užkirsti tolesnį infekcijų plitimą visuomenėje.
Žalos mažinimo paslaugomis siekiama sumažinti sveikatos, socialines ir ekonomines švirkščiamųjų ar kitų narkotikų vartojimo pasekmes patiems priklausomiems žmonėms bei visuomenei. Tai svarbi grandis, jungianti sergančiuosius priklausomybėmis su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigomis, mažinanti infekcinių ligų plitimo, perdozavimo rizikas.
Žalos mažinimo priemonės
Asociacijos „Demetra“ vadovė pažymi, kad pasiteisina kompleksinis prevencinių paslaugų teikimas: apsaugos priemonių (prezervatyvų) dalinimas, sterilių priemonių (švirkštų, adatų) keitimas, dezinfekcinių medžiagų bei injekcinio vandens teikimas nuo psichotropinių medžiagų priklausomiems asmenims. Taip pat svarbus informacijos platinimas apie ŽIV infekciją, testavimą ir gydymą bei kitas lytiškai plintančias infekcijas, konsultacijos apie gydymą ir reabilitacijos galimybes. Asociacija taip pat teikia socialinę pagalbą ir paramą pažeidžiamoms grupėms - paremia maistu bei higienos priemonėmis, padeda gauti siuntimus pas gydytojus, teikia pagalbą dėl dokumentų gavimo, nemokamai ir anonimiškai testuoja dėl ŽIV, taip pat teikiamas integravimas į gydymą ir gydymo palaikymas, prieš ir potestinės konsultacijos bei užsiimama advokacija dėl paslaugų, finansavimo ir įstatymų tobulinimo, siekiant užtikrinti ir pagerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Turintiems priklausomybių patariama kreiptis į priklausomybių ligų centrą ar kitas įstaigas, kurios gali suteikti profesionalią pagalbą. Kiekviena rizikos grupė turi savo poreikius, ir daugeliui tų grupių yra sukurtos programos, atitinkančius jų specifinius poreikius. Matydami, kad asmuo turi alkoholio problemų ir nori jas spręsti, asociacija suteikia informaciją, nukreipia pas specialistus.
Gydymo Galimybės ir Perspektyvos
Nuo 2018 metų ŽIV vaistai yra skiriami visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, nepriklausomai nuo ligos stadijos. ŽIV gydymas 100 proc. kompensuojamas valstybės lėšomis, iš karto po diagnozės nustatymo.
Mūsų veikloje svarbus momentas yra išgirdusiems ŽIV diagnozę padėti suvokti, kad ŽIV yra lėtinė liga ir jau esama efektyvaus gydymo, kuris apsaugo imunitetą ir lytinius partnerius.
Pradėjus gydyti net ir pažengusią ŽIV ligą, pradėjus reguliariai vartoti vaistus, būklė pagerėja, išnyksta gretutiniai ligos simptomai, asmuo jaučiasi gerai - belieka išlaikyti reguliarų kasdienį vaistų vartojimą ir kontroliuoti ŽIV taip pat, kaip kitas lėtines ligas.
Vaistų prieinamumas ir efektyvumas
Palyginus su tuo, kas buvo prieš kelis dešimtmečius, kai vartoti reikėdavo po 10-15 tablečių per dieną, šiandien užtenka vienos, dviejų tablečių per dieną. Be to, gydymas kartu yra ir prevencija, nes jeigu žmogus vartoja vaistus, viruso kiekis organizme sumažėja iki mažo, laboratoriškai neišmatuojamo lygio, o pasiekus tokį gydymo efektą, virusas neperduodamas nei nesaugių lytinių santykių metu, nei per kraują. Rizika yra minimali.
Sukaupta nemažai medžiagos apie vaistų sąveiką ir suderinamumą, tad šiandien įmanoma parinkti tokius gydymo režimus, kurie nesukeltų arba sukeltų labai nežymius simptomus.
Gyvenimas su ŽIV: Perspektyvos ir Rekomendacijos
Žmonėms kyla ir labai elementarių klausimų, pavyzdžiui: ar man bankas duos paskolą? Tai niekuo nesusiję su virusu. Šeimos netgi gali susilaukti vaikų - medicina yra tiek pažengusi, kad jeigu vienas iš partnerių turi virusą, tai netrukdo jiems susilaukti palikuonių. Be to, susirgusieji klausia, kaip jiems reikės gyventi šeimoje su tėvais, partneriais? Virusas neperduodamas buitiniu kontaktiniu būdu - nei kosint ar čiaudint, nei per indus, nei dalijantis tuo pačiu tualetu ir dušu. Kyla ir klausimų, kam pasakyti, kada pasakyti apie nustatytą ŽIV infekciją. Galbūt rekomendacija būtų nesistengti tą pačią dieną ir iš karto visiems pasipasakoti. Infektologai tikrai gali išaiškinti tiek pačią ligą, tiek papasakoti apie vaistus, kaip jie veikia. Tada, kai žmogus turi daugiau žinių apie ligą, tų tikrųjų žinių, ne kažkokių prigalvotų mitų, tada jau galima galvoti apie tai, kaip pasakyti šeimos nariams ar draugams. Yra netgi galimybė pakviesti šeimos narius į konsultacijas, nuraminti juos, paaiškinti, kad ŽIV užsikrėtusio žmogaus tikrai nereikia bijoti. Dar vienas iš dažniausių klausimų būna apie tai, kiek liko gyventi. Niekas jums neatsakys kiek, nes galbūt jis gyvens kaip ir visi sveiki žmonės, o mirs dėl kitų priežasčių ar kitų ligų.
Tuberkuliozės pavojus
Tačiau „Demetros“ vadovė išskiria vieną ligą, kuri, kaip ir ŽIV, jeigu nustatoma vėlai, yra sunkai gydoma - tai tuberkuliozė. Tuberkuliozė yra viena iš pagrindinių ŽIV infekuotų žmonių mirties priežasčių. Ja sergantys ŽIV infekuoti asmenys turi ypač susirūpinti dėl priklausomybių, ypač rūkymo, negalint jo atsisakyti ieškoti alternatyvų, ir gydytis. Juo labiau, kad, pasak asociacijos „Demetra“ vadovės, tuberkuliozės, kaip ir ŽIV, gydymas yra pažengęs, atsirado naujų vaistų, kurie sukelia minimalius šalutinius reiškinius ir pasižymi minimalia sąveika su kitais vaistais, todėl atsakingai vartojantys vaistus ir nuolat gydytojo prižiūrimi asmenys turi visas galimybes išgydyti tuberkuliozę ir kontroliuoti ŽIV virusą.
Prevencija ir Testavimas
Lietuvoje nuo atvejų registravimo laikotarpio pradžios, 1988-ųjų, iki 2023-ųjų yra užregistruoti 3835 ŽIV užsikrėtimo atvejai, AIDS atvejų - 697. Tačiau, 2021 m. duomenimis numatoma, kad Europoje yra apie 420 tūkstančių nediagnozuotų ŽIV atvejų, Lietuvoje - gali būti apie 647 asmenų.
Simptomai ir ankstyva diagnostika
Net ir įtardami riziką kai kurie neskuba tikrintis, mat vis dar yra manančių, kad užsikrėtus ŽIV infekcija žmogus būtinai pajus simptomus, kurie aiškiai parodys, kad į organizmą pateko šis virusas. Kaip teigia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Rudaitis, ŽIV infekcija net keletą metų gali neturėti jokių specifinių simptomų. Tad įsitikinimas, kad liga prabils apie save ankstyvoje stadijoje - klaidingas.
Gali būti, kad nuo užsikrėtimo laikotarpio praėjus maždaug 2-4 savaitėms, atsiras pirmieji nespecifiniai simptomai: karščiavimas, kuris gali trukti 1-2 savaites ir yra neaiškios kilmės, odos bėrimai, padidėję kaklo limfmazgiai, peršalimo ar kiti į gripą panašūs simptomai. Kai kas skundžiasi ir gerklės skausmu ar nemaloniu pojūčiu ryjant. Šie įvairūs simptomai, kurie vėliau išnyksta, tikrai neįrodo, kad reikia eiti tirtis ir galbūt tai yra ŽIV pasekmė.
Infekcijos plitimo būdai
Infekcija perduodama trimis būdais. Pirmasis - per kraują. Pavyzdžiui, kraujo ar jo komponentų perpylimo metu. Taip pat švirkščiamųjų narkotikų vartojimo metu, kai asmenys dalijasi švirkštimosi priemonėmis, švirkštimosi vandeniu ar kitais įrankiais ir tokiu būdu su priemonėse esančiu krauju perduoda virusą.
Antras būdas - nesaugūs lytiniai santykiai, mat didžiausia viruso koncentracija yra spermoje ir makšties išskyrose. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
Trečias viruso plitimo būdas yra perinatalinis - virusas perduodamas iš motinos vaisiui, gimdymo metu ar maitinant krūtimi.
Kada ir kaip testuotis?
Pirmiausia asmeniui reikėtų įvertinti, ar jis galėjo turėti riziką užsikrėsti ŽIV. Jei taip, tikrai galima pagalvoti apie profilaktinį pasitikrinimą - laboratorinį ar greitąjį testą. Apskritai yra sakoma, kad visiems per gyvenimą reikėtų bent kartą pasitikrinti dėl ŽIV, nes mes turime ir tokių atvejų, kai liga nustatoma vyresniems žmonėms, o jų rizika buvo prieš kelis dešimtmečius. O tiems, kurie turi didesnę riziką - nesaugius ar dažnesnius lytinius santykius bei nepastovius lytinius santykius - rekomenduojama pasitikrinti bent kartą per metus. Tai galima padaryti labai paprastai, nebūtinai kreipiantis į šeimos gydytoją. Yra vietų, kur galima pasitikrinti nemokamai ir anonimiškai, atliekant greitąjį testą, taip pat savikontrolės testą galima nusipirkti ir internetu ar vaistinėje, kurį galima atlikti namuose.
tags: #psichologines #reakcijas #i #ziv #diagnoze