Psichologija, kaip mokslas, turi gilias šaknis, siekiančias senovės civilizacijas, tačiau jos formalus pripažinimas įvyko palyginti neseniai. Šis straipsnis skirtas aptarti psichologijos ištakas, jos raidą pasaulyje ir Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant asmenybėms, kurios prisidėjo prie šios disciplinos formavimosi.
Psichologijos Minties Šaknys
Nors psichologija kaip atskira mokslo sritis susiformavo tik XIX amžiuje, psichologinės minties užuomazgos aptinkamos gerokai anksčiau. Pasak I. Rasickaitės, psichologijos istorija prasidėjo daug seniau, negu dauguma mano. „Psichologijos mintis siekia tokius tolimus laikus, kaip senovės Graikija, Kinija, Egiptas, Persija ir panašiai. Pavyzdžiui, Indijos vedose (7-6 a. pr. Kr.) jau kalbėta apie individualybę, nagrinėti pažinimo psichologijos klausimai. Aristotelis, kartais vadinamas psichologijos tėvu, parašė veikalą „Apie Sielą“, kuriame matyti šiuolaikinio psichologijos suvokimo užuomazgų“. Filosofai nagrinėjo sielos prigimtį, jos ryšį su kūnu, pažinimo galimybes.
Aristotelis - psichologijos tėvas?
Aristotelis (384-322 pr. Kr.) pirmasis sistemingai aprašė psichinius reiškinius veikale „Apie sielą“ („De anima“). Remdamasis biologine konceptualine schema, Aristotelis sielos (psichikos) tyrimus priartino prie gamtos mokslo ir medicinos, pateikė sąvokų sistemą, iškėlė svarbių problemų: jutiminio ir racionaliojo pažinimo, atminties, jausmų ir emocijų. Jis teigė, kad siela neatskiriama nuo kūno: siela esanti gyvybės principas, kūną formuojanti jėga (entelechija), ją turi visi gyvieji organizmai. Siela nedaloma, bet trejopai reiškiasi gyvojo organizmo veikloje: žemiausia siela yra maitinančioji, gyvūnai turi jaučiančiąją sielą, aukščiausiąją mąstančiąją sielą turi tik žmogus.
Psichologijos Gimimas kaip Mokslo Šakos
Psichologija, kaip oficiali mokslo sritis, gimė tik 1879 m. Vokietijoje, kai fiziologas Vilhelmas Wundtas įkūrė pirmąją eksperimentinę psichologijos laboratoriją. Ši laboratorija tapo svarbiu centru, pritraukusiu mokslininkus ir studentus iš viso pasaulio, norinčius tyrinėti žmogaus sąmonę ir elgesį.
Wilhelmas Wundtas ir eksperimentinės psichologijos pradžia
Vilhelmas Wundtas (1832-1920) laikomas vienu iš pagrindinių psichologijos kaip savarankiško mokslo pradininkų. 1879 m. Leipcige įkūręs pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją, jis pradėjo taikyti mokslinius metodus žmogaus sąmonės tyrimams. Wundtas tyrė pojūčius, suvokimą, reakcijos laiką ir kitus pagrindinius psichikos procesus. Jis naudojo introspekcijos metodą, kuris apėmė tiriamųjų savistabą ir bandymą aprašyti savo vidinius išgyvenimus.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Wundtas sujungė introspekciją su eksperimentiniu metodu. Laboratorinėmis sąlygomis tiriamajam buvo pateikiami įvairūs stimulai, kuriuos tiriamasis turėjo stebėti ir nusakyti, kas vyksta sąmonėje.
Struktūralizmas ir funkcionalizmas
Wundto darbai padėjo pagrindus struktūralizmui - psichologijos krypčiai, kuri siekė išanalizuoti sąmonės struktūrą, skaidant ją į atskirus elementus, tokius kaip pojūčiai, vaizdai ir jausmai. Kitas svarbus psichologijos raidos etapas buvo funkcionalizmas, kuris atsirado kaip reakcija į struktūralizmą. Funkcionalistai, tokie kaip Williamas Jamesas, teigė, kad psichologija turėtų būti orientuota į tai, kaip psichika padeda žmogui prisitaikyti prie aplinkos.
Beveik lygiagrečiai su struktūralizmu atsirado ir priešingas jam požiūris - funkcionalizmas. Funkcionalizmas domėjosi psichikos ir sąmonės funkcijomis, kaip organizmas panaudoja psichiką geresniam prisitaikymui prie aplinkos. Pagrindiniu funkcionalizmo lyderiu yra laikomas William’as James’as, kuris kritikavo struktūralizmą, kad jo tyrimai yra nutolę nuo praktikos. Didelės įtakos funkcionalizmo atsiradimui turėjo Darvino evoliucijos teorija. Centriniu dėmesio objektu tampa adaptacija. Žmogaus psichika suvokiama kaip tarpininkas tarp išorinių įvykių ir vidinių įvykių (jausmų, minčių). Daug svarbiau ne tai, kokie elementai psichiką sudaro, o kaip ji funkcionuoja visumoje. Kaip ir struktūralistai, funkcionalistai naudojo introspekcijos metodą, tačiau tai jau ne laboratorinė introspekcija - jos pagrindas supratimas. James teigė, kad introspekcija yra gamtos dovana žmogui, kuri leidžia įsiskverbti į savo vidinį pasaulį ir suvokti savo pergyvenimus.
Psichologija Lietuvoje: Pirmieji Žingsniai
Lietuvoje psichologija pradėjo formuotis XX amžiaus pradžioje. Pirmieji psichologai, grįžę iš studijų Rusijoje ir Vokietijoje, pradėjo taikyti šį mokslą praktikoje ir skleidė žinias apie psichologiją.
Jonas Vabalas-Gudaitis - lietuviškos psichologijos pradininkas
Jonas Vabalas-Gudaitis (1881-1955) laikomas vienu iš psichologijos pradininkų Lietuvoje. Jis studijavo psichologiją pas W. Wundto mokinį ir grįžęs į Lietuvą aktyviai įsitraukė į mokslinę ir praktinę veiklą. Pas W. Wundtą mokėsi ir Vilhelmas Storosta-Vydūnas, o psichologijos Lietuvoje pradininkas Jonas Vabalas-Gudaitis mokėsi pas W. Wundto mokinį, kurio idėjos taip pat buvo wundtiškos. „Jonas Vabalas-Gudaitis, vadinamas Lietuvos psichologijos tėvu, pirmas pradėjo kelti savitas hipotezes, skleidė žinią apie psichologiją ir netgi turėjo keletą pasekėjų. Jis taip pat užsiėmė eksperimentine psichologija, kūrė įvairius aparatus, vežė juos parodyti į užsienį. Galima sakyti, kad būtent jo dėka Lietuvoje atsirado tam tikra savita psichologijos mokykla“, - pasakojo I.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
J. Vabalas-Gudaitis užsiėmė eksperimentine psichologija, kūrė įvairius aparatus ir tyrė psichikos reakcijas. Jo dėka Lietuvoje atsirado savita psichologijos mokykla.
Psichologija tarpukario Lietuvoje
Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu (1918-1940 m.) psichologija tvirtinosi Lietuvos universitete, tačiau ne kaip atskira mokslo sritis, o buvo integruota į kitas disciplinas. Teoriniu požiūriu tada dominavo pedagoginė psichologija, o praktikoje pradėta taikyti psichotechnika. Tai 20 a. pirmojoje pusėje populiari psichologijos kryptis, tirianti psichikos savybių ir praktinės žmogaus veiklos ryšį. Psichotechnika nagrinėja darbuotojų kvalifikacijos ir nuovargio, gebėjimo valdyti sudėtingą įrangą ir panašius klausimus. Tarpukaris buvo itin daug žadantis periodas Lietuvos psichologijai.
Tarpukario metais Lietuvoje psichologų buvo apie 10, o iš jų daugiausia pasiekę - J. Vabalas-Gudaitis, Vladimiras Lazersonas ir Alfonsas Gručas. Tiesa, V. Lazersonas buvo žydų kilmės, ir jį nacių okupacijos metais ištiko tragiškas likimas: jis buvo įkalintas Kauno gete, vėliau išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą ir 1945 m. mirė“, - kalbėjo tyrėja.
Psichologijos sunaikinimas ir atgimimas sovietmečiu
Antrojo pasaulinio karo metais psichologija Lietuvoje beveik išnyko. Prasidėjus nacių okupacijai ji egzistavo tik akademiniu lygmeniu, o, prasidėjus sovietų okupacijai, kai buvo masiškai uždaromi universitetai, Lietuva apskritai neteko psichologijos, kaip akademinės disciplinos. Tiesa, keli likę psichologai vis dar tyrinėjo šią sritį akademiškai, bet visa praktinė psichologijos veikla, kuri buvo jau prasidėjusi tarpukario metais, sustojo. „Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu Lietuva neteko beveik visų psichologų, tad 1944 m. prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, kyla klausimas, apie kokią psichologiją apskritai galime kalbėti“, - sakė I. Rasickaitė.
„Mokslas sovietinėje ideologijoje užėmė svarbią vietą, Stalinas norėjo, kad mokslas padėtų kurti komunizmą. Jis taip pat norėjo pralenkti Vakarus, ir ypač JAV, mokslo srityje, taigi ir psichologijos mokslas pateko į šiuos planus. Sovietų Sąjungoje psichologija buvo stipriai slopinama“, - tęsė ji. Istorikės teigimu, psichologijos raida Lietuvoje buvo nelinijinė. 1944-1947 m. labai sąlyginai galima vadinti „laisvu“ laikotarpiu, nes pagrindinėje aukštojoje mokykloje - Vilniaus universitete - veikė atskira Psichologijos katedra. Tačiau po karo šalyje apskritai liko tik du psichologai. Vienas iš jų buvo Jonas Vabalas-Gudaitis. Kitas to meto psichologas Alfonsas Gučas buvo dar įtakingesnis. Jis buvo itin autoritetingas mokslininkas sovietų reokupacijos metais ir buvo bene pagrindinis žmogus vystęs šią discipliną šiuo laikotarpiu. Jis taip pat buvo ir trumpą laiką veikusios Vilniaus universiteto Psichologijos katedros vedėjas.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
„Po 1947 m. prasidėjo psichologijos pedagogizavimas, o sovietmečiu veikė net devynios pedagogikos mokyklos. Į psichologiją buvo žiūrima kaip į pedagogiką papildančią discipliną, ji sovietams buvo ideologiškai labai svarbi. Jiems ypač rūpėjo naujųjų kartų auklėjimas ir režimui palankus švietimas“, - tęsė I. Rasickaitė. Pasak jos, bene vienintelės tuo metu likusios psichologijos mokslo užuomazgos buvo aptinkamos pedagogikoje.
„Po Stalino mirties į valdžią atėjo Chruščiovas, jam valdant prasidėjo vadinamasis atšilimo laikotarpis, tai atsispindėjo ir moksle. Chruščiovas liberalizavo švietimą, prasidėjo laisvėjimas ir psichologijos srityje - pradėjo daugėti psichologų. Nors ir nebuvo jokios aiškios institucijos, kuri juos ugdytų, jie pradėjo rašyti disertacijas ir užsiimti akademine veikla. Pasak jos, pirmasis lietuvių psichologas, apsigynęs disertaciją Sovietų Sąjungoje, buvo Sigitas Kregždė. Jis netgi pirmas išvyko į JAV 1963 m., tačiau dar svarbiau tai, kad šiuo laikotarpiu pirmą kartą tarp psichologų buvo ir moterų.
Tiesa, sovietinėje Lietuvoje konsultacinė psichologija, kaip mes ją žinome dabar, toliau neegzistavo, daugiausia dėmesio buvo skiriama pedagogikai ir vadinamajai profesinio orientavimo psichologijai. Tai psichologijos sritis, kurios tikslas - parengti darbuotojus įvairioms profesijoms, patarti, kaip dirbti, ir pagerinti jų darbo rezultatus. Visa tai, pasak I. Rasickaitės, aiškiai atspindi sovietų ideologinį mąstymą. Tuo pačiu metu Vakaruose psichologija judėjo visiškai kitokia kryptimi, vystėsi praktinė veikla, psichoterapija. Buvo atsižvelgiama į žmogų ir jo vidinį pasaulį, apie ką Sovietų Sąjungoje visiškai nebuvo kalbama.
„Tiesa, vakarietiškos psichologijos idėjos kartais pasiekdavo ir sovietinę Lietuvą. Iš to laikotarpio yra išlikęs psichologo Alfonso Gučo laiškų fondas, psichologas susirašinėdavo su mokslininkais iš Amerikos. Iš tų laiškų matyti, jog iniciatyvą labiausiai rodė amerikiečiai, jie domėjosi, kokia psichologijos situacija Sovietų Sąjungos šalyse, prašė atsiųsti publikacijų. Aišku, tai buvo susiję su Šaltuoju karu, nes 1970-aisiais amerikiečiai pradėjo itin domėtis Sovietų Sąjungos mokslu“, - paaiškino istorikė.
Nepaisant ideologinių apribojimų, psichologija Lietuvoje pamažu atgimė. Buvo vykdomi moksliniai tyrimai, rengiami specialistai, plėtojamos įvairios psichologijos šakos.
Šiuolaikinė Psichologija: Kryptys ir Šakos
Šiandien psichologija yra plati ir įvairi mokslo sritis, apimanti daugybę skirtingų krypčių ir šakų. Nuo eksperimentinės psichologijos iki klinikinės psichologijos, nuo socialinės psichologijos iki organizacinės psichologijos - kiekviena šaka nagrinėja specifinius psichikos ir elgesio aspektus.
Pagrindinės psichologijos kryptys
- Biheviorizmas: Šios psichologijos krypties atstovai (Dž. Vatsonas, E. Torndaikas) teigė, kad mokslinės psichologijos uždavinys - tyrinėti elgesį, kuris gali būti objektyviai stebimas, o ne sąmonę, kuri neprieinama psichologiniam stebėjimui.
- Geštaltpsichologija: Ši kryptis teigia, kad pagrindinė psichikos ypatybė - organizuoti suvokimą, informaciją.
- Psichoanalizė: Ryškiausias šios krypties atstovas Z. Froidas pirmasis suskirstė žmogaus psichiką į sąmonę ir pasąmonę. Mokslininkas manė, kad potraukių pasirodymas sąmonėje yra ribojamas ir jie išstumiami į pasąmonę.
- Kognityvinė psichologija: Tai viena naujausių psichologijos krypčių, atsiradusi apie 1960 m. Jos pradininkai D. Brodbentas ir S. Stembergas pradėjo tyrinėti informacijos pertvarkymo procesus, kuriuos atlieka ne tik žmogus, bet ir kibernetinės skaičiavimo mašinos.
- Humanistinė psichologija: Šiai krypčiai labiausiai rūpi kasdieninė žmogaus egzistencija. Ypač svarbu žmogui atskleisti save, savo saviraišką. Ji tiria žmogų kaip unikalą asmenybę su jos sugebėjimu siekti didelių vertybių, pažinti ir realizuoti save. Humanistinė psichologija nutolusi nuo mokslinės, žmogiškasis patyrimas čia svarbiausias.
Svarbiausios psichologijos šakos:
- Bendroji psichologija
- Diferencinė psichologija
- Biopsichologija
- Žmogaus raidos psichologija
- Patopsichologija
- Specialioji psichologija
- Neuropsichologija
- Socialinė psichologija
- Zoopsichologija
- Darbo psichologija
- Inžinerinė psichologija
- Kriminalinė psichologija
- Medicininė psichologija
- Meno psichologija
- Mokslo psichologija
- Muzikos psichologija
- Pedagoginė psichologija
- Propagandos psichologija
- Religijos psichologija
- Sporto psichologija
- Tanatopsichologija
- Teisės psichologija
- Teismo psichologija
- Ekonominė psichologija
tags: #kas #yra #psichologijos #pradininlas