S. Freudo "Gedulas ir melancholija": Psichoanalizės klasikos apžvalga

Sigmundas Freudas (1856-1939) - austrų psichiatras, neuropatologas, psichoanalizės pradininkas ir XX amžiuje didžiausią įtaką daręs psichologas teoretikas. Jo darbai, tokie kaip „Gedulas ir melancholija“, „Anapus malonumo principo“ ir „Ego ir Id“, tapo psichoanalizės klasika, turinčia didelės įtakos ne tik psichologijos mokslui, bet ir kultūrai bei menui. Šiame straipsnyje apžvelgsime šiuos tris veikalus, atskleisdami jų pagrindines idėjas ir reikšmę.

Apie autorių ir jo darbus

Sigmundas Freudas ne tik sukūrė psichoanalizės teoriją, bet ir vienas pirmųjų tyrė seksualumo formavimąsi, atkreipė dėmesį į vaikystės svarbą psichikos raidai ir moksliškai pagrindė sąmonės buvimą. Jo teorijos turėjo didelės įtakos ne tik XX amžiaus psichologijai ir psichiatrijai, bet ir įvairioms kultūros bei meno sritimis.

Knygoje „Gedulas ir melancholija“ publikuojami vėlyvieji autoriaus darbai „Gedulas ir melancholija“, „Anapus malonumo principo“, „Ego ir Id“, išreiškiantys galutinai susiformavusį autoriaus požiūrį į žmogaus psichikos struktūrą ir jos funkcionavimą. Trys legendinio psichiatro, psichoanalizės pradininko Sigmund Freud traktatai „Gedulas ir melancholija“ (1917 m.), „Anapus malonumo principo“ ( 1920 m.), „Ego ir Id“ (1923 m.) - tai jau brandžiame amžiuje parašyti veikalai, kurie atskleidė susiformavusį ir išgrynintą autoriaus mąstymą, jo požiūrį į žmogų ir žmogaus psichiką.

"Gedulas ir melancholija": skirtumai ir panašumai

Veikalas „Gedulas ir melancholija“ buvo parašytas karo ir rasizmo fone. S. Freud konfliktų šaltinių ieškojo giliausiuose žmonijos prisiminimuose, jis rado daugybę sąsajų tarp mūsų primityvios praeities ir civilizuoto modernumo. Knygoje „Gedulas ir melancholija“ autorius atskleidžia žiaurumą, glūdintį šiuolaikinio žmogaus gyvenime ir dažnai vedantį į savęs žalojimą ar savižudybes.

S. Freud nagrinėja gedulo ir melancholijos sąvokas, atskleisdamas jų panašumus ir skirtumus. Gretinti melancholiją ir gedulą, regisi, leidžia bendrasis abiejų būklių paveikslas. Sutampa ir jų dingstys gyvenimo poveikių atžvilgiu - tais atvejais, kai jos apskritai esti įžvelgiamos. Kai kuriuos asmenis, kuriuos mes dėl to įtariame turėjus liguistą polinkį, esant tam pačiam poveikiui, vietoj gedulo apima melancholija. Įsidėmėtina, kad mums niekados neateina į galvą laikyti gedėjimą liguista būsena ir patikėti jį gydyti gydytojui, nors jis yra rimtas nukrypimas nuo normalios gyvenimo laikysenos.

Taip pat skaitykite: Apie gedulą ir melancholiją

Psichikos požiūriu melancholijai būdinga gili ir skausminga bloga nuotaika, išnykęs domesys išoriniu pasauliu, dingęs gebėjimas mylėti ir ką nors daryti bei savijutos sumenkėjimas, kuris reikšdamasis priekaištais sau ir savęs plūdimu, sustiprėjęs virsta bausmės laukimo kliedesiu. Gedului būdingi tie patys bruožai, išskyrus vieną, savijutos sutrikimų gedint nebūna. Bet šiaip viskas klostosi taip pat. Sunkus gedulas, reakcija į mylimo asmens netektį, reiškiasi tokia pat skausminga nuotaika, domesio išoriniu pasauliu praradimu, - tiek, kiek tasai pasaulis neprimena apie velionį, - netenkama gebėjimo pasirinkti naują meilės objektą, nes tai reikštų iškeisti gedimąjį, - nenorima daryti nieko, kas nesusiję su velioniu. Mums nesunku suvokti, kad toks „Aš“ susivaržymas ir apsiribojimas yra visiško atsidavimo gedului išraiška, kai kitiems ketinimams ir interesams nebelieka jokių išgalių. Pritarsime ir lyginimui, kuriuo gedulo nuotaika vadinama „skaudžia“. Tokio lyginimo pagrįstumas mums veikiausiai pasidarys suprantamas, jei įstengsime skausmą apibūdinti ekonominiu požiūriu.

Freudas teigia, kad gedulas yra reakcija į mylimo objekto netektį, o melancholija - į idealios prigimties netektį. Melancholijos atveju mes pastebime ir dar vieną dalyką, nebūdingą gedului, - nepaprastą savojo Ego jausmo menkėjimą, didžiulį Ego nuskurdimą. Gedint pasaulis pasidaro skurdus ir tuščias, o melancholijos atveju - skurdus ir tuščias esti pats Ego. Pacientas savąjį Ego mums vaizduoja nieko vertą, neįstengiantį nieko nuveikti ir moraliniu atžvilgiu smerktiną, jis priekaištauja pats sau, plūsta save ir laukia atstūmimo ir bausmės. Toks pacientas žeminasi prieš kiekvieną kitą, gailisi visų saviškių, kad jie susiję su tokiu niekam tikusiu asmeniu. Jis neįžvelgia, kad būtų kaip nors pats pasikeitęs, savikritika jis aprėpia ir praeitį, - tvirtina niekados nebuvęs geresnis. Ir moksliniu, ir terapiniu požiūriu būtų vienodai nevaisinga prieštarauti pacientui, keliančiam savajam Ego šitokius kaltinimus. Matyt, jis kokiu nors atžvilgiu yra teisus ir pasako kažką, kas iš tikrųjų yra taip, kaip jam regisi. Juk kai kuriuos jo teiginius esame priversti išsyk be išlygų patvirtinti.

"Anapus malonumo principo": žvilgsnis į mirties instinktą

Palyginti nedidelės apimties S. Freud veikalas „Anapus malonumo principo“ žymi nemenką pokytį autoriaus požiūryje. Iki šio darbo Freud savo tyrimuose daugiausiai dėmesio skirdavo seksualumui, instinktams ir prigimčiai, o knygoje „Anapus malonumo principo“ jis žvelgia už kūrybiškumo ir malonumo siekio ir atsigręžia į mirties pojūčio reikšmę žmogaus psichikai. Šiame veikale Freud pristato mirties instinkto (Thanatos) idėją, teigdamas, kad žmoguje egzistuoja ne tik gyvenimo (Eros), bet ir mirties instinktas. Mirties instinktas nukreiptas į destrukciją, agresiją ir grįžimą į neorganinę būseną.

"Ego ir Id": psichikos struktūros modelis

Knygoje „Ego ir Id“ viena pagrindinių S. Freud idėjų yra, kad Id, Ego ir Super ego yra trys pagrindiniai žmogaus proto veiksniai. S. Freud buvo įsitikinęs, kad šie trys žmogaus psichikos komponentai kontroliuoja visus asmenybės procesus, elgesį ir bruožus.

  • Id - esminis ir impulsyviausias instinktas, kuris maitina mūsų slapčiausias aistras ir fizinius poreikius.
  • Super ego yra priešingybė Id. Jis kontroliuoja aukščiausius moralinius standartus, veikia per sąžinę ir skatina mus būti tobuliausia savo versija.
  • Ego yra tarpinis komponentas. Jis tarpininkauja mus supančio pasaulio tikrovei ir Id, o jį prižiūri (ir kaltina) Super ego.

Šis modelis padeda suprasti žmogaus psichikos konfliktus ir asmenybės raidą.

Taip pat skaitykite: Filmo „Melancholija“ analizė

Taip pat skaitykite: Melancholijos gydymo būdai

tags: #gedulas #ir #melancholija #knyga