Psichologinis smurtas yra subtili, tačiau destruktyvi smurto forma, kuri, skirtingai nuo fizinio smurto, nepalieka matomų žaizdų ant kūno, bet giliai žalą psichiką. Šis straipsnis skirtas padėti atpažinti psichologinį smurtą, suprasti jo formas, pasekmes ir žinoti, kur kreiptis pagalbos.
Agresija ir Emocinė Prievarta: Kas Tai?
Agresija dažnai asocijuojasi su neigiamomis emocijomis, pykčiu, siekiu įžeisti ar pakenkti, rasiniais ir etniniais prietarais. Tačiau agresija gali būti ir priemonė tikslui pasiekti, siekiant pakenkti ar sunaikinti. Skausmas, sukeltas agresijos, gali būti tiek fizinis, tiek psichologinis, taip pat gali reikštis kito asmens nuosavybės niokojimu.
Priešiškoji (piktybinė) agresija - tai agresijos forma, kai sąmoningai sukėlus aukai skausmą ar ją sužalojus patiriamas malonumas. Šiuo atveju prievarta ir smurtas yra tikslingi. Pasyvioji agresija yra subtili agresijos forma, tai paslėptos veiklos prieš kitus žmones, manipuliavimo jais būdas siekiant savo tikslų.
Emocinė prievarta, kuri įeina į psichologinės agresijos sąvoką, susijusi su bandymais įbauginti, kontroliuoti ar izoliuoti asmenį. Ši prievartos rūšis nesusijusi su fiziniu smurtu, nors gali būti grasinimų smurtu, nukreiptų prieš asmenį ar jo artimuosius. Jį apibūdina asmens žodžiai, veiksmai ir šio elgesio nuoseklumas.
Psichologinio Smurto Požymiai ir Formos
Psichologinį smurtą lengviausia pajausti iš tam tikrų kūno ženklų, kalbos tono ir manieros, žodžių. Tai gali būti kaltinimai, nesikalbėjimas, tylėjimas, ignoravimas, patyčios, įvairaus pobūdžio įžeidinėjimai. Svarbiausias indikatorius - žmogaus savijauta susidūrus su tokiu smurtu, ko pasekoje atsiranda nesaugumo jausmas. Trumpai tariant, tai - savo nuomonės primetimas kitam žmogui, siekiant savo tikslų.
Taip pat skaitykite: Požymiai ir pagalba vaikams
Štai keletas konkrečių psichologinio smurto požymių ir formų:
Žeminimas, neigimas ir kritikavimas:
- Menkinantys žodžiai ir žeminančios pravardės.
- Asmenybės žlugdymas, naudojant žodį „visada“ (pvz., „Tu visada vėluoji“).
- Rėkimas, šaukimas ir keiksmai.
- Pataikavimas ir viešas gėdinimas.
- Atstūmimas ir nuvertinantys atsakymai.
- Išvaizdos įžeidinėjimas.
- Pasiekimų menkinimas ir pomėgių nuvertinimas.
- "Mygtukų" spaudimas.
Kontrolė ir gėdos sukėlimas:
- Grasinimai (pvz., atleisti iš darbo, pranešti apie netinkamą tėvystę).
- Buvimo vietos stebėjimas ir reikalavimas nedelsiant atsakyti į skambučius ar žinutes.
- Šnipinėjimas skaitmeniniu būdu (reikalavimas slaptažodžių, interneto istorijos tikrinimas).
- Netikras įtikinėjimas ("gaslighting") - neigimas, kad tam tikri įvykiai kada nors įvyko.
- Sprendimų vienašališkas priėmimas (pvz., bendros banko sąskaitos uždarymas, vizitų pas gydytoją atšaukimas).
- Prieigos prie finansų kontroliavimas.
- Emocinis šantažas ir nuolatinis pamokslavimas.
- Tiesioginiai nurodymai.
- Apsimetimas bejėgiu ir nenuspėjamumas.
- Išėjimas iš socialinių renginių.
- Stabdymas.
Siekis suversti kaltę, kaltinimas ir nuvertinimas:
- Pavydas.
- Kaltės jausmo naudojimas.
- Nerealūs lūkesčiai.
- Kaltinimas ir kaltinimas dėl savo problemų.
- Piktnaudžiavimo neigimas.
- Naikinimas ir neigimas.
Jūsų nužmoginimas:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Trukdymas bendrauti.
- Jūsų nuvertinimas.
- Bandymas įsiterpti tarp jūsų ir jūsų šeimos.
- Ignoravimas ir tylos naudojimas.
- Jausmų slėpimas.
- Bendravimo nutraukimas (aktyviai stengiasi nuteikti kitus prieš jus).
- Atsisakymas suteikti paramą.
- Pertraukinėjimas.
- Ginčijimas jūsų jausmų.
Kaip Reaguoja Moterys ir Kokia Būtų Teisinga Reakcija?
Kiekvienas žmogus turi savo išmoktus reakcijos būdus, dažniausiai tai būna gynyba, susijusi su noru išeiti, pabėgti iš situacijos, arba puolimas. Reagavimas gali priklausyti ir nuo psichologinio smurto stiprumo ar nuo to, kas yra smurtautojas. Smurtą patirianti moteris paprastai pasirenka pasyvią reakciją arba atakuoja pati, priklausomai nuo situacijos.
Teisinga reakcija būtų asertyvus elgesys, arba tvirtabūdiškas elgesys. Svarbu išmokti nepasiduoti smurtiniam elgesiui, nereaguoti į smurtą smurtu. Smurtaujančio asmens vienas iš pagrindinių tikslų yra iššaukti kito žmogaus smurtą.
Asertyviai besielgianti moteris turėtų ramiu tonu įvardinti savo jausmus, pasakyti - jaučiuosi pažeminta ir įskaudinta girdėdama tokius žodžius ir pasistengti pasišalinti, trumpam palikti konflikto vietą. Kai vyras nusiramina, reikia bandyti kalbėtis su juo apie tai, kas čia įvyko.
Psichologinis Smurtas ir Fizinis Smurtas: Ar Yra Ryšys?
Psichologinis smurtas dažnai pereina į fizinį smurtą, jei nesprendžiamos tam tikros situacijos. Problemos kaupiasi, kažkas santykiuose svarbaus nutylėjo, ignoravo, aprėkė, situacijos liko neišspręstos. Taip pat priklauso ir nuo to, kiek viena ir kita pusė turi kantrybės, kokie yra išoriniai faktoriai. Alkoholis gali būti katalizatorius, medžiaga, kuri iškelia tai, kas seniai buvo susikaupę.
Jei problemos nesprendžiamos, didėja tikimybė, kad tai nesibaigs vien psichologiniu smurtu. Todėl visų pirma reikia kalbėti apie motyvaciją, t.y. kiek žmonės nori keisti situaciją.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Psichologinio Smurto Darbe Atpažinimas ir Veiksmai
Psichologinis smurtas darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Mobingas galėtų būti suprantamas kaip jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją, kuriais pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė, mažinamas jo produktyvumas bei pasitenkinimas darbu.
Dažniausiai psichologinis smurtas pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu.
Jeigu patiriate keletą iš šių elgesio formų, greičiausiai susidūrėte su psichologiniu smurtu darbe.
Norint sustabdyti ar užkirsti kelią psichologiniam smurtui, svarbu žinoti, kokios institucijos gali padėti.
Vidaus pagalbos kanalai:
- Tiesioginis vadovas.
- Personalo skyrius (HR).
- Darbo taryba arba profesinė sąjunga.
Išorinės institucijos:
- Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
- Darbo ginčų komisija.
- Teismas.
- Psichologinė pagalba.
Psichologinio Smurto Pasekmės ir Pagalba
Psichologinis smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.
Jei patiriate emocinį smurtą, nebeleiskite agresoriui toliau jo tęsti. Svarbu išsikalbėti apie tai su tinkamu pašnekovu, kuriuo pasitikima ir kuris gali padėti šioje situacijoje. Motyvuota moteris ras dvidešimt būdų, kaip išspręsti tokią situaciją, o nemotyvuota moteris ras dvidešimt priežasčių to nedaryti.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, kreipkitės į šias organizacijas:
- Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras (siūlo nemokamas psichologų konsultacijas).
- Pagalbos linijos ir įstaigos, skirtos smurto artimoje aplinkoje aukoms.
tags: #kaip #atpazinti #psichologini #smurta