Savigarba - tai plačiai nagrinėjama tema, apimanti savęs vertinimą, pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimais. Tai emocinė būsena, kai žmogus jaučia pasitenkinimą savimi, net ir patirdamas sunkumų ar abejonių. Savigarba yra be galo svarbi, norint suprasti, kas apskritai mes esame. Ji padeda įsivertinti save ir būti tokiems, kokie iš prigimties esame. Negana to, savigarba vaidina svarbų vaidmenį ir santykyje su kitais, aplinkiniais žmonėmis, kadangi meilės kitam galime perduoti tik tiek, kiek mylime patys save.
Savigarbos Formavimosi Šaknys
Savigarba pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje, o tam įtaką daro paties vaiko mąstymas, patirtos ligos ar traumos, aplinkinių reakcijos, bendravimo patirtis su šeima ar draugais, visuomenė, kultūra arba net religija. Vaikai yra jautrūs tėvų ir aplinkos įtakai, o jų savęs suvokimas didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip su jais elgiamasi, kaip jie priimami, kaip į juos reaguojama.
Alice Miller knygoje „Gabaus vaiko drama“ teigia, kad žmogaus savigarba pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje. Miller pabrėžia, kad vaikai, kurių tėvai yra emociškai neprieinami ar patys sužeisti, patiria savigarbos problemų, nes jie neturi saugaus artimo emocinio ryšio patirties. Šis nuolatinis meilės siekis gali lemti jausmą ar išvadą, kad savo vertės jausmas priklauso nuo išorinių pasiekimų ar kitų žmonių pripažinimo.
Savigarbos Svarba
Pagarba sau labai svarbi, nes ji tiesiogiai veikia mūsų gerovę.
Pasitikėjimo Kūrimas: Žmonės, turintys stiprią savigarbą, paprastai yra patikimi. Kai žmonės gerbia save, jie gali užsitarnauti ir kitų pagarbą. Pagarba yra pasitikėjimo kūrimo ir veiksmingo bendravimo su kitais pagrindas.
Taip pat skaitykite: Emocijos kūrybiniame procese
Vidinė Ramybė: Pagarba sau padeda žmonėms rasti vidinę ramybę. Galite susidurti su žmonėmis, kurie su jumis nesutinka, jus liūdina ar net skaudina, tačiau būtent pagarba sau gali suteikti jums pasitikėjimo savimi ir stumti į priekį nepaisant iškilusių kliūčių.
Vertybių Atsiskleidimas: Pagarba sau leidžia labiau atsiskleisti jūsų vertybėms. Savigarba neleidžia pamiršti jūsų pamatinių vertybių ir moralinių nuostatų net ir labai kebliose ir sudėtingose situacijose. Tvirtai save gerbiantis žmogus priimdamas sprendimus gali lengviau laikytis savo asmeninių vertybių ir įsitikinimų.
Psichinė Sveikata: Pagarba sau palaiko psichinę sveikatą. Savivertės ugdymas yra rūpinimosi savimi forma. Savigarbos trūkumas gali sukelti žemą savigarbą ir neigiamai paveikti psichinę sveikatą.
Kaip Ugdyti Savigarbą
Yra daug būdų, kaip ugdyti ir stiprinti savigarbą. Štai keletas iš jų:
Būkite Su Žmonėmis, Kurie Jus Myli: Jūsų draugai ir šeima jus labiausiai supras ir mylės, todėl bus lengviau jaustis vertinamiems ir matomiems. O tai sukels didesnę laimę. Apsupkite save žmonėmis, kurie rūpinasi jūsų jausmais!
Taip pat skaitykite: Apie įkvepiančias asmenybes
Praktikuokite Tai, Kas Jums Teikia Džiaugsmo: Jogos praktika, žygiai pėsčiomis ar naminio valgio gaminimas gali suteikti daug džiaugsmo ir padėti save labiau mylėti ir gerbti. Skirkite laiko maloniai veiklai, kad jaustumėtės geriausiu būdami tiesiogsavimi.
Pirmenybę Teikite Savigarbai: Kiekvieną dieną skirkite laiko sau ir užsiimkite tuo, kas leidžia jaustis gerai. Nesvarbu, ar tai SPA diena, ar ilgas pokalbis su mylimu žmogumi - tai leis jums pasikrauti energijos ir būti geriausia savo versija.
Pašalinkite Negatyvą Iš Savo Gyvenimo: Jums gali tekti nutraukti arba pakeisti santykius su žmonėmis, kurių požiūris nėra teigiamas, taip pat turėtumėte pasakyti „ne“ veiklai ar darbui, kurie neatitinka jūsų vertybių. Venkite neigiamų žmonių. Žmonės, turintys neigiamą požiūrį, kurį galite perimti, jums nėra gerai.
Surašykite Visas Savo Teigiamas Savybes Ir Gebėjimus, Kuriais Didžiuojatės: Švęskite tai, kas jums patinka savyje. Turėkite šį sąrašą prieš akis, ypatingai blogomis dienomis, kai liūdna, kai imate abejoti savimi.
Tobulėkite Mėgstamoje Veikloje: Geriausias būdas padidinti savo savigarbą - tobulėti tam tikroje, Jums patinkančioje veikloje. Nesvarbu, kas tai bebūtų, ar koks nors ilgai Jus dominantis hobis, ar profesinė sritis, keliant savo kompetencijos lygį ir įgyjant naujų žinių, automatiškai didėja ir savigarba. Tokiu būdu Jūs geriausiai galėsite įvertinti save ir geriausiai žinosite, kokia yra Jūsų vertė.
Taip pat skaitykite: Kaip neprarasti noro mokytis
Renkitės Gražiai: Kai jūs atrodote gerai, tai keičia jūsų laikyseną ir tai, kaip jūs elgiatės su kitais žmonėmis. Tai nereiškia, kad turite išleisti daug pinigų drabužiams.
Rūpinkitės Savo Higiena: Rūpinkitės savo asmenine išvaizda.
Praktikuokite Teisingą Laikyseną: Praktikuojant gerą laikyseną jūs automatiškai jausitės labiau pasitikintys savimi. Atsistokite tiesiai, laikykite galvą pakeltą ir užmegzkite akių kontaktą.
Reguliariai Sportuokite: Gera fizinė būklė daro didelę įtaką jūsų pasitikėjimui savimi.
Dalinkitės Su Kitais: Savanoriaukite savo bendruomenėje. Jeigu jūs nustosite galvoti vien apie save ir susikoncentruosite ties pagalba likusiam pasauliui, jūs tiek nebesijaudinsite dėl savo trūkumų.
Pagirkite Kitus: Pralaužkite negatyvumo ratą išsiugdydami įprotį girti kitus žmones. Dėl to jūs tapsite labiau mėgstami ir padidinsite pasitikėjimą savimi.
Sėdėkite Pirmose Eilėse: Nuspręsdami sėdėti priekyje, jūs galite peržengti neracionalią baimę ir padidinti pasitikėjimą savimi.
Išsakykite Savo Nuomonę: Daugelis žmonių niekada to nedaro, nes bijo būti teisiami ar vertinami negatyviai.
Vaikščiokite Greičiau: Žmonės, pasitikintys savimi, vaikšto greitai. Jie turi daug reikalų ir vietų, kuriose turi būti.
Pradėkite Iš Vidaus: Ignoruokite bet kokią griaunančią kritiką ar įžeidimus, įskaitant bet ką iš savo praeities. Jūsų nuomonė apie save yra svarbiausia nuomonė iš visų, nes jūs pažįstate save geriau, nei bet kas kitas.
Sukurkite Kasdienius Teiginius: Pasakykite sau, kad esate puikus žmogus, kuris nusipelno būti laimingas. Padarykite sąrašą visų dalykų, jums patinkančių, apie save.
Pradėkite Nuo Mažų Žingsnelių Įgyti Pasitikėjimui: Imkitės mažų žingsnių ir padarykite mažus pasirinkimus, kad įgytumėte pasitikėjimo savo gebėjimu priimti sprendimą.
Patenkinkite Save: Vietoj nuolatinių bandymų įtikti kitiems, dažniau rūpinkitės savimi. Tai puiku, jog esate dėmesingi kitiems, bet pamąstykite, prieš aukodami savo poreikius siekiant įtikti kitiems.
Būkite Savimi: Nesistenkite kopijuoti kitų.
Įvardinkite Savo Baimes Ir Mokykitės Iš Savo Nesėkmių: Mums išties nepavyksta, kai mes nesimokome iš savo klaidų. Kai kažkas nevyksta taip, kaip mes norėtume, iš to įgykime žinių, kurias galėsime pritaikyti kitą kartą panašioje situacijoje.
Stabdykite Neigiamas Mintis: Pabandykite teigiamą mąstymą. Kai neigiama mintis ateina į galvą, išsakykite ją. Pasakykite „Stop“ arba „Ne“, ir iš karto pakeiskite tas neigiamas mintis teigiamomis. Naudojant šį metodą padėsite sau išeiti iš neigiamų minčių rato.
Nesistenkite Būti Tobuli: Tobulumo siekimas gyvenime yra beviltiškas, kiekvienas tobulumą vertiname skirtingai. Niekas nėra tobulas kitų akyse.
Išmokite Vertinti Save: Kiekvienas turime stipriąsias ir silpnąsias puses, įpročius ir principus, kurie apibrėžia, kas jūs esate ir gali padaryti jus išskirtiniais. Skirkite laiko ir sutelkite dėmesį į savo savybes, kurios jums patinka ir mažiau dėmesio skirkite toms, kurių nemėgstate.
Apdovanokite Save, Kai Jums Pavyksta: Skirkite sau kažką gero. Mėgaukitės savo sėkme.
Savigarbos Tipai
Menkos savigarbos žmones galima suskirstyti į kelis tipus:
Žmogus-taikdarys: Nuolat atsiprašinėja ir nieko nesiima daryti be kitų pritarimo, laimingas vien dėl to, kad gali pabūti šalia kitų, visada sutinka su kritika savo adresu.
Žmogus-kaltintojas: Kalba pakeltu tonu, dažnai rėkia, kartais grasina, nes pasijunta tvirčiau, kai stebi jam paklūstančius ir įbaugintus žmones.
Žmogus-kompiuteris: Nuolat demonstruoja savo protinius gebėjimus, jo kalboje daug nesuprantamų, tarptautinių žodžių, nesibaigiančių mokslinių išvedžiojimų, laikysena įtempta, balsas monotoniškas, demonstruojantis šaltumą ir susikaupimą, tarsi pats save stengtųsi įtikinti, kad yra šio to vertas.
Nusišalinęs žmogus: Nuolat kvailioja arba kalba ne į temą, jo mintys klajoja kažkur kitur, ką daro ar kalba, nesusiję su tuo, kas vyksta čia ir dabar, jaučiasi niekam nereikalingas ir vienišas, bendraudamas su kitais užima juokdario poziciją.
Savigarba Ir Santykiai Su Kitais
Sakyti, jog aplinkiniai negali daryti jokios įtakos mūsų savivertei, savigarbai tikrai būtų klaidinga. Tačiau tai, kokia įtaka yra daroma, labai priklauso nuo pačios situacijos. Pavyzdžiui, tais atvejais, kuomet mūsų darbas, pastangos ar kažkas kito, yra kritikuojama ir vertinama žmogaus, neturinčio kompetencijos, žinių apie atitinkamą sritį tiek, kiek mes, galime iš karto suprasti, jog tie vertinimai nėra teisingi ir neatspindi realybės. Suvokdami, jog žinome daugiau nei tas, kuris kritikuoja, mūsų savivertė ne nukrenta, o kaip tik pakyla. Būtent dėl šios priežasties labai svarbu turėti omenyje, kas Jus vertina. Dažnai žmonės, kritikuodami kitus, bando pakelti savo savivertę, kadangi įprastai jaučiasi silpnesni, prastesni už žmogų, kurį neigiamai vertina. Tokiais komentarais nereikėtų tikėti, o tuo labiau neimti jų giliai į širdį, nes Jūs tam žmogui tampate tik įrankiu, padedančiu jaustis geriau.
Žmogus gerą savęs vertinimą paprastai išsaugo lygindamas save su kitais, aplinkiniais žmonėmis. Kiekvienas iš šių savęs vertinimų žmogui gali būti iš tiesų pavojingas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai gali apsunkinti bendravimą su kitais žmonėmis, kadangi vertindamas save itin gerai žmogus gali susidurti su situacija, kuomet jo lūkesčiai bus nepateisinti.
Savigarba Ir Krikščioniškas Požiūris
Kunigas Vytenis Vaškelis teigia, jog kartais gyvenimo kelyje tenka sutikti tikinčiųjų, kuriems trūksta krikščioniškos savigarbos. Jie yra girdėję, kad juose slypi dieviškojo paveikslo pradmenys, tačiau dėl menkavertiškumo komplekso ši tiesa jiems tėra teorinė, atsieta nuo gyvenimo tikrovės. Leidžiama kerotis kitos rūšies puikybei, kai savęs, kaip Dievo vaiko, nepriimantis asmuo ir aplinkinių nemoka tinkamai priimti, vertinti bei pagarbiai su jais bendrauti, nes į juos žiūri per pavydo, savimi bei kitais nepasitenkinimo, susierzinimo, piktumo ir iš ankstinio skeptiško nusiteikimo prizmę.
Henris Nouwenas knygoje „Sūnaus palaidūno sugrįžimas“ pažymi, jog „tikroji nuodėmė - tai neigti Dievo pirmąją meilę man, nepaisyti savo pradinio gerumo. Vis dėlto nepuolame savęs juodinti ir ieškoti vien kalčių. Gali būti, kad kartais savęs nemokame priimti bei vertinti dėl to, kad praeityje buvo susiklosčiusios nepalankios sąlygos ir aplinkybės: kai kurių giminaičių patirtas nuodėmingų įpročių paveldėjimo dalinis poveikis, tėvų nelaukiamo vaikelio pradėjimas, netinkamas auklėjimas, aplinkinių nedoro gyvenimo įtaka, vėliau įtraukusi į nedorų poelgių verpetą… Dėl to mumyse užaugo nematomos blogio sienos, neleidžiančios prasibrauti dieviškos tiesos išlaisvinančiam spinduliui. Be abejo, čia yra ir mūsų asmeninės atsakomybės tam tikra dalis.