Kaip saugiai nutraukti antidepresantų vartojimą

Antidepresantai yra plačiai vartojami vaistai, skirti depresijai ir kitoms psichikos sveikatos būklėms gydyti. Maždaug kas septintas australas vartoja antidepresantus. Sprendimas pradėti dažnai priimamas krizės metu, galvojant, kad jie kurį laiką gali padėti, o paskui būti sustabdyti. Tačiau maždaug pusė žmonių, vartojančių antidepresantus, juos vartoja ilgiau nei 12 mėnesių. Nors jie gali būti veiksmingi, ilgalaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę ir abstinencijos simptomus, kai bandoma nutraukti jų vartojimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip saugiai nutraukti antidepresantų vartojimą, sumažinti abstinencijos simptomus ir išvengti atkryčio.

Antidepresantų veikimo principai

Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie skatina medžiagų - serotonino, noradrenalino, dopamino ir kt. - apykaitą galvos smegenyse ir normalizuoja nuotaikos bei nerimo lygį. Galvos smegenyse esančias medžiagas - serotoniną, noradrenaliną, dopaminą ir kt. organizmas gauna su maistu, tačiau, sergant depresija, šių medžiagų trūksta tam tikrose smegenų srityse, nors organizmas jokio trūkumo nepajunta. Pagerėjus savijautai, antidepresantai toliau veikia profilaktiškai, paprasčiau tariant, apsaugo nuo depresijos atsinaujinimo ar pasikartojimo ateityje.

Antidepresantų vartojimo veiksmingumas ir ilgalaikis poveikis

Esame taip įpratę prie to, kad pirminis siūlomas depresijos gydymas yra antidepresantai, kad dažnai net nebeužduodame klausimų - o koks iš tiesų yra jų veiksmingumas? Kokia dalis depresija sergančių žmonių, kurie vartoja antidepresantus patiria visišką ir ilgalaikį išgijimą? Visiško pasveikimo vartojant antidepresantus rodikliai įvairiuose tyrimuose paprastai svyruoja tarp 20 ir 35%. Klinikinis tyrėjas iš Konektikuto Universiteto Irving Kirsch peržiūrėjo visus per trylika metų (1987-1999 m.) vaistų kompanijų atliktus tyrimus su šešiais dažniausiai skiriamais antidepresantais. Jis rado, kad 56% tyrimų depresija sergantys pacientai į vaistus reagavo nei kiek ne geriau negu į placebo tabletes. Atlikęs dar didesnio mąsto tyrimą tas pats tyrėjas rado, kad vaistai veikia geriau nei placebo, tačiau tik šiek tiek. Placebo poveikis siekė net 80% antidepresantų efekto. Kaip sakė pats tyrėjas šis skirtumas yra „labai mažas, o jo klinikinis reikšmingumas kvestionuotinas”. Visgi prieš nusprendžiant, kad antidepresantai yra tik placebo su šalutiniais efektais, reikia atkreipti dėmesį į grupę žmonių, kuriems antidepresantai yra iš tiesų labai svarbūs ir reikalingi. Sergantiems sunkia depresijos forma - kai depresijos simptomai yra taip stipriai žalojantys, kad žmogus visai nebegali funkcionuoti - antidepresantai padeda daug geriau nei placebo tabletės. Ir net tuo atveju, kai antidepresantai yra efektyvūs, jų veikimas nebūtinai yra tęstinis. Per laiką vaistai gali tiesiog nustoti veikę. Tyrimai sako, kad apie 50% tų, kurie teigiamai sureagavo į vaistus vėl kažkuriuo savo gyvenimo momentu susirgs depresija. Visgi esame labai dėkingi už palengvėjimą, kurį šie vaistai kartais atneša į žmonių gyvenimą. Tačiau labai norėtųsi, kad jie gerokai geriau išpildytų tuos lūkesčius ir pažadus, kurie šiuo metu vaistus supa.

Tačiau ilgalaikis (ilgiau nei 12 mėnesių) antidepresantų vartojimas nėra nekenksmingas. Bet kai geriate šią tabletę diena po dienos, metai iš metų, galite susimąstyti apie ilgalaikį šalutinį poveikį. Kai kurie pokyčiai, pvz., padidėjęs skaičius svarstyklėse arba sumažėjęs lytinis potraukis, yra gana gerai žinomi ir galbūt pastebėjote juos netrukus po to, kai pradėjote vartoti medikamentą. Kiti dažni šalutiniai poveikiai yra su virškinamuoju traktu susiję sutrikimai (viduriavimas ir pykinimas) ir mieguistumas, remiantis NLM. „Mes nematėme jokių tyrimų, rodančių, kad ilgalaikis antidepresantų vartojimas neigiamai veikia žmones. Yra žmonių, kurie tiesiog negamina pakankamai savo serotonino, hormono smegenyse, kad jaustųsi normaliai ir gerai. Tam tikri tyrimai (pvz., 2021 m. spalio mėn. Eksperimentinės ir terapinės medicinos apžvalga), iš tikrųjų rodo, kad antidepresantai gali pagerinti vadinamąjį neuroplastiškumą arba smegenų gebėjimą mokytis ir augti.

Abstinencijos simptomai nutraukus antidepresantų vartojimą

Neseniai atlikta sisteminė apžvalga Lancetas Nustojus vartoti antidepresantus, maždaug 1 iš 6-7 žmonių patyrė abstinencijos simptomus. Lancetas apžvalgoje, kurioje dalyvavo 79 tyrimai ir 21 000 žmonių, nustatyta, kad 15 % antidepresantų vartotojų pasireiškė nutraukimo simptomai, kai jie nustojo vartoti vaistą. Nutraukimo simptomai dažniau pasireiškia žmonėms, kurie ilgą laiką vartojo antidepresantus. Lancetas apžvalgoje taip pat nustatyta, kad maždaug 3 % žmonių patyrė sunkių abstinencijos simptomų, įskaitant mintis apie savižudybę.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Kaip saugiai nutraukti antidepresantų vartojimą

Štai keletas patarimų, kaip saugiai nutraukti antidepresantų vartojimą:

• Pasitarkite su gydytoju. Prieš nutraukdami antidepresantų vartojimą, svarbu pasitarti su gydytoju. Jis gali padėti jums sudaryti saugų ir veiksmingą nutraukimo planą. Trumpas atsakymas yra tas, kad tai sudėtingas sprendimas. Žmonės vartoja antidepresantus dėl įvairių priežasčių. Kai kalbame apie vaistus, visada nurodoma rizika ir nauda. Be to, jei ieškote kažko objektyvesnio, mokslinių tyrimų metu nebuvo nuoseklių įrodymų, kad antidepresantai kenkia ilgai vartojami. Saugu vartoti antidepresantus ilgą laiką. Jei smalsu, ar simptomai ir būklė, dėl kurių iš pradžių buvo paskatinta vartoti antidepresantus, dabar gali būti lengviau valdomi nei anksčiau, susisiekite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
• Palaipsniui mažinkite dozę. Niekada nenutraukite antidepresantų vartojimo staiga. Tai gali sukelti abstinencijos simptomus. Gydytojas padės jums palaipsniui mažinti dozę per kelias savaites ar mėnesius. Mažos antidepresantų dozės, reikalingos mažinti, Australijoje nėra lengvai prieinamos.
• Stebėkite savo simptomus. Nutraukdami antidepresantų vartojimą, atidžiai stebėkite savo simptomus. Jei jaučiate abstinencijos simptomus, pasitarkite su gydytoju.
• Būkite kantrūs. Nutraukimas gali užtrukti. Būkite kantrūs ir nepasiduokite.

Ką daryti, jei jaučiate abstinencijos simptomus

Jei jaučiate abstinencijos simptomus nutraukdami antidepresantų vartojimą, štai keletas dalykų, kuriuos galite padaryti:

• Pasitarkite su gydytoju. Gydytojas gali padėti jums valdyti abstinencijos simptomus.
• Pailsėkite. Miego trūkumas gali pabloginti abstinencijos simptomus.
• Sveikai maitinkitės. Sveika mityba gali padėti jums jaustis geriau.
• Venkite alkoholio ir narkotikų. Alkoholis ir narkotikai gali pabloginti abstinencijos simptomus.
• Sportuokite. Sportas gali padėti jums jaustis geriau.
• Atsipalaiduokite. Raskite būdų, kaip atsipalaiduoti, pavyzdžiui, klausykitės muzikos, skaitykite knygą ar medituokite.

Kaip išvengti atkryčio

Nutraukus antidepresantų vartojimą, svarbu imtis veiksmų, kad išvengtumėte atkryčio. Štai keletas patarimų:

• Laikykitės sveikos gyvensenos. Sveika gyvensena gali padėti jums išvengti atkryčio. Laikykitės sveikos mitybos, reguliariai sportuokite ir gerai išsimiegokite.
• Valdykite stresą. Stresas gali sukelti atkrytį. Raskite būdų, kaip valdyti stresą, pavyzdžiui, medituokite, sportuokite ar praleiskite laiką su draugais ir šeima.
• Kreipkitės į psichoterapeutą. Psichoterapija gali padėti jums išmokti įveikti depresiją ir kitas psichikos sveikatos būkles.
• Vartokite vaistus, jei reikia. Jei jaučiate atkryčio simptomus, pasitarkite su gydytoju. Gali būti, kad jums reikia vėl pradėti vartoti vaistus.

Escitalopram Actavis

Escitalopram Actavis yra antidepresantas, priklausantis selektyviųjų atgalinio serotonino sugrąžinimo inhibitorių (SSRI) grupei. Šie vaistai veikia didindami serotonino kiekį galvos smegenyse. Serotonino sistemos sutrikimai galvos smegenyse yra svarbūs veiksniai depresijai ir į ją panašioms ligoms pasireikšti.

Escitalopram Actavis gydomos šios ligos:

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

• depresija (didžiosios depresijos epizodai);
• panikos sutrikimams su agorafobija arba be jos (pvz., bijojimas išeiti iš namų, įeiti į parduotuves, būti minioje ar viešose vietose);
• socialinio nerimo sutrikimas (socialinė fobija);
• generalizuotas nerimo sutrikimas;
• obsesinis-kompulsinis sutrikimas.

Svarbi informacija prieš vartojant Escitalopram Actavis:

• Alergija: Nevartokite, jei esate alergiški escitalopramui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai.
• MAO inhibitoriai: Nevartokite su MAO inhibitoriais, įskaitant selegiliną, moklobemidą ir linezolidą.
• Širdies sutrikimai: Nevartokite, jei yra įgimtas arba buvo atsiradęs širdies ritmo sutrikimas, arba jei vartojate vaistų nuo širdies sutrikimų ar vaistų, kurie gali keisti širdies ritmą.

Įspėjimai ir atsargumo priemonės:

Pasitarkite su gydytoju, vaistininku arba slaugytoju, prieš pradėdami vartoti Escitalopram Actavis, jei:

• sergate epilepsija;
• vargina kepenų ar inkstų veiklos sutrikimas;
• sergate cukriniu diabetu;
• sumažėjęs natrio kiekis kraujyje;
• mažas kalio arba magnio kiekis Jūsų kraujyje;
• turite polinkį į lengvai pasireiškiantį kraujavimą ar kraujosruvas;
• Jums taikomas gydymas elektra sukeliamais traukuliais;
• sergate išemine širdies liga;
• yra ar buvo širdies sutrikimų arba neseniai patyrėte širdies priepuolį;
• vargina sutrikimas, vadinamas QT intervalo pailgėjimu, arba jei šį sutrikimą patiria Jūsų artimieji giminaičiai;
• ramybės metu Jūsų širdis plaka retai ir (arba) jei žinote, kad Jūsų organizme gali trūkti druskų dėl ilgalaikio stipraus viduriavimo ar vėmimo arba dėl diuretikų vartojimo;
• Jūsų širdis plaka dažnai ar neritmiškai arba jei stojantis patiriate alpulį, kolapsą ar svaigulį;
• sergate ar anksčiau sirgote glaukoma.

Kiti vaistai ir Escitalopram Actavis:

Pasakykite gydytojui, jei vartojate bet kurį iš šių vaistų:

• neselektyviųjų monoaminooksidazės (MAO) inhibitorių;
• grįžtamojo poveikio selektyviųjų MAO-A inhibitorių;
• negrįžtamojo poveikio MAO-B inhibitorių;
• antibiotiko linezolido;
• ličio ir triptofano;
• sumatriptano ir į jį panašių vaistų bei tramadolio;
• cimetidino ir omeprazolo, fluvoksamino bei tiklopidino;
• paprastųjų jonažolių;
• acetilsalicilo rūgšties ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo;
• varfarino, dipiridamolio ir fenprokumono;
• meflokvino, bupropiono ir tramadolio;
• neuroleptikų;
• flekainido, propafenono ir metoprololio, desipramino, klomipramino ir nortriptilino ir risperidono, tioridazino bei haloperidolio;
• vaistų, ilginančių QT intervalą arba mažinančių kalio ar magnio kiekį kraujyje.

Vartojimas su maistu, gėrimais ir alkoholiu:

Escitalopram Actavis galima vartoti su maistu arba be jo. Vartojant Escitalopram Actavis, nepatariama vartoti alkoholio.

Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas:

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį arba planuojate pastoti, pasitarkite su gydytoju. Escitalopram Actavis vartojimas paskutiniųjų trijų nėštumo mėnesių laikotarpiu gali sukelti naujagimiui šalutinius poveikius.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas:

Šis vaistas gali pakeisti Jūsų reakcijos laiką. Nevairuokite ir nevaldykite mechanizmų, kol nežinote, kaip Jus veikia Escitalopram Actavis.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Kaip vartoti Escitalopram Actavis:

Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas.

• Depresijai gydyti: Rekomenduojama dozė yra 10 mg kartą per parą. Gydytojas šią dozę gali padidinti iki 20 mg.
• Panikos sutrikimui gydyti: Pirmą savaitę dozė yra 5 mg kartą per parą, po to didinama iki 10 mg. Vėliau gydytojas dozę gali padidinti iki 20 mg.
• Socialinio nerimo sutrikimui gydyti: Rekomenduojama dozė yra 10 mg kartą per parą. Gydytojas paros dozę gali sumažinti iki 5 mg arba padidinti iki 20 mg.
• Generalizuoto nerimo sutrikimui gydyti: Rekomenduojama dozė yra 10 mg kartą per parą. Gydytojas gali dozę padidinti iki 20 mg per parą.
• Obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui gydyti: Rekomenduojama dozė - 10 mg kartą per parą. Gydytojas paros dozę gali padidinti iki 20 mg.

Senyvi pacientai: Rekomenduojama pradinė dozė - 5 mg kartą per parą. Šią dozę gydytojas gali padidinti iki 10 mg kartą per parą.

Pacientai, kurių kepenų veikla sutrikusi: Pirmas 14 gydymo parų negalima viršyti rekomenduojamos pradinės paros dozės, t. y. 5 mg. Po to gydytojas, atsižvelgdamas į Jūsų reakciją į vaistą, paros dozę gali padidinti iki 10 mg.

Pacientai, kurių inkstų veikla sutrikusi: Jeigu yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas, dozę keisti nebūtina. Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, būtinas atsargumas.

Vartojimas vaikams ir paaugliams: Vaikams ir paaugliams Escitalopram Actavis vartoti paprastai negalima.

tags: #kaip #atsisakyti #antidepresantu