Demencija ir depresija yra du skirtingi, bet kartais susipynę psichikos sveikatos sutrikimai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Abu šie sutrikimai gali turėti įtakos pažinimo funkcijoms, emocijoms ir elgesiui, todėl svarbu žinoti, kaip juos atskirti. Ankstyva ir tiksli diagnozė leidžia laiku pradėti gydymą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime demencijos ir depresijos požymius, skirtumus ir gydymo galimybes.
Demencija: apibrėžimas ir priežastys
Demencija yra lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų ląsteles. Dėl šių pažeidimų suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, gebėjimą mokytis. Dėl to dažnai pakinta emocijų kontrolė, socialinis elgesys ir motyvacija.
Dažniausiai pasitaikančios demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės priežastys yra Alzheimerio liga (apie 70 procentų visų atvejų) ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimai/ kraujagyslių ligos. Paprastai tariant, pradeda trikti normalus smegenų audinių aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.
Demencijos požymiai ir simptomai
Demencijos simptomai neretai atrodo kaip normali senėjimo proceso dalis, gali vystytis palaipsniui ir ilgą laiką likti nepastebėti. Pradines demencijos stadijas galima atpažinti iš dėmesio ir atminties sutrikimų. Pacientas pradeda nebesiorientuoti laike - jis nebežino, kuri šiandien diena, pradeda painioti įvairių praeities įvykių eiliškumą. Ligos progresavimą rodo tai, kad asmuo užmiršta vis daugiau dalykų. Jis galiausiai nebesuvokia daug dalykų apie patį save - nei kiek jam metų, nei kada jis gimęs, nei kas jis toks.
Pagrindiniai demencijos simptomai:
- Ryškus atminties pablogėjimas, ypač neseniai įvykusiems įvykiams, informacijai. Išimtis - frontotemporalinė (kaktinės srities) demencija, atmintis retai pakenkiama ankstyvose stadijose.
- Mažiausiai vienas pažeistas kognityvinis gebėjimas - laiko ar vietos orientacija, kalbos sutrikimas, logiškas mąstymas, planavimas ar vertinimas.
- Atminties bei protinių gebėjimų susilpnėjimas, dėl kurio žmogus nebesugeba funkcionuoti pažįstamoje aplinkoje bei atlikti kasdienines užduotis, kurias darydavo anksčiau.
- Pakitęs elgesys. Žmogus gali tapti labiau pasyvus, piktas, nebeturėti tikslų, greitai susierzinti, tapti įtarus.
Ligai progresuojant toliau, žmogus nebesuvokia, kur jis yra - kur jis gyvena, kur jo namai. Jis gali išeiti ir pasiklysti, nes jis nebesugeba orientuotis ne tik laike, bet ir erdvėje. Ligai vystantis toliau, ateina tokia diena, kai asmuo nebesuvokia savo asmens ir nebegali tinkamai savimi pasirūpinti - jei senolis paliktas vienas, jis nebesugebės nei apsirengti, nei nusiprausti, nei susirasti maisto ir pavalgyti.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresija: apibrėžimas ir priežastys
Depresija yra nuotaikos sutrikimas, sukeliantis nuolatinį liūdesį ir interesų praradimą. Ji gali paveikti jausmus, mąstymą ir elgesį, sukelti įvairių emocinių ir fizinių problemų.
Dažniausios depresijos priežastys:
- Genetika
- Biocheminiai smegenų pokyčiai
- Stresas
- Trauminiai įvykiai
- Lėtinės ligos
Depresijos požymiai ir simptomai
Vyresnio amžiaus asmenims depresija pasireiškia simptomais, kurie skiriasi nuo jaunų žmonių depresijos. Vyresni asmenys retai skundžiasi bloga nuotaika, greičiau jie būna suirzę, dirglūs, nekantrūs ir nerimastingi. Jie daug kalba apie savo prastą sveikatą, tačiau dažniau skundžiasi įvairaus pobūdžio skausmu, prastu apetitu, svorio mažėjimu, kognityviniais sutrikimais.
Pagrindiniai depresijos simptomai:
- Nuolatinis liūdesys, tuštumos jausmas
- Interesų arba malonumo praradimas
- Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas)
- Apetito arba svorio pokyčiai
- Nuovargis arba energijos stoka
- Sunkumas susikaupti, prisiminti arba priimti sprendimus
- Dirglumas, neramumas
- Kaltės, bevertiškumo arba bejėgiškumo jausmas
- Mintys apie mirtį arba savižudybę
Demencijos ir depresijos skirtumai
Nors demencija ir depresija gali turėti panašumų, yra keletas pagrindinių skirtumų, kurie padeda jas atskirti:
Pradžia ir eiga:
- Demencija: Lėta, palaipsniui progresuojanti eiga. Simptomai vystosi pamažu ir nuolat blogėja.
- Depresija: Gali prasidėti staiga, dažnai susijusi su stresu ar trauminiais įvykiais. Simptomai gali būti labiau kintantys, su pagerėjimo ir pablogėjimo periodais.
Atminties sutrikimai:
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
- Demencija: Ryškūs atminties sutrikimai, ypač trumpalaikės atminties. Žmogus gali pamiršti neseniai įvykusius įvykius, pakartotinai užduoti tuos pačius klausimus.
- Depresija: Atminties sutrikimai dažniausiai susiję su sunkumu susikaupti ir dėmesio stoka. Žmogus gali pamiršti dalykus, bet dažniausiai prisimena juos vėliau.
Suvokimas ir orientacija:
- Demencija: Sutrinka orientacija laike ir erdvėje. Žmogus gali pasiklysti pažįstamoje vietoje, nesuvokti datos ar metų laiko.
- Depresija: Orientacija dažniausiai išlieka nepakitusi.
Motyvacija ir iniciatyva:
- Demencija: Sumažėja motyvacija ir iniciatyva. Žmogus gali tapti apatiškas, prarasti susidomėjimą anksčiau mėgstamomis veiklomis.
- Depresija: Būdingas interesų praradimas, bet žmogus gali išlaikyti gebėjimą jausti malonumą, kai nuotaika pagerėja.
Savimonė:
- Demencija: Žmogus gali nepastebėti savo atminties ir kitų kognityvinių funkcijų sutrikimų.
- Depresija: Žmogus dažnai suvokia savo problemas, jaučia nerimą dėl savo būklės.
Kalba:
- Demencija: Gali pasireikšti kalbos sutrikimai, sunkumas rasti tinkamus žodžius, kalbos supratimo problemos.
- Depresija: Kalba dažniausiai išlieka rišli, bet gali būti lėtesnė.
Diagnostika
Norint atskirti demenciją nuo depresijos, svarbu atlikti išsamų medicininį ir psichologinį įvertinimą. Tai apima:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Medicininę apžiūrą ir istoriją: Gydytojas įvertins paciento sveikatos būklę, ligų istoriją, vartojamus vaistus.
- Kognityvinius testus: Atliekami testai, skirti įvertinti atmintį, dėmesį, kalbą, orientaciją ir kitas kognityvines funkcijas.
- Neurologinius tyrimus: Gali būti atliekami smegenų vaizdavimo tyrimai (MRT, KT), siekiant nustatyti smegenų struktūrinius pokyčius.
- Kraujo tyrimus: Atliekami tyrimai, siekiant atmesti kitas galimas simptomų priežastis (pvz., skydliaukės sutrikimus, vitaminų trūkumą).
- Psichiatrinį įvertinimą: Psichiatras įvertins paciento nuotaiką, emocijas, elgesį ir mąstymą.
Gydymas
Demencijos ir depresijos gydymo strategijos skiriasi, todėl svarbu tiksliai diagnozuoti sutrikimą.
Demencijos gydymas
Demencija yra nuolatos progresuojantis sutrikimas. Gydytojo psichiatro ir (arba) gydytojo neurologo skiriami vaistai gali tik iš dalies sulėtinti ligos progresavimą. Labiausiai progresuojančių demencijų, pavyzdžiui, Alzheimerio, išgydyti negalima ir gydymo, lėtinančio ar sustabdančio ligos progresavimą, nėra. Tačiau yra vaistų, kurie gali laikinai palengvinti simptomus.
Pagrindiniai demencijos gydymo būdai:
- Medikamentinė terapija: Vaistai, tokie kaip acetilcholinesterazės inhibitoriai ir memantinas, gali padėti valdyti simptomus ir lėtinti ligos progresavimą.
- Nemedikamentinės intervencijos: Atminties ir orientacijos pratimai, dailės terapija, aromaterapija, gyvūnų ar muzikos terapija.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, protinė veikla, socialinis aktyvumas, streso valdymas.
- Kognityvinė reabilitacija: Specialios programos, kurios padeda pacientams išlaikyti funkcinius įgūdžius ir savarankiškumą kiek įmanoma ilgiau.
- Paramą šeimai ir globėjams: Psichologinė pagalba, globos grupės ir patarimai dėl kasdienio priežiūros proceso.
Depresijos gydymas
Depresija yra gydoma liga. Ankstyvas gydymas gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Pagrindiniai depresijos gydymo būdai:
- Medikamentinė terapija: Antidepresantai gali padėti atkurti cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse ir sumažinti depresijos simptomus.
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kitos terapijos gali padėti pacientams išmokti įveikti neigiamas mintis ir elgesį, susidoroti su stresu.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, miego higiena, socialinis aktyvumas, streso valdymas.
- Elektrokonvulsinė terapija (ETT): Gali būti naudojama sunkiais depresijos atvejais, kai kiti gydymo būdai neveiksmingi.
Prevencija
Nors ne visų demencijos ir depresijos atvejų galima išvengti, yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką:
- Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, streso valdymas.
- Protinė veikla: Skaitymas, mokymasis, žaidimai, kurie stimuliuoja smegenis.
- Socialinis aktyvumas: Dalyvavimas socialinėse veiklose, bendravimas su draugais ir šeima.
- Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija: Kontroliuoti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, svorį, vengti rūkymo.
- Ankstyva diagnozė ir gydymas: Laiku kreiptis į gydytoją, jei jaučiate atminties, nuotaikos ar elgesio pokyčius.
tags: #kaip #atskirt #demensija #nuo #depresijos