Šizofrenija yra sudėtingas psichikos sutrikimas, pasižymintis mąstymo, emocijų ir elgesio iškraipymais. Tuo tarpu Naujasis Amžius (NA) yra sinkretinis dvasinis judėjimas, apimantis įvairias filosofijas, praktikas ir įsitikinimus. Nors iš pažiūros šie du dalykai neturi nieko bendro, kai kurie NA ideologai bando susieti šizofreniją su dvasingumu, teigdami, kad balsai, kuriuos girdi sergantieji šizofrenija, gali būti ne ligos simptomas, o didelio dvasingumo ženklas. Šiame straipsnyje panagrinėsime šią kontroversišką sąsają, išanalizuodami NA požiūrį į šizofreniją ir palygindami jį su moksliniu supratimu apie šią ligą.
Naujojo Amžiaus požiūris į dvasingumą ir realybę
Naujasis Amžius apima platų spektrą įsitikinimų ir praktikų, įskaitant ezoteriką, okultizmą, pagoniškas religijas ir Rytų dvasingumą. Vienas iš pagrindinių NA principų yra holistinis požiūris į realybę, teigiantis, kad viskas yra tarpusavyje susiję ir kad žmogus yra neatsiejama visatos dalis. NA ideologai dažnai pabrėžia asmeninės patirties svarbą ir skatina žmones ieškoti savo tiesos, nepriklausomai nuo tradicinių religinių ar mokslinių autoritetų.
NA taip pat būdingas sinkretizmas, t. y. skirtingų religinių ir filosofinių sistemų elementų derinimas. NA pasekėjai dažnai skolinasi idėjas iš krikščionybės, induizmo, budizmo ir kitų religijų, interpretuodami jas savaip ir pritaikydami savo dvasiniams poreikiams. Pavyzdžiui, NA ideologai vartoja neva krikščioniškus terminus, tokius kaip „Kristaus sąmonė“, o Maitrėja skelbiamas identišku Kristui.
Naujojo Amžiaus ir krikščionybės sąsajos
Turėdama tokią teorinę bazę, NA labai mėgsta šlietis prie krikščionybės. Neatsitiktinai šio judėjimo ideologai vartoja neva krikščioniškus terminus, pavyzdžiui, „Kristaus sąmonė“, o Maitrėja skelbiamas identišku Kristui. Vakarams vis labiau susipažįstant su stačiatikybe, „Naujojo amžiaus“ pasekėjai, pasinaudoję proga, pradėjo primaišyti į savo mišrainę ir stačiatikių simbolikos. Vakarų njueidžeriams stačiatikių tikėjimas - tai kažkas tolimo, pakylėto, miglotai mistiško: spindi auksas, į dangų kyla smilkalų dūmai - visa tai atrodo panašu į ezoterinius ritualus. Jų intelektualai labai mėgsta remtis tokiais puikiais, kaip jie sako, „bendraminčiais“ stačiatikiais, kaip Vl. Solovjovas, Andrejus Belyj, V. Ivanovas, Levas Šestovas, „magas“ Serafimas Sarovskis ir kiti. Įdomu, kad iš viso šio sąrašo, išskyrus, žinoma, šventąjį Serafimą, nebent Vl. Solovjovą galima pavadinti stačiatikiu: Andrejus Belyj buvo antroposofas, Viačeslavas Ivanovas po susidomėjimo okultizmu baigė savo gyvenimą kaip tikratikis katalikas, o Šestovas apskritai nebuvo krikščionis. Rusijos „Naujosios eros“ atstovai mėgsta apeliuoti ir į šventąjį Sergijų Radonežskį; žinoma stačiatikių knyga „Atviri svetimšalio keliauninko pasakojimai savo dvasiniam tėvui“ tapo labai populiari ir Vakaruose. Tai įvyko tada, kai pasirodė Selindžerio (J. D. Salinger) apysakų knyga „Freni ir Zui“ („Franny and Zooey“), kur pasakojama apie amerikiečių mergaitę, kuri perskaitė „Atvirus pasakojimus…“ ir pradėjo praktikuoti Jėzaus maldą.
Naujojo Amžiaus interpretacijos apie šizofreniją
Kai kurie NA ideologai teigia, kad šizofrenija gali būti ne liga, o ypatingas dvasingumo lygis arba netgi „kanalas“ į aukštesnes sąmonės būsenas. Jie tvirtina, kad balsai, kuriuos girdi sergantieji šizofrenija, gali būti ne haliucinacijos, o pranešimai iš dvasinių būtybių arba iš pasąmonės. Šią idėją iliustruoja tokie pavyzdžiai kaip Helen Šakman, kuri teigė, kad knygą „Trumpas kursas apie stebuklus“ jai padiktavo „Jėzus Kristus“. Šakman kolegė, psichologė, patikino ją, kad balsai, kurie skamba jos viduje, - tai ne šizofrenija, o didelio dvasingumo ženklas, kad ji turi į juos įsiklausyti, sekti jų nurodymais ir pradėti rašyti tai, ką jie diktuoja.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
„Kristaus sąmonės“ ugdymą savyje, skatinamą „Naujojo amžiaus“, iškalbingai iliustruoja viena iš jo publikacijų, kuri vadinasi „Laukite stebuklo“. Šiame opuse tokia Linda Gudmen (Linda Goodman) pasakoja, kaip vieną kartą ji viešbučio kambaryje prie durų staiga sutiko žmogų su rytietišku turbanu. Ji pakvietė jį pas save, ir jie ilgą laiką rimtai kalbėjosi. Nepažįstamasis jai atskleidė daug gilių tiesų, nuspėjo, ką ji darys ateityje, o paskui tokiu pat keistu būdu, kaip ir atsirado, išnyko iš kambario. Vėliau ji rado mažą vizitinę kortelę, kurioje buvo parašyta: „Lauk stebuklų“. Gudmen tuoj pat parašė apie tai visą knygą „Žvaigždžių ženklai“. Stebuklai ilgai nelaukę ir pasirodė: galiausiai netgi išėjo NA knyga „Trumpas kursas apie stebuklus“. Ji tapo bestseleriu, o per dvejus metus jos buvo parduota daugiau kaip 300 tūkstančių egzempliorių. Knygos autorė Helen Šakman (Helen Schucman), psichologė iš Niujorko, teigia, kad knygą iš tikrųjų parašė „Jėzus Kristus“, o ji pati yra tik kanalas, per kurį jis šią knygą padiktavo. Knygoje gausiai naudojami krikščioniški terminai: „Kristus“, „Šventoji Dvasia“, „atpirkimas“ ir t. t., tačiau nieko bendro, išskyrus šiuos terminus, knyga su krikščionybe neturi. Rašytoja pradėjo ją rašyti septintajame dešimtmetyje, kai jos kolegė, taip pat psichologė, ją patikino, kad balsai, kurie skamba jos viduje, - tai ne šizofrenija, o didelio dvasingumo ženklas, kad ji turi į juos įsiklausyti, sekti jų nurodymais ir pradėti rašyti tai, ką jie diktuoja. Knyga išėjo maždaug 1200 puslapių, kuriuos autorė padalino į tris dalis: viena - tai pats tekstas, kita - darbo sąsiuvinis, o trečia - vadovėlis mokytojui. Šio išsamaus veikalo turinys - tipiška „Naujojo amžiaus“ filosofija: tiesa yra tai, kad mes esame neatskiriami nuo Dievo ir vienas nuo kito, iš tiesų, kolektyvinė visų žmonių veikla praeityje, dabartyje ir ateityje yra žinoma kaip sūnystė, visi mes - Dievo sūnūs. Kita panaši knyga - Evos Dauling (Eva Dowling) parašyta „Vandenio Eros Jėzaus Kristaus evangelija“. Pati Eva tikina, kad šios knygos autorius - toks čeneleris iš Ohajo, kurį ji vadina „Levi“ ir kuris neva gavo šios knygos turinį iš angelo 1922 m. Knygoje yra 170 skyrių apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, visų pirma, apie jo kelionę į Indiją, kur jis nukeliavo mokytis pas Indijos guru (tai mėgstama „Naujojo amžiaus“ idėja). Yra ten skyrius ir apie tai, kaip Jėzus patvirtino reinkarnacijos teoriją, kadangi jis susidūrė su klajojančių muzikantų grupe, kurie taip puikiai dainavo ir grojo savo instrumentais, kad žmonės vadino tai stebuklu. „Aš supratau, kad tai ne stebuklas, kadangi per vieną gyvenimą neįmanoma taip įvaldyti savo instrumentų ir savo balsų.
Mokslinis šizofrenijos supratimas
Mokslas šizofreniją apibrėžia kaip lėtinį psichikos sutrikimą, kuriam būdingi pozityvūs simptomai (haliucinacijos, kliedesiai, dezorganizuotas mąstymas) ir negatyvūs simptomai (emocinis atbukimas, motyvacijos stoka, socialinis atsiribojimas). Šizofrenija yra sudėtinga liga, kurios priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ją lemia genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Smegenų tyrimai rodo, kad sergančiųjų šizofrenija smegenyse yra struktūrinių ir funkcinių pakitimų, įskaitant dopamino ir kitų neuromediatorių disbalansą.
Šizofrenija gydoma vaistais (antipsichotikais) ir psichoterapija. Vaistai padeda sumažinti pozityvius simptomus, o psichoterapija padeda pacientams susidoroti su ligos pasekmėmis ir pagerinti socialinį funkcionavimą. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs, siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Pagoniškų religijų atgaivinimas Naujajame Amžiuje
Kita NA charakteristika - pagoniškų religijų atgaivinimas. Šio judėjimo adeptai pasisemia įkvėpimo ne tik iš induizmo ir krikščionybės, bet ir iš senųjų pagoniškų religijų, būtent, iš paties primityviausio Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos, Australijos laukinių genčių ir tautų spiritizmo. Tačiau visų šių pagoniškų mitų ir religijų turinys naudojamas tik tiek, kiek gali patvirtinti pačių njueidžerių teorijas. Vienas iš labai svarbių jų filosofijos aspektų - tai raganavimas (vadinamoji religija „vika“ („wicca“)), o taip pat „Aukščiausiosios Deivės“ garbinimas. Ši religinė filosofija tapo ypač populiari tarp feminisčių, kurios aršiai kovoja prieš vyrišką Dievo įvaizdį tradicinėse religijose. Krikščionybei jos tiesiog jaučia alergiją.
„Aš esu viena iš judėjimo už moterų išlaisvinimą Bristolyje įkūrėjų, taip pat dalyvavau daugelyje įvairių kampanijų, matriarchato sąjūdyje ir visos Europos bei viso pasaulio feministinio meno judėjime. Aš dalyvavau ir politikoje. Vėliau dalyvavau judėjime už taiką ir esu praktikuojanti pagonė. Krikščionišką religiją, tiesą sakant, aš laikau visiškai košmariška ir nepadoria. Ir štai su tokia gyvenimo patirtimi aš atėjau į „Naujojo amžiaus“ judėjimą. Tai atsitiko dėl mano sūnaus mirties tragedijos. Aš jau buvau įtraukta į moterų judėjimą, į lesbiečių sąjūdį ir į Didžiosios Deivės Motinos judėjimą, taip pat į judėjimą už matriarchato atgaivinimą, feministinio meno judėjimą bei judėjimą už taiką, taigi maniau, kad daug žinau. Aš daugelį metų kalbėjau apie tai, kad mirusieji gyvena Didžiosios Motinos, kuri vėl juos pagimdo, įsčiose, ir apie tai, kaip jūs įeinate į Motiną, kuri vienu metu yra ir tamsa, ir šviesa, todėl kad Ji ir suteikia gyvybę, ir ją pasiima atgal į savo tamsias įsčias. 1985 m. aš mačiau, kaip mano jaunesnysis sūnus žuvo autoavarijoje. Mano sūnui buvo tik 16 metų. Aš daug valandų praleidau prie jo lovos ligoninėje pietų Prancūzijoje ir ten įgijau patirties, kurios nesitikėjau įgyti. Aš nežinojau, kaip viską sujungti į vieną visumą, tačiau po 30 valandų, praleistų prie sūnaus, kurio smegenys jau buvo mirusios, patalo, aš pajutau didingą baltą šviesą ir pakilau į orą kartu su šia balta šviesa. Aš pamačiau savo sūnų - tai buvo netrukus prieš tai, kai jį pripažino mirusiu. Todėl aš galiu kalbėti apie žemę kaip apie gyvąją motiną, kadangi ji man yra ne abstrakti teorija, man ji - realybė, tai, ką iš tikrųjų išgyvenau. Toliau ši nelaiminga moteris pasakoja apie tai, kaip jos vyresnysis sūnus susirgo vėžiu ir kaip jį tampydavo į „Naujojo amžiaus“ gydymo kursus, kurie vadinasi „gimimas iš naujo“ (rebirthing). Juose jį, leisgyvį, guldydavo į karštą vonią su povandeninio plaukiojimo vamzdeliu, tačiau jis, žinoma, nepasveiko. Plautyje jis turėjo futbolo kamuolio dydžio auglį. Netgi jos vaikų mirtis šiai moteriai tapo ne tiek tragedija, kiek baltosios šviesos regėjimo patvirtinimu. Visa tai dar labiau sustiprino jos klaidingus įsitikinimus. Savo straipsnį ji baigia paaiškinimu, jog rašo jį, norėdama visus įtikinti savo pasirinkto gyvenimo kelio teisingumu. Njueidžeriai, visų pirma, feministės, kalba, kad atgaivina senovines babiloniečių religijos tradicijas - misteriškosios deivės paslaptis. Viena iš tokių moterų - Miriam Starhok (Miriam Starhawk) - save vadina ragana ir Kalifornijos bažnyčios „Deivės testamentas“, prezidente. „Deivė Motina atgimsta, ir mes galime pradėti atsikariauti, susigrąžinti mūsų prigimtinę teisę - nepaprastai džiaugtis tuo, kad esame gyvi. Ši idėja yra gana artima pagrindiniam Rono Habardo „atradimui“: pagrindinis žmonijos egzistencijos tikslas yra išgyvenimas. Kitoje populiarioje savo knygoje Starhok išaiškina: „Deivė… yra pasaulis. Apsireikšdama kiekviename iš mūsų, ji gali būti pažįstama visoje nuostabioje, sukrečiančioje kiekvieno individo įvairovėje“. „Šiandien moterys vėl atranda Izidę. Izidės prabudimas - tai įkvėpimo šaltinis šiuolaikinei moteriai, o tai pasireiškė daugeliu išgijimų, kurie įvyksta p. Selenos Foks (Selena Fox) pamaldų metu. Ši dama įkūrė šventyklą „Vyriausios žynės ratas“, kuri yra šalia Medisono (Viskonsino valstija). Kiekvieną mėnesį per mėnulio jaunatį Selena organizuoja dvasinį gydomąjį „ratą“, kuris vyksta aplink gydomąjį altorių. Kiekviena iš mūsų gali asmeniškai pajusti Deivės buvimą savyje. Dar vienas neopagoniškas NA bruožas - šamanizmas, šamanistinės praktikos tyrinėjimas ir vystymas. Karlosas Kastaneda (Carlos Castaneda), kūręs šamanizmo teoriją, tapo vienu svarbiausių NA ideologų. Šamanas, kaip jį aprašo njueidžeriai, turi savyje spiritualistinę tradiciją ir yra tarsi „ekstazės technikas“. Jo užduotis - vėl sujungti žmones su šventybės sfera, su mistine meditacija, o jis pats yra tarpininkas, gydytojas ir mokytojas. Pasak vieno dabartinio šamano, šamanas - tai vyras ar moteris, kurie savo valia gali pakeisti sąmonės būseną, taip pat kontaktuoti su dvasių pasauliu, kuris paprastai yra žmonėms neprieinamas, ir panaudoti jį savo tikslais, siekdami įgyti žinių, valdžios ir norėdami turėti galimybę padėti kitiems žmonėms. Žinoma amerikiečių šamanė Lina Endrius (Lynn Andrews) mokėsi šamanizmo 15 metų, važinėdama po visą pasaulį ir susitikdama su žymiomis šamanėmis. Ji mokėsi gyventi miške, maitindamasi tik tuo, ką rasdavo, pavyzdžiui, kepdama ant laužo lervas arba vartodama maistui žalią elnio, kurį pati ir išmėsinėdavo, mėsą, taip siekdama sunaikinti savyje bet kokią užuojautą. Gydydama žmones nuo ligų, ji naudojo akmenis ir kristalus. O 1988 m. Endrius jau vadinosi „Beverly Hills šamane“ (tai vienas labiausiai prestižinių Kalifornijos rajonų). Keptų lervų ji daugiau nebevalgė, o už valandos konsultaciją imdavo 150 dolerių. Ji važinėjo „mersedesu“, turėjo dvi vilas - vieną Berverly Hillse, kitą Nju Meksike. Šis naujamadiškas susidomėjimas neaplenkė ir Rusijos: užtenka ir vietinių šamanų. Prisiminkime, kad 1996 m. visuose laikraščiuose būta gausybės skelbimų apie „vyriausiąjį Sibiro šamaną“ ir „vyriausiąjį šiaurės šamaną“, kurie praktikavo sostinės kino teatruose, taip pat apie įvairiausias „močiutes“ - „močiutę Nelę“, „močiutę Mašą“ ir t. t. Dabar matome gana agresyvią reklaminę kampaniją, propaguojančią „praktinės magijos pamokas“, kurias veda įvairios Andželikos ir Lilianos, viena kilmingesnė už kitą. Taigi ir čia Rusija, galima sakyti, pasiekė tarptautinį lygį. Reikia tikėtis, kad greitai prasidės kūrybiniai mainai tarp užsienio ir Rusijos šamanų.
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
Liuciferio garbinimo atgimimas
Dar vienas mėginimas skolintis iš senųjų religijų - susidomėjimo Liuciferio garbinimu atgimimas. Puolusio angelo garbinimas buvo praktikuojamas senuosiuose gnostikų kultuose II po Kr., vėliau jis buvo atgaivintas XIV a. slaptame judėjime, kuris vadinosi „liuciferizmas“. Plona srovele šis garbinimas tekėjo per visą krikščionybės istoriją įvairiose slaptose okultinėse grupėse. Tačiau jis nebuvo pripažįstamas (bent jau atvirai) respektabiliuose sluoksniuose. NA pavertė Liuciferio garbinimą pakankamai gerbiama, leistina ir madinga praktika. Eklalas Kuešana (Eklal Kueshana) knygoje „Paskutinė riba“ („The Ultimate Frontier“), kuri akimirksniu tapo bestseleriu, pareiškia, kad Liuciferis - tai slaptosios dvasių brolijos, aukščiausio ordino, iki kurio žmogus gali pats save išaukštinti, vadovas. Kiti „Naujojo amžiaus“ rašytojai šventvagiškai aukštino Liuciferį, siekdami ne tik paversti jo garbinimą garbingu užsiėmimu, bet ir leisti šiam užsiėmimui atsikratyti šėtono garbinimo etiketės. „Kristus - tokia pat jėga, kaip ir Liuciferis; Liuciferis paruošia žmogų susitapatinimui su Kristumi. Liuciferis - žmogaus vidinės evoliucijos angelas - veikia kiekviename iš mūsų, kad mes pasiektume vienovę ir galėtume pateikti į Naująją erą. Kiekvienas iš mūsų tą ar kitą gyvenimo akimirką patiria išgyvenimą, kurį aš vadinu „Liuciferio iniciacija“. Daugelio žmonių ir dabar, ir ateinančiais laikais laukia Liuciferio iniciacija į Naująją erą… Būtent dėl šio teorinio pagrindo tapo įmanomas dabartinis pasaulinis susidomėjimo satanizmu suklestėjimas ir daugybės satanistinių sektų bei ratelių atsiradimas. Kiek egzistuoja krikščionybė, tiek egzistuoja ir jos antipodas - šėtono garbinimas. Visada atsirasdavo žmonių, kurie, tikėdamiesi gauti ypatingų slaptų žinių, galią ir valdžią, beje, kiek įmanoma greičiau ir savo sąlygomis, kreipdavosi į tamsos dvasių valdovą. Tuo pačiu kažkaip buvo pamirštama, kad šėtonas - apgavikas ir žmogžudys, kuris pasirengęs gundyti žmogų kuo tik nori, siekdamas užvaldyti jo sielą ir gyvenimą, todėl satanistinės sektos ir jų įkūrėjai niekada nesulaukdavo sėkmės, o ir reta kuri iš tų sektų neiširdavo netrukus po savo „mokytojo“ mirties. Tik nedaugeliui pavykdavo ištempti vieną dvi kartas. Juk „šėtonas“ (diabolos) išvertus iš graikų kalbos reiškia „skaidantis“, „nutraukiantis“, „griaunantis“, todėl jis negali suvienyti netgi savo gerbėjų. Tarp jų labai greitai kyla kivirčai ir skaidymasis, taigi skirtingos satanistų grupės viena kitos nekenčia žymiai labiau, negu krikščionių atskalos. Todėl nė viena iš dabartinių satanistinių sektų negali pasigirti perimamos tradicijos ilgalaikiškumu; visos dabar veikiančios satanistinės sektos - naujai susikūrusios. Jų egzistenciją visų pirma palaiko satanizmo mada - jaunimo drabužių, muzikos, elgesio manierų, simbolikos ir pan. mada, apskritai tokia terpė, kurioje viskas leistina ir palaida, kuri, ne be žiniasklaidos pagalbos, nuolat ir labai įkyriai platinama dabartiniame pasaulyje. Apskritai jaunimo satanistinės grupės yra nedideli rateliai, kuriuos įkūrė arba paaugliai išdaužytomis nuolatinio „sunkiojo metalo“ klausymo smegenimis (dažnai labai kompleksuoti ir trokštantys, kad viskas būtų leidžiama), arba „magnetinės asmenybės“, traukiančios vėlgi daugiausiai paauglius, kurie praktikuoja pasibjaurėtinus ir šventvagiškus ritualus, įvairius seksualinius iškrypimus, atlieka kapinėse vandalizmo aktus, išniekina bažnyčias, užmušinėja gyvūnus, prievartauja ir žudo žmones. Apie tokias žmogžudystes jau daug rašė Rusijos spauda; prisiminkime žmogžudystę 1993 m. Velykų rytą, kai buvo nužudyti trys Optinajos vienuolyno vienuoliai, paslaptingų ritualinių paauglių nužudymų seriją Tiumenės srityje 1996 m. ir teismo nuosprendį, kurį Krasnojarsko krašto teismas paskelbė trims jauniems satanistams, kurie buvo kalti dėl daugelio išprievartavimų ir žmogžudysčių. Jeigu sektai vadovauja suaugęs „mokytojas“, tai jis greitai pripratina pavaldžius jam „mažvaikius“ prie kriminalinės veiklos, kuri sujungia juos bendra baime ir bendra atsakomybe, o jam atneša praturtėjimą ir pasimėgavimą neribota valdžia. Pačius žymiausius satanistų nusikaltimus Vakaruose padarė Čarlzo Mensono (Charles Manson) sekta „Šeima“, kurios nariai žvėriškai nužudė daug žmonių, tarp jų ir kino aktorę Šaron Teit (Sharon Tate), kuri tuomet buvo paskutinį mėnesį nėščia. Mensonas turėjo ryšių su Londono satanistų jaunimo grupuote, ku…
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
tags: #sanaorius #i #karioumene #sizofrenija