Įvadas
Straipsnyje nagrinėjami psichologų naudojami metodai dirbant su onkologinėmis ligomis sergančiais pacientais. Aptariami psichologiniai aspektai, susiję su ligos eiga, gydymu ir paciento emocine būkle. Taip pat aptariami medicininės psichologijos objektas, uždaviniai, psichika ir sąmonė, jutimas ir suvokimas.
Medicininės psichologijos objektas, uždaviniai ir metodai
Medicininė psichologija (MP) yra psichologijos mokslo šaka, glaudžiai susijusi su medicina. Jos objektas - sergančio žmogaus psichika ir medicinos personalo santykiai su ligoniais. MP nagrinėja psichinius faktorius, sąlygojančius ligų atsiradimą, vystymąsi, įtaką gydymui ir profilaktikai, įvairių ligų poveikį psichikai, psichologinius ligų pasireiškimus, psichikos vystymosi sutrikimus, ligonių ir medicinos personalo bendravimo ypatumus, psichologinio tyrimo metodų taikymo problemas ir psichologinio poveikio ligoniui gydymo tikslais metodikas (psichoterapiją).
Psichiniai faktoriai, lemiantys ligų atsiradimą
Psichiniai faktoriai, tokie kaip nuolatinė nervinė įtampa ir pervargimas, gali sukelti neurozes, pasireiškiančias nuovargiu, nemiga ir nemaloniais jutimais. Širdies skausmai, pavyzdžiui, gali būti ne tik rimtos širdies ligos, bet ir širdies neurozės pasekmė dėl konfliktų darbe ar šeimoje.
Ligų poveikis psichikai
Daugelis ligų, ypač sunkios lėtinės, gali sukelti pakitimus žmogaus psichikoje, paveikti santykius su aplinka, gydančiu personalu, pažįstamais, giminėmis ir šeima. Psichologinė reakcija į nepagydomą ligą gali būti įvairi - nuo depresijos iki ligos neigimo.
Specifiniai psichologiniai reiškiniai sergant įvairiomis ligomis
Yra ligų, kurioms būdingi specifiniai psichologiniai reiškiniai ir simptomatika, ypač sergant nervų ir psichinėmis ligomis (epilepsija, šizofrenija, smegenų augliai). Medicininės psichologijos žinios padeda diagnozuoti ligas ankstyvose stadijose ir nustatyti smegenų pažeidimo vietą bei dydį. Net onkologinės ir širdies ligos turi specifinių psichologinių pasireiškimų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Psichikos vystymosi sutrikimai
Psichikos sutrikimai gali būti gilūs ir bendri, pasireiškiantys įvairaus laipsnio protiniais defektais (oligofrenija: debilas, imbecilas, idiotas), kuriuos lemia genetiniai, paveldimi ar aplinkos faktoriai.
Santykiai tarp ligonio ir medicinos personalo
Santykiai tarp ligonio ir medicinos personalo yra sudėtingi ir priklauso nuo ligonio asmenybės ir ligos pobūdžio.
Medicininės psichologijos raidos etapai
Psichologijos istorija siekia antikos laikus, kai filosofai ir medikai domėjosi siela ir žmogaus prigimtimi. Aristotelis IV a. pr. m. e. parašė pirmąjį veikalą psichologijos pagrindais „Apie sielą“. Mokslinės psichologijos pradininkas Vuntas 1879 m. įsteigė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją. Vėliau atsirado ir pirmosios medicininės psichologijos laboratorijos. Svarbūs rusų mokslininkų Benterejavo, Korsakovo, Pavlovo darbai. Sečinovo idėjos apie refleksus, kaip nervų sistemos veiklos pagrindą, ir Pavlovo mokslas apie aukštąją nervinę veiklą buvo svarbūs medicininės psichologijos vystymosi etapai.
Psichoanalizė
Froido sukurta psichoanalizė pradžioje buvo pritaikyta neurozių aiškinimo ir gydymo tikslu. Jis atkreipė dėmesį į pasąmonės reikšmę. Froidas nustatė, kad visą žmogaus pasąmonės veiklą reguliuoja du instinktai: gyvenimo (lytinės) ir agresijos (mirties). Civilizuotoje visuomenėje žmogus negali realizuoti savo agresijos ar lytinio poreikio, todėl instinktų konfliktai išreiškiami per neurotinius simptomus, sapnus, kūrybą ar karjeros siekimą. Froido mokymą vystė Jungas ir Adleris, išplėtę pasąmonės sampratą ir iškėlę kolektyvinės pasąmonės kategoriją. Adleris akcentavo, kad žmogaus prigimčiai būdingas visuomeninis jausmas, o pagrindinė asmenybės varomoji jėga yra pranašumo jausmas.
Humanistinė psichologija
Humanistinė psichologija skiria didžiausią dėmesį sąmoningai asmenybei ir savęs vertinimo svarbai. Medicininė psichologija gilinasi į gyvenimo prasmės problemą. Žmogus turi turėti gyvenimo tikslą, kad pajustų gyvenimo pilnavertiškumą. Lietuvoje medicininė psichologija taip pat intensyviai vystoma.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Psichika ir sąmonė
Negyvi daiktai yra pasyvūs, o gyvi organizmai veikia patys ir palaiko ryšį su aplinka. Dirglumas - sugebėjimas reaguoti į reikšmingus poveikius - būdingas tik gyviems organizmams. Jautrumas - sugebėjimas reaguoti į tiesioginius ir netiesioginius dirgiklius - yra pirmasis psichikos pasireiškimo požymis. Psichikos vystymasis susijęs su nervų sistemos atsiradimu ir tobulėjimu, o lemiamas etapas psichinei veiklai buvo galvos smegenų veikla.
Žmogaus psichika ir sąmonė
Žmogus, turėdamas psichiką ir sąmonę, gali realizuoti intelektualią sąmoningą veiklą. Žmogaus psichinei veiklai būdingi dvasiniai poreikiai, pažinimas ir bendravimas. Sąmoningos žmogaus veiklos viršūnė yra, kai individas nepaiso savo biologinių poreikių. Žmogaus elgesio šaltinis yra žmonijos patirtis, perduodama kalba, darbo įrankių panaudojimas ir visuomeninis darbas.
Sąmonė ir pasąmonė
Psichika yra tikrovės atspindėjimo forma, būdinga ir gyvūnams, o sąmonė - tik žmogaus smegenų savybė. Svarbią reikšmę turi visuomenė, nes psichika labiausiai vystoma kalba, kuria perduodamas patirimas. Tik bendraujant atsiranda savimonė. Ne visi žmogaus psichiniai procesai vyksta aiškios sąmonės zonoje. Dauguma reakcijų atliekama nesąmoningai, nors jas reguliuoja nervų sistema. Dažnai atliekamus uždavinius žmogus automatizuoja ir jie išeina iš sąmonės kontrolės ribų.
Miego fazės
Skiriamos dvi miego fazės: lėto miego, kurio metu gęsta psichinis aktyvumas ir perdirbama informacija, ir greito miego, kurio metu žmogus dažniausiai regi sapnus. Smegenys miegant registruoja dirginimus, kurie sklinda iš vidaus organų ir aplinkos.
Sąmonės sutrikimai
Pagrindinis sąmonės sutrikimo požymis - dezorientacija. Sutrikus sąmonei, žmogus nesiorientuoja laike, vietoje, situacijoje ir savyje, sutrinka dėmesys ir atmintis. Užtrukus sąmonės sutrikimams, žmogus atitrūksta nuo realaus gyvenimo ir suvokia aplinką iškreiptai. Galiausiai sutrinka mąstymas.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Sąmonės sutrikimo sindromai
- Apkvaitimas: žmogui pojučius gali sukelti tik stiprūs dirgikliai, jis sunkiai supranta, kas jam sakoma, blogai orientuojasi aplinkoje, sulėtėja mąstymas.
- Soporas: su žmogumi neįmanoma susikalbėti, jis reaguoja tik į ryškius dirgiklius.
- Koma: jutimai visai prarandami.
- Delyras: žmogus nesiorientuoja laike, aplinkoje, vyksta iliuzijos ir haliucinacijos.
- Amencija: žmogus nesiorientuoja aplinkoje ir savyje, būna kupinas baimės, kalba padrika, sutrikęs mąstymas.
- Oneiroidas: panaši į sapnus sąmonės sutrikimo būsena, kai žmogus nugrimzta į fantastinius išgyvenimus su daugybe haliucinacijų ir kliedesių.
- Prieblandinė būsena: prasideda staiga ir trunka kelias minutes ar valandas, sutrinka orientacija aplinkoje, tačiau žmogus sugeba vykdyti anksčiau išmoktus veiksmus.
Jutimas ir suvokimas
Jutimas ir suvokimas yra aplinkinio pasaulio ir savęs pažinimo jutimo organais procesas. Jutimas yra elementaraus pažinimo fonas ir sudėtinė suvokimo dalis. Žmogus pojūčiais pažįsta daiktų ir reiškinių savybes, o suvokimui turi reikšmės gyvenimo patirimas, intelektas, emocinė būsena, profesija ir poreikiai.
Onkopsichologijos kabinetas
Sostinėje atsirado nauja paslauga onkologiniams ligoniams - onkopsichologo kabinetas, kuris greitai pradės veikti ir Klaipėdoje. Paslaugos apima individualias konsultacijas, užsiėmimus grupėse, savipagalbos grupes ir relaksacijos praktikas. Onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems šios paslaugos yra nemokamos.
Darbo principai su onkologiniais ligoniais
Vilniaus universiteto ligoninės Onkohematologijos skyriaus psichologė Marija dirba su onkologiniais ligoniais taikydama emocijų ABCD modelį. Pagal šį modelį, jausmai priklauso ne nuo paties įvykio, o nuo to, kaip mes jį vertiname. Yra įvykis (A), įvykio įvertinimas (B), jausmas (C) ir veiksmas (D). Pakeitus įvykio įvertinimą (B), galima pakeisti jausmą (C) ir veiksmą (D).
Sveikojo mąstymo taisyklės
Su onkologiniais ligoniais dirbama keičiant jų mintis ir įvertinant situaciją pagal penkis punktus:
- Ar ta mintis remiasi faktu?
- Ar ta mintis saugo mano gyvybę ir sveikatą?
- Ar ši mintis padeda pasiekti mano tikslus?
- Ar padeda spręsti konfliktines situacijas ir jų išvengti?
- Jei bent į tris punktus atsakome „ne“, vadinasi, ta mintis nėra sveika.
Pacientams siūloma surašyti baisias mintis ir jas performuluoti į sveikas. Pavyzdžiui, bloga mintis: „Vėžys valgo mane iš vidaus.“ Sveika mintis: „Vėžinės ląstelės yra silpnos ir chaotiškos, jos negali valgyti sveikųjų. Tai imuninė sistema turi savybę naikinti vėžines ląsteles.“
Simontono programa
Psichologinė pagalba onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems pagal Simontono programą išmoko keisti savo mąstymą, ir tai leidžia jiems pritaikyti jų naujus įgūdžius bet kada, bet kokioje situacijoje, net ir esant vieniems. Artimieji savo nerimu ir ašaromis gali išbalansuoti sergančiuosius, todėl su artimaisiais tenka dirbti dar daugiau nei su pacientais.
Komandinis darbas
Gydant onkologinę ligą svarbi komanda: medikas su gydymosi priemonėmis, pats pacientas, kuris turi žinoti, suprasti, būti motyvuotas ir bendradarbiauti, artimieji, psichologas, socialiniai darbuotojai, kineziterapeutai ir slaugytojos.
Paliatyviniai ligoniai
Pasiruošimas mirčiai yra svarbus etapas kiekvieno žmogaus gyvenime. Kai žmogus žino, kad jam nedaug liko gyventi, jis pradeda ruoštis mirčiai ir nori apie tai kalbėti. Svarbu leisti žmogui kalbėti apie tai, kur ir kaip jis bus palaidotas, kaip mirs, kur mirs ir ką norėtų matyti šalia savęs. Leidimas sau galvoti ir svarstyti apie mirtį yra gyvenimo energijos praplėtimas.
Ligos nauda
Liga gali padėti žmogui susimąstyti apie savo gyvenimo kokybę, prasmę ir vertybes. Daugelis žmonių po ligos pradeda gyventi taip, kaip nori.
Imuninė sistema ir kognityviniai procesai
Žmonės, kurie pozityviai mąsto, mato pozityvius dalykus net ir sunkioje situacijoje, jų imuninė sistema dirba geriau. Iš širdies pasijuokus suaktyvėja imuniteto ląstelės, kurios naikina virusus ir svetimkūnius.
Malonumo veiklos
Svarbu paimti popieriaus lapą ir parašyti dešimt veiklų, kurios teikia malonumą, kad geriau pažintumėte save ir išmoktumėte skirti laiko sau, savo poreikiams bei pomėgiams.
Hipochondrija
Hipochondrija - psichosomatinis sutrikimas, kai fiziškai sveikiems žmonėms gilūs dvasiniai konfliktai ir įsišaknijusi baimė pasireiškia įkyrių minčių apie ligas forma. Hipochondrikai bijo bet kokios ligos arba tiki, kad serga konkrečia liga, ir ieško patvirtinimų pas gydytojus.
Kaip įveikti hipochondriją
- Priimkite, kas nepriimtina: priimkite faktą, kad neturite fizinių sveikatos problemų.
- Keiskite požiūrį: pradėkite keisti požiūrį į esminius savo gyvenimo sunkumus ir problemas.
- Didinkite fizinį aktyvumą: sportuodami, vaikščiodami ar kitaip aktyviai leisdami laiką mažinsite streso hormonų.
- Paįvairinkite savo aplinką: išeikite į filmą su draugais ar šeima, susiorganizuokite pikniką gamtoje.
- Venkite savarankiškai diagnozuoti ligas ir neieškokite daug informacijos internete.
- Ieškokite ne ligos, o sveikatos įrodymų.
- Pagalvokite, kodėl taip bijote susirgti ir kodėl manote, kad sergate.
- Užsirašykite į psichoterapiją.
Psichosocialinės pagalbos paslaugos onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims
Psichosocialinės pagalbos paslaugos leidžia spręsti psichologinių ir socialinių sergančiųjų ir jų artimųjų poreikių tenkinimo problemą. Psichosocialinės pagalbos tikslas - mažinti su liga susijusį psichologinį stresą, neigiamą psichologinių ir socialinių veiksnių įtaką, tinkamai ir laiku pradėti teikti pagalbą, atitinkančią sergančiojo ir jo artimųjų poreikius.
Veiksniai, lemiantys nepakankamą psichosocialinių paslaugų teikimą
Tyrimas parodė, kad psichosocialinės pagalbos teikimas Lietuvos sveikatos politikoje yra institucionalizuotas. Nepaisant to, teikiant psichosocialinę pagalbą dominuoja ne pelno savanoriškas sektorius, o viešųjų išteklių psichosocialinei pagalbai beveik neskiriama. Skiriasi požiūris į tai, kas gali teikti psichosocialinę pagalbą. Socialinės preferencijos iliustruoja, kad daugiausia dėmesio gydant onkologines ligas skiriama medicininėms paslaugoms, o politinės preferencijos rodo, kad psichosocialinių paslaugų teikimas nėra prioritetinė sveikatos politikos kryptis.
Psichologinės problemos, su kuriomis susiduria onkologiniai ligoniai
Žmonės, susirgę onkologine liga, patiria ne tik gydymo vargų bei skausmų, tačiau ir sunkių psichologinių išgyvenimų - įvairių baimių, nerimą, vienatvę, bejėgiškumą ir netgi gėdą.
Diagnozės sužinojimas
Sužinoję vėžio diagnozę, žmonės patiria šoką ir pereina visas klasikinės krizės fazes: šoko, neigimo, depresijos, pykčio, sutrikimo ir sumaišties. Labai dažnai jaučia gėdą dėl savo bejėgiškumo, stigmatizaciją ir izoliaciją.
Susitaikymo etapas
Daliai žmonių ateina susitaikymo etapas, kai išmokstama su liga gyventi. Tačiau to skubinti nereikėtų. Žmogus turi pereiti visus etapus. Susitaikymas gali ir neįvykti dėl įvairių priežasčių. Net ir tikinčio žmogaus tikėjimas neretai susvyruoja.
Vienišumas
Sergantys vėžiu gali pasijusti labai vieniši, nes tai egzistencinis išgyvenimas, nes niekas už tave negali numirti. Dėl to esama psichologinės pagalbos, žmonės buriasi į grupes. Tačiau kartais žmogus jaučiasi vienišas, ir tada viršų paima pyktis.
Psichologo vaidmuo
Psichologinio konsultavimo metu vyksta perėjimas per visas krizės fazes. Psichologinė pagalba yra tikslinga jau nuo pat diagnozės sužinojimo, nes žmogus tada jaučiasi bejėgis, sutrikęs, nežinantis, kaip bus toliau, jis jau save laidoja. Psichoterapija padeda žmogui susivokti, kaip jis jaučiasi, ko nori ir ką gali.
#
tags: #kaip #dirba #psichologai #su #ligoniais