Įvadas
Šlapimo kiekis ir jo sudėtis yra svarbūs rodikliai, atspindintys organizmo būklę ir inkstų funkciją. Šlapimo tyrimai padeda nustatyti įvairias ligas dar nepasireiškus klinikiniams simptomams, sekti ligos eigą, dinamiką ir prognozę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip temperatūra ir kiti veiksniai gali paveikti šlapimo kiekį ir sudėtį, taip pat apžvelgsime šlapimo tyrimų svarbą, pasiruošimą jiems ir interpretaciją.
Pasiruošimas Šlapimo Tyrimams
Norint užtikrinti tikslius ir patikimus šlapimo tyrimų rezultatus, būtina tinkamai pasiruošti:
- Mityba: Kelias dienas (bent 10-12 val.) iki šlapimo surinkimo tyrimams rekomenduojama laikytis standartinės dietos, maitintis įprastu režimu, tačiau vengti aštraus, sūraus maisto ir produktų, galinčių pakeisti šlapimo spalvą (pvz.: morkų, burokėlių ir pan.), vartoti normalų skysčių kiekį, nerekomenduojama vartoti alkoholio.
- Fizinis krūvis: Prieš tyrimo surinkimą reikia vengti didelio fizinio krūvio, ilgalaikio nei įprastai stovėjimo. Dėl per didelio fizinio krūvio šlapime gali atsirasti baltymų ir ketoninių kūnų arba padidėti jų kiekis.
- Lytiniai santykiai: 24 valandas iki šlapimo mėginio paėmimo rekomenduojama vengti lytinių santykių. Šlapimo tyrimas po lytinių santykių gali būti sudėtingas dėl šlapime esančios spermos. Didelis spermatozoidų kiekis neleidžia tinkamai mikroskopiškai įvertinti šlapimo nuosėdų.
- Menstruacijos: Vengti tirti šlapimą menstruacinio kraujavimo metu ir 2-3 dienas prieš ir po menstruacijų. Esant būtinybei, šias aplinkybes reikia dokumentuoti. Renkant šlapimo mėginius menstruacijų metu, šlapimas dažnai užteršiamas eritrocitais ir epiteliu, todėl neįmanoma gauti patikimų rezultatų.
- Vaistai ir papildai: Nutraukti nebūtina, tačiau būtina informuoti laboratoriją, gydytojus apie visus vaistus ar maisto papildus, kuriuos vartojote šlapimo surinkimo metu.
- Šlapimo indelis: Planuojant surinkti šlapimo mėginį laboratoriniams tyrimams, rekomenduojama pasirūpinti vienkartiniu šlapimo indeliu. PASTABA: Nepriimtina šlapintis į butelius, stiklainius ir kitas tam neskirtas talpyklas.
Šlapimo Surinkimo Būdai
Šlapimo surinkimo būdas priklauso nuo tyrimo tikslo:
- Bendras šlapimo tyrimas: Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas. Prieš surenkant šlapimą, švariu vandeniu būtina apsiplauti išorinius lytinius organus (nenaudoti muilo ir kt.). Tyrimui pristatyti šlapimo indelyje surinktą „vidurinę porciją“ šlapimo, t.y. pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, vidurinę - į indelį (20-50 ml) ir baigti šlapintis į tualetą.
- Šlapimo pasėlis: Geriausias būdas surinkti šlapimą mikrobiologiniam pasėliui yra suprapubinė punkcija ir šlapimo pūslės kateterizavimas, tačiau tai galima atlikti tik gydymo įstaigoje. Vyresniems vaikams, galintiems kontroliuoti šlapinimąsi, tinkamas „vidurinės srovės“ šlapimas. Pageidautina prieš renkant šlapimą nesišlapinti 4 - 6 val. ir mažiausiai 48 val.
- Paros šlapimas: Paros šlapimas renkamas norint žinoti tikslų tiriamosios medžiagos kiekį, išsiskyrusį su šlapimu per fiksuotą laiko tarpą (paprastai per 24 valandas). Atsikėlus ryte pirmą šlapimo porciją išpilti į tualetą. Toliau renkamas visas šlapimas 24 valandų laikotarpyje. Surinkto paros šlapimo kiekį sumaišyti ir atpilti 50 ml į atskirą sterilų indelį, ant kurio užrašomi paciento vardas, pavardė, data, šlapimo rinkimo pradžia ir pabaiga (val.
Temperatūros Įtaka Šlapimo Kiekui
Aplinkos temperatūra turi tiesioginę įtaką šlapimo kiekiui. Karštu oru organizmas daugiau skysčių praranda per prakaitą, todėl šlapimo išsiskiria mažiau. Šaltu oru prakaitavimo sumažėja, todėl inkstai gamina daugiau šlapimo.
- Dehidratacija: Per mažai skysčių vartojimas karštu oru gali sukelti dehidrataciją, dėl kurios sumažėja šlapimo kiekis. Dehidratacija gali būti pavojinga, nes sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą ir inkstų funkciją.
- Skysčių reguliavimas: Inkstai reguliuoja skysčių kiekį organizme. Jei skysčių per daug, inkstai gamina daugiau šlapimo, o jei per mažai - mažiau.
Kiti Veiksniai, Įtakojantys Šlapimo Kiekį
Be temperatūros, šlapimo kiekį gali paveikti ir kiti veiksniai:
Taip pat skaitykite: Efektyvus šlapimo nelaikymo gydymas
- Skysčių vartojimas: Didelis skysčių kiekis padidina šlapimo gamybą, o mažas - sumažina. Per didelis kiekis gėrimų prieš miegą, ypač kofeino arba alkoholio, gali sukelti dažną šlapinimąsi naktį.
- Diuretikai: Tai medikamentai, kurie skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme. Diuretikai vartojami sergant kepenų ciroze ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Šie medikamentai yra naudingi, tačiau gali sukelti rūpesčių dėl dažno šlapinimosi.
- Cukrinis diabetas: Sergant cukriniu diabetu, organizmas bando atsikratyti gliukozės pertekliaus, todėl šlapintis tenka dažniau nei įprastai.
- Inkstų ligos: Inkstų ligos gali sutrikdyti inkstų gebėjimą reguliuoti skysčių kiekį, todėl gali padidėti arba sumažėti šlapimo kiekis.
- Širdies nepakankamumas: Sergant širdies nepakankamumu, organizmas gali kaupti skysčius, dėl to sumažėja šlapimo kiekis.
- Nėštumas: Nėštumo metu didėjant gimdai, stiprėja ir spaudimas šlapimo pūslei, todėl dažnėja šlapinimasis.
Šlapimo Takų Infekcijos
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) gali paveikti šlapimo kiekį ir sudėtį. ŠTI dažniau vargina moteris nei vyrus. Dažniausias ŠTI sukėlėjas yra bakterija escherichia coli, kuri yra normalios žarnyno mikrofloros dalis.
- Simptomai: Dažnas, negausus šlapinimasis, staigus noras šlapintis, rausvas ar drumstas šlapimas, kėlimasis naktį į tualetą, skausmas ar sunkumo pojūtis pilvo apačioje.
- Priežastys: Lytiniai santykiai, hormoniniai pokyčiai (nėštumas, menopauzė), silpnas imunitetas, per mažai skysčių.
- Prevencija: Adekvatus skysčių vartojimas (2-2,5 litrai per parą), šlapinimasis kas 3-4 val., taisyklinga asmens higiena, dėvėti medvilninį apatinį trikotažą.
Šlapimo Nelaikymas
Šlapimo nelaikymas - tai liga, pasireiškianti kartkartėmis ištinkančiais nevalingo pasišlapinimo epizodais. Nevalingas pasišlapinimas - tai šlapinimasis nespėjus nueiti iki tualeto.
- Priežastys: Nėštumas, gimdymas, menopauzė, vidurių užkietėjimas, medikamentai, kofeinas ir alkoholis, infekcija, nervų pažeidimas, viršsvoris.
- Tipai: Įtampos šlapimo nelaikymas, ūmus šlapimo nelaikymas, funkcinis šlapimo nelaikymas, pertekliaus nelaikymas, mišrus šlapimo nelaikymas.
- Gydymas: Elgesio terapija (Kegelio pratimai, šlapimo pūslės treniruotė), svorio metimas, valgiaraščio pokyčiai, medikamentai, mechaninės priemonės, nervų stimuliacija, chirurginis gydymas.
Urodinaminiai Tyrimai
Urodinaminiai tyrimai - tai funkciniai mėginiai, kuriais nustatomas šlapimo pūslės sugebėjimas kaupti ir laikyti šlapimą, įvertinamas šlapimo pūslės ištuštinimas, šlapimo tėkmės greitis, šlaplės sfinkterio tonusas ir dubens raumenų funkcinė būklė šlapinantis. Tyrimu galima nustatyti apatinių šlapimo takų simptomų priežastį, klinikinę išraišką susieti su gautais rezultatais, o didžiausias šių tyrimų privalumas tas, kad juos atliekant objektyvizuojama šlapinimosi sutrikimų rūšis.
- Klasifikacija: Neinvaziniai (šlapinimosi dienoraštis, urofloumetrija, elektromiografija), invaziniai (cistometrija, šlaplės spaudimo profilometrija, elektromiografija, grįžtamojo ryšio terapija), vaizdinimo (vaizdinė urodinamika), ambulatorinė urodinamika.
- Dažniausiai atliekami tyrimai: Šlapinimosi dienoraštis, urofloumetrija, cistometrija, šlaplės spaudimo profilometrija ir vaizdinė ourodinamika.
Šlapinimosi Dienoraštis
Tai neinvazinis urodinaminis tyrimas, nuo kurio paprastai prasideda paciento, kurį vargina apatinių šlapimo takų simptomai, ištyrimas. Šlapinimosi dienoraštis - tai speciali anketa, kurioje registruojama išgerto skysčio ir šlapimo kiekis bei šlapinimosi dažnis per 24 val., taip pat gali būti registruojamas tuštinimasis, vartojami vaistai, įklotų naudojimas. Šlapinimosi dienoraštis dažniausiai pildomas 3-5 paras.
Urofloumetrija
Tai labai paprastai atliekamas neinvazinis tyrimas, skirtas šlapinimosi funkcijai įvertinti. Paciento atskiroje patalpoje paprašomas pasišlapinti į specialų indą. Urofloumetras surenka šlapimą šlapinantis, gauta informacija siunčiama į kompiuterį, kur yra apdorojama, pavaizduojama grafiškai urofloumetrogramoje ir apskaičiuojami parametrai: šlapimo tūris, maksimalus šlapimo tėkmės greitis (Qmax), vidutinis šlapimo tėkmės greitis, šlapimo tėkmės laikas, šlapinimosi laikas, laikas iki maksimalaus šlapimo tėkmės greičio.
Taip pat skaitykite: Kas yra šlapimo fobija?
Cistometrija
Tai invazinis tyrimas, kuriuo įvertinama apatinių šlapimo takų funkcija šlapimo kaupimo, laikymo ir šlapinimosi fazių metu, taip pat galima įvertinti pojūčius šlapimo pūslės prisipildymo fazės metu, šlapimo pūslės funkcinį paslankumą, tūrį, šlapimo tėkmės greitį, intravezikinį ir detruzoriaus slėgį šlapinantis. Cistometrija yra dažniausiai praktikoje naudojamas urodinaminis tyrimas, nes sėkmingai parodo ryšį tarp spaudimo ir tūrio tuo metu, kai šlapimo pūslė pildoma ir tuštinama, siekiant apibrėžti funkcines galimybes.
Šlaplės Spaudimo Profilometrija
Tai invazinis tyrimas, skirtas šlaplės funkcijai įvertinti, kai išmatuojamas šlaplės spindyje esantis slėgis nuo šlapimo pūslės kaklelio iki išorinės šlaplės angos. Pagrindinis tyrimo tikslas yra nustatyti šlapimo nelaikymo priežastį, nes šlapimo sulaikymas priklauso nuo šlaplės spaudimo, kuris normaliai turi būti didesnis už šlapimo pūslės spaudimą.
Vaizdinė Urodinamika
Tai invazinis urodinaminis tyrimas. Jis atliekamas ir vertinamas taip pat kaip ir cistometrija, tik kartu naudojamas rentgeno ar ultragarsinis aparatas, skirti vizualizuoti šlapimo takus šlapimo pūslei prisipildant ar išsituštinant. Atliekant vaizdinę urodinamiką, be įprastinių cistometrijos metu įvertinamų parametrų, nustatoma: šlapimo pūslės prisipildymo fazėje galima nustatyti anatominius pokyčius, tokius kaip šlapimo pūslės formos, kontūrų pakitimus; pacientui kosint, galima nustatyti šlapimo pūslės nusileidimo lygį ar kaklelio būseną; ligoniui šlapinantis, įvertinami šlapimo pūslės kaklelio atsivėrimo greitis ir laipsnis, šlaplės diametras ir forma; vezikoureterinį refliuksą; liekamasis šlapimas šlapimo pūslėje po pasišlapinimo.
Bendras Šlapimo Tyrimas
Bendras šlapimo tyrimas atliekamas profilaktinio patikrinimo metu siekiant įvertinti paciento inkstų ir šlapimo takų būklę. Tai greitas ir informatyvus būdas ankstyvai įvairių sutrikimų diagnostikai.
- Nustatomi rodikliai: Kraujas, Bilirubinas, Urobilinogenas, Ketonai, Baltymai, Nitritai, Gliukozė, Šlapimo pH, Santykinis tankis, Leukocitai, Vitaminas C, Spalva.
Taip pat skaitykite: Šlapimo nelaikymas vaikystėje
tags: #slapimo #kiekio #priklausomybe #nuo #temperaturos