Įvadas
Gyvūnų terapija, dar žinoma kaip animaloterapija, yra sparčiai populiarėjanti psichoterapijos rūšis, kurios metu gyvūnai dalyvauja užsiėmimuose arba naudojami jų atvaizdai. Tai alternatyvus psichikos sutrikimų prevencijos ir gydymo būdas, kuris pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio. Ši terapija apima įvairius gyvūnus, įskaitant šunis, kates, arklius ir delfinus, kiekvienas iš jų turi specifinį poveikį žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai. Nors Lietuvoje gyvūnų terapija dar tik skinasi kelią, jos nauda jau yra akivaizdi, ypač dirbant su vaikais ir žmonėmis, turinčiais įvairių negalių ar sutrikimų.
Gyvūnų Terapijos Istorija ir Raida
Žmonės jau seniai suprato teigiamą gyvūnų poveikį sveikatai. Dar senovės žiniuoniai pastebėjo, kad gyvūnai gali padėti žmonėms pasveikti. Hipokratas patarė neuroze sergantiems žmonėms jodinėti arkliais, o senovės graikai rekomendavo šunis depresijai gydyti. Egiptiečiai naudojo kates nemigai gydyti, o indai patarė nerimastingiems žmonėms klausytis paukščių čiulbėjimo.
1792 m. Anglijoje psichiatrijos ligoninėse animaloterapija tapo psichoterapinio proceso dalimi, skirta nerimui ir depresijai gydyti bei psichikos ligonių socializacijai skatinti. Borisas Levinsas, JAV vaikų psichiatras, laikomas modernios animaloterapijos pradininku. Apie 1960 m. jis pastebėjo, kad jo pacientai užmezgė ryšį su jo šunimi, todėl į terapiją reaguodavo teigiamiau, kai šalia būdavo gyvūnas.
Gyvūnų Terapijos Rūšys ir Jų Nauda
Animaloterapija skirstoma į dvi pagrindines rūšis: nenukreiptąją į tikslą ir nukreiptąją į tikslą. Nenukreiptoji terapija apima tiesiog gyvūno laikymą namuose, neįsisąmoninant jo teikiamos naudos. Nukreiptoji terapija apima tam tikrų gyvūnų naudojimą konkretiems sutrikimams gydyti. Ši terapijos rūšis skirstoma į porūšius pagal gyvūnus:
Hipoterapija: Gydymas pasitelkiant arklius ir jodinėjimą. Tai veiksminga gydomoji mankšta, naudojama neurologinėms ir judėjimo ligoms, aterosklerozei, prostatitui, virškinimo sistemos ligoms, poliomielitui, skoliozei, protiniam atsilikimui ir autizmui gydyti.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Delfinų terapija: Naudojama psichoterapijoje ir medicinoje. Delfinai padeda stabilizuoti žmogaus psichoemocinę būseną, mažina įtampą, skatina kūrybiškumą ir padeda įveikti krizines situacijas. Rekomenduojama protiškai atsilikusiems vaikams, sergantiesiems autizmu ir Dauno sindromu.
Kaniterapija: Gydymas pasitelkiant šunis. Rekomenduojama mažai aktyviems žmonėms, nes šunys skatina pasivaikščiojimus ir buvimą gryname ore. Tai gera priemonė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, nerimo sutrikimų, depresijos ir vaikų elgesio sutrikimų. Vilniaus universiteto psichologijos daktarę Vilmantę Pakalniškienę vis dažniau galima sutikti tarp kaniterapija besidominčių žmonių. „Nebeužtenka, o ir nesinori apie kaniterapiją kalbėti buities lygmeniu. Reikia žinių!“,- sako Kaniterapijos asociacijos narė V.Pakalniškienė. Kaniterapija yra viena iš terapijų, kuri yra gydymo metodas. Taip, ji neatstoja medikamentinio gydymo, jeigu asmeniui toks gydymas yra reikalingas. Bet ne visais susirgimų atvejais medikamentinis gydymas yra efektyvus bei pakankamas. Juk raidos sutrikimų medikamentais nepanaikinsi - gali tik sumažinti tam tikrus simptomus, bet ne sutrikimą, pavyzdžiui, autizmą. Esant tam tikroms ligoms ar sutrikimams terapijos su gyvūnais pasaulyje plačiai naudojamos. Yra nemažai įrodymų, kad kaniterapija efektyvi, mokslinėse publikacijose skelbiami rezultatai liudija apie stiprų poveikį. Galima rasti įvairių publikacijų, kad esant raidos, neurologiniams sutrikimams, širdies kraujagyslių ligoms, emociniams ir elgesio sutrikimams, sergant onkologinėmis ligomis, kaniterapija - efektyvi. Vienur galima pasiekti daugiau, kitur mažiau.
Felinoterapija: Gydymas pasitelkiant kates. Katės pasižymi raminamuoju poveikiu, padeda įveikti miego sutrikimus, mažina kraujospūdį, malšina galvos skausmus ir stimuliuoja žaizdų gijimą. Ilgalaikis bendravimas su kate teigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą.
Smulkių gyvūnų terapija: Triušiai, žiurkėnai, pelės ir kiti graužikai ypač tinka nepasitikintiems savimi žmonėms. Lytėjimo kontaktas su smulkiais gyvūnais skatina smulkiosios motorikos vystymąsi, mažina nerimą, agresiją ir įtampą.
Paukščių terapija: Paukščiai gali padėti mažai bendraujantiems, uždariems asmenims. Jų čiulbėjimas ramina, mažina įtampą ir skatina socialumą.
Taip pat skaitykite: Kokybiniai psichikos skirtumai
Žuvų terapija: Žuvys rekomenduojamos hiperaktyviems žmonėms. Jų stebėjimas ramina, padeda susikaupti, atsipalaiduoti ir mažina nerimą bei įtampą.
Psichologai teigia, kad šunis auginantys vaikai yra socialesni nei jų neturintieji. Jie greičiau susiranda draugų, lengviau bendrauja su tėvais. Neseniai žiniasklaidoje pasirodė straipsnis apie tai, kad bendravimas su gyvūnais padidina oksitocino, kuris yra neurotransmiteris, išsiskyrimą smegenyse, tai siejama su baimės sumažinimu. Jis sukelia dosnumo jausmą, pasitikėjimą, mažina streso kiekį. Įdomu tai, kad oksitocino išsiskyrimas yra abipusis - tiek žmonėms, tiek šunims. Taigi ir nauda abipusė! Jau vien šis faktas liudija, kad vaikai, mažiau bijodami, gali daugiau mokytis, nebijoti bendrauti. Bendraujant su gyvūnais stebima ne tik oksitocino kaita, bet ir dopamino, endorfinų pokyčiai - dėl šių medžiagų keičiasi ir žmogaus nuotaika, kas vėl gali lemti geresnę adaptaciją. Bendravimas su šunimi keičia mūsų fiziologiją, o kartu ir smegenų veiklą, tai įrodo tyrimai.
Jau seniai žinoma, kad buvimas su kate, jos glostymas teigiamai veikia žmonių sveikatą ir savijautą, leidžia pamiršti kasdienes problemas. Įrodyta, kad jis turi raminantį, antidepresantinį ir atpaliduojantį poveikį žmonėms, patyrusiems stresą, kenčiantiems nuo lėtinio nuovargio ar nemigos. Tai jauna gyvūnų terapijos sritis, t.y. terapinė veikla ir psichinės bei fizinės reabilitacijos žmonėms, kuriems reikia pagalbos, dalyvaujant gyvūnams. Lietuvoje tokio tipo terapija dar neišpopuliarėjusi , tačiau Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Švedijoje tai jau keletą dešimtmečių yra gerai žinoma veikla kalėjimuose, senelių namuose ir ligoninėse. Terapija su katėmis labiausiai rekomenduojama pagyvenusiems žmonėms, neįgaliems, vienišiems, patiriantiems didelį ir dažną stresą. Ji gali būti vedama atskirai arba mažose grupėse - keli žmonės. Gydymas katėmis yra dviejų rūšių: Animal Assisted Therap (AAT) ir Animal Assisted Activities (AAA). AAT užsiėmimai visada vyksta vienodai, yra suplanuoti nuo pradžios iki pabaigos, o jų pobūdis yra rimtesnis ir oficialesnis. Kita vertus, AAA arba veikla, kurioje dalyvauja gyvūnai, reiškia surišimą su kate, kartu linksmintis, rūpintis, mokytis ir kalbėti apie kates, kurios tikslas - iškelti pacientą iš jo pasaulio. Tokie užsiėmimai dažnai derinami su muzikos terapija, piešimu ar biblioterapija. Žmonėms, kuriems diagnozuotas autizmas, labiau rekomenduojama gydytis AAT kačių terapija. Susitikimai paprastai trunka vieną valandą. Ir globėjas, ir kačių terapeutas turi gauti pažymėjimą ir išlaikyti testus. Pavyzdžiui, Lenkijoje tai įmanoma keliuose fonduose ir felinologinėse organizacijose. Kaina svyruoja nuo 375 iki 625 eurų. Testas, kurį katė turi atlikti, imituoja būsimo darbo sąlygas - triukšmą, trūkčiojančius judesius, nepažįstamų žmonių buvimą ir glamones. Norint gauti pažymėjimą, būtina, kad katė būtų 1 metų amžiaus, veterinarijos gydytojo pažyma apie labai gerą fizinę ir higieninę katės būklę, taip pat pateikti galiojančią skiepijimo ir nukirminimo knygutę. Asmuo, atliekantis terapiją su katėmis, turi parodyti didžiulę kantrybę, ramybę ir lengvai bendrauti. Pagrindinė tokių žmonių užduotis yra stebėti ir kontroliuoti visą susitikimą. Absoliutus reikalavimas yra žinoti katės kūno kalbą ir kačių siunčiamus signalus. Kiekvienas katės elgesio niuansas, pavyzdžiui, ausų padėtis, uodegos judesiai ir vyzdžių išsiplėtimas, pasako apie katės emocinę būseną, ar ji jau pavargusi, ar nekantri. Laiku jį užfiksavus galima išvengti nemalonios situacijos. Pasirinkus katę felinoterapijai, tenka didelė atsakomybė - paciento negalima subraižyti ar įkąsti. Todėl svarbiausia yra tai, kad katė, patekusi į stresines ir nenumatytas situacijas, reaguotų ne agresija, o bėgdama. Nėra aiškiai apibrėžta, kurios veislės felinoterapijai tikrai pasiteisins. Čia labai svarbu tam tikro individo polinkis ir jo charakteris - net ir tarp ramiausių kačių veislių gali būti prastai socializuotų ar per daug energingų ir vengiančių glamonių. Jau nuo kačiuko turėtumėte stebėti, jų socialinį elgesį, paklusnumą, norą ieškoti kontakto su žmonėmis, visišką agresijos trūkumą, ramų charakterį. Pageidautina gyvūno savybė yra švelni ir stabili asmenybė, atsparumas staigiems pokyčiams, gestams, triukšmui, šviesos blyksniams. Katei turėtų būti įprasta būti su petnešomis ir pavadėliu. Prieš kiekvieną gydymo seansą katei reikia apkarpyti nagus ir užsiėmimo metu ją galima šukuoti, todėl tokios grožio procedūros jai turi patikti. Katė turi gerai toleruoti važiavimą ir nebijoti transporterio dėžės. Katei svarbu pažinti daug naujų žmonių ir patikti svečiams. Vien tik katės buvimas sumažina vienišumo jausmą, atitraukia nuo skausmo ir motyvuoja veikti - niekas neatsisakys maldaujančių katės akių ir švelnaus miaukimo. Linksmas katės šėlsmas ir žaidimas kelia šypseną pacientų veidams ir, dar svarbiau, sintaksę kalbant ir komentuojant dažnai juokingus katės veiksmus. Vaikai, dalyvaujantys felinoterapijoje, mokosi kitos gyvos būtybės kantrybės, atvirumo, empatijos, atsakomybės ir švelnumo. Užsiėmimai su katėmis taip pat teigiamai veikia emocinį vaikų vystymąsi, norą mokytis - katės elgesį, fizionomiją. Kita vertus, vyresni žmonės ras šilumą, pasiaukojančią meilę ir dažnai pajaus gyvenimo prasmę. Tokie žmonės lengviau toleruoja gydymą ir pagerėja jų nuotaika. Paglostyti katę, nešioti ją ant rankų ir su ja žaisti sušildo silpnus raumenis ir riešus, nuramina reumatinius negalavimus. Įrodyta, kad katės murkimas ir prisilietimas bei jų aukštesnė nei žmogaus kūno temperatūra - apie 38 laipsniai šilumos, pagreitina žaizdų gijimą, palengvina įvairių rūšių skausmą, sumažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.
Gyvūnų Terapijos Taikymas Lietuvoje
Lietuvoje gyvūnų terapija vis dar skinasi kelią į alternatyvios sveikatos priežiūros metodų gretas. Šiai dienai yra taikomi delfinų, šunų (kaniterapijos) ir arklių (hipoterapijos) asistuojami terapijos užsiėmimai. Nors Lietuvoje ši sritis dar ganėtinai nauja, ji jau yra oficialiai įteisinta 2021 m.
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ kaniterapijos nauda vėžiu sergantiems vaikams įsitikino jau 2015 metais, kuomet pirmieji keturkojai draugai pradėjo lankyti vėžiu sergančius vaikus Kauno Vaikų klinikose. Šiandien Fondas džiaugiasi galėdamas pasiūlyti intensyvius kaniterapijos ir hipoterapijos užsiėmimus net trijuose miestuose, Vilniuje, Kaune bei Šiauliuose. Šie užsiėmimai skirti vėžiu sergantiems ir turintiems judėjimo negalią ar sutrikimą vaikams. Užsiėmimų metų, pagal individualiai su specialistais suderintą programą, vaikams atliekamos judėjimo korekcijos, lavinama smulkioji motorika, stiprinamas raumenų tonusas bei, žinoma, gerinama psichosocialinė ir emocinė būsena. Pastebėta, kaip vaikų ligos iškamuoti veidai keičiasi, ir juose vis dažniau matomos plačios šypsenos.
Taip pat skaitykite: Žmogaus ir gyvūnų psichika
2014 m. liepos mėnesį Lietuvoje įkurtas „Kaniterapinės pagalbos centras“, kurio tikslas - vystyti mokslinę veiklą kaniterapinės pagalbos srityje, kurti mokymų programas bei adaptuoti metodines priemones, remiantis mokslinių tyrimų rezultatais.
Gyvūnai Terapijoje: Svarbūs Aspektai
Svarbu paminėti, kad ne visi gyvūnai tinka terapijai. Gyvūnai turi būti socialūs, noriai bendraujantys su žmonėmis, emociškai stabilūs ir fiziškai sveiki. Terapinis šuo neturi vengti žmogaus, o jeigu taip atsitiktų - neverskite jo bendrauti ir veskite terapinį užsiėmimą „per atstumą“. Pacientams paprasčiausiai gali nepatikti šuo, todėl gyvūnas gali jausti negatyvią reakciją, sakykime, netikėtą paciento agresiją. Tokiu atveju pirmiausia reikia rūpintis šuns savijauta. Būtina išvesti šunį iš užsiėmimo ir pasirūpinti jo gerove, poilsiu.
Specialistai, dirbantys su gyvūnais terapijoje, privalo turėti reikiamą išsilavinimą ir žinių apie gyvūnų gerovę, elgseną ir žmogaus bei gyvūno sąveiką. Vilniaus universiteto psichologijos daktarė Vilmantė Pakalniškienė sako: „Pirmiausia, dirbantys šioje srityje turėtų būti sąžiningi sau, savo klientams ar pacientams ir savo gyvūnams. Dirbantys kaniterapeutais ar asistentais turi turėti reikiamą išsilavinimą ir pakankamai žinių. Net jeigu jie organizuoja tik susitikimus su šunimis, vis tiek privalo turėti būtinų žinių apie žmogaus ir gyvūno bendravimą, galimas veiklas, pavojus. Turi išmanyti darbą su tam tikromis žmonių grupėmis - turinčiais sveikatos sutrikimų vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis. Juk ne visais sutrikimais sergantys vaikai yra vienodi, todėl reikia žinoti, kaip su jais bendrauti, ką daryti, kad padėtume, ir ko visai nedaryti arba labai atsargiai daryti. O gyvūnai, kurie dirba, turi būti praėję testus šiam darbui. Testuojami kas metai ar keli, kaip daroma daugumoje šalių. Šuo negali būti testuojamas tik kartą. Juk ir šuns gyvenime visko vyksta, todėl svarbu įsitikinti, ar gyvūnas vis dar gali atlikti šį darbą."
Svarbu užtikrinti gyvūnų saugumą ir gerovę terapijos metu. Negalima leisti, kad gyvūnai persidirbtų, taip pat reikia sudaryti tinkamas poilsio sąlygas. Užsiėmimo trukmė turėtų būti ribota, o specialistai turi nuolat stebėti gyvūno elgesį ir savijautą.
Gyvūnų Terapijos Mokslinis Pagrindimas
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad bendravimas su gyvūnais turi teigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad atliekant terapiją išsiskiria tokie hormonai kaip dopaminas (atlygio hormonas), oksitocinas (prieraišumo hormonas), seratoninas ir beta endorfinai, o mažėja kortizolio (streso hormono) kiekis.
Medicinos psichologė dr. B. Kreivinienė pasakoja, kad klientai atsiliepimuose teigia, jog užsiėmimai su delfinais vaikui pradėjo aktyviau naudoti verbalinę kalbą, reikšti teigiamas emocijas, sustiprėti fiziškai, ramiau reaguoti į pokyčius.
Kalbant apie žirgų terapiją V. Palubeckienė sako, kad siekiant pagrįsti, kas praktikoje aiškiai matoma, žirgų terapijos rūšis šiuo metu yra intensyviai tyrinėjama. Ekspertė pasakoja, kad moksliniai tyrimai patikimai įrodė teigiamą hipoterapijos poveikį padidėjusiam raumenų tonusui.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nepaisant akivaizdžios naudos, gyvūnų terapija Lietuvoje susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas iš jų - nepakankamas visuomenės informuotumas apie šios terapijos galimybes ir privalumus. Taip pat trūksta kvalifikuotų specialistų, turinčių reikiamų žinių ir įgūdžių dirbti su gyvūnais terapijos srityje.
Vis dėlto, gyvūnų terapijos perspektyvos Lietuvoje yra daug žadančios. Vis didėjantis susidomėjimas šia terapijos rūšimi, mokslinių tyrimų rezultatai ir teigiama patirtis rodo, kad gyvūnai gali būti veiksmingi pagalbininkai gydant įvairius psichikos ir fizinius sutrikimus. Svarbu toliau plėtoti šią sritį, rengti kvalifikuotus specialistus ir užtikrinti gyvūnų gerovę terapijos metu.
tags: #gyvunu #terapija #tai #psichoterapijos #poveikis #zmonems