Kaip Elgtis Patyrus Psichologinį Smurtą: Pagalba Ir Prevencija

Psichologinis smurtas yra opi problema, daranti didelę žalą asmens psichikai ir gerovei. Svarbu žinoti, kaip atpažinti psichologinį smurtą, kaip elgtis susidūrus su juo ir kur kreiptis pagalbos. Šis straipsnis skirtas padėti jums suprasti psichologinį smurtą, jo formas, pasekmes ir galimus veiksmus, siekiant apginti save ir savo teises.

Psichologinis Smurtas: Kas Tai?

Psichologinis smurtas - tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių. Šiuo smurtu siekiama paveikti asmenį, kad šis pasiduotų smurtautojo įtakai, manipuliacijoms, paklustų ir atliktų tam tikrus veiksmus ar susilaikytų nuo jų įvykdymo. Smurtas gali pasireikšti įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais bei „juokeliais“, psichologiniu spaudimu, izoliacija nuo žmonių, ignoravimu, nepagrįstais kaltinimais ir kt.

Svarbu atkreipti dėmesį į baimę dėl ateities, atsirandančią dėl smurtautojo grasinimų. Veikos pavojingumas pasireiškia ne tik smurto metu sukeltomis intensyviomis neigiamomis emocijomis, bet ir tolimesne baime dėl to, kas vyks nepaklusus smurtautojo reikalavimams. Aptariama smurto rūšis gali būti naudojama tam tikram smurtautojo tikslui pasiekti, kuris paprastai yra susijęs su aukos kontrole. Asmens kontrolė gali pasireikšti draudimu išeiti iš namų, būti su tam tikrais žmonėmis, užsiimti mėgstamomis veiklomis. Kontrolei pasiekti dažnai pasitelkiamos manipuliacijos ir grasinimai, kurie naudojami siekiant apriboti žmogaus veiksmų ir pasirinkimo laisvę.

Psichologinio Smurto Formos

Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis:

• Žodinis smurtas: Šaukimas, spiegimas, pravardžiavimas, nemalonus tonas, įžeidžiantys juokai, kritikavimas atskirai arba prie kitų žmonių.
• Emocinis smurtas: Žeminimas, gėdinimas, šaipymasis, aukos kaltinimas dėl smurtautojo veiksmų ar savijautos, teigimas aukai, kad viena ji nieko neverta.
• Kontroliuojantis elgesys: Savininkiškumas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, kontroliavimas, nesiliaujantys skambučiai ir žinutės.
• Grasinimai: Grasinimai, priverčiant auką pajausti, kad jai nepavyks nutraukti santykių su smurtautoju, grasinimai atleisti iš darbo, pasiekimų nuvertinimas siekiant darbuotoją pažeminti ir įžeisti.
• Manipuliavimas: Psichologiniai agresoriai manipuliuoja kitų kompleksais, taikosi į pažeidžiamas vietas, taip priversdami auką mąstyti, jog kalta ji pati, kartais net sukurdami iliuziją, kad savo žeminančiais veiksmais ir nuolatine kritika jie ne kenkia, o priešingai - apsaugo bei padeda susivokti.
• Ignoravimas: Kai siekiama atriboti nuo kolektyvo.
• Šmeižtas: Kai apie darbuotoją skleidžiami tikrovės neatitinkantys faktai.
• Riksmai ir pajuoka.

Darbuotojai psichologinį smurtą įvardija ir kaip mobingą, apie kurį pastaruoju metu dažnai kalbama viešojoje erdvėje. Kadangi mobingo sąvoka nėra teisiškai įteisinta, todėl dažniau naudojama psichologinio smurto sąvoka, kuri apibrėžiama teisės aktuose. Psichologinis smurtas - tai vienkartinis arba pasikartojantis nepriimtinas elgesys. Mobingas - tai ilgalaikis, sistemingas žmogaus teroras, siekiant, kad jis išeitų iš įmonės.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Psichologinio Smurto Poveikis

Sisteminis psichologinis smurtas, ypač patirtas vaikystėje, neigiamai paveikia žmogaus psichiką. Pažeidžiamas asmenybės vystymasis, sutrikdomas normalios savivertės, pasitikėjimo savimi formavimąsis, išugdomas negatyvus požiūris į save ir pasaulį. Tai taip pat gali sukelti kompleksinį potrauminio streso sutrikimą, kuris neigiamai paveikia emocijų reguliavimą, gebėjimą megzti sveikus santykius, savęs suvokimą ir kt. Neigiamų psichikos sveikatos padarinių šalinimas yra ilgas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, kurio metu stengiamasi pakeisti suformuotus elgesio modelius.

Psichologinis smurtas darbovietėse neigiamai veikia ne tik pavienius darbuotojus, bet ir visą kolektyvą. Neigiamos emocijos darbe žmonėms sukelia įvairių psichosomatinių ir net fizinių ligų, darbuotojai greičiau „perdega“. Tai paliečia ir kitus darbuotojus, kurie taip pat ima bijoti pasipriešinti ir kovoti su esama situacija.

Kaip Elgtis Patyrus Psichologinį Smurtą?

Jei manote, kad patiriate psichologinį smurtą, svarbu imtis veiksmų, kad apsaugotumėte save:

1. Pripažinkite, kas vyksta. Pirmiausia pasitikėkite savo nuojauta. Svarbiausia yra suvokimas, kad tai, kas vyksta, yra psichologinis ar kitoks smurtas. Ir vien jau suvokimas yra pasipriešinimas smurtui.
2. Nustatykite asmenines ribas. Nuspręskite, kaip vengsite reaguoti į manipuliacijas ar būti įtraukti į ginčus. Išsakykite šias ribas piktnaudžiavimo taktiką naudojančiam asmeniui ir jų laikykitės.
3. Venkite bendrauti su smurtautojais. Neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus.
4. Nebandykite taisyti smurtautojų. Galbūt jums kils noras jiems padėti, tačiau smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos.
5. Venkite savęs kaltinimo. Atminkite, kad niekada nenusipelnėte prievartos, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte.
6. Teikite pirmenybę savo poreikiams. Skirkite laiko susitelkti į savo poreikius ir atsigavimą. Gana dažnai terapijoje atpažįstame, jog tie, kurie patiria psichologinį, emocinį smurtą, prieš tai yra turėję ir daugiau tokių situacijų bei sudėtingų santykių su kitais žmonėmis. Norint išsilaisvinti iš toksiškų santykių ir padėti sau, labai svarbu apsispręsti laikytis savo vertybių ir, nepaisant smurtaujančiojo manipuliacijų, daryti nuoseklius žingsnius dėl savęs ir savo ateities.
7. Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių. Aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius. Palikti smurtaujančius santykius dažnai būna sunkiau, jei esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto. Jei jūsų situacija būtent tokia, tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos.
8. Duokite sau laiko pasveikti. Ištrūkimas iš žalingų santykių, tai dar ne istorijos pabaiga, o tik kelio į pilnavertį gyvenimą pradžia. Svarbu skirti laiko sau, laiko užgydyti žaizdas, atstatyti prarastą savivertę.
9. Kreipkitės pagalbos į specialistą. Kreipkitės į policiją, į to miesto specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kuriuose kompetentingi teisininkai suteiks pagalbą, o, jei reikalinga, ir psichologo pagalbą.

Kur Kreiptis Pagalbos?

• Bendrasis pagalbos numeris: 112 (jei reikia skubios pagalbos). Atvykusi policija gali nutraukti smurtinius veiksmus, suteikti informacijos apie apskrityje veikiančius specializuotus pagalbos centrus bei kitas įstaigas ir organizacijas.
• Pasitikėjimo telefonas: (8 5) 272 5372 (nesant skubiam pavojui).
• Specializuoti pagalbos centrai: Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba.
• „Pagalbos moterims linija“: Nemokama emocinė pagalba visą parą.
• Darbo inspekcija (VDI): Jei psichologinis smurtas vyksta darbe, darbuotojai turėtų kreiptis į darbo inspekciją. VDI inspektoriai, atlikdami patikrinimus, tikrina, kaip darbdavys reagavo į darbuotojo skundą, kokių veiksmų ėmėsi.

Psichologinis Smurtas Darbe: Kaip Elgtis?

Psichologinį smurtą draudžia įstatymai. Psichologinio smurto sąvoka LR darbo kodekse (DK) apibrėžta visai neseniai - vos prieš metus. 2022 m. lapkritį įsigalioję įstatymo pakeitimai numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties (smurto ir priekabiavimo nukreipto prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą) draudimą.

Papildytame DK 30 straipsnyje numatoma, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Šiame DK straipsnyje smurtas ir priekabiavimas apibrėžiamas kaip bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, ar atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir neturtinė žala.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Kiekvienoje įmonėje privalu nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus. Ši tvarka būtina tam, kad kiekvienam darbuotojui būtų aišku, kur ir kokia tvarka reikia kreiptis patyrus smurto ar priekabiavimo apraiškas arba pastebėjus nepriimtino elgesio atvejus savo bendradarbių atžvilgiu.

Jei darbdavys į skundą nereaguoja arba pats taiko psichologinį smurtą, darbuotojai turėtų kreiptis į darbo inspekciją. Gavę darbuotojo skundą dėl psichologinio smurto darbe, VDI inspektoriai siekia išsiaiškinti visas aplinkybes, todėl labai svarbu tinkamai surinkti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima pripažinti psichologinio smurto buvimą. Tokiais įrodymais gali būti SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, liudininkų parodymai, galintys patvirtinti nederamą kito darbuotojo elgesį.

Kas Nėra Laikoma Psichologiniu Smurtu Darbe?

Psichologiniu smurtu nėra laikoma konstruktyvi darbdavio kritika, pagarbus pastabų išsakymas, nes tai yra darbo proceso dalis ir šiais veiksmais siekiama darbo kokybės. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl darbdavio išsakyta pozicija ar nurodytos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, nėra laikomi psichologiniu smurtu, jeigu jie išdėstomi korektiškai, neįžeidžiančiai, nežeminančiai ir etiškai.

Darbdavys yra atsakingas už darbo organizavimo tvarką, todėl jis gali reikalauti, kad darbuotojas tinkamai, laiku ir kokybiškai atliktų pavestas užduotis. Jis taip pat turi teisę reikalauti darbuotojo pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą, neatliktų ar nevykdomų pareigų, taip pat vykdyti tarnybinį patikrinimą. Darbdavio reiklumas darbuotojui savaime nėra laikytinas psichologiniu smurtu, tačiau nepagrįstai padidintas reiklumas tik vieno darbuotojo atžvilgiu galėtų būti traktuojamas kaip psichologinis smurtas.

Jei darbdavys mano, kad darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą, jis gali inicijuoti tarnybinį patikrinimą ir įspėti apie galimą atleidimą iš darbo pasikartojus pažeidimui. Darbo kodeksas numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro šiurkštų pažeidimą ar antrą tokį patį pažeidimą per pastaruosius metus. Darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją apie tai iš anksto įspėjęs, taip pat keisti darbo sąlygas. Pastaruoju atveju reikalingas darbuotojo sutikimas. Tokie atvejai nelaikomi psichologiniu smurtu, jei prieš darbuotoją nenaudojami priešiški, neetiški, agresyvūs, įžeidžiantys, orumą žeminantys veiksmai.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Psichologinio Smurto Prevencija

Svarbu vis daugiau dėmesio ir resursų skirti švietimui bei visuomenės informavimui - edukuoti apie lyčių lygybę, nesmurtinę komunikaciją, psichologinio smurto pavojingumą, žalą, atpažinimą ir kaip elgtis patyrus smurtą. Psichologinio smurto suvokimui būtinas praktinis žinių pritaikymas gyvenimiškose situacijose, kuomet asmuo gali pastebėti smurto atvejus ir atitinkamai reaguoti.

Viena efektyviausių smurto darbe valdymo priemonių - problemos paviešinimas darbo kolektyve. Jei darbuotojams kyla klausimų dėl darbe patiriamos neigiamos aplinkos ir galimo smurto, patariama kreiptis į VDI inspektorius, kurie visada pakonsultuos ir suteiks pagalbą.

tags: #kaip #elggtis #patyrus #psichologini #smurta