Nenuostabu, kad depresija sergančiam žmogui sunku išgyventi ligos paūmėjimus, tačiau lygiai taip pat kenčia ir šalia esantys žmonės: tie, kurie juo rūpinasi ir myli. Depresija dažnai ardo sergančiojo saitus su „išoriniu“ pasauliu ir žmonėmis, kurie jį supa. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip suteikti palaikymą artimam žmogui, sergančiam depresija, nesvarbu, ar tai būtų draugas, šeimos narys, ar partneris. Svarbiausia atsiminti, kad depresija yra liga, o supratimas ir kantrybė gali padaryti didelę įtaką tarpusavio santykiams, ryšio kūrimui ar jo nenutrūkimui.
Suprantant Depresijos Esmę
Norint padėti artimam žmogui, kuris išgyvena depresiją, svarbu suprasti, kas šią būklę sukelia. Depresija dažnai kyla dėl įvairių veiksnių derinio - tai nėra vien tik laikinas liūdesys ar prasta nuotaika, kurią galima lengvai „išsklaidyti“. Depresija gali būti ilgalaikio streso, hormoninio disbalanso, genetinio polinkio, vaikystės traumų ar nesugebėjimo įveikti sunkių gyvenimo patirčių rezultatas.
Fiziologiniu lygmeniu depresiją gali lemti pokyčiai smegenyse. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms depresija gali būti susijusi su serotonino, dopamino ar noradrenalino - medžiagų, atsakingų už nuotaiką, energiją ir motyvaciją - disbalansu. Kai šie neurotransmiteriai veikia netinkamai, žmogus gali patirti ilgalaikį liūdesį, nuovargį, energijos stygių ir nesugebėjimą džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė malonumą.
Depresija taip pat gali būti giliai susijusi su praeities patirtimis. Pavyzdžiui, vaikystės traumos, kaip emocinis apleidimas ar psichologinė prievarta, gali palikti ilgalaikių randų, kurie vėliau sukelia depresijos simptomus. Taip pat yra genetinių veiksnių - kai kurie žmonės tiesiog turi polinkį į depresiją dėl savo genetinio paveldėjimo.
Depresija nėra žmogaus silpnumo ar vien tik „neteisingo mąstymo“ ženklas. Tai - sudėtinga liga, kuri reikalauja supratimo, empatijos ir kantrybės. Žinodami, kad depresija kyla dėl kompleksinių veiksnių derinio, galime geriau suvokti, kaip svarbu neskubinti žmogaus ir nesitikėti greitų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kaip Padėti Artimam Žmogui Su Depresija: Praktiniai Patarimai
Įnirtingai ieškodami būdų, kaip padėti savo mylimam žmogui, pastebite, kad galbūt jis netgi nenori jūsų pagalbos. Norite „sutvarkyti“ iškilusią problemą, tačiau išgydyti kitą žmogų nėra jūsų užduotis ir nėra jūsų kompetencija. Tad ką daryti? Nors ir negalite gydyti artimojo, tačiau taip pat neturėtumėte nuvertinti to, kad galite prisidėti prie jo gerovės ir pasveikimo savo veiksmais ir žodžiais.
Emocinis Palaikymas: Būkite Kantrūs ir Supratingi
Kai artimas žmogus, ar tai būtų jis, ar ji, išgyvena depresiją, vienas iš svarbiausių dalykų, kurį gali suteikti - tai kantrybė. Depresija dažnai būna lėta ir sudėtinga kelionė, kurioje nėra greitų sprendimų ar „stebuklingų vaistų“. Kartais jis / ji gali atrodyti lyg „užstrigęs (-usi)“ vietoje - nesijaučia geriau, nenori nieko veikti ar kalbėti apie savo jausmus. Svarbu suvokti, kad tai yra natūrali gijimo proceso dalis, ir spaudimas „jaustis geriau“ ar „ką nors daryti“ gali sukelti priešingą efektą.
Būti kantriam ir supratingam nereiškia, kad turi stengtis „išgelbėti“ ar „pataisyti“ savo artimąjį. Kartais geriausias būdas padėti yra tiesiog būti šalia, parodyti, kad Tu jo ar jos nevertinsi ir nieko nesitikėsi mainais. Leisk jam / jai suprasti, kad turi teisę jaustis taip, kaip jaučiasi, ir kad Tau rūpi nepaisant visų jo ar jos išgyvenimų. Tai suteikia sergančiam depresija saugios erdvės jausmą, kurioje galima būti savimi ir pasijusti suprastu (-a).
Praktiniai patarimai, kaip rodyti emocinį palaikymą:
- Priimk depresiją kaip rimtą išgyvenimą: Suprask, kad depresija yra reali ir dažnai stipriai varginanti liga. Venk sakyti frazes, tokias kaip „visi kartais liūdime“ ar „tiesiog atsikratyk šio jausmo“. Vietoje to, sakyk: „Žinau, kad Tau tikrai sunku, ir noriu būti šalia, kad ir ką jaustum.“
- Leisk žmogui pasirinkti, kada jis nori kalbėtis: Kai kurie žmonės depresijos metu gali jaustis geriau išsikalbėdami, bet kiti gali norėti išlaikyti distanciją. Pasiūlyk: „Jei kada norėsi pakalbėti, aš visada pasiruošęs (-usi) išklausyti be vertinimo.“ Jei žmogus nesijaučia pasiruošęs kalbėti, būk kantrus (-i) ir parodyk, kad esi prieinamas (-a), kai jam ar jai prireiks.
- Būk kantrus (-i) su lėtais pokyčiais: Depresijos gijimo procesas gali būti labai lėtas ir kartais net beveik nepastebimas. Jei matai, kad artimasis pradeda rodyti nors menkiausius žingsnius link pagerėjimo, pagirk jį ar ją už šias pastangas. Pavyzdžiui, jei jis ar ji pagaliau susitvarkė savo kambarį ar išėjo pasivaikščioti, pasakyk: „Žaviuosi, kad nepaisant sunkumų, Tu vis tiek randi jėgų pasirūpinti savimi.“
- Padėk lengvuose kasdieniuose darbuose: Depresijos metu žmogus gali jaustis bejėgis net dėl paprastų kasdienių užduočių, tokių kaip maisto gaminimas ar kambario tvarkymas. Pasiūlyk savo pagalbą: „Norėčiau padėti Tau pasigaminti vakarienę, jei norėtum, galėtume tai padaryti kartu.“ Taip jis ar ji nesijaus vienas (-a) atliekant šias užduotis, o bendravimas suteiks daugiau saugumo.
- Atverk galimybes, bet nespausk atlikti veiklas: Kartais veiklos ir pomėgiai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, depresijos metu atrodo beprasmiai. Pasiūlyk veiklą kaip galimybę, bet nespausk. Sakyk: „Gal norėtum kartu nueiti pasivaikščioti, jei norėtum pabūti gamtoje. Tačiau jei šiuo metu nenori, viskas gerai.“ Svarbu, kad žmogus nejaustų, jog turi „pataisyti“ savo savijautą greitai.
- Skatink kūrybiškus išraiškos būdus: Depresija gali būti gilių jausmų ir minčių laikotarpis, todėl skatinimas išreikšti save kūrybiškai gali padėti žmogui susidoroti su išgyvenimais. Pasiūlyk piešti, rašyti dienoraštį arba net klausytis mėgstamos muzikos. Sakyk: „Jei norėtum, galėtum pabandyti išreikšti savo mintis ar jausmus piešimu ar rašymu. Kartais tai padeda atsipalaiduoti.“
- Skatink poilsį ir tinkamą miegą: Depresija dažnai trikdo miegą, todėl svarbu padėti artimam žmogui palaikyti sveiką miego rutiną, kad ir kaip sunku būtų. Galėtum pasiūlyti vakare atlikti atsipalaidavimo pratimus, išjungti ekranus prieš miegą arba eiti miegoti tuo pačiu laiku. Sakyk: „Miegas tikrai svarbus, ir jei nori, galėčiau padėti Tau rasti būdų, kaip lengviau užmigti.“
Bendravimas ir Išklausymas Be Vertinimo
Kai artimas žmogus, kurį Tu myli, išgyvena depresiją, jam dažnai reikia erdvės ir žmogaus, kuris tiesiog būtų šalia ir išklausytų. Depresija sergantys žmonės dažnai bijo būti nesuprasti ar įvertinti negatyviai, todėl labai svarbu, kad jie jaustųsi laisvai galintys kalbėti apie savo jausmus, nebijodami būti teisiami.
Bendravimas be vertinimo reikalauja kantrybės ir jautrumo. Svarbu neskubėti duoti patarimų ar nevertinti to, ką jis ar ji jaučia. Net jei norisi pasakyti ką nors, kas, Tavo manymu, padėtų, kartais geriausia yra tiesiog klausytis ir būti atviram (-ai) jo ar jos jausmams.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Praktiniai patarimai ir pavyzdžiai, kaip bendrauti be vertinimo:
- Venk nuvertinančių frazių: Venk sakyti frazių, tokių kaip „tiesiog pabandyk apie tai negalvoti“. Tokie pasakymai gali priversti žmogų jaustis nesuprastu ir gali sumažinti norą atsiverti. Geriau sakyk: „Suprantu, kad dabar Tau sunku. Galiu Tave išklausyti, jei norėtum pasidalinti.“
- Naudok atvirus klausimus: Atviri klausimai padeda žmogui lengviau išreikšti savo jausmus, nes leidžia jam pačiam apsispręsti, kaip daug nori pasakyti. Pabandyk tokius klausimus kaip: „Kaip šiuo metu jautiesi?“ arba „Kas Tave labiausiai slegia šiomis dienomis?“
- Pabrėžk, kad jo/jos jausmai yra svarbūs: Parodyk, kad supranti, jog jo ar jos jausmai yra tikri ir vertingi. Pavyzdžiui, jei jis arba ji dalinasi, kad jaučiasi labai pavargęs (-usi) ar prislėgtas (-a), sakyk: „Girdžiu, kaip Tau tai sunku. Tavo jausmai tikrai yra svarbūs, ir aš esu čia, kad Tave palaikyčiau.“
- Patikink, kad viskas, ką jis arba ji jaučia, yra normalu: Dažnai depresija išgyvenantys žmonės bijo, kad jų jausmai yra „nenormalūs“. Parodyk, kad Tu priimi jo ar jos emocijas kaip natūralią reakciją į sudėtingą būklę. Sakyk: „Tavo jausmai visiškai suprantami. Net jei jie labai sunkūs, tai yra dalis to, ką Tu išgyveni dabar.“
- Klausykis aktyviai, parodydamas (-a) dėmesį: Aktyvus klausymasis padeda žmogui jaustis suprastam ir išgirstam. Kai kalbi su artimu žmogumi, palaikyk akių kontaktą, parodyk susidomėjimą galvos linktelėjimu ir atsakyk raminančiais žodžiais, pvz.: „Suprantu“ arba „Aš čia, jei nori toliau kalbėtis.“
- Rodyk susidomėjimą per mažas detales: Parodyk žmogui, kad Tavo dėmesys sutelktas į jo pasakojimą, pastebėdamas mažas detales. Jei jis arba ji dalinasi jausmais, galėtum pasiteirauti apie tai plačiau. Pavyzdžiui: „Tu minėjai, kad jautiesi bejėgis (-ė) - ar galėtum daugiau papasakoti, kaip tas jausmas atrodo Tavo kasdienybėje?“
- Naudok empatiją patvirtinančias frazes: Kartais depresiją išgyvenantis žmogus jaučiasi nesuprastas. Todėl įterpk empatijos patvirtinančias frazes, tokias kaip: „Aš matau, kaip Tau tai yra svarbu, ir labai vertinu, kad pasidalinai šiuo jausmu.“
- Suteik erdvę išreikšti bet kokius jausmus: Depresijos metu gali pasireikšti įvairūs jausmai: nuo liūdesio iki pykčio, nusivylimo ar net kaltės. Leisk jam ar jai išreikšti visus šiuos jausmus, net jei jie atrodo skausmingi ar nesuprantami. Sakyk: „Neabejoju, kad šie jausmai gali būti labai sunkūs. Tu turi teisę juos jausti ir pasidalinti, jei to norėtum.“
- Padrąsink jį/ją būti nuoširdžiu (-ia) apie tai, ko jam/jai reikia: Niekas kitas geriau nežino, ko reikia žmogui depresijos metu, kaip jis arba ji pats. Skatink artimą žmogų nuoširdžiai pasakyti, ar jam/jai reikia erdvės, ar norėtų daugiau bendravimo, ir kokios pagalbos norėtų. Galėtum sakyti: „Aš norėčiau būti šalia taip, kaip Tau būtų geriausia. Jei žinai, kas Tave palengvintų, būtinai pasakyk.“
- Leisk žmogui išsikalbėti savo tempu: Kai kurie žmonės depresijos metu yra linkę kalbėti lėtai arba gali prireikti laiko prieš pradedant dalintis. Kantriai leisk jam ar jai pačiam išsakyti savo mintis. Galėtum sakyti: „Niekur neskubame, turime laiko - aš esu šalia ir klausausi.“
- Padėk suvokti, kad yra erdvė jaustis saugiai ir kalbėti atvirai: Dažnai žmogui gali būti sunku patikėti, kad gali jaustis saugus. Patikink, kad jam ar jai nereikia bijoti pasisakyti ar pripažinti savo silpnumų. Galėtum sakyti: „Tu gali dalintis viskuo, kas Tave slegia. Aš čia tam, kad išklausyčiau ir suprasčiau, be jokių vertinimų.“
- Palaikyk emocinį ryšį per fizinį kontaktą (jei jis pageidaujamas): Kai kurie žmonės sunkiais momentais jaučiasi geriau tiesiog turėdami fizinį artumą. Jei jaučiate, kad žmogui tai priimtina, gali padėti paprastas peties paglostymas arba laikymas už rankos. Pasitikrink: „Ar būtų gerai, jei laikyčiau Tave už rankos?“
Šie bendravimo būdai padės Tau būti geresniu klausytoju ir suteikti artimajam erdvę, kurios jis ar ji gali labai reikėti. Atvirumas ir nevertinantis požiūris sukuria saugią aplinką, kurioje žmogus gali atsiverti ir jaustis labiau palaikomas savo išgyvenimų metu.
Padrąsinkite Kreiptis Į Psichologą Ar Psichoterapeutą
Depresija yra sudėtinga būklė, kuri dažnai reikalauja profesionalios pagalbos. Nors artimo žmogaus palaikymas yra itin svarbus, tik specialistas gali suteikti gilesnį emocinį gydymą ar skirti reikalingą terapiją. Visgi kai kuriems žmonėms yra sunku žengti pirmą žingsnį ir pripažinti, kad jiems reikia pagalbos. Būtent čia gali pasitarnauti Tavo supratingumas ir švelnus padrąsinimas.
Štai keletas būdų, kaip gali subtiliai pasiūlyti pagalbą be spaudimo:
- Kalbėk apie pagalbą kaip apie normalų žingsnį: Padrąsindamas (-a) artimą žmogų kreiptis į psichologą, padėk jam suprasti, kad pagalbos prašymas yra visiškai normalus žingsnis. Galėtum sakyti: „Labai daug žmonių eina pas psichologus, kad susitvarkytų su jausmais, ir tai yra labai svarbus savęs rūpinimosi būdas.“
- Pasidalink savo ar kitų patirtimi: Kartais depresiją išgyvenantys žmonės bijo stigmos, susijusios su pagalbos prašymu. Galėtum pasidalinti savo ar kitų žmonių istorijomis (be vardų ar detalių), kurios parodys, kad kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą yra normalu ir efektyvu. Sakyk: „Pažįstu žmonių, kurie kreipėsi į psichologą ir jiems tai labai padėjo. Jie jautėsi labiau suprasti ir rado būdų, kaip lengviau susitvarkyti su savo jausmais.“
- Pasiūlyk pagalbą surandant psichologą: Jei matai, kad artimajam sunku imtis praktinių žingsnių, pasiūlyk padėti jam ar jai surasti tinkamą specialistą. Galėtum sakyti: „Aš galiu padėti Tau rasti psichologą arba pasitikslinti, kokios yra galimybės. Man būtų malonu kartu tai išsiaiškinti.“
- Pasiūlyk galimybę kreiptis į pagalbą internetu: Kai kurie žmonės dėl įvairių priežasčių gali nenorėti eiti į fizinį susitikimą, todėl verta pasiūlyti galimybę pradėti nuo nuotolinių konsultacijų. Sakyk: „Yra puikių specialistų, kurie konsultuoja internetu, jei taip Tau būtų lengviau pradėti.“
- Sukurk saugią erdvę, kurioje žmogus gali atvirai kalbėti apie savo baimes: Kartais depresija sergantis žmogus gali jaustis nesaugiai galvodamas apie specialistą, bijodamas, kad bus vertinamas ar nesuprastas. Sukurk erdvę, kurioje jis ar ji gali atvirai pasikalbėti apie tai, kas kelia nerimą. Galėtum sakyti: „Jei dėl ko nors nerimauji kreipdamasis į psichologą, mielai Tave išklausysiu. Visada geriau aptarti, kas Tau kelia nerimą.“
- Primink, kad tai yra savęs rūpinimosi aktas: Padėk jam ar jai suprasti, kad kreipimasis pagalbos - tai rūpinimasis savo gerove, o ne silpnumo ženklas. Galėtum sakyti: „Visi mes kartais turime pasirūpinti savimi, ir kreiptis pagalbos yra didelis rūpinimosi savimi žingsnis.“
- Nespausk - leisk pačiam priimti sprendimą: Svarbu, kad žmogus pats nuspręstų, kada jis pasirengęs žengti šį žingsnį. Nesiūlyk pagalbos per dažnai ir neskubink, nes tai gali sukelti pasipriešinimą. Jei jis ar ji kol kas nėra pasirengęs (-usi), parodyk, kad tai yra visiškai priimtina: „Kai ir jei nuspręsi, kad norėtum pagalbos, aš būsiu čia ir palaikysiu Tavo sprendimą.“
Rūpinkitės Savo Emocine Sveikata
Kai padedi artimam žmogui, kuris išgyvena depresiją, natūralu jausti didelę atsakomybę, rūpestį ir norą jam padėti. Tačiau labai svarbu prisiminti, kad ir Tavo emocinė sveikata yra tokia pat svarbi. Nuolat rūpindamasis (-i) kitais, gali lengvai pats (-i) emociškai išsekti, prarasti energiją ar net pajusti savotišką kaltę, jei žmogui, kuriam padedi, negerėja taip greitai, kaip tikėjaisi. Rūpinimasis savimi leis Tau būti išlikti geru palaikytoju ir suteikti artimam tikrą, ilgalaikį palaikymą.
Patarimai, kaip rūpintis savimi, kai padedi artimam žmogui su depresija:
- Leisk sau išgyventi savo jausmus: Padėti žmogui, kuris išgyvena depresiją, gali būti labai emociškai sunku. Leisk sau jausti visus jausmus - ar tai būtų nerimas, baimė, bejėgiškumas ar net pyktis. Tu turi teisę į savo jausmus, ir pripažindamas (-a) juos, galėsi lengviau susitvarkyti. Sakyk sau: „Tai, kad man sunku, nereiškia, kad esu silpnas (-a) ar blogas (-a) artimas.“
- Pasidalink savo jausmais su kitais: Kai rūpiniesi artimu žmogumi, gali būti naudinga turėti žmogų, su kuriuo gali pasikalbėti ir pats (-i). Tai gali būti draugas, šeimos narys ar net psichologas. Nereikia jaustis kaltam (-ai), jei nori kalbėtis apie tai, kas Tau kelia nerimą.
Ko Nereikėtų Sakyti Sergančiam Depresija
Svarbu ne tik ką sakyti, bet ir ko vengti. Štai frazės, kurios gali būti žalingos:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- „Na, liaukis.“
- „Tau viskas bus gerai.“
- „Aš žinau, kaip tu jautiesi.“
- „Tu stiprus.“
- „Tai tik tavo galvoje.“
- „Gyvenimas tęsiasi.“
- „Kiti turi didesnių problemų.“
- „Pasistenk būti laimingesnis.“
- „Neturėtum taip jaustis.“
Vietoj to, pasistenkite būti užjaučiantys, supratingi ir palaikantys.
Gyvenimas Su Sergančiu Depresija: Partnerio Perspektyva
Būti šalia žmogaus, kuris serga depresija, yra labai sunku. Tenka susitaikyti ir priimti ne tik partnerio negatyvius jausmus, tačiau tuo pačiu ir išsklaidyti savo liūdesį, nusivylimą. Pirmiausia svarbu suvokti, kad depresija nėra tiesiog bloga žmogaus nuotaika ar tingėjimas. Tai sunki liga.
Susitaikykite su tuo, kad žmogus, sergantis depresija, išgyvena įvairius prieštaringus jausmus. Jie gali svyruoti nuo savęs iki jūsų kaltinimo arba nuo liūdesio iki pykčio. Pasiruoškite tam, kad partneris gali pykti be jokios priežasties ir tai nukreipti į jus. Kad ir kaip kartais būtų sunku, gal net nemalonu ar nejauku, tačiau jei depresija sergantis asmuo ryžtasi dalytis savo jausmais (kad ir kokie jie būtų) su jumis, nenusisukite, išklausykite. Tai geras ženklas, kuris rodo, kad jis laiko jus artimiausiu žmogumi ir dargi pasitiki tiek, kad išpasakoja aštriausius savo išgyvenimus. Taip pat mėginkite vengti konfliktų. Tiesiog nesivelkite į juos, nes tai neatneš nieko gero, nepadės rasti reikalingų sprendimų.
Nepamirškite, kad jūs neprivalote aukoti savo svajonių dėl artimo žmogaus ligos. Taip, tai dažnai gali būti sudėtinga. Todėl pamąstykite apie tai, kaip galėtumėte išsklaidyti savo nerimą. Galbūt padėtų sportas, aktyvus laisvalaikis, fotografijos kursai ar pan. Žinoma, rekomenduojama apsvarstyti ir lankymosi pas psichologą ar psichoterapeutą galimybę.
Kai Reikia Veikti Nedelsiant: Savižudybės Rizika
Esant stipriems depresijos epizodams, savižudybės rizika išties egzistuoja. Jei pastebite, kad artimasis išsako mintis apie savižudybę ar savęs žalojimą, būtina imtis veiksmų:
- Skatinkite nedelsiant kreiptis į specialistą.
- Susisiekite su pagalbos tarnyba.
- Susisiekite su sergančiojo artimais žmonėmis kuriais pasitikite, ir papasakokite apie situaciją.