Įvadas
Žmogaus elgesys yra sudėtingas ir daugiaplanis, o motyvacija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių jo kryptį ir intensyvumą. Nuolat kintančioje visuomenėje, kurioje mokymasis visą gyvenimą tampa būtinybe, o organizacijos siekia maksimalaus darbuotojų produktyvumo, motyvacijos teorijų supratimas ir taikymas įgauna ypatingą svarbą. Šiame straipsnyje panagrinėsime motyvacijos teorijų galimybes ir ribotumus, aptarsime jų praktinį pritaikymą įvairiose srityse, nuo švietimo iki verslo, ir įvertinsime, kaip šios teorijos padeda suprasti ir skatinti žmogaus veiksmus.
Motyvacijos Samprata ir Svarba
Žmogaus sąmoninga veikla yra motyvuota. Šioje veikloje reikšmingi motyvai, motyvacija ir motyvavimas. Motyvai (lot. movere - judinti) - tai veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu: individo aktyvumą skatinantys ir jo veiklos kryptį lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai; materialūs arba idealūs individo tikslai; individo veiksmų ir poelgių pasirinkimo priežastis, kurią pats individas suvokia. Motyvas - veiksmo ir jo krypties priežastis. Šiuo metu visuotinai pripažįstama, kad motyvas - elgsenos (veiklos ir elgesio) priežastis. Jis skatina žmogų per veiklą siekti tikslo.
Motyvacija - tai vidinis procesas, skatinantis žmogų veikti tam tikra kryptimi. Tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas, vyklstantis žmogaus psichikoje, visa tai, kas perkelia žmogų iš nuobodulio į susidomėjimą, sukelia energiją ir padeda ją nukreipti viena linkme. Pedagoginėje psichologijoje motyvai apibrėžiami kaip numatomi (hipotetiniai) procesai, kurie suteikia žmogui energijos, noro veikti, kreipia jo veiksmus, elgesį viena ar kita linkme. Motyvacija - tai asmens vidinis procesas, todėl negali būti stebinys. Nepaisant to, tai vienas iš svarbesnių mokinio elgesį lemiančių veiksnių.
Mokymosi motyvacija priklauso nuo požiūrio į mokymąsi. Motyvai keičiasi ir priklausomai nuo mokyklinio amžiaus. Pradinėse klasėse dominuoja socialiniai motyvai, susiję su naujo - mokinio - statuso įgyjimu. Stiprūs pažintiniai interesai. Ankstyvoje paauglystėje prasideda domėjimasis mokyklinėmis pareigomis, krenta mokytojo autoritetas, vyresnėje paauglystėje dominuoja įsitvirtinimo kolektyve poreikis, formuojasi bendravimo poreikiai. Vyresnių moksleivių mokymąsi labiausiai veikia poreikiai, susiję su praktiniais gyvenimo tikslais, profesijos pasirinkimu. Požiūris į mokymąsi apskritai nulemia mokymosi rezultatyvumą ir sėkmę. Tačiau neigiamas požiūris į mokymąsi, nenoras mokytis gali pasireikšti įvairiai: vienas mokinys, nors ir nenori mokytis, bet mokosi ir stropiai lanko mokyklą, kovodamas su savo nenoru; kitas, tik pajutęs, kad nenori mokytis, išsyk ima praleidinėti pamokas, neatlikinėti namų darbų, neapsiimti mokytojo užduočių. Nesėkmės mokymesi ir mokymosi motyvacija abipusiai įtakojantis vienas kitą veiksniai. Kuo silpnesnė motyvacija, tuo sunkiau sekasi mokytis; kuo sunkiau sekasi mokymasis, tuo silpnesnė motyvacija. Taigi, mokymosi motyvacija - sudėtingas reiškinys. Norint valdyti ir skatinti mokymosi motyvaciją būtinos gilios teorinės žinios.
Pagrindinės Motyvacijos Teorijos
Pastaruoju metu pripažįstama, jog neįmanoma sukurti universalios motyvacijos teorijos, kuri galėtų paaiškinti tiek gyvūnų, tiek žmonių elgseną, todėl šiuolaikiniame moksle egzistuoja įvairios teorijos, aiškinančios motyvacijos problemas. Mokslininkų darbuose galima išskirti daug motyvacijos teorijų, tačiau pagal žmogaus elgsenos priežasčių aiškinimą visas jas sąlyginai galima suskirstyti į kelias grupes.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos
Poreikių Teorijos
Poreikių motyvacijos teorijos grindžiamos poreikių hierarchija, teigiančia, kad žmogaus elgesį motyvuoja nepatenkinti poreikiai. Žmogus ima veikti, nes jo organizme atsiranda poreikis, t.y. įtampa, kylanti dėl kokios nors pusiausvyros netekimo. Minėti poreikiai atsiranda palaipsniui: kai patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda saugumo poreikiai, patenkinus šiuos poreikius atsiranda socialiniai ir t.t. Todėl Maslow sudarė poreikių hierarchiją. Aukštesnieji poreikiai pradeda reikštis tik patenkinus žemesniuosius. Maslow teorija paaiškina daugelį mokyklinių nesėkmių nepatenkintais vaikų poreikiais ir nubrėžia aiškias gaires, skatinant moksleivių mokymosi motyvaciją - mokykloje ugdytiniai turi jaustis saugūs, mylimi ir vertinami. Tik tuomet mokymosi veikloje jie gali išreikšti save kaip visavertės asmenybės.
Šios teorijos teigia, kad žmogaus elgsenoje itin pabrėžiama reakcija į tam tikrą spaudimą. Šis spaudimas gali būti tiek išorinis (paskatinimai, bausmės ir kt.), tiek vidinis - žmogaus poreikiai.
Proceso Teorijos
Proceso motyvacijos teorijos analizuoja tai, kaip žmonės suvokia, vertina ir reaguoja į aplinkos veiksnius. Jos pabrėžia pažintinius procesus, tokius kaip lūkesčiai, tikslai ir teisingumo suvokimas.
Šios teorijos pripažįsta, jog žmogaus elgseną lemia ne tik išorinis ar vidinis spaudimas. Jos pabrėžia, kad žmogus jau prieš veikdamas turi tam tikras dispozicijas, kurios nukreipia jo veiklą ir netgi lemia tai, ko jis norėtų ir kodėl būtent to norėtų. Šiai grupei priklauso tikslų teorija (atstovas M.Ford).
Vidinės Motyvacijos Teorijos
Vidinės motyvacijos teorijos akcentuoja vidinius žmogaus motyvacijos veiksnius, tokius kaip autonomija, kompetencija ir ryšys su kitais. Apsisprendimo teorijoje (E.Deci, R.Ryan) akcentuojama vidinė motyvacija, paremta tinkamu socialinės aplinkos organizavimu, kurioje žmogus jaučiasi kompetentingas, autonomiškas ir palaiko gerus santykius su kitais. Remindamasi G.Butkienės, A.Kepalaitės (1996,p. 228), L.Rupšienės (2000,p. 45) ir kt. literatūroje pateiktomis mintimis, įžvelgiau bihevioristinio operantinio determinavimo teorijos praktinio pritaikymo vietą šiuolaikinėje pedagogikoje. Ši teorija daug reikšmės teikia paskatinimui: kiekvieno poelgio dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo išorinio (teigiamo ar neigiamo pastiprinimo) paskatinimo, kurio pasekmė yra išmokimas. Įprastitnis mokymo metodas pagal šią teoriją atrodo taip: apibrėžiamas pageidaujamas mokinio elgesys; elgesys įtvirtinamas; paskatinama už teigiamą elgesį; baudžiamą už neigiamą. Ši teorija neakcentuoja pažintinio individualaus mokymosi aspekto, neskatinamas jo kritinis mąstymas, saviraiška. Drįstu teigti, jog daugelis mūsų mokytojų, savo darbe vadovaujasi būtent šia teoriją ir todėl galutiniame reltate gauna mokinį patiriantį nesėkmę, nenorintį mokytis ir nelankantį mokyklos.
Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie LAMABPO metodiką
Šios teorijos elgseną aiškinančios vidinėmis dispozicijomis. Apsisprendimo teorijoje (E.Deci, R.Ryan) akcentuojama vidinė motyvacija, paremta tinkamu socialinės aplinkos organizavimu, kurioje žmogus jaučiasi kompetentingas, autonomiškas ir palaiko gerus santykius su kitais.
Tikslo Nustatymo Teorija
Tikslo teorija yra tarsi priešprieša pirmosios grupės teorijoms, tačiau ji nėra vien tik vidinės motyvacijos teorija. Šia teorija teigiama, kad individo elgesį determinuoja išankstinis apsisprendimas vienaip ar kitaip veikti tam tikroje situacijoje. Šios teorijos šalininkų manymu, individo elgesį lemia įvairių tikslų siekimas: emocinių, pažintinių, subjektyvių, organizacinių, save įtvirtinančių socialinių santykių, integruotų socialinių santykių ir darbo. Mokymosi veikloje moksleivius motyvuoja trijų tipų tikslai: į darbą, užduotį įtraukiantys tikslai, įvykdymo tikslai ir darbo vengimo tikslai. Efektyviausi motyvacine prasme yra į užduotį įtraukiantys mokymo tikslai. Būtent pastarieji labiausiai skatina moksleivio mokymosi pastangas. Todėl pedagogams turėtų labiausia rūpėti tai, kad moksleiviai išsikeltų sau būtent šiuos tikslus. To siekiant, efektyviausiai pasitarnauja bendradarbiavimo aplinka ir demokratinis ugdymo stilius.
Pakilumo Teorija
Pakilumo teorijoje akcentuojamas motyvacijos piko išgyvenimas, kurį žmogus jaučia, aktyviai įsitraukęs į veiklą, reikalaujančią fizinių ir psichinių pastangų, kurią jis pats vertina kaip savotišką iššūkį. Pakilumo teorija reikšminga ugdymui ir mokymui. Mokiniams mokytis labiausia kliudo ne jų pažintiniai sugebėjimai, bet tai, kaip organizuojamas mokymo procesas, kuriame įgyjama mokymo patirtis, slopinanti vidinę motyvaciją. Dėmesys išorinėms taisyklėms ir vertinimui bei apdovanojimams pažymiais, neleidžia mokiniams išgyventi pakilumo, standartizuotos mokymo programos ir pamokos, verčiančios mokinius būti pasyviais, slopina ir neleidžia įsigilinti ir džiaugtis. Remiantis šia teorija, reikėtų mokymosi procesą organizuoti taip, kad mokiniai pasinertų ir patirtų pakilumą. Tai pasiekti padėtų užduočių bei reikalavimų sunkumo ir mokinio patiriamo streso subalansavimas, siekiant, kad mokytis būtų malonu. Todėl tokia mokymosi patirtis ir veikla, kuriai būdingi aiškūs tikslai ir grįžtamojo ryšio galimybės, veikiau skatina iš vidaus, o ne išoriškai.
Motyvacijos Teorijų Taikymas Praktikoje
Motyvacijos teorijos gali būti sėkmingai taikomos įvairiose srityse, siekiant padidinti žmonių produktyvumą, pasitenkinimą ir įsitraukimą.
Švietimas
Švietimo srityje motyvacijos teorijos padeda suprasti, kas skatina mokinius mokytis, ir sukurti tokią mokymosi aplinką, kuri būtų palanki jų motyvacijai. Pavyzdžiui, Maslow poreikių hierarchija pabrėžia, kad mokiniai turi jaustis saugūs, mylimi ir vertinami, kad galėtų sėkmingai mokytis. Tikslo teorija skatina mokytojus padėti mokiniams išsikelti aiškius ir pasiekiamus tikslus, o vidinės motyvacijos teorijos - skatinti autonomiją, kompetenciją ir ryšį su kitais.
Taip pat skaitykite: Skaitykite apie motyvacijos kontrolę
Verslas
Verslo srityje motyvacijos teorijos padeda suprasti, kas motyvuoja darbuotojus, ir sukurti tokią darbo aplinką, kuri būtų palanki jų produktyvumui ir pasitenkinimui. Pavyzdžiui, Herzbergo dviejų veiksnių teorija pabrėžia, kad darbuotojai turi būti patenkinti tiek higienos veiksniais (atlyginimas, darbo sąlygos), tiek motyvuojančiais veiksniais (pasiekimai, pripažinimas). Tikslo teorija skatina vadovus padėti darbuotojams išsikelti aiškius ir pasiekiamus tikslus, o vidinės motyvacijos teorijos - skatinti autonomiją, kompetenciją ir ryšį su kitais.
Pavyzdžiui, Kretingos žvėrininkystės ūkyje, pelno siekiančioje organizacijoje, užsiimančioje brangiakailių žvėrelių auginimu ir kailių prekyba, taikoma teisingumo teorija, pagal kurią žmogus atlieka darbą mainais už užmokestį.
Pavyzdys: „Apple“ Organizacija
„Apple“ organizacijos motyvacijos teorijų galimybės ir ribotumai atspindi šiuolaikinio verslo iššūkius. „Apple“ gamina puikius produktus, tačiau ne visi jos darbuotojai mano, kad ši bendrovė yra svajonių darbdavys dėl įdėjų vagystės, aukštų reikalavimų, slaptumo, arogancijos, viršvalandžių.
Pagal Maslow poreikių teorijos hierarchiją, siekiant padidinti darbuotojų motyvaciją, darbuotojas turi pereiti prie labiau pažengusių poreikių. Tikslo nustatymo teoriją sukūrė Edwin Locke. Ši teorija pabrėžia tikslų ir veiklos rezultatų santykį. „Apple“ darbuotojai privalo atlikti visas pavestas užduotis ir pasiekti tikslą. Tikslų nustatymas ir ir valdymas padeda išsiaiškinti organizacijos veiklos lūkesčius. Jie suteikia pagrindą elgesio savireguliavimui. Tai padeda darbuotojų motyvacijai ir suteikia darbuotojams pasitenkinimą savo atliktu darbu. „Apple“ visada nustato konkretų tikslą, kurį darbuotojai turi pasiekti.
Norėdamas geriau suprasti darbuotojų požiūrį ir motyvaciją, Frederikas Herzbergas pasiūlė dviejų veiksnių teoriją, kurioje teigiama, kad darbo vietoje yra tam tikrų veiksnių, kurie sukelia pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu. Pasitenkinimas yra motyvuojantys veiksniai, o nepasitenkinimas higienos veiksniai. Dviejų veiksnių teorija taikoma ir „Apple“ kompanijoje. Darbuotojai yra giriami ir pripažinti už jų pasiekimus, taikomos premijos kaip skatinimas. Darbuotojai dirba prasmingai ir įdomiai (motyvuojantys veiksniai). „Apple“ darbo užmokestis yra konkurencingas ir pagrįstas. Be to savo darbuotojams siūlo sveikatos priežiūros planus ir užtikrina saugią, švarią ir higieniška darbo aplinką, taip pat dažnai atnaujina ir gerai prižiūri darbuotojų įrangą (higienos veiksniai).
Motyvacijos Teorijų Ribotumai
Nors motyvacijos teorijos gali būti naudingos suprantant ir skatinant žmogaus elgesį, jos turi ir tam tikrų ribotumų.
- Supaprastinimas: Motyvacijos teorijos dažnai supaprastina sudėtingą žmogaus elgesį, ignoruodamos individualius skirtumus ir kontekstinius veiksnius.
- Kultūrinis kontekstas: Daugelis motyvacijos teorijų buvo sukurtos Vakarų kultūrose ir gali būti nepritaikomos kitoms kultūroms.
- Laiko kintamumas: Žmogaus poreikiai ir motyvacija gali keistis laikui bėgant, todėl teorijos, kurios buvo aktualios anksčiau, gali būti nebeaktualios šiandien.
- Universalaus sprendimo nebuvimas: Neįmanoma sukurti universalios motyvacijos teorijos, kuri tiktų visiems žmonėms ir visoms situacijoms.