Asmenybė - tai unikalus žmogaus bruožų derinys, lemiantis jo elgesį, mąstymą ir jausmus. Ji nėra statiška - formuojasi visą gyvenimą, veikiama įvairių vidinių ir išorinių veiksnių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip susiformuoja žmogaus asmenybė, kokie veiksniai tam turi įtakos ir kaip geriau pažinti save.
Kas Yra Asmenybė?
Prieš gilinantis į asmenybės formavimosi procesą, svarbu suprasti, kas iš tikrųjų yra asmenybė. Plačiai paplitęs klaidingas supratimas apie tai, ką reiškia „asmenybė“. Psichologai, kalbėdami apie asmenybę, turi omenyje sudėtingą, dinamišką sistemą, apimančią žmogaus mąstymo, jausmų ir elgesio modelius. Asmenybė apibrėžiama kaip žmogus, kaip visuomenės individas, praktinės bei teorinės veiklos ir socialinės sąveikos subjektas, kurio formavimąsi lemia visuomenės egzistavimo istorinės sąlygos.
Jei norėtume kalbėti tikslesniais terminais, galime pasinaudoti Gordono Allporto gana įdomiu, lengvai suprantamu ir savo laiku aktualiu asmenybės apibrėžimu. Šis apibrėžimas gana lengvai suprantamas ir yra vienas iš labiausiai paplitusių.
Asmenybės Formavimosi Veiksniai
Asmenybės formavimasis yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant:
- Paveldimumas (Genetika): Genai lemia daugelį savybių, tokių kaip temperamentas, polinkis į tam tikras ligas, intelektas ir kt. Genetika vaidina svarbesnį vaidmenį asmenybės formavimuisi nei manyta iki tol.
- Aplinka: Aplinka apima daugybę veiksnių, tokių kaip šeima, mokykla, draugai, bendruomenė ir kultūra. Šeimos, mokyklos, bendruomenės ir kultūros aplinka yra svarbiausios aplinkos įtakos asmenybės formavimuisi rūšys.
- Socialinė sąveika: Asmenybė formuojasi individui socializuojantis ir jį kryptingai auklėjant - padedant priimti socialines normas ir atlikti funkcijas (socialinius vaidmenis), perimti visapusiškos veiklos būdus bei formas. Ypač svarbi individų socialinė sąveika (jos pobūdį lemia amžius, lytis, intelektas, socialinė aplinka, asmeninė patirtis bei visuomeninės idėjos, kultūra), kurios veikiamas žmogus siekia identifikuotis su socialine visuomene ir kartu iš jos išsiskirti savo individualumu. Socialinėje sąveikoje įgytos savybės (socialumas) parodo asmenybės brandą.
- Kultūra ir visuomenė: Kultūra yra svarbus veiksnys asmenybės formavimuisi, nes ji apima įvairius socialinius, etninius, religinius ir kitus elementus, kurie daro įtaką individo vertybėms, požiūriams, elgesiui ir asmenybės raidai. Kultūra padeda formuoti asmens požiūrį į gyvenimą, įvertinti aplinką ir pasirinkti tinkamiausią elgesio modelį. Kultūra taip pat padeda formuoti asmens santykius su kitais žmonėmis, nes ji apima socialinius normas ir elgesio modelius, kurie yra priimtini tam tikroje kultūroje. Visuomenė taip pat daro didelę įtaką asmenybės formavimuisi, nes ji apima socialinius ir kultūrinius elementus, kurie formuoja asmens požiūrį į pasaulį.
- Emocinė būklė ir jausmai: Emocinės būklės ir jausmų įtaka asmenybės formavimuisi yra glaudžiai susijusi su emocinės kompetencijos ugdymu. Emocinės būklės ir jausmų valdymo gebėjimai gali padėti asmeniui geriau susidoroti su stresu, sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, pagerinti tarpasmeninius santykius ir padidinti savo savigarbą.
- Elgesys ir charakteris: Elgesys yra sudėtingas asmenybės bruožas, kuris formuojasi nuo pat gimimo. Aplinkos veiksniai, tokie kaip šeima, draugai, mokykla ir kultūra, turi didelę įtaką elgesio formavimuisi. Charakteris yra ilgalaikis asmenybės bruožas, kuris formuojasi per ilgą laiką. Charakterio kūrimasis yra sudėtingas procesas, kurio metu asmuo išmoksta, kaip elgtis ir reaguoti į skirtingas situacijas.
- Ekonomikos veiksniai: Žmogaus socialinė aplinka, kurioje jis gyvena, yra tiesiogiai susijusi su ekonomine padėtimi. Darbo rinka, švietimo sistema ir sveikatos apsauga yra svarbūs ekonomikos veiksniai, kurie turi tiesioginę įtaką asmenybės formavimuisi.
- Literatūra ir skaitymas: Skaitymas gali padėti vystyti socialinius, kognityvinius ir emocinius gebėjimus, kurie yra svarbūs asmenybės formavimuisi. Literatūra taip pat gali turėti didelę įtaką asmenybės formavimuisi.
- Vaikystės patirtys: Vaikystės metu įgytos patirtys ir įgūdžiai yra esminiai žmogaus vystymuisi. Šeimos aplinka, kurioje auga vaikas, yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie formuoja jo asmenybę.
- Ugdymas ir auklėjimas: Ugdymo procesas yra susijęs su formaliojo mokymosi institucijomis, tokiais kaip mokyklos, universitetai ir kt. Ugdymo ir auklėjimo procesas yra labai svarbus vaiko asmenybės formavimuisi. Jis padeda formuoti vaiko charakterį, vertybes ir įsitikinimus.
- Valia ir kryptingumas: Valia ir kryptingumas yra svarbūs asmenybės formavimuisi. Jie padeda žmogui pasirinkti, kaip jis nori elgtis ir nukreipti savo veiksmus į tam tikrą tikslą.
- Gamtos įtaka: Gamta yra viena iš pagrindinių aplinkos, kuri daro įtaką žmogaus elgesiui ir asmenybės formavimuisi. Studijos rodo, kad laiko praleidimas gamtoje gali sumažinti stresą ir padidinti kūno ir proto sveikatą.
Asmenybės Raidos Etapai
Asmenybės formavimasis yra nuolatinis procesas, tačiau tam tikrais gyvenimo etapais jis yra intensyvesnis. Svarbiausi etapai:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Vaikystė (0-12 metų): Šiuo laikotarpiu formuojasi pagrindiniai asmenybės bruožai, vertybės ir įsitikinimai. Šeima ir artimiausia aplinka turi didžiausią įtaką. Vaikystės patirtys, ypač santykiai su tėvais, gali turėti ilgalaikį poveikį asmenybės raidai.
- Paauglystė (13-19 metų): Tai tapatybės paieškų, vertybių permąstymo ir savarankiškumo siekimo laikotarpis. Bendraamžiai ir socialinė aplinka tampa ypač svarbūs. Paauglys bando įvairius vaidmenis, ieško savo vietos visuomenėje.
- Suaugusiojo amžius (20+ metų): Asmenybė toliau vystosi, tačiau pokyčiai nėra tokie ryškūs kaip vaikystėje ir paauglystėje. Šiuo laikotarpiu didesnę įtaką daro profesinė veikla, santykiai su partneriu ir šeima, įgyta patirtis.
Asmenybės Sutrikimai ir Jų Formavimasis
Svarbu atskirti normalią asmenybės raidą nuo asmenybės sutrikimų. "Asmenybės tipas" nėra lygus "asmenybės sutrikimui" kaip ir vienas kuris tipas nėra geresnis ar blogesnis už kitą. Asmenybės sutrikimai yra ilgalaikiai, neadaptyvūs elgesio, mąstymo ir jausmų modeliai, kurie sukelia disfunkciją ir kančią.
Trumpai apžvelkime keletą asmenybės tipų ir sutrikimų:
- Vengiantis asmenybės tipas: Šio tipo žmonės nori suartėti su kitais, bet bijo būti įskaudinti ir atstumti, dėl to atsitraukia arba iš viso atsiriboja. Toks žmogus apie save galvoja kaip apie nemokantį bendrauti ar elgtis socialinėse situacijose, nekompetentingą akademinėje ar darbinėje veikloje.
- Priklausomas asmenybės tipas: Šio tipo žmonės save mato kaip silpnus, bejėgius, nekompetentingus, todėl siekia prisišlieti prie ko nors stipraus, kas suteiks jiems laimės ir padės išgyventi. Pagrindinis įsitikinimas: „Man reikia kitų žmonių (stipraus žmogaus), kad galėčiau normaliai gyventi“.
- Pasyviai agresyvus asmenybės tipas: Pagrindinė šio tipo žmonių problema - konfliktas tarp troškimo gauti autoritetų pripažinimą ir noro išlaikyti savo autonomiją. Taigi santykiuose bando būti pasyvūs ir paklusnūs, bet, pajutę grėsmę autonomijai, gali imti priešintis ir net kilti į kovą prieš autoritetus.
- Antisocialus asmenybės tipas: Žmogus pats nustato „žaidimo taisykles“. Save mato kaip vienišą (ir tuo patenkintą) vilką. Į kitus žiūri kaip į išnaudotojus arba silpnus ir nevykėlius ir dėl to vertus, kad su jais būtų nepagarbiai elgiamasi ir jų nepaisoma. Pagrindinis tokio žmogaus įsitikinimas - „Turiu būti budrus“, „Privalau būti agresyvus, kitaip tapsiu auka“.
- Narcisistinė asmenybė: Šio tipo žmonės sau atrodo esantys ypatingi, unikalūs - beveik princai ir princesės. Jie tiki, kad yra aukščiau paprastų žmonių. Nors kitus žmones gali laikyti menkesniais, narcistinė asmenybė nesielgs su jais taip, kaip antisocialaus tipo žmogus. Pagrindiniai narcistinės asmenybės įsitikinimai - „Kadangi aš esu ypatingas, esu vertas ypatingo elgesio, privilegijų ir protegavimo“.
Narcisizmo formavimasis:
Narcizai nėra tokie nuo gimimo - jų asmenybė formuojasi dėl tam tikrų vaikystės patirčių. Kiekvienam kūdikiui svarbu jaustis besąlygiškai mylimam. Pirmiausia mama tenkina visus kūdikio poreikius, tačiau, augant, šie poreikiai turi būti palaipsniui frustruojami, kad vaikas suprastų, jog pasaulis ne visada atitiks jo lūkesčius. Tai padeda formuotis sveikam savęs suvokimui.
Tačiau narcizinės asmenybės atveju besąlyginė meilė dažnai būna pakeista sąlyginėmis tėvų lūkesčių išraiškomis. Tėvai mato vaiką kaip savo atspindį ar projektą: jį giria už pasiekimus, spaudžia būti geriausiu ar siekia per jį realizuoti savo svajones. Tokios patirtys formuoja asmenybę, kuri ignoruoja savo jausmus ir poreikius, siekdama tėvų meilės ir pripažinimo.
Savęs Pažinimo Svarba
Norint harmoningai gyventi ir tobulėti, svarbu pažinti save. Savęs pažinimas apima:
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
- Savo stiprybių ir silpnybių įvertinimą: Žinoti, ką gerai darote, ir pripažinti sritis, kuriose reikia tobulėti.
- Savo vertybių ir įsitikinimų supratimą: Suvokti, kas jums svarbu, ir kodėl.
- Savo emocijų ir reakcijų stebėjimą: Analizuoti, kaip jaučiatės įvairiose situacijose, ir kodėl.
- Savo elgesio modelių atpažinimą: Pastebėti, kaip elgiatės tam tikrose situacijose, ir ar tai jums padeda siekti savo tikslų.
Savęs pažinimas leidžia geriau suprasti savo elgesio motyvus, priimti sąmoningesnius sprendimus ir kurti harmoningus santykius su savimi ir kitais.
Praktiniai Patarimai Savęs Pažinimui
- Savarankiškas mokymasis: Šiame straipsnyje pateikiau nuorodą į asmenybės testą, kurį labai rekomenduočiau atlikti, nes jis padės įvairiapusiškai geriau pažinti save.
- Meditacija ir dėmesingumo praktikos: Padeda geriau suvokti savo mintis ir jausmus.
- Dienoraščio rašymas: Leidžia analizuoti savo patirtis ir emocijas.
- Atsiliepimų iš kitų prašymas: Padeda pamatyti save iš šalies.
- Psichologo konsultacijos: Profesionalus psichologas gali padėti giliau pažinti save ir įveikti asmenybės sunkumus.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
tags: #kaip #formuojama #zmogaus #asmenyber