Įvadas

Šiandieniniame pasaulyje, kupiname iššūkių ir nuolatinio streso, vis daugiau žmonių patiria įvairius psichikos sveikatos sunkumus, tarp kurių - panikos priepuoliai. Šiame straipsnyje aptarsime panikos priepuolius, jų priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencijos strategijas, taip pat paliesime kitus psichikos sutrikimus ir suvokimo trūkumo priežastis, kurios gali turėti įtakos žmogaus gyvenimo kokybei.

Panikos Priepuoliai: Kas Tai?

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių kreipiasi dėl panikos priepuolių. Žmonės mini labai panašias, netikėtai pasireiškiančias kūno reakcijas: staiga apima silpnumas, trūksta oro, stipriai plaka širdis, tirpsta galūnės. Visas šias reakcijas lydi stiprus nerimas ir mirties baimė. Kai kurie žmonės pasakoja, kad tokio priepuolio metu apima stipri baimė išprotėti. Neatsitiktinai žodis panika savo kilme siejamas su senovės graikų dievo Pano vardu. Panas senovės graikų mitologijoje yra miškų ir ganyklų dievas, globojantis medžiotojus ir piemenis, įvarantis žmonėms didelės baimės ir siaubo.

Simptomai ir Poveikis Gyvenimo Kokybei

Panikos priepuoliai dažniausiai ištinka netikėtai, nenumatytose situacijose, todėl žmonėms susiformuoja priepuolio atsiradimo baimė. Galvoje nuolat sukasi mintys apie tai, kad priepuolis gali netikėtai ištikti. Priepuolio baimė stipriai suvaržo žmonių visuomeninį gyvenimą. Jie pradeda vengti tų situacijų, kuriose priepuolis gali vėl ištikti, pavyzdžiui važiuoti autobusu, būti vietose, kur daug žmonių ar likti uždarose erdvėse.

Viena klientė, atėjusi į uždarą patalpą visuomet sėdasi arčiau durų, kad galėtų laiku išbėgti iš susirinkimo ar koncerto, kita rūpinasi, kad šalia būtų atviras langas ir jai netrūktų oro, trečia nevažiuoja autobusais, geriau nemažą kelią eina pėsčiomis. Dauguma žmonių užsisklendžia, užsidaro namuose (saugioje aplinkoje), vengia kelionių ir kitų nenumatytų situacijų. Užsidarius, nerimo mintys dar labiau kankina, nėra su kuo pasidalinti, susiformuoja užburtas ratas. Priepuoliai gali ištikti ir nakties metu.

Panikos atakos simptomai labai panašūs į širdies ar astmos priepuolio, todėl žmonės pirmiausiai pagalvoja apie rimtą ligą. Priepuolio trukmė apie nuo 5 iki 20-30 minučių. Panikos priepuolis - tai labai stipraus nerimo būsena. Nerimas yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis, ji patiriame kiekvieną dieną. Tačiau panikos priepuoliai - tai patologinis nerimas, kuris stipriai sumažina žmogaus gyvenimo kokybę.

Taip pat skaitykite: Senų žmonių emocinė gerovė

Priežastys ir Veiksniai

Priepuolio atsiradimo priežastys labai įvairios. Jų atsiradimui įtakos gali turėti depresija, ilgai besitęsiantis stresas, perdegimas, alkoholio ar kitų narkotikų vartojimas, medikamentų vartojimas ir kitos. Priepuoliai dažniausiai pasireiškia tiems žmonėms, kurie yra giliai užspaudę savo jausmus ir jų neįsisąmonina. Jie gali atsirasti paauglystėje, kai jaunas žmogus neišmoksta atpažinti savo jausmų ar neturi galimybės jų tiesiai ir atvirai išreikšti. Tam įtakos turi ir komplikuoti tėvų tarpusavio santykiai, vieno ar abiejų tėvų emocinis šaltumas ar psichologinės problemos.

Dažnai šis sutrikimas lydi priklausomų žmonių šeimos narius, nes šiose šeimose, nekalbama apie jausmus arba išreiškiami jausmai yra nepastovūs, impulsyvūs, vienas kitam prieštaraujantys. A. Kirvaitienė (2018), knygoje “Panikos priepuoliai” rašė, kad alkoholikų šeimos nariai yra verčiami gyventi dvigubą gyvenimą, vienokį save rodo visuomenei ir aplinkiniams žmonėms, visai kitokį, namuose kur girtaujama ar smurtaujama. Jie išgyvena stiprius kaltės ir gėdos jausmus. Tokiose šeimose vaikai sprendžia šeimos problemas, kurios yra ne pagal jų jėgas, todėl jų emocinė branda sutrinka. Tenka išstumti savo jausmus ir spręsti šeimos sunkumus. Kyla, prieštaringi jausmai ir vidinis konfliktas tarp suvokimo kad tėvai yra meilės ir saugumo garantas, ir pykčio, gėdos, pasibjaurėjimo. Psichika neatlaiko tokių vidinių prieštaravimų, dėl to kyla neįsisąmoninta reakcija - panikos priepuolis.

Gydymo Būdai

Panikos priepuolio priežastys dažniausiai siejamos su psichologine žmogaus būkle, todėl vaistai pilnai nuo jų neišgydo. Jie tik sumažina nerimą ar visai jį panaikina, tačiau nutraukus vartoti vaistus, panikos priepuoliai dažniausiai vėl atsinaujina, todėl vien medikamentinio gydymo nepakanka. Dėl šių priežasčių medikai rekomenduoja gydymą papildyti arba pakeisti psichoterapija.

Psichoterapija yra naudinga tuo, kad gali atskleisti tikrąsias priepuolių priežastis, padeda atpažinti ir įsisąmoninti giliai užspaustus jausmus. J. Bugental (2014) rašė kad vaikystėje esame mokomi nepaisyti vidinių savo reikmių. Net ir geriausių ketinimų turintys tėvai stengiasi vaiką “socializuoti” kad “jo troškimai, jausmai ir polinkiai neprieštarautų tam, ko tikisi pasaulis”. Daugelis žmonių praranda ryšį su savimi, su savo savastimi, jie tampa tarsi “akli ir kurti savo pačių reikmėms ir troškimams”.

Nerimo priepuolius patiriančių žmonių patirtys ir emocijos yra tokios skaudžios ir sunkios, kad geriau jų nematyti, neprisiminti - geriau neįsisąmoninti skaudžios realybės, todėl priepuolis tampa lyg savotiškas skausmingas išsigelbėjimas nuo dar didesnio sielos skausmo.

Taip pat skaitykite: "Langas": veikla ir istorija

Psichoterapija kviečia pažvelgti į savo vidų, išgirsti save, atrasti giliai paslėptus savo norus, svajones ir troškimus. Terapijoje reikia pakankamai laiko, kad pradėti girdėti save, atgaivinti apmirusias savo dalis.

J. Bugental (2014) rašė jog “panikos priepuoliai - tai primygtiniai signalai, siunčiami prarasto subjektyvaus centro”. Autorius abejoja kad priepuoliai yra kokia nors pavienė problema, atskirta nuo vidinės žmogaus esaties, todėl norėdami išsiaiškinti, kas sukelia paniką turime ištirti ir kitas vidinės patirties dalis.

Dirbant su žmonėmis, patiriančiais stiprių nerimo priepuolių, kyla vaizdinys apie prarastą gyvybės šaltinį. Žmogaus pasaulis atrodo lyg smėliu užpiltas šulinys: jis giliai savyje užkasęs jausmus, jam baisu į juos pažvelgti, baisu ten nugrimzti, atrodytų kad lengviau jų nematyti, negirdėti, nes ten slypi daug skausmo, nevilties, vaikystės traumų. Kažkada įgyta patirtis slėpti jausmus, padėjo prisitaikyti įvairiose gyvenimo situacijose, tačiau dabar, tai nepadeda ir nerimą keliančios situacijos išprovokuoja “ligą”.

Panikos priepuolis - tai skausmingas signalas, kurį mums parduoda mūsų kūnas apie tai, kad kažkas negerai su mano gyvenimu ir atėjo laikas jį nuodugniai peržiūrėti, atmesti kas pasenę ir netinkama, ir atrasti naujų, neišnaudotų resursų.

Darbas su panikos priepuolius patiriančiu žmogumi, tai mėginimas kartu su juo išnagrinėti jo gyvenseną ir gyvenimo prasmę, siekiant atrasti giliai užkastą savasties ir gyvybės šaltinį ir padėti jam pažinti savo būtį.

Taip pat skaitykite: Plačiau apie depresiją

Kiti Psichikos Sutrikimai ir Jų Poveikis

Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu.

Psichikos Sutrikimų Pavyzdžiai

• Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
• Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
• Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
• Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
• Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
• Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.

Tai yra tik keli psichikos sutrikimų pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvienas sutrikimas gali pasireikšti skirtingai kiekviename žmoguje. Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų. Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.

Psichikos Sutrikimų Atsiradimo Priežastys

Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Psichikos sutrikimų priežastys dažnai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad vienas veiksnys retai yra vienintelė priežastis.

• Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
• Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
• Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.
• Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.

Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje, ir kartais sunku nustatyti, kuris veiksnys yra labiausiai reikšmingas. Psichikos sutrikimai gali turėti gilų poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, veikdami įvairius gyvenimo aspektus. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo, sunkumo ir asmenybės bei aplinkybių.

• Substancijų vartojimas: kai kurie žmonės gali griebtis alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų vartojimo, kaip būdo susidoroti su psichikos sutrikimais, o tai gali sukelti priklausomybę ir kitus sveikatos sutrikimus.

Pagalba Žmonėms, Sergantiems Psichikos Ligomis

Kasdienio gyvenimo kokybės sumažėjimas dėl psichikos sutrikimų reikalauja efektyvaus gydymo ir paramos strategijų. Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui.

• Ergoterapija ir reabilitacinės programos: padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
• Finansinė pagalba ir konsultavimas: informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.

Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos. Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Štai keletas būdų, kaip ergoterapeutas gali padėti asmenims, sergantiems psichikos ligomis:

• Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas. Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Tai padeda gerinti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
• Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas. Siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis.
• Streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai. Mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją, taip pat yra ergoterapijos dalis. Tai padeda sumažinti psichikos ligų simptomus ir pagerinti bendrą savijautą bei tinkamai susireguliuoti savo emocijose ir kūne.
• Laiko planavimas ir organizavimas. Ergoterapeutas gali padėti asmenims tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius, kurie yra svarbūs siekiant didesnės nepriklausomybės ir savarankiškumo, taip pat svarbūs siekiant išvengti per didelio streso ir išsekimo.
• Hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas. Padedant rasti ir įtraukti į gyvenimą prasmingą laisvalaikio veiklą ar hobius, ergoterapeutas gali padėti gerinti savijautą, padidinti pasitenkinimą gyvenimu ir sumažinti izoliacijos jausmą.
• Aplinkos pritaikymas. Per šiuos metodus ergoterapeutas padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jų funkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę. Suderinus individualius poreikius su konkrečiomis veiklomis ir intervencijomis, ergoterapija gali teigiamai paveikti žmonių gyvenimus, padėdama jiems pasiekti savo tikslus ir pagerinti savijautą.

Sąmoningumas ir Jo Svarba

Nusigręžiame nuo to, ką galime patirti ir ko išmokti iš mūsų dabarties. Tačiau tam, kad pasiimtume viską iš „čia ir dabar“ momento yra būtinas sąmoningumas. Apie jį ir apie jo ugdymo svarbą šiolaikiniam žmogui pasakoja dr. Psichologė sąmoningumą įvardija kaip kryptingą savo dėmesio nukreipimą į dabartį ir teigia, jog sąmoningumo ugdymas turėtų būti kiekvieno žmogaus tikslas. „Tik būdami sąmoningi mes perimame gyvenimo kontrolę į savo rankas: tarsi per atstumą ir be išankstinės nuostatos stebėdami savo mintis, jausmus bei patirtis išmokstame juos kontroliuoti. Taip išmokstame gyvenimo pamokas, tampame atsakingesni ir, sumažinę išorinių aplinkybių poveikį, pajaučiame laisvę, susitaikymą, pasitenkinimą savo gyvenimu“, - sąmoningumo naudas vardija dr. V.

Būtent sąmoningumo ugdymas ir yra identiteto instituto studijų programos ašis. „Studijoms pasirinkome garsaus britų mąstytojo ir knygų apie lyderystę bei verslo ir visuomenės sąmoningumo vystymąsi autoriaus Richardo Barretto sukurtą septynių etapų modelį. Jo pagrindas - vieno žymiausių XX a. psichologų ir humanistinės psichologijos pradininko Abrahamo Haroldo Maslow žmogaus motyvaciją pagal poreikių hierarchiją atspindinti piramidė, papildyta asmenybės augimo bei sąmoningumo samprata - apie sąmoningumo ugdymo modelį pasakoja V. Barvydienė. - Šis modelis atskleidžia, kad kiekvienas žmogus evoliucionuoja ir tampa sąmoningesnis pereidamas per septynis aiškiai apibrėžtus etapus. Kiekvienas jų turi konkretų tikslą bei aktualų egzistencinį poreikį, būdingą tam tikroje žmogaus gyvenimo situacijoje. Pirmieji trys sąmoningumo lygiai pagal A. Maslow sutelkia dėmesį į deficitinių poreikių patenkinimą, t. y. žmogaus fiziologinių (išgyvenimo), fizinio bei psichologinio saugumo, prisirišimo, meilės bei priklausymo bendrijai poreikius, o taip pat ir poreikį jaustis įvertintu, pripažintu ar gerai jaustis būnant tiesiog savimi, didžiuotis tuo, kuo jis yra. Jei šie poreikiai nėra patenkinami - žmogus jaus diskomfortą, nerimą ar įtampą. Ketvirtame sąmoningumo lygyje dėmesys sutelktas į transformaciją, t.y. mokymąsi, kaip valdyti ar paleisti pasąmoninius, baime, kalte ar gėda grįstus įsitikinimus. Šiame etape žmogus pradeda girdėti save, savo vidinį balsą, intuiciją. Kiti trys, aukštesnieji, sąmoningumo lygiai sutelkia dėmesį į mūsų poreikį rasti egzistencijos prasmę ir tikslą, palikti pėdsaką pasaulyje bei gyventi pasiaukojančios tarnystės gyvenimą. A. Maslow vadino juos „augimo“ poreikiais. Skirtingai nuo deficitinių poreikių, patenkinus šiuos poreikius, jie neatslūgsta, o sukelia gilesnę vidinę motyvaciją ir įsipareigojimą. Žmogus išmoksta stebėti save tarsi iš šalies ir taip susikuria „vidinį kompasą“, intuityviai nukreipiantį link tikslių sprendimų priėmimo. Koncentracija tik į žemesnių poreikių arba tik į aukštesnių poreikių tenkinimą nėra produktyvi - vienu atveju pritrūksta įgūdžių, reikalingų tvirtai stovėti ant žemės ir efektyviai veikti fiziniame pasaulyje, kitu - trūksta bendradarbiavimo įgūdžių ar įkvėpimo ir prasmės. Taigi, jei žmogus siekia asmeninio pasitenkinimo gyvenime, vidinės ramybės, jam gyvybiškai svarbu vystyti gilesnį savęs supratimą ir mokytis įgūdžių, saviaktualizacijos būdų, leisiančių valdyti savo paties virsmą. Žinoma, tai yra visą gyvenimą trunkantis procesas, tačiau kai žmogus įgauna specialių žinių, reikalingų pereiti kiekvieną iš 7 sąmoningumo lygių, jis gali susikurti vis didesnę atramą į patį save, savo identitetą.

Nerimas: Natūrali Emocija ar Sutrikimas?

Nerimas yra emocija, kurią patiria daugelis žmonių, tačiau kai jis tampa lėtiniu ir trukdo kasdieniam gyvenimui, tai gali būti nerimo sutrikimas. Šiame straipsnyje aptariami nerimo sutrikimai, jų priežastys, simptomai, gydymo būdai ir prevencijos strategijos. Nerimas - emocija, kuriai būdingas grėsmės, nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Tai neišvengiama ir reikalinga emocija, padedanti išgyventi, numatyti pavojus, skatinanti pasiruošti įveikti sunkumus, kliūtis, išvengti itin pavojingų dalykų. Tačiau jei nerimas pernelyg dažnas ar itin intensyvus, gali kilti sveikatos problemų, sutrikti miegas, atsirasti sunkumų socialiniuose santykiuose, darbuose, moksluose. Dėl intensyvaus nerimo dažnai kyla noras vengti situacijų, kurios būtinos svarbiausiems tikslams siekti, palaikyti pasitikėjimą savimi, patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Nerimo Sutrikimai: Apibrėžimas ir Tipai

Nerimo sutrikimai - tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių.

Skiriami tokie nerimo sutrikimo tipai:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) - nuolatinis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių (darbo, sveikatos, santykių).
• Panikos sutrikimas - pasikartojantys staigūs ir intensyvūs panikos priepuoliai su stipriais fiziniais simptomais.
• Socialinis nerimo sutrikimas - intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam ar gėdintis socialinėse situacijose.
• Specifinės fobijos - stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė (pvz.: aukščio, vorų, skrydžių).
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
• Potrauminio streso sutrikimas - nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.

Generalizuotas Nerimo Sutrikimas

Dažniausias yra generalizuoto nerimo sutrikimas. Generalizuotas nerimo sutrikimas- tai lėtinis susirgimas, kuris pasižymi nuolatiniu ir generalizuotu nerimu, kuris nėra glaudžiai susijęs su jokiomis specifinėmis išorinėmis aplinkybėmis (TLK-10). Generalizuotą nerimo sutrikimą galima sieti su įvairiais simptomais, tačiau dažniausi nusiskundimai yra susiję su padidintu susirūpinimu, raumenų įtampa, prakaitavimu, širdies plakimu, sutrikusiu virškinimu, galvos svaigimu, silpnumu, varginančiomis mintimis ir kt. Dažnai pacientai negeba įvardinti kada prasidėjo generalizuoto nerimo simptomai. Neretai teigia jautę nerimo simptomus jau vaikystėje (Brown, O'Leary, Barlow, 2001). Šis sutrikimas yra lėtinis ir vienas dažniausių nerimo sutrikimų. Dėl lėtinės eigos, dažniausiai pacientai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus ir tik patvirtinus, jog žmogus neserga jokiomis somatinėmis ligomis, nukreipiamas pas psichikos sveikatos specialistus. Taigi, neretai šio sutrikimo atpažinimas ir tikslus diagnozavimas užtrunka (Dambrauskienė, 2009).

Panikos Sutrikimas

Panikos sutrikimas pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais. Panikos priepuoliai kyla staiga ir trunka gana trumpai, bet yra linkę kartotis ir paprastai sukelia didelį diskomfortą, apriboja gyvenimo kokybę - pradedama vengti tam tikrų situacijų, kuriose, kaip tikimės, gali pasikartoti panikos priepuolis.

Panikos priepuolių metu paprastai kartu pasireiškia bent keli fiziniai simptomai:

• Labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas
• Skausmas krūtinėje
• Oro trūkumas, sunkumas įkvėpti
• Drebulys
• Prakaitavimas
• Karščio pylimas ar šaltkrėtis
• Galvos svaigimas, alpimo jausmas
• Tirpimas, dilgčiojimas
• Virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas)
• Netikrumo jausmas, nutolimas nuo aplinkos

Kūno simptomai taip pat kelia baimę: bijoma patirti infarktą, insultą, uždusti ar nualpti. Paprastai panikos priepuolius patiriantys žmonės dėl vyraujančių fizinių simptomų linkę kreiptis skubios pagalbos į vidaus ligų specialistus: kardiologus, neurologus, gastroenterologus, o ne į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali padėti greičiausiai. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.

Socialinis Nerimas

Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta. Dėl šios fobijos socialinėse situacijose gali pasireikšti kūno reakcijos - širdies plakimas, dusulys, rankų drebulys, pykinimas, galvos svaigimas ir koordinacijos trikimas, paraudimas, kurie dar labiau pablogina savijautą.

Specifinės Fobijos

Specifinė fobija yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo.

Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Dauguma mūsų kažko bijo, bet kai kuriais atvejais baimė gali tapti neribota ir labai varginanti. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Baimę lydi stiprūs fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai), o kraujo baimė dažnai lydima alpimo.

Specifinių fobijų rūšys:

• Gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.)
• Natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.)
• Kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė (pvz., baimė pamatyti kraują, kraujo tyrimų ar injekcijų baimė, baimė ekrane stebėti medicinines procedūras, dantų gydymo baimė)
• Situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.)
• Kitos fobijos (pvz., vengiama situacijų, kuriose galėtų užspringti, vemti ar susirgti; vaikai gali vengti garsių garsų, pavyzdžiui, sprogstančių balionų ar kostiumuotų veikėjų, pavyzdžiui, klounų)

Agorafobija

Agorafobija - tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu.

Nerimo Sutrikimų Priežastys

Negalima išskirti konkrečių generalizuoto nerimo sutrikimo priežasčių. Remiantis biopsichosocialiniu modeliu, galima teigti, jog nerimo sutrikimo simptomai yra susiję su:

• Biologiniais veiksniais: Nervų sistemos, galvos smegenų ypatumai, nėštumo metu motinos persirgtos ligos, gimdymo komplikacijos, genetiniai veiksniai, endokrininės sistemos ypatumai ir pan.
• Psichologiniais veiksniais: Ankstyvos patirtys su globėjais, kiek ir kaip buvo patenkinami kūdikio poreikiai ir t.t.
• Socialiniais veiksniais: Nerimo sutrikimo atsiradimas gali būti susijęs su socialiniais veiksniais ir patirtimis, pavyzdžiui, trauminės patirtys, patyčios ir kt.

#

tags: #zmoniu #gyvenime #truksta #suvokimo