Įvadas
Žmonės yra socialinės būtybės, nuolat siekiančios bendrauti ir priklausyti grupėms. Buvimas grupėje patenkina įvairius poreikius, tokius kaip saugumas, saviraiška ir socialinis pasitenkinimas. Šiame straipsnyje nagrinėjami besimokančiųjų grupių psichologiniai ypatumai, jų formavimosi principai, įtaka asmenybei ir tarpusavio santykiams.
Bendravimo Svarba Grupėse
Bendravimas yra esminis elementas, jungiantis žmones į grupes. Bendravimas - tai dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami įvairūs poreikiai. Bendravimas atsirado kartu su žmonija, tačiau šio meno dar neesame gerai įvaldę. Efektyvus bendravimas skatina tarpusavio supratimą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, kurie yra būtini sėkmingam grupės funkcionavimui.
Grupės Apibrėžimas ir Tipai
Grupė - tai organizuota sistema žmonių, turinčių bendrus tikslus ir uždavinius. Kitaip tariant, žmonės, kuriuos sieja bendri interesai bei veikla, ir suformuoja grupę. Grupės gali būti įvairios: šeima, politinė partija, draugų ratas, studentų bendrija ir pan. Priklausydami tam tikrai grupei, jos nariai taikosi prie toje grupėje galiojančių taisyklių ir nuostatų - grupės normų. Šios normos kartais nesutampa su visuomenėje priimtomis normomis.
Grupės skirstomos į formaliosios ir neformaliosios. Formaliosios grupės yra tokios, kuriose narių padėtis ir elgesys reglamentuojami tam tikrų organizacijų taisyklių, kurios yra sudaromos tikslingai, pavyzdžiui, įmonės kolektyvas arba grupelė mokinių. Tokios grupės individams priskiriami tam tikri vaidmenys. Neformalios grupės dažniausiai susidaro savaime. Neformali grupė pasižymi emociniais tarpusavio santykiais, joje nėra aiškiai apibrėžtų tikslų, vadovaujamasi nerašytomis taisyklėmis. Tai draugų kompanija, vienodą hobį turinčių žmonių grupelė ar pan. Dažniausiai tokios grupės būna ne didesnės nei 8-10 žmonių, tačiau glaudžiausi santykiai susiformuoja tarp 2-5 narių.
Grupės gali būti skirstomos ir į privalomas ar laisvas. Privalomų grupių nariais mes tampame ne savo noru: gimdami mes negalime pasirinkti šeimos, tautos, rasės. Grupės taip pat skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminė grupė yra pagrindinė žmogui, tai šeima, draugai. Pirminės grupės būna mažos, o santykiai juose labai artimi ir glaudūs. Priklausomai nuo narių skaičiaus, skiriamos mikro ir makro grupės. Makro grupėms būdingas didelis individų skaičius, tačiau tarp jų neužsimezga artimesnis psichologinis kontaktas.
Taip pat skaitykite: Grupės psichologija mokymuisi
Iš visų grupių savo svarbumu išsiskiria referentinės. Šios grupės turi didžiausią įtaką asmenybės formavimuisi. Referentine vadinama tokia grupė, kurios tikslai, taisyklės, elgesio standartai yra mūsų asmenybės kriterijus, renkantis tą ar kitą elgsenos būdą. Tokių grupių pavyzdžiai gali būti šeima, draugų būrys, religinė bendruomenė ar nusikalstama grupuotė (negatyvi). Žmonės dažnai konkrečiose situacijose elgiasi taip, kaip tokioje pat situacijoje elgtųsi jų referentinės grupės nariai.
Grupės Įtaka Asmenybei
Grupę sudaro asmenybės. Todėl galima teigti, kad grupė keičia asmenybes. Grupės nariams yra sunku elgtis kitaip nei iš jų tikisi grupė. junta grupės spaudimą. Labai dažnai yra neatitikimas tarp savo faktiškosios padėties grupėje vertinimo ir to, kaip grupė vertina mus. Be to dažniau asmenybės save pervertina nei nepakankamai įvertina. Priklausydami tam tikrai grupei, užimame joje tam tikrą vietą jos hierarchijoje. Galime atsidurti lyderio, atstumtojo ar žmogaus su vidutiniu statusu vietoje.
Konformizmas
Konformizmas - tai elgesio arba įsitikinimo pakeitimas esant realiam arba įsivaizduojamam grupės spaudimui. Jis pasireiškia kaip „bandos jausmas“, kai žmogus elgiasi taip, kaip ir jį supantys individai. Tokie asmenys vadinami konformistais. Kartais jais tampama dėl tam tikro poreikio arba tiesiog laisva valia. Grupės spaudimas gali būti subtilus, tačiau jo įtaka yra didelė.
Statusas Grupėje
Statusas - tai grupės nario pozicija grupėje ar visuomenėje. Paprastai tariant, statusas parodo realią žmogaus vertę grupėje. Svarbiausias to požymis yra prestižas, kuris asmenybei priskiriamas už tam tikrus nuopelnus grupei. Tai garantuoja pagarbą iš kitų grupės narių. Asmuo turintis aukščiausią statusą paprastai tampa grupės lyderiais ir pelno jos narių pagarbą bei nuolankumą.
Lyderystė Grupėje
Lyderystė yra svarbus grupės dinamikos elementas. Yra kelios lyderystės teorijos:
Taip pat skaitykite: Grupės Psichologija Darbe
- „Lyderio bruožų teorija“: Pagal šią teoriją, lyderio savybės - įgimtos (ekstravertiškumas, intelektas, sugebėjimai, nervinių procesų paslankumas ir stiprumas).
- „Lyderystė kaip grupės funkcija“: Lyderis iškyla atsižvelgiant į grupės poreikius ir tikslus.
- „Lyderystė kaip situacijos funkcija“: Tie patys individai skirtingose grupėse, užima skirtingą padėtį, tai yra, situacija nulemia lyderystę.
Labai dažnai lyderio ir vadovo sąvokos yra sutapatinamos.
Konfliktai Grupėse
Konfliktas - tai maždaug vienodo stiprumo, bet priešingos krypties jėgų sąveika. Kitaip tariant, tai nesutarimas, ginčas, barnis. Konfliktai būna teigiami ir neigiami. Kai įgyvendinami geri tikslai ir nėra neigiamų pasekmių, konfliktą vadiname teigiamu. Priešingus jiems, priskiriame neigiamiems, nuo jų nukenčia grupių siekiai ir nariai. Kai grupės narių interesai ir nuomonės pradeda žymiai skirtis, atsiranda konfliktai.
Psichologijos Dalyko Svarba Besimokančiųjų Grupėms
Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas.
Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu. Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius. Ugdomas jauno žmogaus gebėjimas tinkamai naudotis savo stiprybėmis, kompensuoti savo trūkumus.
Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija), Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija), Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas. III-IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Kūrybiškumo Įtaka Mokymosi Procesui
Naujų mokymo metodų taikymas, mokymosi aplinkos pakeitimas, kūrybinių sričių atstovų įsiliejimas į mokymosi procesą paskatino mokinių smalsumą, norą papildomai gilintis į dėstomą temą. Pastebėtas patyčių sumažėjimas. Mokytojai teigia, kad pagerėjo mokinių pažangumo ir lankomumo rodikliai.
"Jei mokykloje nepasikeičia bendravimas tarp mokinių ir mokytojų, jei nekuriama aplinka neformaliam dialogui, tada neįvyksta jokie pokyčiai. Nei motyvacijos mokytis, nei drausmės, nei geresnių pasiekimų srityse. Bendravime glūdi esmė" - sako R. Sadunišvili. Tyrimo metu pastebėta, kad keitėsi mokinių požiūris į save ir ugdymo procesą. Patyčių sumažėjimas - dar vienas pokytis. Jį lėmė pasikeitęs psichologinis klimatas mokykloje.
Programa mokiniams leido suvokti sąsajas tarp teorinių žinių ir jų pritaikymo praktikoje. „Į mokyklas atėję kūrybinių sričių atstovai mokytojui parodo, kaip kuriant atvirumu ir pasitikėjimu pagrįstą santykį galima sukurti visus įtraukiantį mokymosi procesą. Kūrėjai mokytojams padeda suprasti, kad nusistovėjusios ugdymo formos nepilnai atskleidžia mokinių gebėjimus ir ne visada skatina domėtis mokomuoju dalyku. Ugdymo procesą galima praturtinti ir praplėsti netradiciniais - kūrybiškais - mokymosi principais ir būdais, kurie atneša pokyčių. Tą ir parodo programoje dirbantys kūrėjai“, - teigia M. Laužikaitė.
Dėmesio Ypatumai Mokymosi Procese
Straipsnyje nagrinėjama kai kurie mokinių dėmesio ypatumai įvairaus pobūdžio mokomosios medžiagos atžvilgiu, taip pat didaktinių priemonių poveikis žinių įsisavinimo lygiui. Tyrimai parodė, jog darbo jaunimo mokyklų mokinių dėmesys mokymo procese yra skirtingas ir kai kuriems mokiniams yra reikalingos priemonės, padedančios sukelti ir palaikyti jų dėmesį. Raiškaus, konkretaus pobūdžio mokomoji medžiaga palyginti lengvai sukelia ir palaiko daugumos mokinių dėmesį, tuo tarpu abstraktaus pobūdžio medžiaga nesutelkia mokinių dėmesio. Didaktinės priemonės, kuriomis buvo stengiamasi sukelti ir palaikyti mokinių dėmesį, palyginti didelį poveikį turėjo jaunesniojo amžiaus (iki 17 metų) mokiniams, įsisavinant abstraktaus pobūdžio mokomąją medžiagą.
Paauglių Psichinė Sveikata
Psichinį atsparumą formuoja apsauginiai veiksniai, procesai ir mechanizmai, padedantys sėkmingai įveikti stresorius, susijusius su didele psichopatologijos išsivystymo rizika. Lietuvoje iki 50% paauglių jaučia depresijos požymius. Tyrimai rodo, kad didesnis psichinis atsparumas susijęs su mažesniu depresijos simptomų skaičiumi.
tags: #besimokanciuju #grupese #psichologiniai #ypatumai