Depresija ir nerimas - tai vis dažnesni sveikatos sutrikimai šiuolaikiniame pasaulyje, paveikiantys įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmones. Šių sutrikimų mastai ypač išaugo COVID-19 pandemijos metu, o geopolitinė įtampa tik dar labiau prisideda prie jų plitimo. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius nerimo ir depresijos gydymo būdus, pradedant medikamentiniu gydymu ir baigiant alternatyviomis terapijomis, siekiant suteikti išsamų supratimą apie galimus pagalbos kelius.
Medikamentinis Gydymas: Antidepresantai
Kaip Veikia Antidepresantai?
Antidepresantai yra psichotropiniai vaistai, skirti normalizuoti nuotaikos bei nerimo lygį, skatinant tam tikrų medžiagų apykaitą galvos smegenyse. Galvos smegenyse esančias medžiagas - serotoniną, noradrenaliną, dopaminą ir kt. organizmas gauna su maistu, tačiau, sergant depresija, šių medžiagų trūksta tam tikrose smegenų srityse, nors organizmas jokio trūkumo nepajunta. Antidepresantai skatina šių medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir normalizuoja nuotaikos bei nerimo lygį. Pagerėjus savijautai, antidepresantai toliau veikia profilaktiškai, apsaugodami nuo depresijos atsinaujinimo ar pasikartojimo ateityje. Daugiau informacijos apie vaistus galima rasti specializuotoje svetainėje Antidepresantai.lt, kurią parengė gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius.
Antidepresantų Veiksmingumas: Ar Tai Tik Placebas?
Nors antidepresantai yra dažniausiai siūlomas pirminis depresijos gydymo būdas, svarbu kritiškai įvertinti jų veiksmingumą. Visiško pasveikimo vartojant antidepresantus rodikliai įvairiuose tyrimuose paprastai svyruoja tarp 20 ir 35%. Klinikinis tyrėjas Irving Kirsch, peržiūrėjęs vaistų kompanijų atliktus tyrimus, nustatė, kad daugiau nei pusėje tyrimų depresija sergantys pacientai į vaistus reagavo ne geriau nei į placebo tabletes. Vis dėlto, antidepresantai yra labai svarbūs sergantiems sunkia depresijos forma, kai depresijos simptomai yra stipriai žalojantys ir žmogus visai nebegali funkcionuoti.
Net ir tuo atveju, kai antidepresantai yra efektyvūs, jų veikimas nebūtinai yra tęstinis. Tyrimai rodo, kad apie 50% teigiamai sureagavusių į vaistus vėl kažkuriuo savo gyvenimo momentu susirgs depresija.
Antidepresantų Šalutinis Poveikis ir Stebėjimas
Svarbu žinoti, kad antidepresantai, kaip ir bet kokie kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, gali pradėti džiūti burna, svaigti galva, nukristi kraujo spaudimas, padidėti svoris bei sutrikti seksualinis gyvenimas. Minčių apie savižudybę padažnėjimas atsiranda 18% žmonių, kurie pradeda vartoti antidepresantus, ypač kalbant apie vaikus ir jaunus žmones iki 25 m. Ypatingai pirmus kelis mėnesius pradėjus vartoti antidepresantus, svarbu atidžiau stebėti save ar artimąjį. Jei pastebimi nerimas, nemiga, priešiškumas ir didelis sujaudinimas, ypatingai, jei simptomai atsiranda staiga ir situacija staigiai blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Antidepresantų Grupės
Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys.
Štai pagrindinės antidepresantų grupės:
- Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas.
- Norepinefrino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (NDRI)
- Serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI)
- Norepinefrino antagonistas ir serotonino reabsorbcijos inhibitorius (NaSSA)
- Tricikliai antidepresantai (TCA): amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas.
Kiekvienam pacientui gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą, atsižvelgdamas į ligos požymių pobūdį.
Gydymas Vaistinėmis Žolelėmis
Nuo seno depresijos gydymas pradedamas paprastu homeopatiniu vaistu - paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai.
Psichoterapija: Aktyvus Paciento Dalyvavimas
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Daug tyrimų patvirtino kognityvinės psichoterapijos efektyvumą, kartais net pranokstantį antidepresantų poveikį, silpnai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti. KET padeda žmogui suprasti, kaip destruktyvios mintys ir elgesys gali sukelti nerimą ar panikos atakas, moko atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir pakeisti juos sveikomis mintimis, kurios mažina nerimą.
Schemų Terapija
Tai psichoterapijos kryptis, teigianti, kad kiekvienas žmogus turi tam tikras schemas - gilius, dažnai pasąmonėje slypinčius įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Schemų terapijoje išsiaiškinama, kas suformavo neteisingus įsitikinimus, kaip jie veikia mūsų kasdienybę, tuomet psichoterapeutas padeda žmogui pakeisti gilumines schemas, matyti pasaulį realistiškiau.
Kitos Psichoterapijos Rūšys
- Psichoanalitinė ir psichodinaminė psichoterapija.
- Humanistinė psichoterapija.
- Racionalioji psichoterapija.
- Tarpasmeninė psichoterapija.
Psichoterapija ypač efektyvi esant lengvai arba mažajai depresijai, pasireiškiančiai bloga nuotaika ir kai kuriais somatiniais negalavimais, tačiau esant kartu vegetaciniams ir miego sutrikimams, vis dėlto geresnių rezultatų pasiekiama, kai ji derinama su medikamentiniu gydymu.
Elektroimpulsų Terapija (EIT) ir Transkranijinė Magnetinė Smegenų Stimuliacija (TMS)
Elektroimpulsų Terapija (EIT)
Ši terapijos rūšis depresiniams sutrikimams gydyti ypač dažnai buvo taikoma psichiatrijoje 1930-1950 m., vėliau ilgą laiką ji buvo nemėgstama dėl pačios procedūros ypatumų. Pastaruoju metu susidomėjimas šiuo gydymo metodu vėl atgimė. Elektroimpulsų terapija (EIT) dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios.
Transkranijinė Magnetinė Smegenų Stimuliacija (TMS)
Elektros impulso terapijos ir transkranialinės magnetinės smegenų stimuliacijos (TMS) veikimo mechanizmas bei terapinis efektyvumas yra labai panašūs. Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą. Labai svarbu, kad ją atliekant nereikia anestezijos ir nuskausminimo, ji atliekama ambulatoriškai, nesutrinka kognityvinės ligonio funkcijos. Procedūros metu magnetiniai impulsai daro poveikį smegenų bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių pokyčius.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Kiti Gydymo Būdai
Relaksacinis Kvėpavimas
Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti relaksacinio kvėpavimo technikos. Šis metodas apima psichinę bei raumenų relaksaciją, pasiekiamą kvėpavimo judesiais. Kvėpuojant santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo turėtų būti 1:2, tuomet pamažu pereinama prie diafragminio kvėpavimo - t.y kvėpavimo pilvu.
Miego Deprivacija
1966 m. W.Schulte depresijai gydyti panaudojo miego deprivaciją. Gydant šiuo būdu ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama.
Šviesos Terapija
Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija. Fototerapijos metu ligonis kasdien, geriausia rytais, dalyvauja šviesos terapijos seansuose, trunkančiuose apie 60 min. Dėl šviesos poveikio mažėja melatonino koncentracija kraujyje, daugėja serotonino ir dopamino.
Fizinis Aktyvumas ir Alternatyvios Terapijos
Reguliariai atliekami aerobiniai fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina pacientų, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę. Taip pat gali padėti biblioterapija, Ajurvedos praktikavimas, akupunktūra, religijos praktikavimas, aromaterapija, jogos praktika, meditacijos ir malda.
"Alpha-Stim®" Terapija
„Alpha-Stim®“ - kliniškai patvirtintas medicinos prietaisas, naudojamas galvos smegenų elektrostimuliacijai. Moksliškai įrodyta, kad prietaisu „Alpha-Stim®“ perduodama mikrosrovė skatina smegenyse 8-12 Hz dažnio alfa bangas, kurios susijusios su nusiraminimu, atsipalaidavimu bei gera savijauta.
Savipagalba ir Gyvenimo Būdo Keitimas
Savipagalbos Svarba
Yra trys pagrindiniai pagalbos būdai, kai susiduriate su depresija: savipagalba, psichologinė ir medikamentinė pagalba. Tačiau vieno iš šių įveikos būdų gali nepakakti norint grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Savipagalba apima geresnį sunkių būsenų, su kuriomis susiduriate, supratimą ir tinkamą gyvenimo būdą.
Tinkamas Gyvenimo Būdas
Nuo depresijos apsaugo omega 6 ir omega 3, mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12.
Nerimo Įveikimas: Praktiniai Patarimai
- Kognityvinė-elgesio terapija (KET): Padeda suprasti, kaip destruktyvios mintys ir elgesys gali sukelti nerimą, moko atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir pakeisti juos sveikomis mintimis.
- Schemų terapija: Padeda pakeisti gilumines schemas, matyti pasaulį realistiškiau.
- Gyvenimas čia ir dabar: Praktikuokite mindfulness (dėmesingumo) techniką, kuri moko priimti ir stebėti savo mintis, jausmus ir fizinius pojūčius be vertinimo.
- Bendravimas ir palaikymas: Dalyvaukite grupinėje psichoterapijoje, kurioje galite dalintis jausmais ir išgirsti, kaip su panašiais iššūkiais tvarkosi kiti.
- Japonų filosofija wabi sabi: Skatina priimti, kad gyvenimas yra neidealus ir nuolat besikeičiantis, atsisakyti pernelyg didelių lūkesčių.
Pagalba Artimiesiems, Sergantiems Depresija
Kai vienas iš šeimos narių serga depresija, ir ypač, jeigu ji yra vidutinio arba sunkaus lygio, tai reiškia, kad serga visa šeima. Artimieji turi labai daug įtakos, kad padėtų žmogui pasveikti. Vienas iš pagrindinių ir pirmųjų dalykų, ką reikia šeimai suprasti, tai žinoti, kokia yra liga depresija. Taip pat svarbu sąžiningai, atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis su savo vaikais, jei serga vienas iš tėvų.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Kreipkitės į polikliniką, kurioje esate registruotas, ir sužinokite, koks Psichikos sveikatos centras Jums priklauso. Užsiregistruokite konsultacijai pas psichiatrą ir/arba psichologą. Būtinai pasinaudokite ne tik konsultacijos pas psichiatrą galimybe, bet aktyviai prašykite konsultacijos pas psichologą.
Depresija - Ne Nuosprendis
Tikriausiai pats svarbiausias ir teikiantis daugiausiai vilties dalykas kalbant apie depresijos gydymą, yra tai, kad depresija yra ta liga, kuri labiausiai ištirta ir daugiausiai tiriama. Apie 80% sergančiųjų net ir sunkiausia depresijos forma, pasveiksta, jeigu jiems būna pritaikomas tinkamas gydymas, o gydymas gali būti tikrai įvairus. Gali būti taikomas medikamentinis arba psichoterapinis metodas, arba abiejų šių būdų derinys.