Nerimo priepuoliai ir liaudies medicina: būdai, kaip sau padėti

Panikos priepuoliai - tai staigus stiprios baimės ar nerimo epizodas, dažnai kylantis be aiškios priežasties ir sukeliantis fizinius bei psichologinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, dusulys ir galvos svaigimas. Pirmasis panikos priepuolis žmogų dažniausiai užklumpa labai netikėtai. Staiga, tarsi be jokios priežasties, pradeda daužytis širdis, dreba raumenys, gerklę užspaudžia gumulas, trūksta oro, pila prakaitas, darosi silpna, atsiranda mirties baimė. Natūralu, kad dėl tokios savijautos, panikos priepuolį išgyvenantis žmogus galvoja, jog gresia rimtas pavojus sveikatai, pavyzdžiui, kad vystosi arba jau įvyko infarktas arba insultas. Dėl tokių minčių kyla dar didesnis išgąstis, baimė. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip liaudies medicina gali padėti suvaldyti nerimo priepuolius.

Kas yra panikos priepuolis?

Panikos ataka ištinka staiga ir netikėtai, visai nesvarbu, kokios būsenos tuo metu buvote. Kai kuriems žmonėms panikos atakos metu pasireiškia mažiau nei keturi anksčiau išvardinti simptomai. Priepuoliai trunka 5 - 20 min., dažniausiai maždaug 10 min. Panikos priepuoliai gali ištikti kas kelias valandas, kiekvieną dieną, o kartais tik kartą per savaitę. Dažni panikos priepuoliai gali rodyti panikos sutrikimą. Jie gali užklupti net miegant - žmogus gali prabusti išsigandęs ir krečiamas drebulio. Žmonės, kuriuos panikos priepuolis užklumpa dažnai, yra linkę keisti savo gyvenimo būdą, vengdami situacijų ir aplinkos, kurioje kyla didesnė priepuolio rizika. Tačiau tai atveria kelią fobijoms, pvz.: agorafobijai (minios, didelių viešų vietų baimė).

Stresas - kelias į depresiją

Anot psichoterapeutės Irmos Palaimaitės, tam tikra įtampa kiekvienam žmogui būtina. Streso metu išsiskiria adrenalinas, kuris padeda susitelkti, pasiruošti veiksmui, mobilizuoja organizmą, aktyvuojasi visi pojūčiai, smegenys pradeda dirbti daug greičiau ir efektyviau. Dėl to žmogus gali geriau pasirodyti per egzaminą, darbo pokalbį ar kitose svarbiose situacijose, rašoma pranešime spaudai. „Tai naudinga tol, kol netampa paralyžiuojančia baime. Svarbu žinoti, kad dažnai pasikartojantis ar nuolat jaučiamas stresas yra pavojingas, veda žmogų į išsekimą, o ilgainiui pažeidžia silpniausias vietas - širdį, kraujotakos ir virškinimo sistemas, kenkia imunitetui, todėl žmogų puola infekcinės ligos. Žmogus jaučiasi nuolat įsitempęs ir pavargęs, nieko nenori, skauda galvą. Nekovojant su nuolatine įtampa, atsiranda depresijos požymiai, nerimo sutrikimai, panikos priepuoliai ar net nenoras gyventi“, - apie ilgalaikio streso pavojus kalba I. Palaimaitė.

Kad stresas neprivestų iki depresijos, svarbiausia, pasak psichoterapeutės, atpažinti kūno siunčiamus signalus. Stresas gali pasireikšti tiek fiziniais, tiek psichologiniais požymiais.

• Fiziniai požymiai: Prakaitavimas, Sutrikęs širdies darbas, Sutrikęs virškinimas, Odos pokyčiai, Įvairūs skausmai, Nuolatinis nuovargis.
• Psichologiniai požymiai: Padidėjęs emocinis jautrumas, Nuolatinis nerimas, Baimė, Liūdesys, Pyktis, Apatija

Po kurio laiko žmogus nuolat jausdamas šiuos signalus gali jų nebepastebėti, tačiau sutrikęs miegas, jaučiama įtampa kūne, įvairūs skausmai, susierzinimas, pykčio ar bejėgiškumo priepuoliai perspėja, kad žmogui būtina imtis priemonių ir kovoti su nuolat organizmą alinančiu stresu.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Psichoterapeutė sako, kad joga, meno ir šokio terapija ar panašūs užsiėmimai ilgalaikėje perspektyvoje taip pat padeda žmogui tapti atsparesniam stresui. Sunkiau užmiegantiems gali padėti meditacija, relaksacija ar žolelių arbatos.

Liaudies medicina

Kai kamuoja nerimas, baimė, galima išbandyti liaudies medicinos receptų: siūloma gerti įvairių vaistingųjų augalų nuovirų ar užpilų. Vienas iš tokių augalų - melisa, nes ji ramina nervų sistemą, ypač esant nemigai, susijaudinus. 10 g susmulkintų melisų užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 50 min., perkoškite ir gerkite prieš valgydami 2-3 kartus per dieną po pusę stiklinės. Nuo neurozių, padidėjusio jautrumo galima gerti apynių spurgų užpilą. 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų spurgų užpilkite stikline verdančio vandens ir 15 min. kaitinkite verdančio vandens vonelėje. Kai atvės, perkoškite ir gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgydami. Sukatžolių užpilas pasižymi raminamuoju poveikiu - manoma, kad jis yra stipresnis nei valerijono. 15 g susmulkintų sukatžolių užpilkite stikline verdančio vandens, 15 min. Ir vartojant liaudies medicinos priemones geriausia pasitarti su gydytoju.

Neturintiems galimybės patiems pasirūpinti augalais, rinkoje siūloma daug įvairių preparatų - tablečių, kapsulių ar tinktūrų pavidalu, todėl kiekvienas žmogus gali rasti sau tinkamiausią vartojimo formą. „Skystos augalinių vaistų formos jau nuo seno žinomos ir vertinamos dėl patogesnio vartojimo tiems, kuriems nepatogu ryti dideles kapsules ar tabletes. Žolelių tinktūros yra ne tik seniausias augalinės terapijos būdas, bet ir pripažintas saugiu bei veiksmingu augaliniu vaistu. Taip pat ši forma veikia daug greičiau ir efektyviau, nes vaistingąsias žoleles laikant spirito tirpale, jos efektyviau atiduoda gydomąsias savybes, dėl ko žmogus gali daug greičiau pajusti teigiamą poveikį nervinei sistemai“, - sako I. Palaimaitė.

Svarbiausia, jos teigimu, suvokti, kad stresą sukelia ne pačios problemos ar įvykiai, o žmonių reakcija į juos. Todėl rekomenduoja, pasitelkiant visas išvardintas priemones išmokti kuo ramiau priimti kylančias problemas ir pasirūpinti sveiko gyvenimo būdo elementais: kokybišku miegu, tinkama mityba, fiziniu aktyvumu bei grynu oru.

Kiti būdai, kaip suvaldyti panikos priepuolius

Šiame straipsnyje surinktos priemonės, kurios gali pagerinti jūsų savijautą panikos atakų metu, nepriklausomai nuo to ar jau vartojate vaistus ir lankotės pas psichoterapeutą. Nors visi žemiau išvardinti būdai kalba apie panikos atakų gydymą be vaistų, tačiau labai svarbu visada sekti gydytojo nurodymus. Ir jeigu gydytojo manymu, greta natūralių būdų jums reikėtų vartoti ir medikamentinį gydymą, jokiais būdais nemeskite šio gydymo, nes jis padės pasiekti greitesnį efektą.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

1. Pripažindami, kad patiriate panikos ataką, o ne išgyvenate širdies smūgį - jūs tuo pačiu priminsite sau, kad tai laikina būklė, kad ji praeis ir jums viskas bus gerai. Pirmiausia tai padės pašalinti mirties ir artėjančios nelaimės jausmą (kas yra tipiniai panikos atakos simptomai).
2. Kartais panikos atakos kyla dėl įvairių išorinių dirgiklių, pernelyg dinamiškos aplinkos su daugybe stimulų. Kad sumažintumėte šių dirgiklių poveikį - užsimerkite.
3. Kvėpavimo kontrolė yra pirmas žingsnis į panikos priepuolio suvaldymą. Pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad nedidelė oro srovė lėtai ir tolygiai patektų į jūsų plaučius ir taip pat lėtai iš jų pasišalintų. Svarbu išmokti išvengti hiperventiliacijos. Yra ne viena mobili aplikacija, kuri padeda stabilizuoti kvėpavimą panikos priepuolio metu, pvz. Breathing zone arba Prana Breath: Calm & Meditate. Lėtai įkvėpkite per nosį, įkvėpdami mintyse skaičiuokite iki 5. Tada vienai sekundei sulaikykite kvėpavimą.
4. Galbūt turite žmogų, kuriuo pasitikite pokalbis su kuriuo jus nuramina?
5. Jeigu auginate šunį arba katę ir jis šalia - paglostykite jį, priglauskite prie savęs.
6. Išeikite į vėsesnę patalpą, arba jeigu už lango žiema - trumpam išeikite į lauką.
7. Jeigu neturite po ranka spalvotų pieštukų, galite panaudoti ir spalvinimo programėlę savo telefone. Spalvinimas padės nusiraminti ir pakeisti fokusą.
8. Jeigu pajutote, kad nerimas nekontroliuojamai auga, skubiai atsidarykite telefone savo mėgiamą juokingą filmuką ir pradėkite jį žiūrėti.
9. Pabandykite kramtyti intensyvaus skonio mėtinę gumą. Jeigu panikos priepuolio metu jaučiate pykinimą - mėtinė guma padės jį sumažinti. Be to, dėl skonio receptorių dirginimo sumažės dėmesys kitiems dirgikliams, kurie ir sukėlė panikos ataką.
10. Meditacijos, “mindfulness” praktikavimas ir panaudojimas panikos atakos metu - vienas iš efektyviausių būdų. Tiesa, kad panaudotumėte šią taktiką, pirmiausia jums reikės įgyti bazinių įgūdžių. Tai nėra taip sudėtinga kaip gali pasirodyti. Daug kas turi klaidingą nuostatą, kad meditaciją reikia praktikuoti ilgus metus, norit pasiekti efekto. Tačiau tai nėra tiesa. Šiuo metu mindulfness/ meditacijos užsiėmimai sparčiai populiarėja, todėl galite rasti grupinių užsiėmimų savo mieste už tikrai priimtiną kainą. Taip pat, jeigu negalite skirti tam lėšų, yra išties puikių meditacijai skirtų mobilių programėlių - pavyzdžiui Headspace. Jų dėka, išmokti medituoti gali net jokios patirties ir žinių neturintys žmonės.

Psichologo konsultacijos gali pakeisti jūsų požiūrį ir išmokyti reaguoti į situacijas, kurios jums sukelia baimes.

Ką daryti, jei šalia žmogus patiria panikos ataką?

Buvimas ramiam yra vienas geriausių būdų, kaip galite padėti. Panikos ataka nesitęsia ilgai - patys stipriausi jausmai trunka maždaug 5-10 minučių. Net jei ir pats kažkiek išsigandote, išlikite ramus. Dauguma žmonių, kurie patiria panikos atakas ar kitus nerimo sutrikimus, turi savus būdus kaip nusiraminti. Tiesa, panikos priepuolių metu jam gali būti sunku bendrauti. Susižinokite iš anksto, ką turėtumėte daryti, kad galėtumėte padėti. Panikos atakos metu galite ramiai paklausti, ką turite daryti, kad palaikytumėte žmogų, tik nusiteikite, kad gautas atsakymas gali būti trumpas. Jei žmogui, patiriančiam panikos priepuolį negresia joks pavojus, duokite jam erdvės, tačiau išlikite netoliese, kad galėtumėte stebėti situaciją. Kai kuriems žmonėms panikos priepuolių metu padeda raminantis, pažįstamas balsas, tačiau venkite kartoti tokias frazes kaip „nesijaudink“ ar pastovaus klausimo, ar viskas gerai. Ne visų panikos atakos būna vienodos, todėl galite pasiklausti, kokių įspėjamųjų ženklų turėtumėte ieškoti pas savo artimą žmogų. Įprastai žmonėms nėra lengva pasidalinti mintimis apie savo emocinę sveikatą ar kankinančius panikos priepuolius. Kiti žmonės nesupranta, kokią baimę gali kelti panikos priepuolis ir gali manyti, kad tai visiškai neadekvatu. Tačiau tai labai tikra ir žmogus, patiriantis tuos jausmus, negali jų kontroliuoti. Paprastas, suprantantis atsakymas į kito pasidalijimą galėtų skambėti taip: „Atrodo, kad tau labai sunku. Panikos ataka gali atrodyti gluminanti ir baisi. Ją nuspėti yra labai sunku ir dažniausiai ji gali kilti be jokios priežasties. Panikos priepuolį patiriantį asmenį galite įspėti, kad jokio tikro pavojaus nėra, ir nereikia bijoti, tačiau jis tikriausiai tą jau žino. Tai vieną iš priežasčių, kodėl panikos atakos yra gluminančios - jų metu jūsų reakcija tokia pati, kokia būtų, jei jums grėstų pavojaus, tik šiuo atveju jokios grėsmės nėra. Tikriausiai jūs esate jautęs baimę ar stresą pavojingose situacijose. Galbūt kartais jaučiate nerimą. Tačiau jūsų patirtys neprilygsta tai baimei, jaučiamai panikos atakos metu. Jei esate patyręs nenusakomą baimę, tada galite numanyti, kaip jūsų draugas jaučiasi. Priminkite sau, kad jie nejaučia streso ir baimės savo noru. Ne visiems, patiriantiems panikos atakas, padeda tie patys metodai. Gilus kvėpavimas ir kiti atsipalaidavimo būdai gali padėti, jei yra praktikuojami nuolatos. Jei tokius metodus pasitelksite tik panikos priepuolių metu, jie gali sukelti priešingą reakciją. Gilus kvėpavimas gali sukelti oro trūkumą ir tada jūsų mintys susikoncentruoja į kitus dalykus. Priminkite draugui, kad kvėpuoti reikia, tačiau praleiskite žodį giliai. Trumpai tariant, nedalinkite patarimų, kaip žmogus turi susitvarkyti su simptomais. Palaukite, kol jūsų paprašys patarimo. Yra visiškai normalu bijoti panikos atakų, ypač nepažįstamų žmonių apsupty, ar manyti, kad panikos atakos yra nepatogios ir vengti pasakoti apie tai mylimiesiems ar draugams. Žmonės, patiriantys panikos atakas supranta, kad jų baimė yra nelogiška, tačiau išgirdę tai iš jiems artimo žmogaus, gali pamažu atsiriboti ir nuo visuomenės. Įsivaizduokite, kad susitikote su draugu ir jis patyrė panikos ataką. Jai praėjus, jūsų draugas jaučiasi ramus, tačiau labai pavargęs. Normalu, kad būsite nusivylęs, tačiau atsiminkite, kad jūsų draugas nėra atsakingas už tai, kas nutiko. Panikos sutrikimas nėra dalykas, kurį gali pasirinkti. Po panikos atakos yra visiškai normalu jaustis išsekusiam. „Po panikos atakos yra visiškai normalu jaustis išsekusiam. Gali būti baisu stebėti draugą, patiriantį panikos ataką, tačiau kažkuriuo metu jūs jam turėtumėte padėti. Kada? Paskambinti pagalbos numeriu atrodo saugiausias sprendimas, tačiau jis gali sukelti papildomą stresą. Tiesiog būkite šalia ir stebėkite savo draugą. Galbūt tai neatrodo kaip didelis darbas, tačiau jūsų draugui tai be galo svarbu.

Sveikas gyvenimo būdas

1. Reguliarus sportas naudingas ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. veiklos.
2. Ir kokybė, ir kiekybė yra svarbūs parametrai geram miegui. vidutiniškai 8 valandas miego kasnakt.
3. Atkreipkite dėmesį, kad ir šokoladas, arbata bei limonadai sudėtyje dažnai turi kofeino.
4. galima padaryti. Šią „nerimo sesiją“ laikykite kiekvieną dieną tuo pačiu metu.
5. Dėmesingumas, sąmoningumas (mindfulness) padeda sugrįžti į supančią realybę. kutenanti kilimo tekstūra. palengvėjimo. pabėgimo“ reakcija, apimanti per panikos priepuolius.
6. panikos atakas. dvasinę pusiausvyrą.
7. pykinimas. panikos ataka. kad artėja panikos priepuolis. Šie paprasti metodai gali žymiai pakeisti panikos priepuolių eigą ir sunkumą.

Miego svarba

Yra nustatyta, kad miego hormonas melatoninas, kuris išsiskiria temstant, mus ima migdyti po kelių valandų. Vasarą, kai už lango dar šviesu, rekomenduojamos langus temdančios užuolaidos, taip pat sudaryti sąlygas, kad kambaryje būtų tamsu. Taip pat rekomenduojama dvi valandas iki miego nenaudoti išmaniųjų įrenginių: telefonų, kompiuterių, planšečių, kurie skleidžia mėlynąją šviesą. Spinduliuodama ji veikia mūsų organizmą: šis gauna signalą, kad dar yra diena, kas pavėlina melatonino išsiskyrimą. Formuojasi nemiga. Kalbant apie prastą miegą, yra siūloma laikytis miego higienos. Miego higiena - veiksniai, padedantys užmigti, ir jų trikdžių šalinimas. Vienas dažniausių veiksnių - tas pats kofeino vartojimas. Jei išgeriate kavos puodelį šeštą valandą vakaro, dvyliktą nakties tik pusę kofeino dozės bus pasišalinę iš organizmo. Miegą trikdo ir per aukšta kambario temperatūra. Optimali patalpos temperatūra miegui rekomenduojama apie devyniolika dvidešimt laipsnių. Miegui įtaką daro ir patalynės pasirinkimas, grynas oras.

Kaip nuolatinė nemiga ilgainiui paveikia žmogaus psichiką? - Miegant mūsų smegenys apdoroja visą dienos metu įgytą informaciją, vaizdžiai šnekant, sudeda ją į stalčiukus: kas, reikalinga paliekama, kas ne - išvaloma. Ilgainiui, jei mūsų miegas yra nuolatos trikdomas, pakertama atmintis, dėmesio koncentracija, tampame išsiblaškę, neramūs. Ilgesnį laiką nemiegantis žmogus tampa dirglus, nervingas, jį gali apimti panikos priepuoliai, jį kamuoja lėtinis nuovargis.

Ar miegas yra kompensuojamas? Ne, nemiga visada eina tik į skolą. Nemiego niekaip nekompensuosi. Pacientai dažnai ateina skųsdamiesi nemiga. Ji negali šiaip sau kankinti. Gilinamės, kas žmogaus gyvenime vyksta. Greičiausiai nemiga atsirado dėl sunkių išgyvenimų, kankinamų minčių. Beveik visais atvejais priežastys - psichologinės kilmės. Tai gali būti susiję su patiriamu stresu darbe, santykiais, depresija, kuri ryškiai nepasireiškia, bet manifestuoja nemiga. Specialistas gali paskirti antidepresantų, kurių dėka gali susitvarkyti nemiga. Didžioji dalis tų, kurie skundžiasi prasta atmintimis, naktį prastai miega, ryte jaučiasi pavargę. Nemiga yra vienas dažniausiai pasitaikančių sutrikimų vyresniame amžiuje ir ją be minėto išsiblaškymo dažnai gali lydėti nerimas, jautrumas aplinkai. Geriausias būdas apsisaugoti nuo demencijos - geras miegas. Nėra kuo didžiuotis, kad miegama penkias valandas per parą. Svarbi dalis dirbant su psichiniais sutrikimais senatvėje yra nemigos gydymas. Tyrimai rodo, jei žmonės ilgą laiko tarpą gydosi migdomaisiais vaistais, jų gyvenimo trukmė gali sutrumpėti. Kartais tiesiog sumažinus jautrumą, įtampą dienos metu, žmonėms pagerėja ir miegas - jie gali atsipalaiduoti, jis tampa gilesnis.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Mitybos įtaka

Tai, kad maistas, kurį valgome, turi tiesioginės įtakos smegenų veiklai, yra įrodyta moksliškai. Turintiems polinkį į nerimą ir depresiją, į savo mitybos racioną rekomenduojama įtraukti linų ir chia sėklas, riebią žuvį (lašišą, skumbrę, silkę), ciberžolę ir daug magnio turinčius produktus (žalias lapines daržoves, riešutus, ankštines daržoves, visų dalių grūdus, avokadus, bananus, juodąjį šokoladą).

Žolelių arbatos

Neatsiejamas sveikatos šaltinis taip pat yra žolelių arbatos. Jos gali būti ne tik nerimo ir depresijos prevencinė priemonė, tačiau ir padėti esant būklėms, kurias dar įmanoma suvaldyti namų priemonėmis. Tai, kad tam tikri augalai gali būti naudingi gydant nerimo sutrikimus ir depresiją, patvirtina ir klinikiniai tyrimai. Pavyzdžiui, 2015 m. buvo atlikta 11 tyrimų, kurių rezultatai parodė ryšį tarp arbatos vartojimo ir sumažėjusios depresijos rizikos.

Toliau pateikiame 10 arbatų, kurios siejamos su psichikos sveikatos stiprinimu, turinčių raminamąjį, balansuojantį poveikį:

• Ramunėlių arbata. Ši arbata rekomenduojama esant nemigai, padidėjusiam stresui, nerimui. 2016 m. atliktas tyrimas parodė, kad generalizuoto nerimo sutrikimų turintiems pacientams ramunėlių arbatos vartojimas palengvino vidutinio sunkumo ir sunkius simptomus.
• Jonažolių arbata. Jonažolių efektyvumas lengvos ir vidutinės formos depresijai gydyti yra patvirtintas klinikiniais tyrimais. 2008 m. atlikta apžvalga iš 29 tarptautinių tyrimų parodė, kad jonažolė buvo tokia pat veiksminga depresijai gydyti, kaip ir kai kurie receptiniai antidepresantai. Jonažolės taip pat veiksmingai lengvina įvairių tipų nerimo sutrikimų simptomus.
• Melisų arbata. Melisa tradiciškai buvo geriama siekiant pagerinti nuotaiką ir sustiprinti kognityvines funkcijas. Ši arbata pasižymi švelniu raminančiu poveikiu, todėl tai puikus ritualas prieš miegą.
• Ašvagandos arbata. Ši arbata nuo seniausių laikų ajurvedinėje medicinoje naudojama kaip stresą mažinanti, vidinę ramybę grąžinanti priemonė. Ši arbata klasifikuojama kaip natūralus adaptogenas - medžiaga, padedanti smegenims išlaikyti balansą, kovojant su stresu ir kitais neigiamais emociniais reiškiniais. Ašvagandos veiksmingumą mažinant nerimo simptomus patvirtino ne vienas tyrimas, naujausiais iš jų atliktas 2019 m.
• Valerijono šaknų arbata. Valerijonas nuo seniausių laikų žinomas kaip nerimą mažinantis ir nemigą gydantis augalas. Iš tiesų, šios valerijono savybės yra patvirtintos mokslo. Labiausia valerijono arbatą rekomenduojama gerti kenčiantiems nuo nemigos.
• Pipirmėčių arbata. Ši arbata gali padėti kai ypač trūksta energijos, kai sunku susikaupti. Pipirmėtės turi tonizuojantį poveikį. Tačiau taip pat pipirmėčių arbata gali pagerinti ir miego kokybę.
• Levandų arbata. Levandas įprasta sieti su ramybe, maloniu lėtumu ir harmonija. Iš tiesų šis augalas turi eterinių aliejų, kurie gerina nuotaiką, ramina ir yra ypatingai vertinamas aromaterapijoje. Žinoma, levandų eterinis aliejus naudojamas tik išoriškai. O iš šviežių ar džiovintų levandų galima pasiruošti raminančios, atpalaiduojančios ir stresą „nuimančios“ arbatos.
• Pasiflorų arbata. Šios arbatos nauda labiausiai siejama su miego kokybės gerinimu.
• Rožių arbata. Ši arbata pasižymi bendrosiomis organizmą atpalaiduojančiomis, tačiau kartu ir tonizuojančiomis savybėmis. Rožių arbatos puodelis gali pakelti nuotaiką, nuteikti pozityviai.
• Žalioji arbata. Ši arbata žinoma kaip itin vertingas, kasdieniam vartojimui tinkantis gėrimas. Žaliojoje arbatoje gausu organizmui reikalingų ir naudingų medžiagų, tame tarpe ir stiprinančių psichinę sveikatą. 2009 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 70-ties metų ir vyresni dalyviai, parodė, kad tarp daugiau ir dažniau vartojančių žaliąją arbatą dalyvių buvo mažesnis nerimo ir depresijos simptomų paplitimas. Žalioji arbata ypač tinka, jeigu ieškote alternatyvų rytiniam kavos puodeliui.

tags: #kaip #gydyti #nerimo #strikimus #liaudiskomis #priemonemis