Įvadas
Investavimas ir asmeninis tobulėjimas yra glaudžiai susiję su psichologija. Dažnai mūsų sprendimus veikia išoriniai ir vidiniai veiksniai, o nesugebėjimas prisitaikyti prie daugumos nuomonės gali tapti kliūtimi siekiant tikslų. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip įveikti psichologinius iššūkius, remiantis investavimo psichologijos eksperto Marko Douglaso įžvalgomis bei kitais psichologiniais aspektais.
Investavimo Psichologija: Marko Douglaso 7 Žingsnių Planas
Markas Douglasas, populiarių knygų apie investavimo psichologiją autorius, siūlo 7 žingsnių planą, padedantį spręsti investavimo problemas. Jo knygos "Disciplinuotas prekiautojas" (1990) ir "Prekiavimas zonoje" (2000) iki šiol yra vertinamos investuotojų kaip vienos geriausių, kalbant apie investavimo psichologiją.
1. Susikoncentruoti Į Tai, Ką Reikia Išmokti
Svarbiausia pakeisti požiūrį į investavimo procesą. Užuot galvojus, kaip uždirbti kuo daugiau pinigų, reikia savęs klausti: "Ką man reikia išmokti arba kaip aš turėčiau prisitaikyti, kad galėčiau sėkmingiau veikti?" Reikia susikoncentruoti į patį procesą, kaip pasiekti konkrečius tikslus, susijusius su tobulėjimu, tačiau ne su galutiniu rezultatu - pinigais. Svarbiausia, ką jūs darote ir kaip sėkmingai tai darote, nes nuo to priklausys ir pinigų kiekis.
Patarimas: atsidėkite tam tikrą sumą pinigų, kuri būtų traktuojama kaip mokestis už mokslus, ir su ja dirbkite tol, kol įgysite reikiamų įgūdžių arba kol jos nebeliks. Kokią sumą jūs atidėsite, priklausys tik nuo to, kiek dalykų jums reikia išmokti. Jei jums reikia įgyti tik vieną įgūdį, užteks mažesnės sumos, tačiau jei esate tik pradedantysis, šis mokestis gali būti gana didelis ir su tuo jums reikės susitaikyti.
2. Išmokti Susidoroti Su Nuostoliais
Tai vienas sudėtingiausių, tačiau ir vienas svarbiausių žingsnių. Dauguma pradedančiųjų mano, kad investuojant įmanoma uždirbti pelną kiekvieną mėnesį, o aktyvūs prekiautojai tikisi pelno ir kiekvieną savaitę, kiekvieną dieną ar net iš kiekvieno atskiro sandorio. Tai klaidingas požiūris. Investuojant ar prekiaujant, kaip ir bet kuriame kitame versle, neišvengsime nesėkmingų ar nuostolingų periodų. Pagrindinis dalykas, kaip tuo momentu atsilaikysite.
Taip pat skaitykite: Kalbos barjero įtaka
Siekiant to išvengti, reikia iš anksto nusistatyti, kiek galite sau leisti rizikuoti per metus, per mėnesį ar sudarant kiekvieną sandorį. Žinodami pačius blogiausius variantus, iš karto su jais susitaikote ir jei tai įvyksta, neturite pagrindo savęs kaltinti, bijoti ar pan., nes jūs tai jau buvote numatęs. Kai tai numatote, nuostolingo sandorio tikimybė nebesukelia skausmo ar baimės. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nuostoliai yra žaidimo dalis ir juos reikia mokėti priimti.
Prieš atliekant kiekvieną sandorį reikia žinoti, kokia yra rizika, įsivardinti, kiek konkrečiai šis sandoris gali būti nuostolingas ir kad prireikus galėsite sau leisti parduoti nuostolingą investiciją. Taigi, mokėjimas pripažinti, jog investicijos gali būti nuostolingos, ir sugebėjimas šiuos nuostolius užfiksuoti yra investavimo įgūdis. Jį galima ištobulinti tik remiantis skaudžia patirtimi, todėl vertėtų tai daryti naudojant kuo mažesnę sumą, kad nuostolis nesužlugdytų finansiškai ir psichologiškai. Taip pat patartina kuo greičiau patikėti tuo, jog jei parduodate jums nuostolingą investiciją, dėl to netampate blogesniu žmogumi. Kuo greičiau jūs tuo patikėsite, tuo bus lengviau.
Kai jau galėsite „priimti“ nuostolį automatiškai, imsite kitaip žvelgti į naujai pasitaikančias galimybes ir prieš tai patirtas nuostolis nebeturės įtakos tolesniems jūsų sprendimams.
3. Tapti Vienos Rinkos Ekspertu
Iš pat pradžių reikėtų tapti vienos konkrečios strategijos ar sistemos ekspertu. Be abejo, pasirinkta strategija turėtų būti tokia, kuri, vertinant ilgą istorijos periodą, padėjo pasiekti teigiamų rezultatų. Geriausia, kad tai būtų labai paprasta, lengvai suprantama ir įgyvendinama strategija. Taip pat yra būtina žinoti, kiek maždaug sandorių galima sudaryti per metus, kiek vidutiniškai jų būna pelningų, koks vidutinis pelnas ir pan. Atsirinkus tokią informaciją, reikia pradėti ja vadovautis labai disciplinuotai, be jokių išimčių ir vengti visos kitos nereikalingos informacijos.
Atliekant šį pratimą, visų pirma, auga pasitikėjimas savimi. Jūs imate tikėti, kad galite kontroliuoti savo elgesį. Pasitikėjimą yra daug lengviau išsiugdyti, kai apsiribojama viena strategija ar viena rinka, taip atsiribojant nuo nuolat pasirodančių galimybių uždirbti nežmoniškus pinigus. Antras dalykas: praleiskite galimybę, jei kol kas nesate tos srities ekspertas. Taip jūs išvengsite neapgalvotų sandorių, kuriuos sudarytumėte, kad, neduok Dieve, nepraleistumėte dar vienos „auksinės“ progos. Jei pastarasis dalykas jums vis vien neduoda ramybės, paklauskite savęs, kur taip skubate? Jeigu tikite, jog galite tapti sėkmingai veikiančiu investuotoju, tai koks skirtumas, jei dabar praleiste vieną ar kelis galbūt pelningus variantus?
Taip pat skaitykite: Kaip išreikšti emocijas
Jei šiuo metu stebite ir investuojate keliose rinkose ir jums nesiseka arba sekasi ne taip gerai, kaip norėtumėte, pasiūlymas būtų toks: domėkitės ir investuokite tik vienoje ar bent jau tikrai ne daugiau nei dviejose rinkose. Apribojimo verta paisyti tol, kol pradėsite dirbti sėkmingai.
4. Išmokti Nepriekaištingai Vykdyti Pasirinktą Strategiją
Siekiant nepriekaištingai vykdyti pasirinktą strategiją, neužtenka tik noro. Labai dažnai, kad ir kokia gera būtų konkreti strategija, jos laikydamiesi galite ir kelis kartus iš eilės investuoti nuostolingai. Po to labai tikėtina, jog nuspręsite pasitraukti. Tad kaip įveikti šį etapą? Atlikite kelis pratimus.
Paskirkite tam tikrą dalį lėšų, kurių jums negaila prarasti, įsivardinkite, kiek operacijų planuojate atlikti vadovaudamiesi konkrečia strategija ir kiek maksimaliai galite sau leisti prarasti, jei, tarkime, visos pasirinktos investicijos bus nuostolingos. Galiausiai įsipareigokite atlikti visas operacijas, kurias reikės, laikantis pasirinktos strategijos.
Atlikę šį pratimą, jūs galėsite atsakyti į klausimą, ar sugebate nepriekaištingai laikytis griežtai nusistatytų taisyklių. Jei atlikę nustatytą skaičių operacijų pamatysite, kad ne visada tinkamai elgėtės vykdydami operacijas, paklauskite, kokios buvo pagrindinės to priežastys. Šį pratimą kartokite tol, kol nepadarysite nė vienos klaidos. Tik atlikę viską teisingai įgausite pasitikėjimo savimi, t. y. patikėsite, jog kai ateis tinkamas momentas, jūs atliksite tai, ką esate numatęs atlikti.
Tačiau reikia nepamiršti, kad tai bus tik pratimas, kurio tikslas išsiugdyti drausmingumą. Iš pradžių vertėtų naudoti kuo mažesnes sumas, o ateityje jas bet kada bus galima padidinti.
Taip pat skaitykite: Užgniaužtos emocijos ir gyvenimas
5. Galvoti „Tikimybėmis“
Ką reiškia galvoti „tikimybėmis“? Visų pirma, rinkoje gali atsitikti bet kas ir tai visiškai nepriklauso nuo to, ką galvojame ar darome. Antra, norint uždirbti pinigus, nebūtina žinoti, kas nutiks ateityje. Na, ir, galiausiai, kiekvienas momentas rinkoje yra unikalus.
Tik suvokę tai, suprasite, kad kaskart investuojant būtina įvertinti pelningumo tikimybę. Kaip tą padaryti? Paprasčiausiai išstudijuoti istoriją, t. y. kaip viskas susiklostė pastaraisiais kartais, kai būdavo investuojama esant tokioms pačios sąlygoms, kaip kad yra dabar. Plačiausiai naudojamas būdas, kaip padidinti tikimybę uždirbti, - „eiti kartu su rinka“. Žinome, kad pavieniui negalime paveikti bendros krypties, todėl reikia išsiaiškinti, kokie investuotojai šiuo metu dominuoja: optimistai (buliai) ar pesimistai (meškos). Kai jau išsiaiškiname, kas vyrauja šiuo metu, verta elgtis taip, kaip elgiasi jie.
6. Išmokti Būti Objektyviam
Norint būti visiškai objektyviems, reikia galvoti, jog gali nutikti bet kas. Jei galvojate, kad tikėtinas tik vienas variantas, tampate pažeidžiami užklupus netikėtai situacijai. Norėdami visą laiką išlikti objektyvūs, tikėkitės kiek įmanoma daugiau galimų variantų. Įvertinkite, kiek kiekvienas iš jų yra tikėtinas, o tada įsivardinkite, ką jūs darysite kiekvienu konkrečiu atveju.
Kai mes įgyjame pasitikėjimo ir žinome, kad visada darysime tai, ką reikia daryti, nebeturime jokio pagrindo bijoti rinkos ar to, ką ji gali mums padaryti. Neturint ko bijoti, galima objektyviai stebėti rinką, priimti visą įmanomą informaciją. Taip bus daug lengviau studijuoti rinką ir daug greičiau pavyks suprasti, kas gali įvykti, ir to laukti.
7. Stebėkite Save
Jei atliekate pirmuosius šešis žingsnius, pasiekiate labai aukštą lygį. Tada jums verta kreipti dėmesį į tai, ką jūs galvojate ir kokia informacija jus domina. Be abejo, kaskart investuodami norite, kad ši investicija būtų pelninga. Stebėkite, kaip jūs jaučiatės, kai investicijos iš tiesų būna pelningos, ir kaip, kai jos nuostolingos. Užsirašykite, kokios jūsų mintys kiekvienu konkrečiu atveju ir kur link jos krypsta. Jei, tarkime, investavę nuostolingai pastebite, jog ieškote priežasčių, kodėl visi turėtų pradėti elgtis priešingai, tai reiškia, kad ieškote pasiteisinimo, galvojate, jog dar ne viskas prarasta iki tol, kol nepardavėte nuostolingos investicijos. Tai gali būti didelių bėdų pradžia. Reikia išlikti atviram visoms galimybėms, stengtis neprisirišti prie vieno varianto, nes jų gali būti be galo daug, ir bandyti suvokti, kas vyksta kiekvienu konkrečiu momentu.
Individualumas Prieš Daugumą: Gyvenimo Stilius Ir Apranga
Savo santykį su mada ir jos siūlomomis naujovėmis kiekvienas žmogus išreiškia individualiai. Ir jei vienam būti senamadiškam - gėda, tai kitas didžiuojasi, galėdamas vieną ir tą patį drabužį dėvėti daugelį metų. Vienas kuria savo individualų stilių, kuriam būna ištikimas visą gyvenimą, kitas keičiasi kartu su sezonine mada. Drabužiai skirti ne tik pridengti mūsų kūną: jie parodo, kas mes esame, ką mėgstame, kaip reaguojame ir kuo gyvename. Aprangos stilius yra savotiška bendravimo priemonė.
Pasak individualiosios psichologijos pradininko A. Adlerio, žmogus rengiasi pagal savo gyvenimo stilių, o jo drabužiuose kaip veidrodyje atsispindi tikslai, kurių jis siekia. Iš aprangos stiliaus galime matyti, ar žmogui svarbu bendrumas ar individualumas, ar jis siekia priklausyti grupei, ar įgyti pranašumą, o gal kompensuoti savo menkavertiškumą. XXI a. mada ir aprangos stilius ypač demokratiški. Nors vis dar išlieka keturios pagrindinės kryptys (klasikinis, romantiškas, folklorinis, sportinis stilius), šiuo metu tampa madingas individualumas. Tokia mados tendencija atitinka A. Adlerio požiūrį: kiekvieno žmogaus gyvenimo stilius unikalus ir savitas, toks turėtų būti ir jo aprangos stilius.
Esu Kaip Jūs! Priklausymas Grupei
Kiekvienas asmuo - visuomenės dalis. A. Adleris teigia, jog bet kuriam žmogui svarbiausia yra jausti, kad jis priklauso visuomenei. Vaikystėje ta visuomenė yra šeima. Augdamas žmogus įsisavina vis platesnes gyvenimo sferas, todėl bendruomenės ratas, kuriam jis siekia priklausyti, irgi plečiasi.
Pavyzdžiui, paaugliai dažnai apsiriboja priklausymu vienokiai ar kitokiai subkultūrai, grupuotei, visus likusius visuomenės narius „pamiršdami“. Tai jie išreiškia savo elgesiu ir aprangos stiliumi. Paaugliai iš to išauga… tapdami suaugusiaisiais, kurie taip pat apsiriboja savo profesine grupe, socialiniu sluoksniu ar tam tikra teritorija. Šį ribotumą puikiai parodo kai kurių iš jų apranga. Išlaikantis visuomet tą patį, ribotai visuomenės grupei būdingą aprangos stilių, žmogus atkakliai visose gyvenimiškose situacijose rengiasi „kaip priklauso“ (pvz., valdininkui, dailininkui, sportininkui, mokytojui).
Iš vienos pusės tokį nelakstumą galime suprasti kaip labai siaurą socialinį interesą, norą bendrauti tik su tam tikra visuomenės grupe. Kita vertus - žmogus yra susitapatinęs su ja ir tai jam suteikia saugumo. Taip drabužiai pasitarnauja kuriant bendrumo jausmą, demonstruojamą ir sau, ir pasauliui. Priklausymo grupei jausmas visuomet pastiprinamas apsirengiant taip, kaip visi, t. y. apsivelkant grupės „uniformą“. Uniforma įprasta sportininkų komandoms, meno kolektyvams, kunigams, vienuoliams, gydytojams, policininkams, banko tarnautojams. Ji pabrėžia žmogaus statusą, lengviau atpažinti, kuriai grupei asmuo priklauso. Drabužis tarsi „šneka“ už save ir palengvina socialinių grupių bendravimą. Tačiau visiškas susitapatinimas su savo uniforma gali turėti ir neigiamų pasekmių - iškyla pavojus prarasti individualumą, savąjį „aš“.
Menkesnis Už Žolę… Menkavertiškumo Jausmas Ir Pranašumo Siekimas
Vienas iš svarbiausių A. Adlerio teorijos teiginių: kiekvienam žmogui būdingas menkavertiškumo jausmas ir siekis būti tokiam pat vertingam, geram, kaip kiti. Menkai save vertinantis žmogus nesijaučia priklausantis, „pakankamai geras“, nepasitiki savo jėgomis. Vienaip ar kitaip, pranašumo siekimas būdingas visiems žmonėms. Kai kada jis pasireiškia per manieras, kai kada per lūkesčius ir reikalavimus. Taip pat gali reikštis ir per aprangos stilių.
Tačiau nustebsite - ne visada menkai save vertinantis žmogus norės būti „pilkas“ ir nepastebimas. Yra žmonių, kurie mėgsta rengtis „kaip visi“. Jiems patinka neryškios spalvos, niekuo neypatingi drabužių modeliai. Rodosi, kad tokie asmenys tiesiog stengiasi susilieti su minia, tapti nematomi. Kaip teigia A. Adleris, „pilkas“ aprangos stilius gali liudyti, „kad prieš mus nepasitikintis savimi žmogus, vengiantis spręsti gyvenimišką klausimą, jis nepasikliauja savimi ir nespindi optimizmu“. Pasak individualiosios psichologijos pradininko, tokiam žmogui norisi kaip nors šonu, šonu pasislėpti krūmuose.
Susiliejimas su minia turi tam tikrų privalumų. Būdamas grupėje, su visais ir kaip visi, žmogus gali aiškiau suvokti savo emocijas ir stipriau jas išreikšti. Ypač tai svarbu droviam, nedrąsiam žmogui, kuris linkęs savo jausmus užgniaužti. Stebėdamas, kaip reaguoja ar elgiasi kiti, jis prie savo vidinio emocinio suvokimo tarsi prideda ir išorinį - būdingą kitiems. Elgdamasis kaip visi žmogus yra ir sau mažiau kritiškas. Jei būdamas vienas asmuo į situaciją reaguoja šalčiau, logiškiau, tai grupėje savo jausmus jis reiškia laisvai, nes ir kiti taip daro. Be to, būdamas grupėje jis jaučiasi mažiau atsakingas už savo elgesį, parodytus neigiamus jausmus. Būtent šis susiliejimo su minia rezultatas aiškiai matomas paauglių elgesyje. Apsirengę ir elgdamiesi kaip visi, jie stiprina savo jėgos pajautimą ir tuo pat metu jaučiasi anonimiški.
Žmogus, teikdamas pirmenybę ,,purvinoms“, žemės spalvoms ir pasirinkdamas dažniausiai natūralų stilių, puikiai pasiekia savo tikslą tapti nematomam. Šiam tikslui pasiekti renkamasi ir tokios profesinės veiklos sritys ar darbovietės, kur reikalingos uniformos.
Kitas menkai save vertinančio žmogaus bruožas - žmonija ir visos jos problemos jam atrodo svetimos ir tolimos. Toks asmuo pernelyg „užimtas savimi“ ir tuo pačiu yra priklausomas nuo aplinkinių nuomonės, kurie, kaip jam atrodo, linki tik blogo.
Pranašumo siekimas menkai save vertinančiam žmogui tampa ypač aktualus. Jis gali aktyviai demonstruoti priklausymą aukštesniam sluoksniui, pavyzdžiui, rinktis brangius aksesuarus, žinomų dizainerių drabužius. Tokį melavimą kartais „išduoda“ įvairios, netinkančios susikurtam įvaizdžiui detalės, tokios kaip prabangi suknelė ir nuklypę batai ar auksiniai žiedai ir žemėtos panagės. Dažniausiai melas atspindi pastangas pranokti kitus. Žmogus meluoja tam, kad atrodytų geriau, ir tik todėl, kad save vertina labai menkai. Toks žmogus pabrėžtinai rengiasi kitaip nei įprasta jo aplinkoje: „geriau“, prašmatniau nei jo giminės ar bendradarbiai, bent taip pademonstruodamas savo pranašumą. Beje, pastarasis gali būti demonstruojamas net ir apskurusiais, pabrėžtinai netvarkingais drabužiais.
Rūbai Dengia Ar Atskleidžia? Asmeninė Logika Ir Santykis Su Mada
Žmogaus elgesys bei reagavimo į pasaulį būdas yra nulemtas jo asmeninės logika, įsitikinimų, elgesio modelių, gyvenimo tikslų. Suprasti žmogų - tai intuityviai pajusti pagrindinę jo gyvenimo liniją, jo asmeninę logiką. A. Adleris teigė, kad asmuo yra vientisas, visuminis, neskaidomas į dalis. Kitaip tariant, jo kūnas, psichika ir dvasia yra vienas su kitu susiję, vienas per kitą pasireiškia ir vienas kitą veikia. Žmogaus „socialinė oda“ - drabužis - taip pat atspindi jo charakterį, vertybines nuostatas ar kitas gyvenimo stiliaus apraiškas. Vadinasi, aprangos stilius, kaip ir bet kuris kitas „aš“ reiškimo būdas, turi atitikti žmogaus siekiamą tikslą.
Galima būtų klausti: kokio tikslo žmogus siekia, rengdamasis ne taip, kaip visi, pernelyg senamadiškai ar ekstravagantiškai? Kokią reikšmę jam turi susiliejimas su minia ar uniformos nešiojimas? Bet koks išryškėjęs motyvas visuomet susijęs su slaptu žmogaus gyvenimo planu, individualia jo gyvenimo logika. Pastarąją atspindi ir žmogaus santykis su mada.
Svarbu net ir tai, kokiai mados vartotojų kategorijai jį galima būtų priskirti:
- "Inovatoriai" (pionieriai). Linkę eksperimentuoti ir rizikuoti. Besistengiantys visuomet būti ,,viena koja priekyje“. Kūrybingi, drąsūs individualistai, be galo bijantys susilieti su minia. Visuomet atrodo savitai, originaliai.
- "Ankstyvieji įsisavintojai" (lyderiai). Aktyviai seka visas mados naujoves. Jaučia ypatingą poreikį būti gerbiamiems aplinkinių dėl savo šiuolaikiškumo, aktyvumo. Vengia pasenusio modelio drabužių, renkasi tik šį sezoną madingas spalvas ir aksesuarus.
- "Vėlyvoji dauguma" (konservatoriai). Sudaro didžiąją dalį mados vartotojų. Dažnai pasižymi atsargumu, skepticizmu, polinkiu ilgai stebėti, tirti, kritikuoti, ,,matuotis“, kol nusprendžia tapti vartotoju.
- "Atsiliekantys" (tradicionalistai). Orientuojasi į tradiciją. Priima madingą standartą tik tuomet, kai jis tampa tradicija. Dažnai vadinami senamadiškais, atsilikusiais nuo mados.
Bet kuris dvasinis pasireiškimas visada rodo šį tą daugiau, nei įžvelgia sveikas protas. Tik suvokiant visą kontekstą galima sužinoti: melas reiškia pagyrūniškumą ar vengimą, pasiaukojimas yra atjautos išraiška ar didybės manija, užuojauta išreiškia bendrumo jausmą ar puikybę, ir, galiausiai - aprangos stilius yra išraiška ar kompensacija.
"Unisekso" Mada: Lyčių Konfliktai Ir Sprendimai
Kalbėdamas apie neurotinius sutrikimus A. Adleris mini sutrikusią pusiausvyrą tarp vyriškumo ir moteriškumo. Šis sutrikimas būdingas ir dabartiniais laikais: matome pabrėžtinai vyriškai besirengiančias moteris ar moteriškai besipuošiančius vyrus. Tokius kraštutinumus, pasak A. Adlerio, lemia istoriškai susiformavusi nuostata, kad „moteriškos“ savybės yra: pasyvus elgesys, paklusnumas, silpnadvasiškumas, nežinojimas, nemokėjimas, o „vyriškos“: neapykanta, užsispyrimas, žiaurumas, egoizmas ir triumfo bei pergalės siekimas bet kokiuose žmogiškuose santykiuose.
Kai moteris savo gyvenimui stengiasi suteikti pernelyg vyrišką kryptį, tai matyti ir iš jos aprangos. Ir, atvirkščiai - kai vyras nenori ar nepajėgia atitikti vyriškumo standartų, jis renkasi moterišką gyvenimo kryptį, o tuo pačiu ir aprangą, aksesuarus, naudoja kosmetiką, puošiasi pridėtiniais plaukais.
Kokį aprangos stilių pasirinks žmogus, išgyvenantis vyriškumo / moteriškumo konfliktą, priklauso nuo jo asmeninės logikos. Ar dailiosios lyties atstovė, apimta menkavertiškumo jausmo dėl savo moteriškumo, pasuks vyriškų savybių demonstravimo kryptimi, ar stengsis visomis priemonėmis pabrėžti, kad ji tikra moteris, ir rengsis ryškiai, seksualiai? Ar vyras, išgyvenantis jau kitokį, atitinkamą menkavertiškumo jausmą, pasirinks „kieto“ vyruko stilių kaip kompensaciją, ar savo apranga atvirai išreikš moteriškumą? Atrodantys visiškai priešingai, šie sprendimai, kurį aprangos stilių rinktis, atspindi tą pačią problemą. Ir nors pasislėpti po susikurtu įvaizdžiu galima, tačiau vidinis konfliktas tokiu būdu neišsprendžiamas.
Šiuolaikinėje visuomenėje nuolat mažėjant skirtumui tarp to, kas moteriška, ir to, kas vyriška, populiarėja unisex stilius, išreiškiantis lyčių vaidmenų susiliejimą daugelyje gyvenimo sričių. Besirenkantieji šį stilių deklaruoja savo nepriklausomą nė vienai iš lyčių ir taip šiuolaikiškai sprendžia vyriškumo / moteriškumo konfliktą.
Pasak A. Adlerio, galutinis žmogaus visų dvasinių siekių tikslas yra įgyti stabilumo, saugumo, pilnatvės ir prisitaikyti. Visą gyvenimą ir visas jo išraiškos formas lydi ta pati judėjimo linija, kuri sudaro individualumo pagrindą.
Psichikos Sveikata: Drąsa Kreiptis Pagalbos
Gyventojų požiūris į psichikos sveikatą sparčiai keičiasi, ir kreiptis profesionalios pagalbos į specialistus vis dažniau tampa pozityviu pasirinkimu. Psichologo ar psichiatro pagalbos žmonės kreipiasi ir gali kreiptis įvairiais atvejais, pavyzdžiui, patirdami didelį stresą, išgyvendami krizę, išsiskyrimą ar netektį, susidurdami su santykių sunkumais ar savivertės problemomis. Dalis žmonių nori geriau pažinti ir priimti save. Štai, pavyzdžiui, psichoterapija suteikia daug galimybių įgyti naujų, gyvenimo kokybę gerinančių, įgūdžių, padedančių valdyti stresą, komunikuoti apie savo poreikius, kurti santykius. Psichoterapijos metu dauguma žmonių kalba apie bendražmogiškas patirtis ir sunkumus.
Geresnė psichikos sveikatos būklė kaip tik gali padėti pasiekti geresnius rezultatus profesiniame gyvenime. Kreiptis pagalbos norint juos įveikti yra drąsos ir atsakomybės už savo gyvenimą požymis. Žmonės, lankantys psichoterapiją, dažnai tampa sąmoningesni bei atidesni ir sau, ir kitiems. Jie išmoksta priimti savo bei kitų ribas, apie jas kalbėti, geriau reikšti jausmus ir poreikius. Tai - stiprybės, rūpesčio savimi ir brandos požymis. Drąsiausias dalykas, kurį žmogus gali padaryti - tai leisti sau pabūti silpnas, nes būtent toje akimirkoje gimsta tikroji stiprybė, ryšys su savimi ir kitais.
Stresas Jaunų Suaugusiųjų Gyvenime
Tiek formalioje, tiek ir neformalioje sferoje visą gyvenimą mes kaupiame žinias ir patirtį, tam kad pasirūpintume savo autonomija ir taptume savarankiškomis asmenybėmis. Auga ir mūsų atsakomybės ir galimybės, o taip pat kartu nesustoja ir vystymasis. Jauni suaugusieji susiduria su daugybe naujų problemų, su nauja patirtimi, jie sprendžia naujas vystymosi užduotis, kurios tiesiogiai susijusios su su patiriamais stresais. Daugelis patiria stresus ieškodami darbo, keisdami darbus ir pan.
Šiandien stresas - kasdienis ir, kaip bebūtų gaila, dažnėjantis mūsų gyvenimo reiškinys. Daugelio specialistų nuomone, šiuolaikiniame gyvenimo ritme stresas tapo nuolatiniu kiekvieno iš mūsų palydovu. Nesugebėjimas nustatyti ir tinkamai įveikti streso, jo padarinius sunkiai atsiliepia žmogausiems fiziniams ir psichiniams ištekliams. Todėl šiame darbe siekiama panagrinėti jauno suaugusiojo amžiaus psichologinius ypatumus, streso sampratą, faktorius, streso įveikos ypatumus, bei streso įveikos ryšius su kitais psichologiniais ypatumais - vidine darna, emociniu intelektu, saviverte. Visa tai atlikti remiantis išstudijuota psichologine literatūra šia tematika, bei tyrimo duomenų statistinės analizės rezultatais, kurie padės suformuluoti išvadas.
Jauno suaugusiojo socialiniai ir psichologiniai raidos aspektai tiesiogiai susiję su patiriamais stresais. Asmens vystymosi periodų trukmė gali būti tik apytikslė, ir kiekvienas amžiaus periodas tai jautrusis laikotarpis tam tikriems vystymosi uždaviniams įgyvendinti ir tam tikrus gebėjimus įgyti.
#
tags: #nemokejimas #prisitaikyti #prie #daugumos #psichika