Priklausomybės nuo lošimų gydymas: kelias į sveikimą

Priklausomybė nuo azartinių žaidimų yra rimta problema, kuri gali sukelti daugybę sunkumų tiek pačiam lošėjui, tiek jo artimiesiems. Ši priklausomybė, kaip ir kitos, reikalauja profesionalaus gydymo ir nuoseklių pastangų norint sugrįžti į visavertį gyvenimą. Aptarkime, kaip atpažinti priklausomybę nuo lošimų, kokios yra jos priežastys ir kokie gydymo būdai yra prieinami Lietuvoje.

Priklausomybė nuo lošimų: kas tai?

Priklausomybė nuo lošimo - tai elgesio priklausomybių grupei priskiriamas psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nevaldomu poreikiu dalyvauti azartiniuose lošimuose. Tai specifinė pramogos rūšis, kuria piktnaudžiaujant, gali susiformuoti priklausomybė, kelianti įvairias socialines, biologines ir psichologines problemas ne tik lošiančiajam, bet ir jo artimiesiems.

Patologiniai lošėjai nepajėgūs susivaldyti, todėl per vieną vakarą jie gali pralošti tūkstančius eurų, nesvarbu - ar tai savi, ar skolinti pinigai. Žmogus praranda laiko kontrolę, nebesupranta, kiek laiko lošia, patiria tam tikrų emocijų. O kur malonumas, ten ir noras, kad jis kuo ilgiau tęstųsi. Pastebėkite - visuose lošimo namuose nėra langų, nėra laikrodžių. Tai padaryta tam, kad žmogus nesiorientuotų laike. Jam nereikia eiti prie baro atsinešti gėrimo, jį atneša, jam nereikia rūpintis jokiais kitais dalykais.

Problemiškai lošiantis asmuo praranda lošimams skirto laiko nuovoką, peržengia savo finansines galimybes, patiria sunkumų darbe, įsivelia į neteisėtą veiklą, konfliktuoja su artimaisiais, o neretai nuo jų tiesiog atsiriboja. Tokį žmogų dažnai kamuoja stiprios nuotaikų kaitos, nerimas, nemiga, depresyvi būsena, o kartais net ir mintys apie savižudybę.

Priklausomybės nuo lošimų požymiai

Viena iš šios priklausomybės klastų - tai, kad ji dažnai lieka nepastebėta. Artimieji, net ir jausdami, kad artimo žmogaus elgesys pasikeitė, pastebėdami jo nuotaikų kaitą ar nuolatinį pinigų stygių, neretai tik numano, kad kažkas yra ne taip. Artimuosius dažnai lydi nuolatinis nerimas, įtampa, stiprus kaltės ar gėdos jausmas, baimė būti pasmerktiems.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Sutuoktiniams tai atpažinti lengviau. Atsiranda tam tikrų nuotaikų pokyčių, vėliau - netikėti užtrukimai darbe. Galbūt atsiranda kažkokių bilietėlių, kvitų, kortelių su lošimo įstaigų pavadinimais. Žinoma, artimiausias priklausomybės draugas yra melas. Suprantama, kad asmenys tai slepia nuo artimos aplinkos, kiti žmonės apie tai sužino tik problemai įsivyravus. Kalbant apie paauglių lošimą, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į nuotaikas, mokyklos nelankymą, lėšų atsiradimą. Reikia domėtis ir rūpintis, kas vyksta.

Priklausomybės nuo lošimų priežastys

Anksčiau manyta, kad nuo bet kokių polinkių kenčia tik silpnų valios žmonės, nes pakanka tik susikaupti. Tačiau tai netiesa: psichologiniai veiksniai, vedantys į priklausomybę, daug sudėtingesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Yra daug priežasčių, dėl kurių gali atsirasti liga, dažnai veikia kelių jų derinys:

  • Artimo žmogaus pavyzdys.
  • Amžiaus krizės.
  • Pinigų stoka ir nenoras ar nesugebėjimas profesiškai augti, ieškoti geriau apmokamo darbo.

Vyrams potraukis vystosi maždaug du kartus dažniau, tačiau moterims jis sparčiau progresuoja: gali susiformuoti per metus, po ko gydymas bus sudėtingas.

Svarbiausia, kas trukdo savarankiškai atsikratyti ligos, - biocheminė spąstai. Lošimo metu aktyvuojasi streso hormonų, pvz., adrenalino, išsiskyrimas, o laimėjimo metu - malonumo hormonų. Žmogus patiria stiprius pojūčius ir nori juos pakartoti. Noras stipresnis, kuo didesnė vidinė tuštuma ir nusivylimai.

Priklausomybės nuo lošimų pasekmės

Priklausomybės pasekmės yra skaudžios. Skaudžios ne tik priklausomam asmeniui, bet ir tiems, kurie patiki priklausomu lošėju. Žmonės, turintys tokią priklausomybę, paprastai gyvena ne realybėje, bet fantazijų, lūkesčių pasaulyje. Ir tai yra būdinga visoms priklausomybėms. Žinoma, lošimas yra blogas dar ir tuo, kad įtraukiami ir aplinkiniai žmonės, nes žmogus nepralošia savo pinigų. Jei jis sugeba kontroliuoti, kiek gali išleisti lošimams ir sustoti tokią sumą išleidęs, tuomet jis nėra traktuojamas kaip priklausomas. Priklausomas žmogus yra tas, kuris nekontroliuoja lošimo išlaidų, dažnai tuos pinigus skolinasi, ima iš savo artimųjų ar net vagia.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Po to, kai viskas baigiasi, užvaldo kaltės jausmas: savigrauža ir depresija. Didžiausia problema yra ta, kad žmogus, kuris lošia, negalvoja, jog jis pralošia. Jis visuomet galvoja, kad nori ir gali išlošti. Tačiau jei visi išloštų, tai lošimo namai tiesiog bankrutuotų. Todėl viltis išlošti yra tiesiog savęs apgaudinėjimas, įtikinėjimas, kad pavyks laimėti.

Gydymo būdai

Patekęs į priklausomybės spąstus, lošiantysis atsiduria finansinėje ir emocinėje duobėje, tačiau dažnai vis dar puoselėja iliuziją, kad tęsiant lošimą galima savarankiškai išspręsti tiek finansines, tiek psichologines problemas. Deja, ši iliuzija neišvengiamai subliūkšta - įveikti priklausomybę be profesionalios pagalbos yra praktiškai neįmanoma.

Gydymas reikalauja laiko ir pastangų, bet jis būtinas norint sugrįžti į visavertį gyvenimą.

Gydymas priklauso nuo ligos tipo: epizodinis ar nuolatinis. Pirmuoju atveju simptomai stiprėja ar silpsta, kartais visai išnyksta. Antras - atsiranda neigiamos pasekmės, pvz., šeimoje ar darbe, bet ligonis jų nesieja su lošimu ir nenori atsisakyti. Trečias - akivaizdžios neigiamos pasekmės ir priklausomybės simptomai. Tokiais atvejais būtina specialisto įsikišimas.

Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Norint gydytis Respublikiniame priklausomybės ligų centre, reikia šeimos gydytojo arba psichiatro siuntimo. Taip pat galima gydytis ir anonimiškai, be siuntimo. Tokiu atveju paslaugos yra mokamos. Siuntimą iš šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro. Jei turite gretutinių susirgimų ir yra gydytojų paskirtų vaistų, būtina turėti išrašą apie jūsų sveikatą ir turėti su savimi vartojamus medikamentus.

Į gydymą reikėtų žiūrėti plačiau ir gydyti gretutinius psichikos ir elgesio sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas, obsesinį-kompulsinį asmenybės sutrikimą ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Toks gydymas gali apimti terapiją, vaistų vartojimą ir/ar gyvenimo būdo pakeitimus.

Gydymo metodai Respublikiniame priklausomybės ligų centre

  • Ambulatorinė „Minesota“ programa: Gydymas trunka tris mėnesius, per kuriuos pacientas, pagal jam sudarytą individualų gydymo planą, reguliariai lankosi grupiniuose užsiėmimuose ir individualiuose gydytojo, psichologo, socialinio darbuotojo, dramos terapeuto ir, esant indikacijoms, ergoterapeuto konsultacijose. Pacientai mokosi analizuoti savo jausmus, koreguoti mąstymą, stiprinti pozityvų elgesį. Paslauga teikiama Vilniaus filiale (Savanorių pr.
  • Dienos stacionaras: Tai iki 30 dienų trunkantis ambulatorinis priklausomybės gydymas. Lankymosi Dienos stacionare metu asmuo dalyvauja gydytojo psichiatro, socialinio darbuotojo, psichologo, ergoterapeuto ir kitų specialistų vedamuose grupiniuose užsiėmimuose bei individualiose konsultacijose. Užsiėmimai ir konsultacijos vyksta kiekvieną darbo dieną ir trunka ne mažiau nei 4 valandas. Paslauga teikiama Vilniaus filiale (Savanorių pr.
  • „Minesota“ stacionare: Programoje taikomos priemonės pagrįstos „Dvylikos žingsnių“ terapija ir supažindinimu su savitarpio pagalbos grupėmis. Gydymo metu pacientai mokosi analizuoti savo jausmus, koreguoti mąstymą, stiprinti pozityvų elgesį. Skyriuje laikomasi nustatytos dienotvarkės, pagal kurią pacientai kasdien lanko specialistų vedamus grupinius užsiėmimus: psichologų ir ergoterapeutų rengiamus užsiėmimus, psichologines grupes, socialinių darbuotojų skaitomas paskaitas, filmų peržiūras, užsiėmimus apie „Dvylikos žingsnių“ programą. Už gydymosi laikotarpį, esant poreikiui, Jums gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.

Kiti gydymo metodai

  • Gestalto psichoterapija: Bendravimo su specialistu metu ligonis gali analizuoti savo elgesį ir suprasti, kad santykiai su azartiniais lošimais skiriasi nuo santykių su kitais žmonėmis. Gestalto psichoterapijos programos reikalingos mąstymo pertvarkymui ir kognityvinių iškraipymų, skatinančių priklausomybę, šalinimui - pvz., įsitikinimo, kad yra ypatingas algoritmas nuolat laimėti.
  • Farmakologinis gydymas: Kartais reikia ir farmakologinio gydymo. Sprendimas dėl vaistų poreikio ar psichoterapijos metodo priklauso nuo ligos stadijos ir asmens charakterio.
  • Reabilitacijos kursai: Reabilitacijos kursai gali apimti gyvenimą tarp kitų lošėjų, grupinį darbą, gyvenimą pagal tvarkaraštį, darbą pagal specialias programas ir pan.

Artimųjų vaidmuo gydymo procese

Artimiesiems reikia elgtis atsargiai, ramiai kalbėtis, stengtis įtikinti, kad yra priklausomybės požymių ir reikalingas gydymas. Artimuosius dažnai lydi nuolatinis nerimas, įtampa, stiprus kaltės ar gėdos jausmas, baimė būti pasmerktiems. Kopriklausomybė - tai ne mažiau sudėtingas reiškinys nei pati priklausomybė. Būtent dėl to labai svarbu nebijoti ir išdrįsti kreiptis pagalbos.

Minimalaus gydymo metodai, skirti susirūpinusiems artimiesiems, gali būti veiksmingi mažinant artimųjų patiriamą stresą ir gerinant jų psichologinę būklę.

Prevencija

Lošimas patenka į sunkiausiai gydomų priklausomybių penketuką, o įsitraukimą į azartinius žaidimus labai lemia amžius - nereikėtų kviesti vaikų ir paauglių žaisti kortomis, nes tai keičia jų vertybių sistemą. Taip LRT RADIJUI sako Lošimų priežiūros tarnybos psichologas Olegas Mackevičius. Atrodo, kad jei man neblogai sekasi, turbūt galiu visai sėkmingai lošti. Pradžia yra smagi, įsitraukiama, vėliau tai tampa įpročiu ir priklausomybe. Atrodo, kad galima tai sustabdyti, juk lošimas - ne alkoholis ar psichotropinė medžiaga.

Reikėtų kalbėti apie tai, kas moksliškai parašyta apie įsitraukimą ir tai, kurie azartiniai lošimai turi didesnį poveikį. Rizika priklauso nuo to, kokia trukmė tarp lošimo pradžios iki rezultato. Kai nusiperkamas loterijos bilietas, rezultato laukiama savaitę. Loterijas gali matyti ir vaikai, ir paaugliai, tad šiuo atveju, Seimo nariams reikėtų užduoti klausimą, ką būtų galima daryti. Manau, kad jaunuoliams bet kokia lošimo forma - netinkama.

Nuostatas, kad azartinis lošimas - pramoga, reikia keisti. Turime įvertinti, ar pramoga netampa problema. Galima prisiminti, pavyzdžiui, aktyvų poilsį. Kai kelias dienas žygiuojame, keliaujame, grįžtame pavargę, bet jaučiamės laimingi, juntame pakilumą, pasitenkinimą. Tačiau informacijos apie tai labai mažai. Programos, kurią vykdome nuo 2010 m., tikslas ir yra viešinimas. Reikia liautis kalbėti apie tai, kad lošimas - tik pramoga. Tai pramoga, galinti sukelti priklausomybę. Ne visiems, nes polinkį į priklausomybę turi ne 100 proc.

Savęs apribojimas nuo azartinių lošimų

Lošimų priežiūros tarnyba nuo 2004 m. priima prašymus dėl savęs apribojimo nuo azartinių lošimų. Šiandien turime 4545 tokius prašymus. Tai sudėtingas sutrikimas ir ne visi žmonės jį pastebi patys.

Pagalba ir kontaktai

Svarbiausia - laiku sustoti ir nebijoti kreiptis pagalbos, nes ji tikrai yra. Didmiesčiuose galima kreiptis į priklausomybės ligų centrus. Lošimų priežiūros tarnyba taip pat pasirengusi konsultuoti šiuo klausimu. Galima susitikti individualiose konsultacijose arba paskambinti telefonais. Yra ir psichologinės pagalbos tarnybos. Jei kyla klausimų, kaip ir ką daryti, kviečiu susisiekti su Lošimų priežiūros tarnyba. Tiek aš, tiek kiti pasirengę kalbėti, atsakyti į rūpimus klausimus.

Kreipimasis pagalbos - tai ne silpnumo ženklas, o drąsos ir stiprybės įrodymas.

tags: #kaip #gydyti #priklausomybe #nuo #losimu