Depresija yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali paveikti bet kurį žmogų. Svarbu atpažinti simptomus, suprasti priežastis ir žinoti gydymo būdus, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos ir susigrąžinti gyvenimo kokybę.
Kas yra Depresija?
Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Tai nėra tiesiog laikinas liūdesys, bet būklė, kuri veikia žmogaus kasdienį gyvenimą - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją.
Depresijos Simptomai
Depresija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti skirtingo intensyvumo. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Nuolatinis liūdesys ir prislėgta nuotaika: Tai vienas pagrindinių depresijos požymių, kai žmogus nuolat jaučiasi liūdnas, nelaimingas ir sunkiai gali suprasti, kodėl. „Pasaulis aplink atrodo nuolat apsiniaukęs," - teigia patiriantys depresiją. Šypsotis pasidaro keista ir nenatūralu.
- Anhedonija: Tai negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo. Anhedonija skirstoma į socialinę (nesidomėjimas bendravimu) ir fizinę (negalėjimas patirti juslinio malonumo).
- Neviltis ir bejėgiškumas: Intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas yra vienas sunkiausių patyrimų, su kuriuo žmogus gali susidurti. Tai būsena, kurioje išbūti ypatingai sunku.
- Savivertės sumažėjimas: Depresija gali pakirsti Jūsų savosios vertės išgyvenimą. Galite jaustis beverčiai ar nesėkmingi viskame, ko imatės.
- Apetito ir svorio pokyčiai: Susiduriant su depresija Jūsų apetitas ir svoris gali labai pasikeisti. Vieniems žmonėms apetitas tampa daug didesnis, kiti - atvirkščiai, praranda apetitą.
- Miego sutrikimai: Patiriant depresiją itin dažnai sutrinka žmogaus miegas. Gali būti sunku užmigti vakarais ir ramiai išmiegoti visą naktį, arba nuolat jaustis pavargus ir mieguistam.
- Energijos stoka ir nuovargis: Energijos lygis - nuo labai žemo iki beveik nepastebimo. Kai kurie žmonės jaučiasi taip, kad nebegali išlipti iš lovos arba jaučiasi išsekę visą laiką, net kai pakankamai miega.
- Koncentracijos sunkumai: „Pradėjau pamiršti paprastus dalykus, niekaip negaliu susikaupti," - dažnai sako depresiją kenčiantys žmonės. Priimti bet kokius sprendimus, skaityti ar net žiūrėti televizorių gali tapti varginantis užsiėmimas.
- Dirglumas ir pyktis: Pastebėta, kad depresiją skirtingai gali patirti vyrai ir moterys. Vyrai be padidinto irzlumo dažniau patiria tai, kas nėra tradiciškai siejama su depresija. Vieną minutę galite pratrūkti pykčiu, kitą - nevaldomai raudoti.
- Mintys apie mirtį ar savižudybę: Mintys apie mirtį, savižudybę ar tiesiog noras užmigti ir nebeatsibusti aplanko žmones, kurie jaučiasi nevilty, praradę prasmę ir bejėgiai tai pakeisti.
- Kaltės jausmas: Galite galvoti, kad viskas, kas nutinka blogo - tik dėl Jūsų, kad gadinate kitiems gyvenimą ir kenkiate pačiu savo buvimu. Galite staiga pasijusti kaltas dėl praeityje įvykusių ne itin reikšmingų dalykų.
- Nerimas ir susirūpinimas: Depresija taip pat labai susijusi su nerimu ir nuolatinio susirūpinimo išgyvenimu. „Turiu blogą nuojautą, nuolat jaučiuosi taip lyg kažkas blogo nutiks, bet nežinau kas," - kartais sako tai patiriantys žmonės.
- Socialinė izoliacija: Jaučiatės pavargęs, neturite energijos, o bendravimas su žmonėmis gali tapti labai sunkus ir nebeteikti malonumo. Galite pastebėti, kad žmonių vengiate, jie Jus pradeda erzinti, o kvietimus susitikti vis atidėliojate.
Depresijos Rūšys
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys, kurioms būdingi skirtingi simptomai ir eiga:
- Didžioji depresija (sunkios depresijos forma): Tai sunkus depresijos epizodas, kuris trunka mažiausiai dvi savaites ir pasireiškia intensyviais simptomais, tokiais kaip gilus liūdesys, nuovargis ir domėjimosi veiklomis praradimas.
- Distimija (lėtinė depresija): Tai lėtinis, bet lengvesnis depresijos variantas, kuris gali trukti kelerius metus. Asmenys, sergantys distimija, gali patirti nuolatinį lengvą liūdesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
- Bipolinis sutrikimas: Jis apima tiek manijos, tiek depresijos epizodus. Depresijos epizodai šiuo atveju yra panašūs į didžiąją depresiją, tačiau jie keičiasi su manijos epizodais, kurie pasireiškia pakilia nuotaika, dideliu energijos lygiu ir impulsyviais sprendimais.
- Sezoninis afektinis sutrikimas: Sezoninė afektinė liga yra depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sumažėja dienos šviesos. Simptomai apima nuovargį, prislėgtą nuotaiką ir padidėjusį miego poreikį.
- Pogimdyvinė depresija: Ji pasireiškia moterims po gimdymo. Simptomai apima liūdesį, nerimą, nuovargį ir sunkumus priimant sprendimus dėl kūdikio priežiūros.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės ir apima tiek genetinius (biologinius), tiek psichologinius, tiek socialinius veiksnius:
Taip pat skaitykite: Egzistencinės depresijos priežastys
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti. Šeimos istorija gali padidinti depresijos riziką. Jei šeimoje buvo depresijos atvejų, gali būti didesnė tikimybė, kad ir kiti šeimos nariai susidurs su šia liga.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų. Smegenų cheminės medžiagos, tokios kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, turi didelę įtaką nuotaikai ir emocijoms. Depresija gali atsirasti dėl šių cheminių medžiagų disbalanso.
- Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją. Gyvenimo įvykiai, tokie kaip artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo netekimas ar finansinės problemos, gali sukelti stresą ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Trauminiai įvykiai vaikystėje, tokie kaip smurtas ar nepriežiūra, taip pat gali palikti ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai.
- Psichoaktyvios medžiagos: Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
- Asmenybės bruožai: Asmenybės bruožai, tokie kaip žema savivertė, polinkis į pesimizmą ar per didelis jautrumas stresui, gali padidinti depresijos riziką.
Depresijos Gydymas
Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją. Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra ypač efektyvi, nes padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas, pagerinti emocinę būseną.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai ir/arba kiti vaistai gali palengvinti simptomus ir padėti grįžti į normalią būseną, palaikyti funkcionavimą. Naujausi ir geriausi antidepresantai dažnai pasižymi greitesniu poveikiu ir mažesniu šalutinių reiškinių skaičiumi, todėl vis daugiau pacientų gali pasiekti geresnę savijautą.
- Sveikas gyvenimo būdas: Sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir pakankamas miegas yra svarbūs depresijos valdymui. Fizinė veikla padeda mažinti stresą ir gerina nuotaiką, nes skatina endorfinų - „laimės hormonų“ - gamybą.
- Alternatyvūs gydymo būdai: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda mažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) yra neinvazinė procedūra, kurios metu naudojami magnetiniai impulsai tam tikroms smegenų sritims stimuliuoti. Elektrošoko terapija (ECT) yra invazinė procedūra, kuri naudoja elektros srovę sukelti trumpus smegenų traukulius.
Kaip Padėti Sau ir Artimiesiems?
- Nebijokite kalbėtis: Susidūrus su depresijai būdingais simptomais - nebijokite apie tai kalbėtis, ieškokite pagalbos ir ją priimkite. Nors esant tokioje būsenoje tai padaryti sunku, kadangi viskas atrodo beprasmiška ir beviltiška - bet būtina kažkam, kuo pasitikite, pasipasakoti.
- Kreipkitės į specialistus: Apsilankius pas psichologą ar psichoterapeutą, šis gali nukreipti apsilankyti ir pas psichiatrą, nes neretai depresijos simptomus reikia gydyti ir medikamentais - tai visiškai normalu.
- Palaikykite artimuosius: Depresijoje esančio žmogaus nevertėtų skatinti banaliomis frazėmis, tokiomis kaip „viskas bus gerai“ ar žeminančiomis frazėmis, kaip „nustok verkti“, verčiau reikėtų žmogui leisti kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, kas jį slegia, net jei tai atrodo perdėta ar nereikšminga. Reikia prisiminti, jog šios būsenos pats sau žmogus nesukėlė ir jo išgyvenimai yra realūs, tad jo emocijų ir jausmų negalima nuvertinti.
Kur Kreiptis Pagalbos?
- Emocinės paramos linijos: Pirmasis depresijos gydymo žingsnis gali būti kreipimasis į emocinės paramos linijas, kuriose galite nemokamai, anonimiškai ir konfidencialiai, jums priimtina forma (telefonu, pokalbiais internetu, el. laišku), pasidalinti mintimis, jausmais, gauti palaikymą ir informaciją apie tolimesnes pagalbos galimybes.
- Psichologai ir psichoterapeutai: Apsilankykite pas psichologą ar psichoterapeutą, kuris padės jums suprasti save ir savo būseną.
- Psichiatrai: Psichiatras gali nustatyti psichologinius sutrikimus ir jų lygį bei paskirti medikamentinį gydymą.
- Psichikos sveikatos centrai: Kreipkitės į psichikos sveikatos centrą, kurio specializacija - psichikos sveikatos būklių diagnostika ir gydymas.
Taip pat skaitykite: Emocijos kūrybiniame procese
Taip pat skaitykite: Apie įkvepiančias asmenybes