Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad priklausomybės paliečia tik tam tikrus asmenis, turinčius rizikos faktorių, realybė yra tokia, kad rizikos faktorių turi beveik kiekvienas žmogus. Priklausomybė - tai polinkis vartoti psichiką veikiančias medžiagas ar užsiimti ta pačia veikla (pavyzdžiui, žaisti vaizdo žaidimus, azartinius lošimus), siekiant pasitenkinimo jausmo bei nekreipiant dėmesio į galimas neigiamas pasekmes. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias priklausomybių rūšis, jų požymius ir tai, kaip galima padėti sau ar artimajam, susidūrusiam su šia problema.
Paauglių Pažeidžiamumas Priklausomybėms
Jessica Lahey teigia, kad nepriklausomai nuo šeimos, iš kurios kilę paaugliai, jie visi turi bendrų raidos etapų, patirčių ir savybių, dėl kurių jie siekia narkotinių medžiagų, eksperimentuoja su jomis ir kai kurie iš jų tampa priklausomi. Dr. Nora Volkow, Nacionalinio piktnaudžiavimo narkotikais instituto (NIDA) direktorė, atliko tyrimus, kurie rodo, kad kaktinė smegenų žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą ir impulsų kontrolę, nėra visiškai išsivysčiusi net iki 25 metų amžiaus. Tai reiškia, kad paaugliai ir jauni suaugusieji yra ypač pažeidžiami narkotikų ir alkoholio poveikio, nes jų smegenyse lengviau formuojasi priklausomas elgesys. Frances Jensen savo knygoje „Paauglio smegenys, neuromokslininko gidas, kaip išgyventi paauglystę“ teigia, kad neuronai paauglių smegenyse aktyvuojasi daug greičiau nei pas suaugusiuosius, todėl jie yra kone iš anksto „pasiruošę“ įsitraukti į priklausomybę sukeliantį elgesį. Pasėkoje to, priklausomybė stipriau užsifiksuoja paauglių smegenyse, ir, kaip gerai žino reabilitacijos centrai, detoksikacija paaugliams yra daug sunkesnė ir dažniausiai nesėkminga.
Tėvų vaidmuo
Būtent dėl šių priežasčių, tėvų pareiga yra užkirsti kelią bet kokiam alkoholio vartojimui iki maksimaliai brandaus smegenų amžiaus. Atpažinti paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir priklausomybės požymius gali būti sudėtinga, tačiau tikrai labai svarbu. Kuo anksčiau tėvai su meile ir atjauta įsikiša, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią ilgalaikei priklausomybei. Todėl taip, kiekvienas paauglys turi būti stebimas per padidinamąjį stiklą, tiesa, per pagarbų atstumą.
Priklausomybės priežastys
Dr. Matė ir kiti ekspertai pabrėžia, kad priklausomybė dažnai yra gilesnio emocinio skausmo simptomas. Daugelis paauglių vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, kad susidorotų su nediagnozuotais psichikos sveikatos sutrikimais, todėl svarbu šalinti ir priklausomybę, ir jos pagrindines priežastis, t.y. Jei pastebite kelis iš šių požymių savo atžaloje, būtina į situaciją žiūrėti su empatija, o ne su tikslu nuteisti ar nubausti. Tokie ekspertai kaip daktaras Williamas Milleris, motyvacinio interviu kūrėjas, rekomenduoja naudoti atvirus pokalbius, o ne konfrontacijas: “Klauskite vaiko apie jo jausmus ir išgyvenimus be jokio vertinimo.” Gali būti sunku išgirsti tiesą, gali norėtis nedelsiant pulti viską tvarkyti, tačiau tai yra būtent tas metas, kai privalu stabtelti ir viską gerai apgalvoti. Skubotas ir impulsyvus elgesys tik sukurs nematomą sieną tarp jūsų ir jūsų vaiko, todėl besąlygiška meilė ir supratingumas turi tapti pamatu jūsų problemų sprendimui. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas savaime nėra labai didelė katastrofa.
Pagrindinės Priklausomybių Rūšys
Priklausomybės gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos skirstomos į kelias pagrindines kategorijas:
Taip pat skaitykite: Vaistų naudojimas priklausomybės terapijoje
- Priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų: Tai apima priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų (įskaitant klijus ir panašius svaiginimosi būdus), tabako (nikotino) ir kitų medžiagų, veikiančių psichiką.
- Priklausomybė nuo elgesio: Tai apima priklausomybę nuo azartinių lošimų, kompiuterinių žaidimų, interneto, darbo, apsipirkimo, valgymo (arba atsisakymo valgyti) ir sekso.
- Emocinė priklausomybė: Tai būsena, kai žmogaus mintys ir veiksmai sutelkti į "meilės objektą", kenkiant savo interesams ir poreikiams.
Priklausomybės nuo Psichoaktyviųjų Medžiagų
Psichiką veikiančios medžiagos yra visų rūšių narkotinės medžiagos (įskaitant klijus ir panašius svaiginimosi būdus), alkoholis, rūkalai. Dažnai pasikartojantis vartojimas ar veiksmas, keliantis malonumą, sukelia priklausomybę ir tampa psichikos sutrikimu. Dėl centrinėje nervų sistemoje įvykusių pokyčių žmogus, sergantis priklausomybės liga, jaučia stiprų potraukį vartojamai medžiagai ar veiklai, o asmens galimybės valdyti šį sutrikimą yra ribotos, panašiai kaip turintis padidėjusį kraujospūdį asmuo be specialistų pagalbos ir priemonių turi ribotas galimybes jį reguliuoti.
Paauglių rizikos faktoriai
Paaugliai neretai atsiduria su situacijomis, kai jų šeimos nariai ar bendraamžiai ankstyvame amžiuje supažindina juos su įvairiomis priklausomybėmis. Dėl patiriamo spaudimo iš draugų ir aplinkos, išgyvenamo streso mokykloje ar šeimoje, noro pabėgti nuo kasdienybės ar problemų ar tiesiog kylančio smalsumo paaugliai pradeda eksperimentuoti su rūkymu, alkoholiu, narkotikų vartojimu. Itin didelę riziką įgyti priklausomybę turi paaugliai, šeimoje turintys priklausomų asmenų.
Alkoholizmas
Alkoholizmas - viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Daugiausia įtakos turi asmens savybės, paveldimumas, socialinė aplinka ir joje vyraujančios alkoholio vartojimo tradicijos. Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip stresą mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė, kai norisi užsimiršti ir pan.
Priklausomybė nuo tabako (nikotino)
Vieniems atrodo, kad priklausomybę sukelia tabake esantis nikotinas, ir kad rūkymas - grynai fiziologinė priklausomybė, kiti mokslininkai akcentuoja - rūkoma dėl psichologinių priežasčių (įprotis, stresas, įtampa), treti, kad rūkymas - fizinės ir psichologinės priklausomybės pasekmė. Ypač greit fizinė nikotino priklausomybė atsiranda vaikams.
Kaip mesti rūkyti?
- nuspręskite nuo kurios dienos nustosite rūkyti.
- pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę.
- venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote.
- kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite kramtomąją gumą ar čiulpkite ledinukus. Jų nešiokitės su savimi.
Priklausomybės nuo Elgesio
Šios priklausomybės susijusios su tam tikrais elgesio modeliais, kurie sukelia malonumą ir tampa nekontroliuojami.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Priklausomybė azartiniams žaidimams
Patologinis lošimas aptinkamas visose socialinėse grupėse, dažniausiai fiksuojamas tarp 21 ir 55 metų amžiaus vyrų. Polinkį į priklausomybę labiausiai nulemia psichologinės ir socialinės problemos.
Priklausomybė nuo Sekso
Organizacija „American Society of Addiction Medicine“ priklausomybę nuo sekso įvardija kaip smegenų sutrikimą. Ji smegenims suteikia atlyginimo ir motyvacijos jausmus. Gydytojas, seksoterapeutas, psichoterapeutas Vitalijus Žukas patvirtina: priklausomybė nuo sekso - liga kaip ir visos kitos. Seksas gali būti viena gražiausių žmogaus gyvenimo patirčių - tai ryšys, artumas, kūno ir emocijų kalba. Tačiau kartais šis potraukis ima peržengti ribas: nebekontroliuojamas elgesys, kaltės jausmas po malonumo, santykių griūtis, o mintys apie seksą užgožia viską kitą. Tada kyla klausimas - ar tai vis dar noras, ar jau priklausomybė?“, - sako V.Ogenskas. Pasak jo, seksas nėra problema - kol jis nėra būdas pabėgti. „Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti: savaime seksas nėra problema. Problema prasideda tada, kai jis tampa pagrindiniu būdu pabėgti nuo emocijų, vienišumo ar įtampos. Kai seksas ar pornografija nebesisieja su artumu ar malonumu, o tampa „vaistu“ - greitu būdu numalšinti tuštumą, nerimą, stresą. Tai dažnai vyksta nepastebimai. Iš pradžių seksas teikia pasitenkinimą. Vėliau - tampa įpročiu. O galiausiai - rutina, kurią žmogus kartoja net tada, kai nebenori, bet negali sustoti“, - nurodė gydytojas psichiatras.
Priklausomybės nuo sekso požymiai
Jo teigimu, nėra vieno testo, kuris tiksliai parodytų, ar žmogus priklausomas. Tačiau tam tikri elgesio modeliai gali signalizuoti, kad pusiausvyra jau prarasta:
- Mintys apie seksą užima didžiąją dienos dalį. Seksualiniai vaizdiniai, fantazijos ar poreikis stimuliacijos nuolat įkyra, trukdo darbui, santykiams ar kasdieniams reikalams.
- Kontrolės praradimas. Žmogus bando sumažinti ar nutraukti seksualinį elgesį, bet nepavyksta.
- Rizikingas elgesys. Atsitiktiniai lytiniai santykiai, nesaugus seksas, svetainės ar situacijos, kurios kelia pavojų reputacijai, santykiams ar sveikatai.
- Didėjantis intensyvumas. Reikia vis daugiau - dažniau, stipriau, ekstremaliau - kad pasiektum tą patį pasitenkinimą.
- Kaltė ir gėda po akto. Po seksualinės veiklos atsiranda tuštuma, gėdos ar beprasmybės jausmas, bet ciklas vis tiek kartojasi.
- Izoliacija. Seksualinė veikla tampa svarbesnė nei bendravimas, darbas ar santykiai.
- Nevaldomas pornografijos vartojimas. Žiūrima valandų valandas, nepaisant pasekmių ar emocinės įtampos.
Pasak pašnekovo, šie požymiai nebūtinai reiškia priklausomybę, tačiau rodo, kad seksualinis elgesys tapo ne laisvu pasirinkimu, o prievartine reakcija. Anot V.Ogensko, dažnai už priklausomybės nuo sekso slypi ne potraukis, o skausmas. „Seksas tampa būdu nuslopinti emocijas, kurias žmogus bijo jausti - nerimą, vienišumą, nuobodulį ar gėdą. Trumpalaikis malonumas suteikia dopamino šuolį, bet po jo seka emocinis nuosmukis, todėl žmogus vėl ieško stimulo. Tai klasikinis priklausomybės ciklas, tik vietoj alkoholio ar narkotikų - naudojamas kūnas“, - sako gydytojas psichiatras.
Kada kreiptis pagalbos?
Specialisto pagalba reikalinga, kai:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- seksualinis elgesys ima trukdyti darbui, santykiams ar emocinei būsenai;
- žmogus nebegali sustoti, nors nori;
- po kiekvieno karto jaučia kaltę, gėdą ar tuštumą;
- seksas tampa vieninteliu būdu nusiraminti ar išgyventi stresą.
„Pagalba gali būti įvairi - psichoterapija, grupinė terapija, kartais ir medikamentinis gydymas, jei kartu pasireiškia depresija ar nerimas. Svarbiausia - žinoti, kad priklausomybė nuo sekso yra gydoma. Tai ne moralinis trūkumas, o signalas, kad žmogus ieško būdų nuskausminti save“, - sako pašnekovas.
Sveikas seksualumas
Sveikas seksualinis gyvenimas - tai ne skaičiai, ne normalumo ribos ir ne draudimų sąrašas. „Tai laisvė rinktis, kada, kaip ir su kuo būti artimam. Priklausomybė tą laisvę atima. Todėl pasveikimas - tai kelias atgal į save, į gebėjimą jausti, rinktis, būti artume, o ne priklausomybėje. Seksualumas - viena galingiausių žmogaus jėgų. Kai ji valdoma sąmoningai, ji kuria ryšį ir gyvybę. Kai ji ima valdyti mus - ji prašo būti išgirsta“, - pabrėžia jis.
Priklausomybės nuo sekso rūšys
Išskiriamos trys priklausomybės nuo sekso rūšys. Pirma grupė - manoma, pati didžiausia. Jai, mediko teigimu, priskiriama įkyri masturbacija, kibernetinis seksas, santykiai su prostitutėmis, telefoninis seksas, svingerių ir striptizo klubai, dažnas pornografinių vaizdų žiūrėjimas, nuolatinis partnerio ar partnerės apgaudinėjimas. „Iš jų dažniausiai pasireiškia priklausomybė nuo pornografinių vaizdų. Taip pat yra nemažai keičiančių, apgaudinėjančių partnerius žmonių. Rečiau pasitaiko kiti reiškiniai. Įkyri masturbacija labai paplitusi, bet į gydytojus paprastai ją patiriantys žmonės nesikreipia. Antra grupė: vojarizmas, exhibicionizmas. Amerikiečių mokslininkai priskiria juos prie priklausomybių. Trečia grupė: seksualinė vergovė, smurtas, žaginimas, vaikų pornografija. Tai - jau baudžiamasis kodeksas, tačiau medicinoje šie dalykai taip pat priskiriami ligoms“, - paaiškino V. Žukas. Taip pat, atkreipė dėmesį jis, priklausomybė gali išsivystyti meilei bei romantiniams jausmams. Tuo atveju mechanizmai labai panašūs, kaip ir veikiantys pirmojoje grupėje.
Gydymo būdai
Gydymo būdų yra keli. Tai - ir individuali, ir grupinė psichoterapija, taip pat gydymas medikamentais. „Gydant sprendžiamos gilios psichologinės problemos. Priklausomybėmis bėgama nuo įvairių sunkumų. Siekiama sumažinti stresą, įveikti emocinę vienatvę, baimę užmegzti artimus ryšius. Pavyzdžiui, jei tėtis ar mama mane paliko, aš galiu jausti baimę užmegzti artimus ryšius. Tada mezgu paviršinius. Menka savivertė, vaikystės traumos, smurtaujantys tėvai, seksas ir smurtas šeimoje, psichologinis smurtas. Oralinis etapas - sėkmingai ar ne, jis praeinamas, tas bazinis pasitikėjimas, kuriamas per pirmus gyvenimo metus. Esmė: kūdikis per pirmus dvejus metus turi būti optimaliai nuraminamas, gauti pieną, būti imamas ant rankų, verkiant - turi būti raminamas. Šį etapą retai kas sėkmingai praeina. Po trijų mėnesių motina išeina į darbą? Vietoje jos - nepažįstamas žmogus, auklė. Dauguma problemų ir ateina iš to pirmojo etapo. Padeda psichoterapija: individuali ar grupinė. Yra grupių, kur dirbama panašiai kaip „Minesotos“ programoje - Kaune, žinau, yra bent dvi grupės. Taip pat - antidepresantai. Tai - nuolatinis darbas su savimi. Pavyzdžiui, sekso priklausomybė gydantis gali pasikeisti priklausomybe sportui ar kita sveikesne. Galima gyventi kokybišką gyvenimą“, - patikino psichoterapeutas.
Emocinė Priklausomybė
Emocinė priklausomybė - tai žmogaus būsena, kai visos mintys ir veiksmai sutelkti išskirtinai į „meilės objektą“, kenkiant savo pačių interesams ir poreikiams. Tokiu atveju žmogus nemato nieko ir nieko, išskyrus partnerį, visiškai atsiduoda kitam ir praranda savo individualumą. Toks ryšys pasižymi nestabilumu emociniuose pasireiškimuose, kuriuos charakterizuoja stiprus pavydas, nuolatinės nuoskaudos, įtarumas, praradimo baimė. Žmogus beveik visą laiką galvoja apie partnerį, pamiršdamas kitas gyvenimo sritis. Priklausomybė santykiuose pasireiškia pirmiausia baime prarasti partnerį, stipriu prisirišimu prie jo ir savo pačios vertės jausmo praradimu be antrosios pusės.
Emocinės priklausomybės požymiai
- Stiprus poreikis būti su partneriu. Jūs patiriate aštrų poreikį būti kartu su kitu žmogumi. Partnerio nebuvimas šalia sukelia kančią, stiprų nerimą ir skausmą.
- Padidėjęs kontrolės poreikis. Pagrindinė žmogaus motyvacija priklausomuose santykiuose - jų neprarasti. Dėl šios priežasties moteris ar vyras gali tapti kontroliuojančiu. Jums reikia žinoti viską apie partnerio buvimo vietą ir laisvalaikį, užduodate tikrinamuosius klausimus, manipuliuojate, bandote skaityti žinutes, jaučiate diskomfortą, kai jis praleidžia laiką su draugais.
- Savo vertės praradimo jausmas, kai atsiskiriate nuo partnerio.
- Negalėjimas išsiskirti. Anksčiau ar vėliau priklausomuose santykiuose ateina momentas, kai priežasčių likti kartu tiesiog nebėra.
- Noras visada būti kartu. Susitikimai su draugais, šeima, asmeniniai interesai ir pomėgiai palaipsniui nukeliauja į antrą planą.
- Konfliktų vengimas. Sveikuose santykiuose nėra sunku pasakyti mylimam žmogui apie savo pretenzijas ir nepasitenkinimą. Priklausomame ryšyje partneris bijos išsakyti savo nuomonę, slopindamas pyktį ir nuoskaudą.
- Įkyrios mintys. Kai partnerio nėra šalia, jūs nuolat apie jį galvojate.
- Noras įtikti ir prisitaikyti. Priklausomas žmogus pasąmoningai bijo prarasti savo partnerį. Jis darys viską, kad išlaikytų sąjungą, nepaisydamas sveiko proto. Jis rūpinsis kitam kenkiant savo poreikiams, aukos savo laiką ir išteklius, nieko negaudamas mainais.
- Emociniai kalneliai. Kaip ir bet kokioje kitoje priklausomybėje, žmogus praranda kontrolę savo elgesio atžvilgiu. Jis gali aštriai reaguoti į partnerio elgesį, skausmingai priimti bet kokius išsiskyrimus, liūdėti, jei partneris neatitinka lūkesčių.
- Emocinė gerovė priklauso nuo partnerio. Bet koks netinkamas jo veiksmas gali sukelti stiprų nerimą, pyktį, kaltės jausmą.
- Stipri koncentracija į partnerį. Labai būdingas priklausomų santykių požymis yra visiškas dėmesio sutelktumas į antrąją pusę. Priklausomas žmogus praranda savarankiškumą ir tiesiogine prasme gyvena mylimu žmogumi.
Nepaisant daugybės požymių, priklausomybę santykiuose labai sunku suprasti. Paprastai žmogus pastebi šią problemą tik tada, kai nusprendžia išsiskirti. Jis jaučia, kad jam blogai santykiuose, bet negali iš jų išeiti. Tokie bandymai gali tęstis metų metus. Susidaro užburtas ratas - žmogus kenčia santykiuose ir be jų. Po jausmų, įsipareigojimų ir kitų iliuzinių priežasčių kauke jis negali išsiskirti.
Emocinės priklausomybės priežastys
- Šeimos santykių modelis. Kartais moterys ir vyrai renkasi priklausomų santykių formatą, nes būtent tokį modelį matė pas tėvus.
- Vaikystės psichologinės traumos. Jei vaikas tapo agresijos auka arba užaugo nesaugioje šeimoje, tai gali palikti rimtą pėdsaką psichologinės traumos ar komplekso pavidalu.
- Vienišumo baimė. Ši priežastis dažniau pasitaiko moterims. Po visuomeninių vertybių spaudimu merginoms formuojasi klaidingas požiūris. Jos mano, kad pilnavertė moteriška realizacija įmanoma tik santykiuose su vyru.
- Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi. Žmonėms su žema saviverte būdinga ieškoti atramos kituose.
- Asmeninių ribų nebuvimas. Tokiu atveju žmogus nežino, kur eina riba tarp jo ir partnerio. Jis nesijaučia pilnaverte asmenybe, nesuvokia savo vertybių ir poreikių, patenka į emocinį simbiozę su partneriu.
- Infantilumas. Pilnavertę sveiką sąjungą gali sukurti tik dvi psichologiškai subrendę asmenybės. Infantilus žmogus pasąmoningai ieško ne partnerio santykiams, o tėvo ar motinos, kurie prisiimtų atsakomybę ir spręstų jo problemas.
- Aukos pozicija. Tai viena iš trijų vaidmenų modelių priklausomuose santykiuose pagal Karpmano trikampį. Pasąmoninė aukos pozicija lemia negalėjimą nutraukti santykių su manipuliatoriais, narcisais, egoistais, agresoriais ir kitomis toksiškomis asmenybėmis.
- Tėvų meilės trūkumas. Jei vaikas vaikystėje negavo pakankamai dėmesio ir meilės iš tėvų, susiformuoja neuždarytas poreikis. Tai stiprus troškimas, kurį žmogus nuolat bando patenkinti suaugus. Jis ieško partnerio ne sveikiems ir pilnaverčiams santykiams, o savo meilės ir dėmesio poreikiui patenkinti.
- Psichologinis polinkis priklausomybėms. Kai kurie žmonės nuo gamtos labiau linkę į įvairias priklausomybes. Paprastai tai susiję su psichotipu.
Kaip atsikratyti emocinės priklausomybės?
- Pripažinimas. Norint atsikratyti emocinės priklausomybės, pirmiausia reikia pripažinti jos buvimą. Dažnai žmonės nenori net prisipažinti sau, kad jie turi rimtų problemų. Jie mano, kad nuotaikų svyravimai, staigūs negatyvūs protrūkiai - tai normalu. Dėl to kenčia jie patys, jų partneriai ir aplinkiniai.
- Atsiskyrimas nuo kito žmogaus. Norint įveikti emocinę priklausomybę, reikia suvokti, kad jūs - individualybė. Jūs nesate susiję su niekuo. Net jei turite panašių bruožų su partneriu, tai nereiškia, kad turi įvykti sielos susiliejimas. Jūsų norai ir tikslai gali skirtis, galite turėti savo nuomonę.
- Savo norų ir poreikių pažinimas. Pasikalbėkite su savimi, paklauskite, ko iš tikrųjų norite, kas jums patinka, o kas ne. Turite išmokti patenkinti daugumą savo poreikių nepriklausomai nuo partnerio. Turite turėti draugų, su kuriais gausite abipusę šiltą emociją, taip pat hobius, kuriuose galėsite realizuoti savo kūrybiškumą. Supraskite, kad įkvėpimą, meilę ir palaikymą galite gauti ne tik iš vieno žmogaus - tam yra daug kitų šaltinių.
- Įkvėpimo paieška. Jums nebūtina nuolat semtis energijos iš išorės, kad jaustumėtės mylimi ir priimti. Viduje yra šaltiniai, kurie padės būti stabiliais ir ramiais bet kokioje situacijoje. Tai jūsų pomėgiai, bet kokia veikla - kalbų mokymasis, tapyba, muzika, siuvinėjimas. Bet kuris hobis gali tapti jūsų įkvėpimu, ir jūsų džiaugsmas nepriklausys nuo to, ar jus priima žmonės.
- Dėmesys kitiems žmonėms. Kiti žmonės gali rodyti jums simpatiją, bet jūs atkakliai jos nepastebite, nes jums reikia dėmesio tik iš vieno žmogaus. Laikas išmokti matyti šiuos dėmesio ženklus iš aplinkinių ir akcentuoti juos, kad nustotumėte priklausyti nuo partnerio santykių su jumis. Įsiminkite jausmus, kuriuos patiriate, kai kiti artimi žmonės jus myli ir džiugina.
- Asmeninės erdvės kūrimas. Priimkite faktą, kad žmogus negali būti su jumis visą parą. Jam reikia laiko pabūti vienam, susitikti su kitais, užsiimti savo hobiu arba tiesiog pailsėti nuo visų. Jei sukursite savo asmeninę erdvę, apibrėšite ribas, išmoksime jausti kito ribas. Taip auga pagarbą artimam žmogui. Tai kelias į asmeninį augimą, savęs kūrimą, visišką atsikratymą priklausomybės.
Fizinė ir Psichologinė Priklausomybė
Dažniausiai priklausomybės terminą vartojame kalbėdami apie alkoholizmą, intensyvų ilgalaikį rūkymą arba narkomaniją. Psichologinė priklausomybė - stiprus psichologinis pripratimas, galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai. Įprasta psichologinės priklausomybės sąvoką vartoti tik toms priklausomybės formoms, kurios nesusijusios su fizinių medžiagų vartojimu, fiziologiniu organizmo pripratimu prie tos medžiagos bei su tuo susijusiu abstinencijos sindromu. Atrodytų, kad psichologinę priklausomybę įveikti pakanka vien valios pastangų. Tačiau dažniausia vienam pačiam išspręsti šios problemos nesiseka. Fizinė priklausomybė - organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų negavimo išgyvenamu abstinencijos sindromu.
Priklausomybės Požymiai
Atpažinti priklausomybę gali būti sudėtinga, tačiau yra keletas pagrindinių požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Padidėjusi tolerancija medžiagai. Pastebėjai, kad padidėjo tolerancija medžiagai, jos reikia suvartoti vis daugiau, kad gautum tą patį poveikį - tai požymis, kad organizmas prisitaikė prie medžiagos, todėl atsirado vis didesnės dozės poreikis.
- Abstinencijos simptomai. Nutraukus medžiagos vartojimą, atsiranda nemalonūs fiziniai ir psichologiniai simptomai, įskaitant nemigą, nerimą, kančią, svorio netekimą, galvos svaigimą, naktinį prakaitavimą, drebulį, raumenų trūkčiojimus, afaziją, panikos priepuolius, depresiją, derealizaciją, paranoja, nevirškinimą, viduriavimą.
- Kontrolės praradimas. Žmogus negali kontroliuoti medžiagos vartojimo ar elgesio, nepaisant bandymų sustoti.
- Laiko praleidimas. Didelis laiko kiekis skiriamas medžiagos įsigijimui, vartojimui ar atsigavimui po jos poveikio.
- Socialinės ir profesinės problemos. Priklausomybė sukelia problemų darbe, mokykloje ar santykiuose su artimaisiais.
- Atsisakymas kitų veiklų. Žmogus atsisako kitų pomėgių ir interesų, kad galėtų vartoti medžiagą ar užsiimti priklausomybę sukeliančiu elgesiu.
- Slepiamas elgesys. Su priklausomybe kovojantys paaugliai dažnai deda daug pastangų, kad nuslėptų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
Kaip Padėti Priklausomam Asmeniui?
Jei įtariate, kad kažkas iš jūsų artimųjų turi priklausomybę, svarbu elgtis su supratimu ir empatija. Štai keletas patarimų:
- Būkite supratingi ir palaikantys. Stenkitės suprasti, kad priklausomybė yra liga, o ne moralinis trūkumas.
- Kalbėkite atvirai ir be teismo. Skatinkite asmenį pasidalinti savo jausmais ir patirtimi.
- Nesiūlykite pinigų ar kitos paramos, kuri galėtų paskatinti priklausomybę.
- Pasiūlykite pagalbą ieškant gydymo. Padėkite asmeniui susisiekti su specialistais ir palaikykite jį gydymo procese.
- Rūpinkitės savimi. Priklausomybė gali paveikti visą šeimą, todėl svarbu pasirūpinti savo emocine ir fizine sveikata.
tags: #priklausomybes #ir #ju #ypatumai #ese