Gyvenimas sergant depresija: patarimai ir pagalba

Depresija - tai sunki liga, paveikianti ne tik sergantįjį, bet ir jo artimuosius. Depresija dažnai ardo sergančiojo saitus su „išoriniu“ pasauliu ir žmonėmis, kurie jį supa. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip galite padėti savo mylimam žmogui įveikti depresiją, taip pat pateiksime patarimų, kaip patiems nuraminti depresiją ir sumažinti streso lygį.

Depresijos poveikis ir pagalbos svarba

Depresija dažnai atskiria sergantįjį nuo aplinkinio pasaulio ir artimųjų. Artimieji, norėdami padėti, susiduria su iššūkiu, kad sergantis žmogus gali nenorėti priimti pagalbos. Nors negalite išgydyti kito žmogaus, jūsų veiksmai ir žodžiai gali reikšmingai prisidėti prie jo gerovės ir pasveikimo.

Depresija - viena iš dažniausių psichikos sveikatos ligų, kuria per gyvenimą nors kartą gali būti sirgę iki 16,9-19 proc. pasaulio žmonių. Taigi yra didelė tikimybė, kad jei esate patalpoje, kurioje yra 10 ar 20 žmonių, bent vienas iš jų sirgo, serga arba kažkada susirgs depresija. Depresija nesirgusiam žmogui gali būti sunku įsivaizduoti, ką išgyvena sergantis žmogus: iš tiesų dažnai tenka išgirsti, kaip apie depresiją sergantį asmenį sakoma „išsigalvoja“, „neturi ką veikti“, „jam rūpi tik jo paties problemos“, „jai reiktų susiimti“ ar „negalima sau leisti šitaip apsileisti“. Tokie depresijos „ekspertai“ dažniausiai nė nenutuokia, kaip kenčia ir ką jaučia depresija sergantys asmenys. Depresija nėra „išsigalvojimas“, tai LIGA. Sunki, sekinanti, išsiurbianti energiją, sutrikdanti kasdienį funkcionavimą, galinti atimti iš žmogaus norą gyventi ir viltį. Negana to, kad depresija savaime jau yra sudėtinga, neretai sergantys susiduria su stigmatizavimu ir aplinkinių nesupratingumu. Nors neretai depresija žmonės pavadina liūdną nuotaiką, tačiau depresija yra ne tik liūdesys, bet ir daugelis kitų simptomų. Depresija paprastai diagnozuojama, kai simptomai reiškiasi bent kelias savaites beveik kasdien ir sutrikdo bendravimą, darbinę ar mokymosi veiklą bei žmogaus funkcionavimą kitose jam/jai reikšmingose srityse. Deja, dalis simptomų gali būti artimųjų nepastebimi, palaikomi „tiesiog liūdesiu“ arba - blogiausia - nuvertinami kaip „tingėjimas“, „apsileidimas“ ar „savanaudiškumas“.

Kaip padėti artimajam, sergančiam depresija

Svarbu suprasti, kad depresija yra reali kančia, o sergančiojo jausmai ir mintys gali būti iracionalūs. Štai keletas patarimų, kaip galite padėti:

• Būkite šalia. Nevenkite depresija sergančio artimojo. Jūsų palaikymas - labai reikšmingas. Užuot atsiriboję, puolę spręsti kito bėdas, patarinėję, smerkę ar teisę tiesiog klausykitės, ką jums bando pasakyti.
• Pabrėžkite, kad „vilties visuomet yra“. Vienas iš pagrindinių depresijos simptomų yra beviltiškumo jausmas. Žmogus, sergantis depresija, ne tik jaučiasi blogai, bet jam taip pat atrodo, kad ši būsena yra amžina. Viltis yra esmingai svarbi, kad sergantysis galėtų pasveikti. Netgi jeigu jūsų artimajam atrodo, kad vilties nebėra, jūs galite galvoti kitaip. Pavyzdžiui, sakyti: „Žinau, jog dabar galvoji, kad niekas nepasikeis ir visuomet taip jausiesi. Bet juk esu matęs tave įveikiantį ir išgyvenantį tokias sunkias akimirkas. Viliuosi, kad ir dabar tau pavyks.
• Užjauskite. Užuojauta yra sudaryta iš empatijos ir veiksmo. Empatija nereiškia kokio nors žmogaus „gailėjimo“, o veikiau buvimą kartu su juo ir gebėjimą pažvelgti į susiklosčiusią situaciją iš sergančiojo perspektyvos. Empatija tampa užuojauta tada, kai stengiamės veikti kartu su žmogumi, kurį užjaučiame.
• Atkreipkite dėmesį į savižudiškas tendencijas. Daugelis žmonių, sergančių depresija, nenusižudo. Tokia yra statistika, tačiau žmonės, linkę į psichinės sveikatos sutrikimus, visuomet yra rizikos grupėje, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip žmogus elgiasi ir ką jis kalba. Stebėkite, ar nėra gresiančios savižudybės ženklų. Ar artimasis kalba apie savižudybę, mirtį? Ar sako, kad nebeturi dėl ko gyventi? Ar turi savižudybės planą? Ar žaloja save? Ar dovanoja daiktus, atsisveikina su artimaisiais? Vienas iš požymių, kad asmuo gali planuoti nusižudyti yra staigus nuotaikos pakilimas ar pagerėjimas po labai sunkios depresijos. Jei baiminatės, kad jums brangus žmogus gali norėti nusižudyti, kalbėkitės apie tai - kad ir kaip būtų nedrąsu. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie ketinimą žudytis gali padėti užkirsti savižudybei kelią.
• Kalbėkitės apie gydymosi galimybes. Depresiją galima išgydyti. Bandykite su savo artimuoju kalbėtis apie galimybes, kaip jis galėtų gydytis: vaistus, individualią, grupinę terapiją, gyvenimo būdo pokyčius (sportą ar miegą), kurie galėtų padėti. Kaip artimasis jūs neturite diagnozuoti ar sugalvoti gydymosi plano, bet galite pasidalinti savo žiniomis apie tai, kas galėtų padėti žmogui. Palaikykite artimojo medicininius sprendimus. Nesivelkite į ginčus, reikia ar nereikia gerti vaistus - jei depresija sergantis žmogus yra suaugęs ir jūsų patarimo dėl vaistų neprašo, nepriiminėkite sprendimų už jį/ją, tai paties žmogaus ir jo gydytojų reikalas. Tačiau jei jau žmogus apsisprendė gerti antidepresantus, juos svarbu vartoti reguliariai. Tad jei pastebite, kad asmuo vaistus vartoja nereguliariai, galite paklausti, ar jis/ji jau šiandien išgėrė tabletę. Be to, jei jūsų artimasis sako, kad nuo vaistų jaučiasi „keistai“, vaistai „neveikia“ ar kaip tik „per stiprūs“, galite padrąsinti artimąjį kreiptis į medikus vaistų pareguliavimui.
• Pasiūlykite savo konkrečią pagalbą. Paūmėjus depresijai, netgi labai savarankiškas ir atsakingas žmogus gali patirti sunkumų atlikdamas pačias paprasčiausias užduotis (paskambinti gydytojui, susitarti dėl susitikimo su psichologu, nuvykti į susitikimą, jeigu dėl jo susitarė).
• Akcentuokite mažas pergales. Kai kurie nuolatos bėga vis ilgesnes distancijas ir tuo labai didžiuojasi, tačiau sergant depresija net mažiausias veiksmas yra didžiulis pasiekimas. Tiems, kurie nesusiduria su tokiomis problemomis, sunku suprasti, kokios sunkios būna paprastos kasdienybės detalės tiems, kurie serga. Visuomet galite sakyti žmogui, sergančiam depresija, kad juo didžiuojatės ir suprantate, kaip sunku buvo padaryti kad ir labai mažą dalyką.
• Išreikškite rūpestį ir susirūpinimą. Sergantys depresija žmonės dažnai vertina save labai blogai, todėl svarbu išreikšti savo meilę ir pagarbą jiems. Lygiai taip pat svarbu ir reikalinga išreikšti susirūpinimą jų gerove. Dažnai pats pirmasis impulsas, dėl kurio žmonės išbando terapiją arba apskritai pradeda ieškoti pagalbos, yra ne dėl to, kad labai norėtų tą daryti, o dėl to, jog mato savo artimiausių žmonių susirūpinimą jais.
• Klausydamiesi neteiskite. Sergantieji depresija nori užsidaryti. Tamsa aplink juos atrodo viską apimanti ir bauginama. Sergantys žmonės dažnai yra linkę kitus atstumti, bet niekada negalvokite, kad užsidarymas yra būdas jiems pasveikti. Gebėjimas ir galėjimas pasidalinti tuo, kaip jie jaučiasi, gali tapti išsigelbėjimu. Paklauskite, kaip jis jaučiasi. Jeigu jis jums atsako, jog„nieko nejaučia“, pabandykite savo atsakymą suformuluoti taip, kad jis pasijustų, jog jo klausomasi. Geriausia, ką galite padaryti - klausytis savo mylimo žmogaus, kai jis pasakoja apie tai, kaip jaučiasi. Būkite pasiruošęs išgirsti tai, ką jis gali pasakyti. Kenčiantis žmogus kupinas sunkių minčių ir jausmų, kuriuos girdėti gali būti nelengva. Neskubėkite teisti ar vertinti to, ką girdite, net jei išsakomos mintys skamba mažų mažiausiai nerealistiškai.
• Domėkitės depresija ir pabandykite ją suprasti. Žinokite, kokie yra depresijos simptomai, kas depresiją sukelia, o kas nuo jos padeda sveikti. Supraskite, kad žmogaus nepajėgumas nusiprausti, išeiti į darbą, produktyviai dirbti - ne tingėjimas, o liga. Įsidėmėkite, kad viena ar dvi „linksmesnės“ dienos dar nereiškia pasveikimo nuo depresijos. Prisiminkite, kad ne visada depresijos simptomai akivaizdūs ir po žmogaus šypsena gali slėptis skausmas.
• Priminkite artimajam jo stiprybes. Pakelkite sergančiojo(-iosios) pasitikėjimą savimi primindami jo/jos pasiekimus. Tiesa, kartais depresija sergantis asmuo gali reaguoti su liūdesiu - „taip, praeityje aš daug ką pajėgiau, o dabar nebegaliu“. Tokiu atveju galite atspindėti - „tu dabar sergi, ir darai tai, ką gali, o kai pasveiksi, galėsi daugiau“. Tai gali įkvėpti žmogui vilties.
• Išlaikykite ryšį per nuotolį. Ne visuomet galite palaikyti žmogų būdami šalia, bet galite išnaudoti technologijas.
• Kiek įmanoma skatinkite ir palaikykite nuo depresijos kenčiančio žmogaus fizinį aktyvumą. Bet koks fizinis aktyvumas yra naudingas, nes jo metu smegenyse išsiskiria tam tikri hormonai, didinantys laimės jausmą. 2018 m. apžvalgoje, fiziniai pratimai apibūdinami kaip nepakankamai naudojamas depresijos gydymo būdas. Žmonės, kuriems sunku pradėti mankštintis, galėtų pabandyti vos 5 minutes vaikščioti ar užsiimti kita malonia veikla ryte ir dar 5 minutes po pietų. Dabartinėse rekomendacijose rekomenduojama siekti 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę, suskirstant jį į 5 minučių, 10 minučių, 30 minučių ir t. t.
• Neišstumkite sergančiojo iš socialinio gyvenimo. Savaime suprantama, būti šalia depresija sergančio žmogaus nėra lengva. Ir pats žmogus jaučiasi našta kitiems.
• Stenkitės būti kantrus(-i): nuo depresijos nepasveikstama per dieną. Kai kurie žmonės kenčia mėnesių mėnesiais, o blogiausia, kad depresijos epizodai gali kartotis. Kartais gali ir patį gali apimti neviltis, kai artimas žmogus kenčia. Tačiau kantrybė ir ramus, nuoseklus artimojo palaikymas („aš palaikysiu tave tiek, kiek tau reikės“) gali stipriai prisidėti prie gijimo sėkmės. Tiesa, nereikėtų ir prarasti pozityvumo: daugeliu atveju esant depresijos epizodui padeda psichoterapija ir/ar antidepresantai.
• Nekaltinkite savęs. Taip, sunkumai santykiuose gali būti viena iš depresijos priežasčių. Bet dažniausiai depresija yra ne apie jus ir ji nebūtinai yra jūsų santykių atspindys.
• Pasirūpinkite savimi. Savaime suprantama, jums rūpi kenčiantis žmogus. Bet jūs turite teisę jausti - liūdėti, bijoti, pykti. Galite sergančiajam(-ajai) pasakyti (aišku, švelniai ir atsargiai), jei tas žmogus daro kažką, kas jums nepriimtina - nekaupkite nuoskaudų ir pykčių. Jūsų gyvenimas kažkiek keisis rūpinantis sergančiu šeimos nariu ar sutuoktiniu, bet nemeskite darbo, pomėgių ir bendravimo dėl to, kad artimasis kenčia. Neturėtumėte leisti, kad nukentėtų jūsų pačių sveikata ar asmeninis gyvenimas dėl to, kad artimas žmogus serga. Pasvarstykite ir aptarkite, kiek galite skirti laiko ir jėgų bei kuo galite padėti sergančiam depresija artimajam, kad apsisaugotumėte nuo perdegimo ir kad neprisikauptumėte neigiamų jausmų dėl to, kad tenka aukotis.

Ko vengti bendraujant su sergančiuoju depresija

• Tikrai nepadėsite savo artimajam sakydami „atsipeikėk“, „visiems kartais būna sunku“ , „aš tau niekuo negaliu padėti, kapstykis pats/pati“, „kiti žmonės kaip žmonės, o kas tau negerai?“, „kodėl tau negerėja?“, „kiti turi daug rimtesnių problemų ir susitvarko“ ar „tiek visko gyvenime turi, tai kaip tu gali norėti mirti“ ir t.t. Nepamokslaukite ir nesitikėkite, kad nuo jūsų „pamokymo“ žmogus pasveiks.
• Nekritikuokite ir nesmerkite. Nesakykite „tu turėtum būti optimistiškesnis“ ar „tu viską išsigalvoji“ - tarsi depresiją būtų galima pasirinkti. Pagalvokite, ar įmanoma, kad žmogus pats norėtų pasirinkti sirgti depresija? Tai pat nenuvertinkite artimojo skausmo: klausdami, kodėl žmogus „į viską taip jautriai reaguoja“ sukelsite žmogui gėdos jausmą ir pastiprinsite neigiamus įsitikinimus apie save. Depresija nėra būdo bruožas, jautrumas ar silpnumas - depresija liga, kurios asmuo negali tiesiog imti ir suvaldyti. Galiausiai, nesakykite „tu man jau atsibodai su savo skundais“. Depresija sergantis žmogus ir taip jaučiasi nuolatos beviltiškas(-), kaltas(-a) dėl būtų ir nebūtų dalykų ir našta pasauliui. Išgirdus iš artimo žmogaus, kad jį/ją sunku pakęsti, gali jaustis dar blogiau.
• Netaikykite „griežtos meilės“ technikų. Yra žmonių, kurie galvoja, kad depresija - silpnumas, kurį galima įveikti valios pastangomis ir norėdami, kad žmogus keistųsi, kaip „motyvacinę“ techniką naudoja ultimatumus („arba atsipeikėk, arba paliksiu tave“), ribų peržengimą (pvz., per prievartą verčia žmogų daryti tai, ko jis/ji nenori), nesikalbėjimą („kol tau nepraeis, aš su tavimi nešnekėsiu) ir pan.
• Nepersistenkite su patarimais. Natūralu, kad kai mylimas asmuo kenčia, norisi padėti. Kartais padėti norisi taip stipriai, kad su pagalba ir patarimais persistengiama.

Kaip patiems nuraminti depresiją ir sumažinti stresą

Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir daugybė kasdienių iššūkių dažnai sukelia stresą, kuris tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į aplinkos pokyčius ir iššūkius, kuri padeda mobilizuoti jėgas ir susidoroti su sunkumais. Tačiau nuolatinis, ilgalaikis stresas gali turėti neigiamą poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Įvairūs veiksniai gali sukelti streso ir depresijos simptomus, kurie gali skirtis tarp atskirų žmonių. Jei išvengti dirgiklių neįmanoma, gali būti įmanoma sumažinti jų poveikį, pavyzdžiui, nuspręsti, kuriuo konkrečiu dienos metu tikrinti el.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Štai keletas būdų, kaip galite patys sau padėti:

• Daugiau fizinio aktyvumo: Reguliarus kūno judėjimas gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Pradėkite nuo švelnių užsiėmimų, pavyzdžiui, vaikščiojimo ar važinėjimo dviračiu. Vaikščiokite ar bėgiokite gryname ore mažiausiai 30 min. per dieną.
• Valgykite subalansuotą maistą: Mityba turi įtakos visiems jūsų sveikatos aspektams, įskaitant psichinę sveikatą. Sumažinkite labai perdirbtų maisto produktų ir gėrimų vartojimą ir valgykite daugiau visaverčių maisto produktų. Švieži vaisiai ir daržovės suteikia antioksidantų. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, augalinių riebalų, kurie mažina organizme uždegimą. Sumažinkite arba visai atsisakykite cukraus maiste.
• Sumažinkite laiką, praleidžiamą prie ekrano: Pernelyg dažnas išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir planšetinių kompiuterių naudojimas gali padidinti streso lygį.
• Praktikuokite savęs priežiūrą: Laiko skyrimas savigalbai gali padėti sumažinti streso lygį. Praktiniai pavyzdžiai: pasivaikščiojimas lauke, maudymasis vonioje, skaitymas, mankšta, sveiko maisto ruošimas, masažas, užsiėmimas hobiu.
• Pabandykite rašyti dienoraštį: Dienoraščio rašymas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą bei suteikti teigiamą minčių ir emocijų išraišką.
• Sumažinkite suvartojamo kofeino kiekį: Vartojant per daug kofeino gali sustiprėti nerimas.
• Leiskite laiką su draugais ir šeima: Draugų ir šeimos socialinė parama gali padėti išgyventi stresą ir susidoroti su juo.
• Nustatykite ribas ir išmokite pasakyti ne: Per didelis krūvis gali padidinti streso krūvį ir apriboti laiką, kurį galite skirti rūpinimuisi savimi.
• Venkite atidėliojimo: Atidėliojimas gali pakenkti jūsų produktyvumui ir priversti jus dairytis, kaip viską suspėti.
• Užsiimkite joga: Joga gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Be to, ji gali skatinti psichologinę gerovę.
• Praktikuokite dėmesingumą: Sąmoningumas apibūdina praktiką, kuri jus įtvirtina dabarties akimirkoje.
• Apsikabinimas: Žmogaus prisilietimas gali turėti raminamąjį poveikį ir padėti geriau susidoroti su stresu.
• Leiskite laiką gamtoje: Daugiau laiko praleidžiant lauke gali padėti sumažinti stresą.
• Praktikuokite gilų kvėpavimą: Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti suaktyvinti jūsų parasimpatinę nervų sistemą, kuri valdo atsipalaidavimo reakciją. Prieš miegą atlikite kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimus.
• Praleiskite laiką su augintiniu: Gyvūnas augintinis gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
• Laikykitės dienos režimo, stenkitės užmigti apie 22 val., keltis iki 6 val. ryto. Remiantis senesniu straipsniu "Patikimas šaltinis", yra stiprus ryšys tarp depresijos ir nemigos. Jei per 20 minučių neužmigsite, vėl kelkitės.
• Atsisakykite alkoholio, nes jis sukelia depresiją. Daugelis žmonių turi ir depresiją, ir narkotikų vartojimo sutrikimų, arba alkoholio vartojimo sutrikimų šaltinis.
• Išmokite išsisakyti neišgyventas neigiamas emocijas ir jas aptarti su specialistu.
• Medituokite ir mąstykite pozityviai. Jau seniai įrodyta, kad meditacija mažina stresą ir nerimą.
• Apsupkite save draugais ir namiškiais, bendraukite. Stiprus socialinis bendravimas gerina žmogaus psichinę būklę.
• Depresiją gydo geri darbai, pagalba vargstantiems, sergantiems, našlaičiams.
• Pasitelkdami dvasinius mokymus, išmokite priimti viską, kas vyksta, visur matant Dievo valią.

Natūralūs papildai streso mažinimui

Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri maisto papildai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką:

• Magnis: Magnio papildai gali pagerinti chroniškai stresą patiriančių žmonių stresą.
• B grupės vitaminai: B grupės vitaminai atlieka svarbų vaidmenį nervų sistemos funkcionavime ir energijos apykaitoje.
• Ashwagandha: Ashwagandha yra augalas, žinomas dėl savo adaptogeninių savybių, kurios padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir atkurti pusiausvyrą.

Sveika gyvensena ir depresijos prevencija

Sveika gyvensena yra labai svarbi norint išvengti depresijos ir pagerinti bendrą savijautą.

Kada kreiptis į specialistus

• Kai artimas žmogus serga depresija, reikia įvertinti, ar tai negresia savižudybe.
• Galite kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrą prie savo poliklinikos ar į kitus mieste veikiančius centrus.

Depresijos priežastys ir simptomai

Depresija - tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas, tai kūno ir sielos liga, kuri diena iš dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Sukelti ją, pasak gydytojos psichiatrės, gali staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai. Tai gali būti išėjimas į pensiją, darbo netekimas, emigracija, išgyvenimai dėl nepasiektų profesinių aukštumų ar dėl to, kad žmogaus išvaizda neatitinkanti nusistovėjusio „madingo“ modelio. Jos priežastimi gali būti ir sunkumai, patiriami prisitaikant darbe ar mokymo įstaigoje bei kitos priežastys. Jeigu nepavyksta ko nors pasiekti, gali apimti nusivylimas, žmogui tampa sunkiau tvarkytis su kilusiais sunkumais.

„Depresiją gali sukelti ir sunkios psichologinės traumos, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, šeimos iširimas, nutrūkę santykiai su artimu žmogumi, sunki liga. Depresijos priežastis gali būti ir patiriamas stresas - stiprus ir staigus arba ne toks intensyvus ir netikėtas, tačiau ilgalaikis, sekinantis. Kartais gali atrodyti, kad depresija kyla be jokios akivaizdžios priežasties, bet ji yra, tik anot V. Karalienės, slypi kur kas giliau: „Tai gali būti paveldimumas, lytis, amžius ir su juo susiję pokyčiai organizme, sutrikusi biocheminė pusiausvyra smegenyse. Be to, ją gali sukelti intensyvus hormonų persitvarkymas organizme paauglystėje, nėštumo ir gimdymo metu. Jei sergančių depresija yra tarp paciento giminių, depresija jam gali prasidėti jaunystėje. Depresija gali kilti ir dėl fizinės sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, po patirto širdies infarkto, smegenų insulto. Ją gali sukelti piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu bei kai kurie vaistai, o sergant tam tikromis psichikos ligomis, depresija yra vienas iš to psichikos sutrikimo simptomų. „Kartais depresija ištinka ir tada, kai gyvenimas klostosi gerai. Manoma, kad jai atsirasti įtakos turi cirkadinių ritmų sutrikimas. Tai organizme vykstantys ir reguliariai maždaug kas 24 valandas pasikartojantys biologiniai procesai, kuriuos reguliuoja vadinamasis „biologinis laikrodis“, priklausantis nuo šviesos ir tamsos pokyčių aplinkoje. Kai kurie žmonės gimsta su genetiniais veiksniais, kurie didina jų riziką. Ne visada įmanoma išvengti streso, tačiau imtis tam skirtų priemonių gali padėti.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Depresijos požymių yra daug ir įvairių, todėl gydytoja pataria atkreipti dėmesį į kai kuriuos specifinius dalykus. „Depresiją galima įtarti, jei atsiranda liūdesys, nusivylimas, neviltis, prislėgta nuotaika, „tuštumos jausmas“, neaiškus ilgesys, dirglumas, itin jautriai reaguojama į emocinę įtampą keliančias situacijas. Taip pat ją galima įtarti, kai žmogaus nedžiugina veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą (darbas, hobis, sportas, draugai ir t.t.), jis jaučia nuolatinį nuovargį, „nekyla rankos“ jokiai veiklai ir net sunku prisiversti ką nors pradėti. Sergantys depresija dažnai save nuvertina, juos kamuoja didžiulė įtampa, kaltės ir baimės jausmas, nerimas, jie jaučiasi nereikalingi, o ateitį piešia pesimistinėmis spalvomis. Pasak gydytojos, visa tai gali lydėti įvairūs fiziniai sutrikimai, kurių priežastys nepaaiškėja ir išsamiai ištyrus pacientą. Dažniausiai tampa sunku užmigti, nakties miegas negilus, pabundama per anksti, sumažėja arba padidėja apetitas ir keičiasi svoris. Gydytoja pabrėžia, kad ankstyvas ligos gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą bei sumažinti jos pasikartojimo tikimybę. Kita vertus, negydant depresijos didėja savižudybės rizika. Todėl, pasakoja V.Karalienė, svarbu laiku susirūpinti.

Kiti dažni depresijos simptomai:

• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities
• Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
• Nuovargis ir kūno sąstingis: sunku atlikti net paprasčiausius darbus, pirmiausia ką nors pradėti!
• Menkavertiškumo jausmas. Užplūsta neigiamos mintys, nevisavertiškumo, kaltės jausmai. Kartais geriausia išeitis atrodo išeiti iš šio gyvenimo.

Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.

Depresijos priežastys:

• Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
• Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
• Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankavimas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.

Depresijos gydymas

„Depresija - liga, ir ji išgydoma, tik reikia laiku pradėti ir kantriai gydytis. Kai žmogus pajus pagerėjimą, jam jau nebeatrodys, kad dangus griūva - vieną dieną pasaulis nušvis ir jis supras, jog vėl yra dėl ko gyventi“, - ragindama nesibaiminti ir praverti profesionalaus specialisto duris sako V.

#

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

tags: #kaip #gyventi #sergant #depresija