Nerimo sutrikimai yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 m. nerimo sutrikimais sirgo daugiau nei 300 milijonų žmonių. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo sutrikimų simptomus, priežastis, gydymo būdus ir pateiksime patarimų, kaip sau padėti.
Nerimo Sutrikimai Ir Gyvenimo Būdas
Asmens sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė, kognityvinės-elgesio terapijos konsultantė Atėnė Budriūnienė teigia, kad nerimo sutrikimai yra vieni dažniausių psichikos sutrikimų pasaulyje. Pasak specialistės, nerimo sutrikimai dažnai siejami su šiuolaikinio gyvenimo tempu, kuris yra pagreitėjęs, susiduriama su vis didesniais informacijos kiekiais, dažnesniu šiuolaikinių technologijų naudojimu. Jos, viena vertus, padeda, sutaupo laiko, bet žmonių atskirtis ir vienišumas auga, nepaisant sukuriamo bendrumo įspūdžio. „Nuolatinė skuba, sudėtingesnės užduotys ir jų gausa, laiko trūkumas, konkurencija, darbo-poilsio režimo nepaisymas, miego režimo nesilaikymas sukelia stresą, įtampą, nuovargį, todėl didėja nerimo sutrikimų rizika“, - atkreipia dėmesį A. Budriūnienė.
Technologijos ne visada yra kaltos. Gydytoja primena, kad būtent jos ne tik dažnai palengvina darbą ar buitį, bet ir užtikrina psichologinės pagalbos pasiekiamumą, pavyzdžiui, žmonės gali naudotis nuotolinėmis vaizdo psichoterapinėmis sesijomis. O ir nerimas nėra tik šių laikų problema. „Deja, statistinių duomenų iš praeities neturime, tik galima nuspėti, kad nerimo sutrikimai vargino visais laikais - buvo karų, infekcinių ligų protrūkių, kurie neabejotinai kėlė nerimo lygį. Prisiminkime, kaip jautėmės pandemijos pradžioje“, - sako gydytoja.
Nerimo Simptomai
Gydytoja psichiatrė A. Budriūnienė kaip nerimo simptomus vardija įtampą, negalėjimą atsipalaiduoti, pablogėjusią dėmesio koncentraciją, sunkumą susikaupti. Dažnai pasireiškia ir pablogėjęs miegas. „Aiškinantis, kodėl neužmiega, paaiškėja, kad atsigulusį į lovą žmogų vargina nerimastingos mintys, nuolatiniai pergalvojimai, įvairūs būgštavimai. O pablogėjusi miego kokybė taip pat turi reikšmingos įtakos žmogaus savijautai, žvalumui, darbingumui kitą dieną“, - pastebi gydytoja.
Ji primena, kad dažnai pasireiškia ir fiziniai nerimo sutrikimų simptomai, tokie kaip raumenų įtampa, ypač kaklo-pečių srityje, galvos skausmas, svaigimas, oro trūkumo jausmas, sunkumas krūtinės srityje, pojūtis, kad širdis stipriau, greičiau plaka. Taip pat gali būti viduriavimas, dažnesnis noras šlapintis.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Pasak gydytojos A. Budriūnienės, yra nustatyta, kad nerimo sutrikimai dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Taip pat didžioji dalis atvejų diagnozuojama asmenims iki 35 metų, nors gali pasireikšti kiekviename amžiaus tarpsnyje.
Emociniai ir fiziniai simptomai
Nerimo emociją dažnai lydi ir ryškūs fiziniai simptomai: padažnėjęs širdies plakimas ir kvėpavimas, spaudimas krūtinės plote, raumenų įtampa, galvos svaigimas ar veido paraudimas. Dažnai pasitaiko ir virškinimo sutrikimų, vargina kūno drebulys bei tirpsta galūnės.
„Streso atsakas, kuris aktyvuojasi nerimo metu, yra panašus tiek susidūrus su grėsme sveikatai ar gyvybei, tiek patiriant pavojų savivertei, saugumui ir stabilumui. Užsitęsęs nerimas susiaurina dėmesio lauką, apsunkina alternatyvių situacijos baigčių matymą ir skatina perteklines negatyvias mintis. Be to, subjektyviai suvokiamas pavojus gali būti pervertintas, o sustiprėję kūno pojūčiai - klaidingai interpretuojami kaip grėsmingi, dar labiau intensyvinant jaučiamą nerimą“, - teigia M. Gaižauskaitė.
Jei grėsmė greitai išsprendžiama, streso atsakas atslūgsta, o būsena normalizuojasi. Tačiau nerimas dažniausiai kyla dėl ateities neapibrėžtumo ir galimų sunkumų, todėl jis neretai užsitęsia ir vargina ilgesnį laiką. Dėl to gali sutrikti miegas, vyrauti nuovargis, taip pat tampa sunkiau sutelkti dėmesį. Be to, dažnai kyla neramios mintys apie ateitį, o išsprendus vieną problemą, jos vietą greitai užima kita.
Nerimo sutrikimų formos
Patirdami nerimo sutrikimus žmonės jaučia baimę ir nerimą, tačiau gydytoja psichiatrė pabrėžia, kad ne visų emocinių būklių, kurioms būdingi šie pojūčiai, reikia vengti. Jeigu be priežasties jaučiamas patologinis nerimas iš tiesų yra grėsmingas ir sutrikdo žmogaus psichosocialinę veiklą, tai fiziologinis nerimas, kurį jaučiame prieš svarbius įvykius (egzaminą, darbo pokalbį ir kt.), yra natūrali žmogaus reakcija bei padeda susidoroti su iškilusiomis problemomis.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
„Nerimo sutrikimų grupei priskiriami fobiniai sutrikimai, kai žmogui nerimą ir baimę sukelia išskirtinės ar konkrečios situacijos, kurios tuo metu nekelia jokio realaus pavojaus. Socialinių fobijų kamuojami žmonės vengia atsidurti dėmesio centre, o patiriant specifines fobijas vengiama griežtai apibrėžiamų situacijų, pavyzdžiui, aukščio, uždarų patalpų, skristi lėktuvu ar tam tikrų gyvūnų“, - pažymi psichiatrė A. Gečienė.
Nemažai žmonių pasireiškia generalizuotas nerimo sutrikimas, kai pacientas jaučia nuolatinį nerimą, nesusijusį su jokiomis išorinėmis aplinkybėmis ar vieta. Tuomet žmonės jaudinasi dėl savo ar artimųjų sveikatos, nerimauja, kad nepatektų į nelaimingą atsitikimą ar nesusirgtų sunkia liga, bei nuolat yra nervingi, jiems svaigsta galva, jaučia silpnumą, raumenų įtampą ar diskomfortą skrandžio srityje.
Nerimo sutrikimus patiriančiam pacientui būdinga jausti blogą nuojautą, baimę ar siaubą, nerimauti dėl smulkmenų, jie negali atsipalaiduoti ir yra dirglesni nei įprastai. Nepaisant to, kad nerimas yra emocinė būklė, tam tikri simptomai gali pradėti kamuoti ir kūną.
„Patirdami somatinius nerimo sutrikimų simptomus pacientai neretai juos sieja su įvairiais kūniškais negalavimais. Su tuo dažnai susiduria pirmąkart didelį nerimo priepuolį (paniką) patyrę pacientai, kurie tokiu atveju pirmiausia kreipiasi pagalbos į vidaus ligų gydytojus ar kardiologus. Atlikus tyrimus ir atmetus kardiologines ar kitas sveikatos problemas, yra nukreipiami psichiatro konsultacijai“, - aiškina gydytoja psichiatrė.
Panikos priepuolio negalima prognozuoti ar nuspėti, jis žmogų gali ištikti bet kokioje situacijoje ar vietoje. Be intensyvaus nerimo, priepuolio metu taip pat pasireiškia dusulys, krūtinės skausmas, galvos svaigimas, pagreitėja širdies plakimas, dažnai apima mirties baimė.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
Nerimo Sutrikimų Priežastys
Kalbėdama apie nerimo sutrikimų priežastis gydytoja pamini paveldimumą - didesnė nerimo sutrikimo rizika tiems, kurių artimi giminaičiai turėjo tokį sutrikimą.
„Nerimo sutrikimo priežastimi gali būti neuromediatorių kiekio disbalansas smegenyse. Šia teorija remiantis skiriami medikamentai. Pavyzdžiui, serotonino koncentracijos stoka siejama su padidėjusiu nerimu, todėl skiriami antidepresantai, didinantys serotonino kiekį, taip sumažėja nerimo simptomai“, - atskleidžia gydytoja psichiatrė.
Sutrikimus gali lemti ir psichologinės priežastys - tam tikri asmenybės bruožai, vidiniai konfliktai, žemas savęs vertinimas, jautrumas.
Pasak gydytojos, reikšmės turi patirti skausmingi įvykiai, stresas darbe ar darbo netekimas, santykių problemos, patirtas smurtas, socialinio palaikymo stoka. Beje, nustatyta, kad susituokę asmenys turi mažesnę riziką susirgti nerimo sutrikimais nei nesusituokę, išsiskyrę arba našliai.
Medicinos psichologė pasakoja, kad nerimo pasireiškimui ir intensyvumui įtaką daro biologiniai, psichologiniai ir aplinkos veiksniai. Biologiniai faktoriai apima genetinį polinkį, pavyzdžiui, galimai įgimtą stipresnį migdolinio kūno aktyvumą bei neuromediatorių pusiausvyros pokyčius. Kai kurie žmonės pasižymi įgimtai stipresniu jautrumu, todėl jautriau reaguoja į garsą, šviesą, tekstūras ir įvairius stresorius, tokius kaip neapibrėžtumas, iššūkiai ar konfliktai.
„Emocijų reguliacijai įtaką gali daryti ir skydliaukės hormonų veikla, asmenybės bruožai, pavyzdžiui, temperamentas ar būdingi mąstymo modeliai, taip pat trauminės patirtys. Polinkį į nerimastingumą stiprina ir dažnai pasikartojantys sunkumai, tokie kaip ligos, netektys ar darbe patiriami iššūkiai. Taip pat didelę įtaką turi gyvenimo būdas, įskaitant miego režimą, kofeino, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimą bei fizinio aktyvumo stoką. Labai svarbią vietą užima ir socialinė aplinka“, - tikina M. Gaižauskaitė.
„Nerimo sutrikimų išsivystymą lemia daugybė įvairių priežasčių, todėl atrasti vieną - sunku. Priežastys gali būti biologinės, socialinės, psichologinės, tai - neuromediatorių disbalansas, paveldimumas, nuovargis, nepalanki socialinė aplinka, blogi santykiai su aplinkiniais, praeityje nutikę neigiamos patirtys ir nesėkmės“, - sako A. Gečienė ir priduria, kad nerimą gali kelti ne tik nerimo sutrikimai, bet ir tam tikros sveikatos problemos, pavyzdžiui, širdies ar skydliaukės ligos.
Darbo vieta ir nerimas
Vis daugėja įrodymų, jog darbo vieta gali turėti svarbų vaidmenį vystant nerimo problemas bei sutrikimus. Jeigu darbo aplinkoje yra patiriamas per didelis darbo krūvis, kuris gali atsiliepti į „perdegimą“ bei mobingas, dažnu atveju bus patiriamas ir stresas. Prie streso atsiradimo gali prisidėti ir konkurecija tarp darbuotojų, klientų grasinimų pavojus. Šie faktoriai ne tik kelią didelį nerimą darbuotojui, bet gali turėti ypatingai skaudžių pasekmių. Psichologiniais stresoriais gali būti gyvenimo pasikeitimai, šokiruojanti fizinė ar psichologinė patirtys ar konfliktai. Asmuo, kuris susiduria su stresu dažnai gali skųstis sunkumu užmigti. Taip pat asmenys, kurie skundžiasi nemiga, yra labiau linkę į nerimą.
Pagalba Sau
Gydytoja psichiatrė akcentuoja, kad nerimą jausti natūralu, problema, kai jis tampa labai intensyvus, nuolatinis, pradeda varginti, trukdo funkcionuoti, dirbti. Tuomet vertinga pasikonsultuoti su specialistu. „Pasitaiko, kad į psichiatrą kreipiasi pacientai jau po šeimos gydytojo apžiūros, atlikto medicininio ištyrimo ir somatinių ligų atmetimo“, - pastebi A. Budriūnienė.
Be abejo, žmogus ir pats gali sau padėti. Gydytoja siūlo sureguliuoti darbo-poilsio režimą, laikytis miego higienos taisyklių, kuo sveikiau maitintis, vartoti Omega-3 žuvų taukus, cinko papildus, sumažinti arba visiškai atsisakyti alkoholio, nevartoti psichoaktyvių medžiagų, taip pat praleisti daugiau laiko gryname ore, reguliariai mankštintis.
Gydytoja A. Budriūnienė pataria praktikuoti relaksacijos-atsipalaidavimo pratimus, lėtą gilų kvėpavimą. „Yra tyrimų, kad nuo nerimo kenčiantiems žmonėms naudinga praktikuoti jogą, kuri, sujungdama judesio, kvėpavimo pratimus ir meditacijos elementus, sumažina streso ir nerimo lygį. Iš kovos menų kilusios Tai Chi mankštos taip pat padeda atsipalaiduoti, rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms.“
Medicinos psichologė pasakoja, kad siekiant reguliuoti patiriamą nerimastingumą, pirmasis žingsnis yra gebėjimas jį atpažinti. Tai apima kūno pojūčių stebėjimą, emocijos įsivardinimą ir normalizavimą. Šiame žingsnyje suteikiamas leidimas sau jausti tai, ką jaučiame. Prasminga kelias akimirkas dėmesingai stabtelėjus, pabūti su jausmu, net jei jis nemalonus. Jausmą patyrinėjus, dėmesį galima sutelkti į problemos priėmimą bei įmanomus sprendimus.
„Miego režimas, mityba bei fizinis aktyvumas yra vieni pagrindinių elementų, užtikrinančių geresnę emocijų reguliaciją. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į santykį su kitais žmonėmis, galimybę užsiimti mėgstamomis veiklomis, darbo ir poilsio režimą. Reikšminga nevengti paties nerimo ir skatinti save jį pamatyti kaip žinutę, jog vyksta ar laukia kažkas svarbaus. Nustačius nerimo priežastis, galime įvertinti, ar tai visiškai normali mūsų reakcija į sunkumą, ar reikėtų stabtelti, atkreipti dėmesį į savo poreikius, atidžiau pasirūpinti savimi, o galbūt kreiptis į specialistą, jei nerimo reakcija užsitęsusi“, - M. Gaižauskaitė.
Ji pratęsia, kad konsultacija su psichologu yra vertinga, kai nerimas tampa vyraujančia būsena, nėra nuolat susijęs su specifine, laukiančia situacija, o jo intensyvumas vargina kurį laiką. Taip pat atvejais, kai nerimastingumas pradeda daryti įtaką kasdienei rutinai ir gyvenimo kokybei, atsiranda nemalonios, trukdančios fiziologinės reakcijos ar varginančių minčių gausa.
Streso valdymas
Gebėjimas valdyti stresą padeda išvengti nerimo ir iš jo kylančių sveikatos sutrikimų.
Psichologė paaiškina, kaip atsipalaiduoti padeda populiariausi streso valdymo būdai.
- Pailsėkite nuo ekranų: Jeigu jaučiate, kad pranešimai ar ilgesnis telefono naudojimas tampa nuovargio priežastimi, planuokite telefono naudojimą, tarkime, tikrinkite kas valandą ar dvi, užuot nuolatos laikydami prie savęs. Tai leis susikaupti atliekant kitus darbus. Stebėkite kaip jus veikia tai, ką sekate socialiniuose tinkluose. Jei kažkurios paskyros sukelia nemalonias emocijas, galbūt verta jų atsisakyti?
- Giliai įkvėpkite: Jei norime atsipalaiduoti, įkvėpimas turėtų būti trumpesnis už iškvėpimą. Pavyzdžiui, galime įkvėpti skaičiuodami iki 3 ir iškvėpti iki 5, 6. Taip mes aktyvuosime parasimpatinę nervų sistemą ir pajusime atsipalaidavimą, sulėtės širdies plakimo ritmas, gali šiek tiek pažemėti ir kraujospūdis.
- Skirkite laiko pasivaikščiojimui: Vaikščiojimas yra fizinė veikla, kuri padeda išdeginti streso hormonų perteklių. Po fizinės veiklos mūsų raumenims lengviau atsipalaiduoti. Dėl šios priežasties ėjimas ir sportas apskritai yra vienas labiausiai rekomenduojamų būdų žalingam streso poveikiui sumažinti.
- Susidarykite veiklų sąrašą: Planavimas sukuria kontrolės jausmą, todėl pravartu susirašyti darbus, kuriuos šiandien turiu padaryti. Jeigu nerimą kelia kažkoks projektas, užduotis, jo skaidymas į mažesnius žingsnius, įsivardinimas ko nežinau ir kas man gali padėti, suteiks daugiau užtikrintumo ir nuramins.
- Gerai išsimiegokite: Miego metu papildomi žmogaus energijos rezervuarai, kurie per dieną išsenka. Vadinasi, jei neišsimiegi, esi pavargęs, dirglus, lengviau pasiduodi emocijoms, susilpnėja imuninė sistema ir lengviau kimba ligos.
Kada kreiptis į specialistą?
Pasak I.Vasionytės, natūralu, kad žmogus negali visą laiką išlikti pakylėtoje būsenoje, o emociškai geresnį laikotarpį keičia sunkesnis laikas.
Medicinos psichologė atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių nerimo įveikos strategijų yra nerimo vengimas, pavyzdžiui, kai stengiamasi išvengti jį keliančių situacijų arba bandoma nukreipti mintis. Tačiau ilgainiui tai tik stiprina nerimastingumą. Kartais žmonės stengiasi greitai numalšinti nerimą vartodami alkoholį ar psichoaktyvias medžiagas, taip pat - užkandžiaudami. Nors trumpalaikėje perspektyvoje šios strategijos sumažina jo intensyvumą, ilgainiui jos tik padidina nerimastingumą ir gali sukelti rimtų sunkumų.
Gydymo Būdai
Geriausi rezultatai pasiekiami taikant kompleksinį gydymą. A. Gečienė pasakoja, kad nerimo sutrikimams gydyti yra taikomi tiek nemedikamentiniai, tiek medikamentiniai metodai, kurie kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į sutrikimo lygį, yra parenkami individualiai.
„Jeigu paciento savijautai pagerinti užtenka nemedikamentinio gydymo, gydymas vaistais nėra skiriamas, tačiau geriausių gydymo rezultatų galima tikėtis taikant kompleksinį gydymą, pavyzdžiui, psichoterapiją derinant su antidepresantais. Pacientai dažnai nustemba sužinoję, kad nors neserga depresija, jiems reikalingi antidepresantai - šie medikamentai turi daug indikacijų, todėl yra naudojami ir nerimo sutrikimams gydyti“, - pažymi gydytoja psichiatrė A.
Medikamentinis Gydymas
Konsultuodama pacientus gydytoja pastebi, kad prieš kreipdamiesi žmonės jau būna pradėję vartoti raminamuosius vaistus - benzodiazepinus. Ji akcentuoja, kad šių vaistų vartojimas yra tapęs problema, kadangi gana greitai, net per kelis mėnesius, gali susiformuoti priklausomybė nuo jų. Kaip greitai ji susiformuoja, labai priklauso nuo vartojamos dozės, dažnio ir trukmės.
Vartojant šiuos vaistus palaipsniui tos pačios dozės nebepakanka, intensyvėja nerimas, didinama vaisto dozė. „Iš tiesų šie vaistai efektyvūs, jie labai greitai suvaldo, pavyzdžiui, panikos ataką, bet paties sutrikimo negydo, raminamieji neskirtini ilgalaikiam vartojimui“, - pabrėžia gydytoja.
Pasak psichiatrės, pirmo pasirinkimo medikamentai nerimo sutrikimams gydyti yra antidepresantai: „Naujausiai tyrimai teigia, kad nerimo sutrikimai antidepresantais turėtų būti gydomi ilgesnį laiką, daugiau kaip vienerius metus, tam, kad būtų kuo labiau atitolintas pasikartojimas. Deja, nerimo sutrikimai linkę pasikartoti.“
Psichoterapija
„Moksliniais tyrimais nustatytas kognityvinės elgesio terapijos efektyvumas gydant nerimo sutrikimus. Idealus variantas, kuomet medikamentinis gydymas derinamas su psichoterapija: gydymo pradžioje vaistais galime apmalšinti nerimo simptomus tiek, kad žmogus galėtų geriau įsitraukti, būtų pajėgus dalyvauti psichoterapiniame procese. KET terapeutas išmoko tam tikrų nerimą mažinančių technikų, pavyzdžiui, progresuojančios raumenų relaksacijos, valdomo kvėpavimo ir kitų“, - teigia Asmens sveikatos klinikos specialistė.
Pasak gydytojos, moksliniais tyrimais įrodyta, kad efektyviausia panikos sutrikimui gydyti yra kognityvinė elgesio terapija: „Terapijos metu pacientas išmokomas technikų, kurios taikomos suvaldyti panikos ataką.
Augaliniai Preparatai
Jeigu nepavyksta išvengti nerimo ir pasireiškiančios nemigos, dažniausiai skiriami gydymo būdai yra psichoterapija bei medikamentinis gydymas. Šie gydymo būdai gali būti skiriami kartu. Psichoterapijos metu yra dirbama su terapeutu, siekiant sumažinti nerimo simptomus, dažniausiai atliekama kognityvinė elgesio terapija, kuri moko pacientą, kaip pagerinti simptomus ir palaipsniui grįžti prie veiklos, kuri galėjo būti rizikos faktorius patiriamo streso atsiradimui. Tuo tarpu medikamentinis gydymas yra skiriamas, atsižvelgiant į nerimo sutrikimo tipą bei, ar yra kitų psichinės ar fizinės sveikatos problemų.
Medikamentinio gydymo metu skiriami vaistiniai preparatai gali pasireikšti tokiais šalutiniais poveikiais, kaip atsiradusia tolerancija vaistui ar gali būti sukeliama priklausomybė medikamentams. Dėl minėtų priežasčių, lengvam nerimui malšinti, pacientai yra labiau linkę vartoti augalinės kilmės preparatus. Pavyzdžiui, levandos turi įvairių terapinių savybių, pradedant nuo vabzdžių įkandimų gerinimo iki nerimo lengvinimo. Yra daug skirtingų levandos rūšių, tačiau dažniausiai naudojama paprastoji levanda (lotyniškai Lavandula angustifolia), kuri savo sudėtyje turi daugybę cheminių medžiagų, o pagrindinėmis veikliosiomis medžiagomis yra laikomi linalolis bei linalolio acetatas. Būtent dėka šių kaupiamų medžiagų, levanda pasižymi raminančiu poveikiu. Dažna augalinių preparatų problema yra nepatogus vartojimas, todėl aktyviai gyvenančiam asmeniui gali būti iššūkis laikytis nurodytų vartojimo instrukcijų. Lietuvoje neseniai prieinamomis tapo Lavandula angustifolia Miller (levandų) eterinio aliejaus minkštosios kapsulės. Jos yra vartojamos po vieną kapsulę vieną kartą per parą, kas yra labai patogu. Taip pat svarbu nepamiršti, kad dėl bet kokio vaistinio preparato vartojimo būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Lietuvoje yra įvairių preparatų, tarp jų ir tokių natūralių vaistinių preparatų, kurie vartojami po 1 kapsulę vieną kartą per dieną (pavyzdžiui, Lavandula angustifolia Miller (levandų) eterinio aliejaus minkštosios kapsulės). Šis vaistinis preparatas yra tradicinis augalinis preparatas, vartojamas pagal nurodytas indikacijas, pagrįstas išimtinai ilgalaikio vartojimo patyrimu. Derėtų nepamiršti, kad prieš vartojant bet kurį vaistinį preparatą būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Nerimas Ir Nemiga
Nerimas ir nemiga gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai. Šios dvi būklės gali susilpninti imuninę sistemą, turėti įtakos cukraus kiekio padidėjimui kraujyje. Taip pat, negydomas nerimas ir nemiga gali tapti lėtinių ligų atsiradimo priežastimi, todėl žmonėms neretai išsivysto diabetas, širdies ligos, depresija. Nuolatinis stresas ir nemiga gali paveikti kognityvines funkcijas ir padidinti demencijos riziką. Taigi, šios dvi sveikatos būklės neretai būna kitų, daug rimtesnių ligų atsiradimo pradžia, dėl to yra svarbu išsiaiškinti nerimo ir nemigos atsiradimo priežastis, simptomus, prevencijos būdus bei gydymo metodus.
Nemigą dažnai lemia per didelis kofeino vartojimas, nereguliarus miego tvarkaraštis, gyvenimo būdo pokyčiai, emociniai sukrėtimai ar per mažas fizinis krūvis. Tačiau miego sutrikimas gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, vėžio, artrito, širdies bei kraujagyslių ligų ar demencijos pasekmė.
Nemigą galima atskirti pagal šiuos požymius: sunkumą užmigti, net esant nuovargiui, po miego nejaučiamą žvalumo jausmą, dienos metu atsiradusį irzlumą, sudėtingumą susikaupti ir valdyti emocijas. Taip pat patartina rasti ar sukurti socialinės paramos tinklą. Tai gali būti šeima, draugai ir artimoje aplinkoje esantys žmonės, kuriais galima pasitikėti ir sulaukti pagalbos, kai pasidaro sunku.
Taip pat rekomenduojama padidinti fizinį aktyvumą, daugiau judėti, vengti tabako, per didelio kofeino suvartojimo, vengti streso, laikytis subalansuotos mitybos. Jei nėra sureguliuotas miegui skirtas laikas, svarbu atsiminti, kad kiekvieną dieną keltis ryte ir vakare ruoštis miegui reikėtų tuo pačiu metu.
Pasaulinė Emocinė Sveikata
Beveik keturi iš dešimties apklaustų suaugusiųjų teigė, kad dieną prieš tai jautė didelį nerimą arba didelį stresą. Apklausą „Pasaulio emocinės sveikatos būklė 2025 m.“ atliko institutas „Gallup“, joje dalyvavo 15 metų amžiaus ir vyresni asmenys iš 144 šalių ir regionų.
2024 m. 39 proc. suaugusiųjų visame pasaulyje teigė išvakarėse turėję daug rūpesčių, o 37 proc. nurodė patyrę stresą. Ypač daug taip atsakiusių respondentų gyveno nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse. Nors 2024 m. nerimo lygis visame pasaulyje vidutiniškai šiek tiek sumažėjo ir grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį, jis tebėra 5 procentiniais punktais didesnis nei 2014 m. Palyginti su praėjusiais metais, fizinio skausmo lygis (32 proc.) padidėjo dviem procentiniais punktais. Liūdesio (26 proc.) ir pykčio (22 proc.) rodikliai per metus nepasikeitė. Tačiau visos neigiamų jausmų reikšmės yra didesnės nei prieš dešimtmetį. Visame pasaulyje moterys dažniau nei vyrai pranešė išgyvenančios liūdesį, nerimą ir fizinį skausmą.
Tyrimas bus pristatytas Berlyne vyksiančiame Pasaulio sveikatos aukščiausiojo lygio susitikime, į kurį susirinks tūkstančiai politikų, ekonomistų, verslo ir valstybės tarnybos atstovų, siekiančių pagerinti visų žmonių gerovę.
Nors per pastarąjį dešimtmetį užfiksuota daug duomenų, kad nepasitenkinimo lygis visame pasaulyje didėja, pasak tyrimo ataskaitos autorių, daugelis vadovų jo nepastebi, nes vadovaujasi ekonominiais rodikliais, o ne emocine sveikata. Ataskaitoje teigiama, kad tai labai svarbu, nes neigiamos emocijos susiaurina žmonių dėmesį ir mažina atsparumą.
tags: #nerimo #sutrikimai #lrytas