Apie fizinį ir seksualinį smurtą bei jo žalą kalbama daug, ir daugeliui aišku, kad tai - rimta problema. Tuo tarpu emocinis smurtas yra kur kas mažiau matomas ir vis dar neretai vertinamas nepakankamai rimtai. Šiandien vis dažniau kalbama apie tai, kas yra psichologinis smurtas ir kodėl jis gali būti ne mažiau pavojingas nei fizinis. Nors nėra matomų mėlynių ar randų, emocinis poveikis gali palikti ilgalaikių žymių žmogaus savivertėje, santykiuose ir net sveikatoje. Tad kas yra psichologinis smurtas ir kaip su juo elgtis?
Kas yra psichologinis smurtas?
Emocinis (arba psichologinis) smurtas - tai ilgą laiką besitęsiantis nuolatinis tyčinis žmogaus menkinimas siekiant įskaudinti, dėl ko mažėja žmogaus savivertė bei sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje. Psichologinis smurtas kas tai? Tai pasikartojantys veiksmai, kurie menkina, žemina, kontroliuoja arba manipuliuoja kitu žmogumi. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis - nuo nuolatinių priekaištų, ignoravimo, grasinimų iki emocinio šantažo.
Nors manoma, kad santykiuose dažniau smurtauja vyrai prieš moteris, lygiai taip pat smurtauti gali ir moterys prieš savo antrąsias puses. Taigi, smurtauti ar patirti smurtą gali bet kokio amžiaus ar lyties žmonės. Ir prievarta vyksta ne tik romantinių santykių kontekste. Psichologinis smurtas gali pasireikšti šeimoje, poroje, draugų rate ar net darbo aplinkoje.
Svarbu paminėti, kad psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.
Psichologinio smurto formos ir požymiai
Emocinis smurtas gali pasireikšti kito asmens žeminimu, kaltinimu, nors tam nėra objektyvių priežasčių, kritikavimu, grasinimu, teigimu, kad asmuo - blogesnis už kitus, perdėtu kontroliavimu ir izoliavimu. Tai gali būti:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Žeminimas, neigimas ir kritikavimas: Menkinantys žodžiai ir žeminančios pravardės. Agresoriai atvirai gali vadinti jus „kvailiu”, „nevykėliu” arba naudos kitus įžeidimus. Asmenybės žludymas. Paprastai tai susiję su žodžiu „visada”. Jūs visada vėluojate, klystate, viską gadinate, esate nemalonus ir pan. Viešas gėdinimas. Menkina jūsų pasiekimus. Nuvertina jūsų pomėgius. Jie užsimena, kad jūsų pomėgis yra laiko švaistymas. „Tu niekada nebūsi geras pianistas, tai kodėl vis dar bandai?” - „Niekada nebūsi geras pianistas. Spaudžia jūsų “mygtukus”.
- Kontrolė ir gėdos sukėlimas: Piktnaudžiaujantis elgesys susijęs su siekiu išlaikyti valdžią ir kontrolę. Grasindami. Jie užsimena arba tiesiai sako, kad atleis jus iš darbo arba praneš apie tai, kad esate netinkamas tėvas. Stebi jūsų buvimo vietą. Jie visada nori žinoti, kur esate, ir reikalauja, kad nedelsdami atsakytumėte į skambučius ar žinutes. Šnipinėja jus skaitmeniniu būdu. Jie reikalauja jūsų slaptažodžių arba reikalauja, kad neturėtumėte slaptažodžių, ir reguliariai tikrina jūsų interneto istoriją, el. Netikras įtikinėjimas “gaslighting”. Smurtaujantis asmuo gali neigti, kad tam tikri įvykiai, ginčai ar susitarimai kada nors įvyko. Sprendimų vienašališkas priėmimas. Tai gali būti bendros banko sąskaitos uždarymas ir vizitų pas gydytoją atšaukimas. Jie gali reikalauti, kad baigtumėte mokyklą ir išeitumėte iš darbo, arba daryti tai jūsų vardu. Kontroliuoja jūsų prieigą prie finansų. Jie laiko banko sąskaitas savo vardu ir verčia jus prašyti pinigų. Emocinis šantažas. Šią taktiką taikantis asmuo bandys priversti jus ką nors daryti manipuliuodamas jūsų jausmais. Nuolatinis pamokslavimas. Padarę klaidą, kad ir nedidelę, jie visas jūsų klaidas aprašo ilgu monologu. Duoda tiesioginius nurodymus. Nuo: „Man nerūpi, kas atsitiko. Dažni pykčio protrūkiai. Jie liepė jums atšaukti tą pasimatymą su draugu arba pastatyti automobilį į garažą, bet jūs to nepadarėte. Apsimeta bejėgiais. Nenuspėjamumas. Jie be jokios aiškios priežasties tai sprogsta, tai staiga apipila jus meile. Išėjimas. Partneris ar tėvai gali staiga išeiti iš socialinio renginio, todėl jūs neturite kelio namo. Stabdo jus.
- Siekis suversti kaltę, kaltinimas ir nuvertinimas: Pavydas. Kaltės jausmo naudojimas. Jie gali bandyti jus kaltės jausmu priversti ką nors padaryti, sakydami tokius dalykus: „Tu man tai skolingas. Nerealūs lūkesčiai. Jie tikisi, kad padarysite tai, ko jie nori, ir tada, kai jie nori, kad tai padarytumėte. Kaltinimas ir kaltinimas. Žmonės, kurie manipuliuoja ir piktnaudžiauja, paprastai žino, kaip jus nuliūdinti. Piktnaudžiavimo neigimas. Kai išreiškiate susirūpinimą dėl jų elgesio, jie gali tai neigti, atrodydami suglumę vien nuo šios minties. Nuvertinimas. Kaltina jus dėl savo problemų. Kai kas nors nepavyksta, jie visada kaltina jus. Naikinimas ir neigimas. Jūsų nužmoginimas. Trukdymas jums bendrauti. Jūsų nuvertinimas. Bandymas įsiterpti tarp jūsų ir jūsų šeimos. Jie pasakys šeimos nariams, kad nenorite su jais matytis, arba pateiks pasiteisinimų, kodėl negalite dalyvauti šeimos renginiuose. Ignoravimas ir tylos naudojimas. Jausmų slėpimas. Jie jūsų neliečia, net norėdami palaikyti už rankos ar patapšnoti per petį. Bendravimo nutraukimas. Aktyviai stengiasi nuteikti kitus prieš jus. Atsisakymas suteikti paramą. Pertraukinėjimas. Ginčyti jūsų jausmus. Nesvarbu, kokį jausmą ar emociją išreiškiate, jie gali primygtinai tvirtinti, kad neturėtumėte taip jaustis.
Psichologinio smurto požymiai. Emocinė prievarta susijusi su bandymais jus įbauginti, kontroliuoti ar izoliuoti. Ši prievartos rūšis nesusijusi su fiziniu smurtu, nors gali būti grasinimų smurtu, nukreiptų prieš jus ar jūsų artimuosius. Jį apibūdina asmens žodžiai, veiksmai ir šio elgesio nuoseklumas.
Psichologinis smurtas šeimoje
Ypatingai daug diskusijų kelia psichologinis smurtas šeimoje. Tokiais atvejais partneris ar kitas šeimos narys sistemingai žemina, kontroliuoja ir kuria baimės atmosferą. Dažnai to iniciatoriumi tampa psichologinis smurtautojas, kuris savo elgesiu siekia dominuoti. Jis gali kaltinti auką dėl visų nesėkmių, kelti nepagrįstą pavydą ar nuolat kontroliuoti kasdienes smulkmenas.
Dažnai manoma, kad psichologinis smurtas egzistuoja tik poroje, tačiau jis gali vykti ir tarp tėvų bei vaikų, draugų ar kolegų. Psichologinis smurtas namie arba psichologinis smurtas namuose dažnai lieka nepastebėtas. Iš šalies tai gali atrodyti kaip paprasti konfliktai, tačiau nuolatinė kritika, tylos bausmės ar menkinimas ilgainiui sukelia rimtą emocinę žalą.
Kibernetinis smurtas
Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų.
Agresija ir prievarta
Agresija - fiziškas ar žodinis elgesys, atsiradęs dėl priešiškumo, arba kaip iš anksto numatyta priemonė tikslui, kuris norima pakenkti arba sunaikinti, pasiekti. Sukeltas skausmas gali būti tiek fizinis, tiek psichologinis. Taip pat gali reikštis kito asmens nuosavybės niokojimu.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Priešiškoji - piktybinė agresija - tai tokia agresijos forma kai sąmoningai sukėlus aukai skausmą arba ją sužalojus patiriamas malonumas. Šiuo atveju naudojama prievarta ir smurtas yra tikslingi. Pasyvioji agresija yra subtili agresijos forma. Tai paslėptos veiklos prieš kitus žmones, manipuliavimo jais būdas siekiant savo tikslų. Į psichologinės agresijos sąvoką įeina ir visos emocinės prievartos (smurto) formos, taip pat ir finansinis smurtas.
Poveikis ir pasekmės
Emocinė prievarta pirmiausia kenkia savigarbai. Nuolat emocinį terorą patiriantis asmuo netenka pasitikėjimo savimi, nuolat abejoja savimi, jaučiasi menkas ir nevertingas, tampa bailus ir pasyvus, užsidaro, atsiriboja nuo kitų. Emocinį smurtą patiriantis žmogus vengia bendrauti, jaučiasi nesaugus, nuolat stengiasi įtikti kitiems, nemoka ir bijo paprašyti pagalbos, yra nuolat prislėgtas.
Dėl emocinio smurto gali prasidėti depresija, potrauminis streso sutrikimas ir kiti psichologiniai sunkumai. Be to, emocinis smurtas gali būti fizinio smurto pradžia. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai.
Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus.
Kodėl aukos lieka su smurtautojais?
Blogiausia, kad emocinio smurtautojo auka neretai ima tikėti, kad tai, ką sako smurtautojas - tiesa. Deja, daug moterų ir vyrų, patiriančių antrosios pusės emocinį smurtą, nesitraukia iš tokių santykių.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Pirmiausia, dėl baimės: neretai smurtautojas būna įbauginęs auką ir auka bijo palikti smurtautoją, kad nebūtų dar blogiau. Antra, emocinio smurto aukos įtiki, kad yra kaltos dėl tokio antros pusės elgesio ir nenutraukia santykių (ar santuokos), nes netiki, kad su kitu žmogumi gali būti geriau. Apskritai, smurtas neretai ima atrodyti „norma“: mažiau patyrę žmonės (ir ypač tie, kurie susidūrė su smurtu vaikystėje) mano, kad tokie santykiai yra normalūs.
Be to, emocinio smurto aukos gali nuoširdžiai tikėti, kad kontroliavimas, pamokymai, priekaištai yra meilės išraiška: „Aš jam rūpiu, dėl to jis neleidžia man išeiti su draugėmis“; „Ji tik nori man parodyti, ką aš darau ne taip“; „Jis mane verčia daryti, ko nenoriu, nes myli ir tikisi, kad aš pasikeisiu į gerą“. Dar viena priežastis dėl kurios žmonės (ypač moterys) nesiryžta palikti smurtaujančio sutuoktinio yra vaikai - moterys jaučia kaltę, kad iš vaikų „atims tėvą“. Kai kurioms moterims gėda palikti savo sutuoktinį, nes baisu, ką pamanys ar pasakys artimieji. Galiausiai, su smurtautoju auka neretai lieka iš meilės ir prisirišimo.
Neretai prasidėjus santykiams nepastebima, kad antroji pusė yra linkusi smurtauti. Be to, smurtautojas nebūtinai yra visiškai blogas asmuo - jis/ji gali turėti nemažai gerų, antrai pusei priimtinų savybių, panašias vertybes ir pan. ir tuo pačiu visiškai neturėti supratimo, kaip valdyti savo jausmus bei kaip jo/jos elgesys veikia aplinkinius. Kitaip tariant, emocinio smurto auka gali vienu metu ir mylėti, ir bijoti antrosios pusės ir tai ypatingai komplikuoja situaciją. Smurtautojui ieškoma pateisinimų, bandoma prisitaikyti prie smurtautojo ar smurtautoją užjausti.
Smurto ratas
Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku.
Ką daryti patiriant psichologinį smurtą?
- Pirmiausia - pastebėkite, supraskite ir priimkite, kad tai, kas vyksta, yra emocinis smurtas. Ar jaučiate, kad apribojama jūsų laisvė? Jaučiate, kad jus kontroliuoja, įžeidinėja, menkina, manipuliuoja jumis? Jei manote, kad patiriate emocinį prievartą, pirmiausia pasitikėkite savo nuojauta.
- Prisiminkite, kad ne jūsų kaltė, kad prieš jus smurtauja. Neretai emocinis smurtautojas yra viduje sutrikęs, kontrolę prarasti bijantis asmuo. Atminkite, kad niekada nenusipelnėte prievartos, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte.
- Nepraraskite savitvardos. Emociniai smurtautojai puikiai manipuliuoja ir sugeba kitą išvesti iš kantrybės ir tuomet suversti visą kaltę kitam.
- Jei emocinis smurtas nėra labai stiprus, galima smurtautojui tvirtai ir aiškiai pasakyti “Liaukis. Neįžeidinėk manęs. Man tai nepatinka”. Jei smurtas nestiprus ir epizodinis, o asmuo geba priimti, kad jo elgesys nepriimtinas, ramus ir aiškus pasikalbėjimas su smurtautoju gali kai kuriais atvejais padėti. Tačiau dažnu atveju smurtautojo jūs nepakeisite: susitaikykite su tuo, kad smurtautojas nepasikeis dėl jūsų užuojautos ar supratingumo, smurtas taip pat nebūtinai liausis, jei jūs nuspręsite dar labiau nusižeminti ir būti dar klusnesne žmona ar geresniu vyru. Smurtautojas keisis, kai pats(pati) to norės ir kreipsis pagalbos į specialistus. Smurto aukos neretai įsivaizduoja, kad niekas kitas nesupras smurtautojo ir kad smurtautojui reikia meilės ir palaikymo ir stengiasi iš visų jėgų herojiškai palaikyti santykius. Tačiau nėra herojiška kentėti santykius, kuriuose jus niekina.
- Nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir draugus. Vienam(-ai) kentėti gali būti be galo sunku, o be to ir nesaugu: emocinis smurtas gali peraugti į fizinį. Gali atrodyti, kad niekas jums nepadės, tačiau tai nebūtinai yra tiesa.
- Išdrįskite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą: profesionali pagalba smurtą patiriantiems ar patyrusiems asmenims yra itin reikalinga, ypač dėl to, kad neretai smurtas veda prie depresijos, potrauminio streso sutrikimo, sumažėjusios savigarbos, kaltės ir gėdos jausmo, pykčio ant kitų ir savęs. Gana dažnai terapijoje atpažįstame, jog tie, kurie patiria psichologinį, emocinį smurtą, prieš tai yra turėję ir daugiau tokių situacijų bei sudėtingų santykių su kitais žmonėmis.
- Jei apsispręsite nutraukti santykius, kuriuose patiriate emocinį smurtą, pasirūpinkite, kad jūs (ir jūsų vaikai, jei jų turite) turėtumėte saugią vietą, į kurią galėtumėte išeiti. Palikti smurtaujančius santykius dažnai būna sunkiau, jei esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto. Jei jūsų situacija būtent tokia, tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos. Aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius.
- Galiausiai, verta pagalvoti, ar pats nesate smurtautojas(-a). Atpažinus, kad smurtaujate, labai svarbu pasistengti pakeisti savo elgesio modelius, kad aplinkiniai nekentėtų.
Ką daryti nusprendus nutraukti santykius?
Psichologinio smurto prevencija. Norint išsilaisvinti iš toksiškų santykių ir padėti sau, labai svarbu apsispręsti laikytis savo vertybių ir, nepaisant smurtaujančiojo manipuliacijų, daryti nuoseklius žingsnius dėl savęs ir savo ateities. Skirkite laiko susitelkti į savo poreikius ir atsigavimą. Duokite sau laiko pasveikti.
Kaip atskirti ginčą nuo psichologinio smurto?
VšĮ „Gera būsena“ psichologė konsultantė Aušra Šapranauskienė įsitikinusi, kad ginčai ir konfliktai yra normali bet kokių santykių dalis, padedanti partneriams tobulėti. Partneriai gali turėti įvairių norų ir poreikių, laikytis skirtingų nuomonių ar požiūrio, nesutarti įvairiais klausimais ir stengtis tuos norus ar požiūrius suderinti, rasti bendrus sprendimus.
Suprantama, kad intensyvių ginčų metu emocinė atmosfera gali įkaisti, gali kilti tonas, prasiveržti emocijos. Psichologai linkę manyti, kad saikingos emocijų iškrovos konfliktų metu yra netgi naudingos santykiams, nes taip nesikaupia nuoskaudos, partneriai turi progą išgirsti ir suprasti vienas kito jausmus.
Konstruktyvaus ginčo ar konflikto metu partneriai nepraranda pagarbos jausmo vienas kitam, vengia įžeidinėjimų, kito orumą ir savigarbą žeminančių pastabų. Jie barasi dėl elgesio, veiksmų, sprendimų, bet nekritikuoja kito asmenybės bruožų, neklijuoja etikečių. Normalaus ginčo metu abu partneriai jaučiasi daugmaž lygiaverčiai, jų jėgos apylygės. Vieną kartą labiau nusileidžia vienas, kitą kartą - kitas. Net jei konflikto metu ar po jo tvyro ne itin malonūs jausmai, partneriai netrukus sugeba atkurti šiltus tarpusavio santykius.
Kad ginčai ir nesutarimai virsta psichologiniu smurtu, dažniausiai galime nustatyti tik iš savo savijautos. Jei santykiuose jaučiate daug įtampos ir streso, jaučiatės sugniuždyti ir nelabai laimingi, jei tvyro baimės atmosfera, jei jaučiatės nuolat kalti ir netenkate savigarbos, vertėtų susimąstyti.
Pasak psichologės, sveikas ir normalus ginčas paprastai neturi arba turi labai mažai psichologinio smurto požymių, o esant psichologiniam smurtui, gali kilti daug barnių ir ginčų, bet gali jų ir visai nebūti. Smurtą apibrėžia ne konfliktų kiekis ir ne emocijų stiprumas, o pagarbos partneriui nebuvimas, nelygybė, galios pusiausvyros trūkumas.
Pavyzdys iš gyvenimo
Psichologė pateikė konkretų atvejį iš savo darbo patirties, kai vyriškis apkaltino žmoną flirtuojant su kitais vyrais ir kaip bausmę liepė jai eiti kartu į striptizo barą ir stebėti, kaip jis glamonėja kitą merginą.
Barniai neturėtų virsti smurtu
Barniai ilgainiui neturi virsti psichologiniu smurtu. Atvirkščiai, ginčai ir konfliktai turėtų padėti šeimoje rasti geresnį sutarimą ir užtikrinti didesnį abiejų partnerių pasitenkinimą santykiais, puoselėti saugumo ir artumo jausmą. Jei taip nevyksta, gali būti, kad partneriai tiesiog nemoka konstruktyviai ginčytis ar spręsti konfliktų. Ir jiems būtų naudinga to išmokti. Todėl tokioms poroms puikiai padeda psichologinės poros konsultacijos ar psichoterapija.
Psichologinis smurtas vis dėlto labiau siejamas su smurtautojo asmenybe, o ne gebėjimu spręsti konfliktus. Smurtautojai psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindami ir kontroliuodami kitus, patys jaučiasi vertingi, galingi ar stiprūs. Dažnai tokį elgesio modelį jie matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Ir jų polinkis smurtauti nepriklauso nuo partnerio elgesio ar asmenybės.
Psichologinis smurtas ir teisė
Svarbu žinoti, kad Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra pripažįstamas kaip nusikaltimas, o tam tikros psichologinio smurto formos gali patekti į baudžiamojo kodekso reguliavimą. Nors ne visada paprasta įrodyti psichologinę žalą, vis daugiau dėmesio skiriama emociniam poveikiui.
Teisiškai sunku įrodyti psichologinį smurtą. Tai yra labai sudėtinga. Jei kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, 2020 metais iš 58 553 policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje tik 7132 buvo pripažinti nusikaltimais ir už tokias veikas jau yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tai yra tik kiek daugiau nei 12 proc. atvejų, nuo bendro skaičiaus ir absoliuti dauguma smurtautojų artimoje aplinkoje nuteisiama už fizinio skausmo sukėlimą…
Visuomenė klaidingai gali suvokti, kad 88 proc. pranešimų atvejų smurto artimoje aplinkoje nebuvo… Smurtas paprastai būna, tik neužtenka požymių patraukti smurtautoją baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė teisinės atsakomybės forma, už kurią baudžiamajame įstatyme yra numatyta laisvės atėmimo bausmė. Jei smurtinės veikos požymiai neatitinka baudžiamosios atsakomybės, vadinasi, galima pagalvoti, kad smurtautojas yra nekaltas ir kad taip, kaip jis elgėsi galima elgtis? Tačiau smurtautojo kaltė gali būti ne tik vertinant iš baudžiamosios atsakomybės perspektyvos.
Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tuos 88 proc. atvejų. Pavyzdžiui jei viešoje vietoje moteris sudavė vaikui, bet jos nenuteisė laisvės atėmimo bausme, ar galime traktuoti, kad taip elgtis priimtina, priimtina naudoti tokį vaiko auklėjimo metodą? Visuomenėje gali formuotis tokia nuomonė, kad taip elgtis priimtina, juk nenuteisė… smurtavusi moteris taip pat gali galvoti, kad viskas čia gerai - juk nenuteisė… Bet mušti vaiką nėra gerai, tik už tai nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau akivaizdu, kad moteris turi pykčio valdymo problemų ir jai reikia keisti smurtinį elgesį.
Baudžiamoji atsakomybė, kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, paprastai pasiekiama tada, kai artimoje aplinkoje vyksta ilgalaikis psichologinis, o vėliau jau ir fizinis smurtas, kuris laiku nesustabdžius stiprėja… Situacija išsisprendžia paprasčiau, jei fizinį smurtą patyrusi moteris nebegyvena su smurtautoju, bet nemažai moterų pasilieka ir toliau gyvena smurtiniuose santykiuose. Kartais moteris lieka, nes neturi kur išeiti, tiki smurtautojo pažadais pasikeisti, gauna iš smurtautojo dovanų, galvoja, kad jei ji paliks smurtautoją, tai jam atsitiks kažkas baisaus - pvz., palikimo atveju jis grasina nusižudyti… Kita vertus, juos - auką ir smurtautoją gali sieti ir kiti dalykai, tarkime, priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Pagalba ir prevencija
Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos. Svarbiausia žinoti, kad pagalbos galima ieškoti pas psichologą, teisininką ar specializuotus centrus, skirtus smurto aukoms.
Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas.
- Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.
- Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje.
- Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?
- Nustatykite asmenines ribas. Išsakykite šias ribas piktnaudžiavimo taktiką naudojančiam asmeniui ir jų laikykitės.
- Venkite bendrauti su smurtautojais. Neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus. Nuspręskite, kaip vengsite reaguoti į manipuliacijas ar būti įtraukti į ginčus.
tags: #kaip #gyventi #su #psichologiniu #smurtautoju