Psichologijos svarba gimnazijoje: savęs pažinimas, bendravimas ir psichinė sveikata

Įvadas

Psichologija yra mokslas, padedantis suprasti žmogaus elgesį, emocijas ir sprendimus. Gimnazijoje psichologijos dalykas atlieka svarbų vaidmenį, nes padeda mokiniams geriau pažinti save, kitus ir supantį pasaulį. Šiame straipsnyje aptarsime psichologijos dalyko temas gimnazijoje, jo tikslus ir uždavinius, kompetencijas, ugdomas gimnazijos klasėse, ir mokinių pasiekimų sritis.

Pedagoginė psichologija: mokymosi ir ugdymo pagrindai

Pedagoginė psichologija yra psichologijos šaka, tirianti psichinius reiškinius ir dėsnius, kurie susidaro mokymo, mokymosi ir ugdymo procese. Ji taip pat nagrinėja mokinių, jų tėvų, mokytojų ir kitų ugdymo bendruomenės subjektų elgesį, veiklą bei tarpusavio sąveiką. Pedagoginė psichologija susistemina turimą informaciją apie mokymo(si) reiškinį, tiria ryšius tarp psichologinių kintamųjų ir padeda nustatyti efektyvius asmenybės ugdymo metodų kriterijus.

Mokymosi veiksniai ir stadijos

Mokymosi psichologija išskiria tris mokymosi veiksnių tipus: orientacinius, vykdomuosius ir kontrolinius (arba vertinamuosius). Pagal šiuos veiksnius skiriamos trys mokymosi stadijos: orientacinė, vykdomoji ir kontrolinė. Orientacinė stadija yra svarbiausia, nes čia susiformuoja mokymosi veiksmų pagrindas. Kiti autoriai mokymąsi laiko socialiai normuotu vaiko bendravimu su suaugusiuoju, kai individas perima tos veiklos normas ir įsitraukia į ją. Šiam procesui itin svarbi refleksija. Humanistinės psichologijos atstovai mokymąsi laiko saviaktualizacijos ir savirealizacijos proceso dalimi.

Mokymosi motyvacija

Vienas svarbiausių mokymosi psichologijos mokslinių tyrimų ir ugdymo praktikos objektų yra mokinių mokymosi motyvacija. A. H. Maslow teigia, kad mokinys norės mokytis, kai bus patenkinti visi kiti žemesnio lygmens poreikiai (alkis, saugumo jausmas, meilė, pagarba, bendravimas). Pedagoginės psichologijos atstovai siūlo įvairių būdų, kaip stiprinti mokymosi motyvaciją.

Psichikos raidos ir mokymosi santykis

Pedagoginė psichologija plėtoja ir taiko žmogaus raidos teorijas ir jos dėsningumus aiškinant besimokančiojo (vaiko, paauglio, suaugusiojo ir pagyvenusio žmogaus) savybes, aprašo kognityvinius, emocinius, socialinius, dorinius ir kitus pokyčius įvairaus amžiaus tarpsniais. Psichikos raidos ir mokymosi santykį tyrė J. Piaget, J. S. Bruneris, L. Vygotskis ir kiti. J. Piaget, remdamasis individo ir aplinkos pusiausvyros teorija, tyrinėjo vaikų pažintinę raidą, išskyrė vaiko pažinimo raidos 4 stadijas: sensomotorinę (iki 2 metų), ikioperacinę (2-5 metų), konkrečių operacijų (7-11 metų), formalių operacijų (11-15 metų). Psichikos raidą apibūdino asimiliacijos (naujai suvokiamos medžiagos priderinimas prie esamų pažinimo struktūrų) ir akomodacijos (pažinimo struktūrų keitimas, kad jos atitiktų tai, kas suvokiama sąvokomis). Vaikas turi prisitaikyti, tai yra adaptuotis prie aplinkos.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Pedagoginės psichologijos principai ugdyme

Remiantis pedagoginės psichologijos dėsniais, teorijomis ir tyrimų duomenimis buvo suformuluoti ugdymo įvairių problemų praktinio sprendimo bendrieji principai: mokymosi procesai klasėje, klasės valdymas, pamokos planavimas, aktyvių mokymo metodų taikymas, mokytojų konsultavimo įgūdžių formavimas, palankios mokymuisi atmosferos kūrimas, tarpasmeninių konfliktų sprendimas, mokinio ir mokytojo santykiai klasėje. Labai svarbi mokytojo asmenybė, jo nuostatos, lūkesčiai, kompetencijos, profesinės raidos aspektai.

Psichologijos dalyko programos tikslai ir uždaviniai gimnazijoje

Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas.

Psichologijos dalyko paskirtis

Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu. Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius. Ugdomas jauno žmogaus gebėjimas tinkamai naudotis savo stiprybėmis, kompensuoti savo trūkumus.

Pasiekimų sritys

Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys:

• Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija).
• Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija).
• Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas.

Kompetencijos ugdomos gimnazijoje

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Mokiniai suvokia psichologijos dalyko tikslus ir uždavinius, geba paaiškinti psichologijos specifiškumą, naudojamus metodus, dėsningumus, ryšį su kitais mokslais. Geba, naudodamas psichologijos žinias, kelti klausimus ir rasti atsakymus apie save ir kitus. Atskiria pagrįstą psichologijos dalyko teiginį nuo nepagrįsto, geba argumentuoti.

Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė

Individualus tobulėjimas

Giliau pažįsta savo asmenybę, sieja asmenines savybes su tikslingai iškeltais tikslais tobulėti. Stiprina pasitikėjimą savimi bei savo empatiškumą, toleranciją. Geba apibūdinti ir vertinti savo ir kitų emocijas. Geba vertinti ir apibūdinti, kaip emocijų išraiška gali paveikti kitus žmones. Moka išklausyti kitokią nuomonę, konstruktyviai spręsti kilusius konfliktus. Geba save motyvuoti, įveikti sunkumus, geba išsikelti tikslą, formuoti ir pasiekti tarpinius tikslus, analizuoja ir argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Analizuoja ir paaiškina, kokią įtaką daro įtampa, atpažįsta dirgiklius ir lanksčiai vertina situaciją. Kritiškai vertina gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką sveikatai.

Komunikavimo įgūdžiai

Taikydamas įgytas žinias apie save geba tikslingai formuoti asmeninį įvaizdį įvairiomis komunikavimo priemonėmis, giliau suvokia komunikacijos proceso dėsningumus, galimas komunikavimo klaidas, tikslingai naudoja komunikavimo kanalus ir priemones. Taiko įvairias strategijas bendraudamas individualiai ir grupėje. Pasiruošęs užmegzti socialinius ir darbo santykius, įgyja tam reikalingų įgūdžių.

Kūrybiškumas ir inovacijos

Susipažįsta su kūrybinio mąstymo, vaizduotės ypatumais, mechanizmais. Savarankiškai kelia klausimus ir kūrybiškai analizuoja problemas, idėjas, galimybes, būsimus veiksmus apsvarsto iš įvairių pozicijų, prognozuoja, įvertina riziką. Mokiniai ugdosi motyvaciją kūrybiškai interpretuoti socialinę aplinką, nuostatą nuolat keistis, tobulinti savo santykius bendruomenėje, inicijuojant pokyčius ir santykių dinamiką.

Bendruomeniškumas ir pilietiškumas

Suvokia pareigą ir darbą bendruomenei ir visuomenei kaip neatskiriamą savo asmenybės komponentą. Analizuoja savo vaidmenį bendruomenės procesuose, suvokia, kaip socialinė terpė daro įtaką asmenybės formavimuisi. Analizuoja bendruomenėje kylančias problemas iš psichologijos pusės, geba tinkamai išreikšti savo poziciją. Suvokia dalyvavimo bendruomenės veikloje svarbą asmenybės augimui.

Kultūrinis sąmoningumas

Suvokia kultūros, kaip esminio asmens pasaulėvaizdį formuojančio komponento, svarbą, asmenybės formavimąsi kultūriniame (Lietuvos, Europos, pasaulio) kontekste. Geba pažinti save ir esančius šalia, atsižvelgdamas į kultūrinį kontekstą.

Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas

Konkrečios psichologijos šakos

Psichologija apima įvairias šakas, kurios nagrinėja skirtingus žmogaus elgesio ir psichikos aspektus. Toliau aptarsime keletą svarbiausių psichologijos šakų, įskaitant kriminalinę, kognityvinę, spalvų, edukacinę ir socialinę psichologiją.

Kriminalinė psichologija

Kriminalinė psichologija tiria nusikaltėlių elgesį, jų motyvaciją, reakcijas ir psichologinius modelius. Ji jungia psichologiją ir teisės sistemą, todėl tampa itin svarbi policijos, probacijos ir teismo ekspertizės darbuotojams.

Karjeros galimybės Lietuvoje:

• Nusikaltimų analitikas: Analizuoja nusikalstamumo duomenis, kuria rizikos modelius.
• Kriminalinis psichologas: Dirba su įtariamaisiais, vertina jų motyvaciją ir rizikos veiksnius.
• Teismo psichologas: Atlieka ekspertizes teismams.
• Nukentėjusiųjų konsultantas: Padeda nusikaltimų aukoms.
• Probacijos psichologas: Dirba su nuteistaisiais reintegracijos procese.

Kognityvinė psichologija

Kognityvinė psichologija nagrinėja, kaip apdorojame informaciją: kaip įsimename, dėmesingai klausomės, sprendžiame problemas, suvokiame pasaulį, kuriame idėjas ir priimame sprendimus. Jos veikia mūsų emocijas, elgesį, sprendimų priėmimą ir net mokymąsi. Būtent spalvų psichologija tiria, kaip skirtingos spalvos sukelia skirtingas psichologines reakcijas ir kokią reikšmę jos įgauna socialiniuose kontekstuose. Spalvų psichologiją 20-ajame amžiuje išpopuliarino garsus psichologas Carlas Jungas, teigęs, kad spalvos yra svarbi kolektyvinio nesąmoningumo dalis ir gali atspindėti gilius emocinius archetipus.

Edukacinė psichologija

Edukacinė psichologija padeda suprasti, kaip žmonės mokosi ir kokie veiksniai lemia jų pažangą. Lietuvoje ši sritis ypač aktuali mokykloms, universitetams ir suaugusiųjų švietimui. Edukacinė psichologija remiasi kitomis psichologijos šakomis - kognityvine, raidos, elgesio psichologija. Specialistai analizuoja, kaip mokiniai suvokia informaciją, kaip veikia motyvacija, kokią įtaką daro aplinka ir ugdymo metodai.

Edukacinės psichologijos nauda mokiniams:

• Geresnis mokinių emocinis komfortas.
• Individualiai pritaikytos mokymosi strategijos.
• Pagalba mokymosi sunkumų turintiems vaikams.

Socialinė psichologija

Socialinė psichologija nagrinėja, kaip žmonės veikia vieni kitus ir kodėl mūsų elgesys keičiasi priklausomai nuo socialinės situacijos. Tai viena populiariausių psichologijos sričių pasaulyje ir Lietuvoje.

Socialinės psichologijos mokslas tiria:

• Grupių elgseną.
• Socialinį suvokimą.
• Agresijos priežastis.
• Stereotipus ir išankstines nuostatas.
• Konformizmą.
• Lyderystę.

Išplėstinis psichologijos pamokos planas: atmintis

Šis pamokos planas skirtas 10 klasės mokiniams ir skirtas atminties temai. Pamokos tikslas - supažindinti mokinius su atminties rūšimis ir funkcijomis.

Pamokos uždaviniai:

• Pasitelkiant praktinį darbą, bendravimą grupėmis ir individualiai atskleisti pamokos temą.
• Supažindinti mokinius su teorine medžiaga rementis jų patirtimi.
• Nusakyti atminties veikimo pagrindus.

Mokymosi metodai: Darbas grupėse, individualus darbas, mąstymas, atsakinėjimas.

Vertinimo būdai: Vertinant atsižvelgiama į aktyvų mokinio dalyvavimą pamokoje.

Psichologinis atsparumas ir pagalba sau

Mokiniai diskutuoja apie pozityvaus santykio su savimi ir kitais būtinybę, siekiant išsaugoti psichinę sveikatą. Susipažįsta su psichikos sutrikimų samprata, analizuoja streso, nerimo priežastis, kartu su mokytoju ieško būdų, kaip padėti sau ir kitam. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes smurto aukoms bei smurtautojams. Diskutuoja apie savižudybių priežastis, požymius, skatinami kreiptis pagalbos. Ugdomas psichologinis atsparumas įvairioms priklausomybėms.

Psichologijos vadovėlis 12 klasei: turinio apžvalga

Psichologijos dalykas gimnazijoje - tai ne tik teorinių žinių rinkinys, bet ir praktinis įrankis, padedantis mokiniams geriau pažinti save, kitus ir supantį pasaulį. Šis straipsnis apžvelgia psichologijos vadovėlio 12 klasei turinį, jo tikslus bei uždavinius, siekiant atskleisti, kuo šis dalykas gali būti naudingas jaunam žmogui.

Psichologijos dalyko paskirtis ir uždaviniai

Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas.

Pagrindinis psichologijos dalyko tikslas - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu. Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius.

Pasiekimų sritys

• Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija)
• Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija)
• Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas.

Šios sritys padeda mokiniams integruoti psichologines žinias į asmeninį ir socialinį kontekstą.

Psichologijos vadovėlio turinio apžvalga

III-IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas. III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją.

Vadovėlyje pateikiamos keturios temos: „Žmogaus raida“, „Asmenybė“, „Bendravimas“ ir „Gyvenimo sunkumai“. Nagrinėdami šias temas mokiniai nuosekliai susipažins su žmogaus raida įvairiais amžiaus tarpsniais, gilinsis į asmenybės problemas. Išdėsčius teorinę medžiagą, vadovėlyje pateikiama praktinių užduočių. Vienos iš jų, atliekamos klasėje, tarsi iliustruoja pateiktą medžiagą ir padeda įtvirtinti žinias, kitos skirtos dirbti savarankiškai (individualiai ar grupėse) (pvz., stebėti neverbalinius signalus, sudaryti klausimyną, apklausti grupę žmonių ir kt.). Dėstoma medžiaga iliustruojama naujausiais psichologinių tyrimų, eksperimentų rezultatais, piešiniais, nuotraukomis ir kt.

Pagrindinės temos ir jų tikslai

• Pažinimo procesai: Mokiniai susipažįsta su psichologija, jos ryšiais su kitais mokslais, su pažinimo procesais. Aptariami pojūčiai, suvokimas, dėmesio, atminties, mąstymo procesai, pažinimo procesų veikimo mechanizmai, dėsniai. Ypatingas dėmesys skiriamas mąstymo procesui išryškinant kūrybinio mąstymo svarbą. Susipažįsta su pagrindinėmis intelekto teorijomis. Sudaromos sąlygos analizuoti savo pažinimo procesus, išbandyti atminties lavinimo, įsiminimo strategijas, kūrybinio mąstymo strategijas.

• Asmenybės psichologija: Pristatomos populiarios asmenybės teorijos, analizuojami asmenybės raidos dėsningumai. Susipažįsta su temperamento, charakterio, motyvacijos, emocijų teorijomis. Praktinės veiklos metu giliau pažįsta savo asmenybę, numato tobulėjimo kelius. Nagrinėjamas „Aš“ vaizdas.

• Socialinė psichologija: Nagrinėdami tarpasmenį elgesį: kaip žmonės komunikuoja, kaip suvokia ir kaip veikia vieni kitus, mokiniai susipažįsta ir mokosi analizuoti bendravimo ir socialinių santykių dėsnius, analizuoja sėkmingo bendravimo veiksnius ir bendravimo klaidas, asmens socialinės sąveikos grupėje ypatumus. Susipažįsta su konfliktų teorija, konfliktų įvairove, aptaria jų priežastis bei sprendimo strategijas.

• Psichinė sveikata: Mokiniai diskutuoja apie pozityvaus santykio su savimi ir kitais būtinybę, siekiant išsaugoti psichinę sveikatą. Susipažįsta su psichikos sutrikimų samprata, analizuoja streso, nerimo priežastis, kartu su mokytoju ieško būdų, kaip padėti sau ir kitam. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes smurto aukoms bei smurtautojams. Diskutuoja apie savižudybių priežastis, požymius, skatinami kreiptis pagalbos. Ugdomas psichologinis atsparumas įvairioms priklausomybėms.

Pasiekimų lygiai

Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėje pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.

Detalesnė turinio analizė pagal pasiekimų sritis

A. Savęs pažinimas ir tyrinėjimas

Ši sritis apima pažinimo ir asmenybės psichologiją.

• A1: Atskleisti esminius psichologijos tyrimų metodų bruožus. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba paaiškina psichologijos ryšius su kitais mokslais. Savarankiškai analizuoja psichologijos ryšius su kitais mokslais, geba apibūdinti psichologijos vietą kitų socialinių mokslų sistemoje.
• A2: Paaiškina dėmesio veikimo mechanizmą, atpažįsta dėmesio rūšis, paaiškina individualius dėmesio skirtumus. Paaiškina jutimų veikimo principus, individualius jutimų skirtumus. Įvardija įsiminimo, informacijos saugojimo trumpalaikėje ir ilgalaikėje atmintyje ir atgaminimo dėsningumus. Paaiškina mąstymo, kaip pažinimo proceso, ypatybes. Paaiškina vaizduotės veikimo ir kūrybinio mąstymo principus. Padedamas apibūdina savo pažinimo procesų ypatumus. Konsultuodamasis nurodo pažinimo procesų lavinimo galimybes. Savarankiškai numato pažinimo procesų lavinimo, emocijų valdymo strategijas.
• A3: Paaiškina holistinę asmenybės sampratą ir raidos dėsningumus. Atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus. Paaiškina asmens savęs suvokimo dėsnius. Tyrinėja teigiamo ir neigiamo savęs vertinimo požymius. Mokydamiesi apie emocijų, motyvacijos prigimtį ir dėsningumus, paaiškina emocinių išgyvenimų svarbą žmogaus gyvenime, atpažįsta pagrindines emocijas, jų neverbalinius požymius. Pagrindžia emocijų ir jausmų įtaką bendravimui. Praktiškai susipažįsta su emocijų valdymo strategijomis. Atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus. Paaiškina asmenybės raidos dėsningumus. Apibūdina motyvacijos prigimtį. Argumentuotai atskleidžia savąjį individualumą, atskleisdamas jį įprastuose ir naujuose kontekstuose. Išsamiai atskleidžia pagrindinius asmenybės teorijų teiginius ir juos palygina. Savarankiškai analizuoja savo emocijų ir jausmų įtaką bendravimui.

B. Savęs pažinimas santykiuose su kitais

Ši sritis koncentruojasi į socialinę psichologiją. Mokiniai turėtų:

• B1: Paaiškina bendravimo proceso dėsningumus, komunikacijos sampratą. Atpažįsta pagrindinius žodinio bendravimo požymius, nustato jo rūšis. Paaiškina neverbalinio bendravimo svarbą žmonių tarpusavio supratimui, atpažįsta dažniausius neverbalinio bendravimo ženklus. Paaiškina bendravimo (komunikacijos) sampratą ir atpažįsta pagrindines bendravimo dėsningumus kasdienėje aplinkoje. Atpažįsta dažniausius neverbalinius ženklus įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis įprastame kontekste. Savarankiškai atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis naujame, kintančiame kontekste. Susieja empatiją su neverbalinio bendravimo ir aktyvaus klausymo įgūdžiais.
• B2: Paaiškina socialinės grupės sampratą, palygina formalios ir neformalios grupės požymius. Analizuoja bendravimo grupėje dėsningumus. Paaiškina grupės nario statuso sąvoką, palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius. Analizuoja socialinio suvokimo įtaką bendravimui. Paaiškina stereotipo, nuostatų, socialinės atribucijos sąvokas ir atskleidžia jų svarbą bendravime. Savarankiškai atpažįsta socialinio suvokimo ir vertinimo klaidas. Paaiškina socialinio suvokimo ypatumus, susieja su juos lemiančiais veiksniais.
• B3: Atpažįsta ir analizuoja konfliktų vaidmenį žmonių socialinėje sąveikoje. Paaiškina konflikto sąvoką, atpažįsta konfliktų rūšis. Bendrais bruožais apibūdina socialinės grupės sąvoką. paaiškina pagrindinius bendravimo grupėje dėsningumus. Palygina formalias ir neformalias grupes. Paaiškina grupės nario statuso ir konformizmo sąvokas. Padedamas atpažįsta grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija). Padedamas atpažįsta konfliktų požymius ir kilimo priežastis. Palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius, atpažįsta pavyzdžius įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) ir atpažįsta juos realaus gyvenimo įprastose aplinkose. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba nurodo konfliktų kilimo priežastis, atpažįsta konflikto požymius, konsultuodamasis įvardija galimas nesudėtingų konfliktinių situacijų sprendimo strategijas. Analizuoja turimo statuso įtaką savo ir kitų asmenų bendravimui, pateikia pavyzdžius iš įprasto konteksto. Vertina konformizmo svarbą prisitaikymui. Savarankiškai atpažįsta ir palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) realaus gyvenimo įprastose ir naujose aplinkose. Savarankiškai apibendrina savo patirtį sprendžiant konfliktus, nurodo konfliktų kilimo priežastis, naudoja konstruktyvias konflikto sprendimo strategijas.

C. Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas

Ši sritis orientuota į psichinės sveikatos stiprinimą. Mokiniai turėtų:

• C1: Paaiškina psichinės sveikatos sampratą. Atpažįsta ir apibūdina pagrindinius psichinės sveikatos požymius. Paaiškina fiziologinį emocijų pagrindą. Paaiškina bendruomenės, visuomeninių organizacijų svarbą smurto, psichologinių krizių, priklausomybių prevencijai. Įvertina savo bendradarbiavimo įgūdžius ir numato jų tobulinimo sritis ir galimybes.
• C2: Paaiškina streso ir nerimo poveikį psichinei sveikatai, jų kilimo priežastis ir požymius. Įvardija sunkių emocinių išgyvenimų (pokyčių, netekties, atstūmimo ir pan.) poveikį psichinei sveikatai. Analizuoja sunkių išgyvenimų priėmimo ir įveikimo būdus. Paaiškina psichikos ligų sampratą, išskiria psichoterapinės, psichiatrinės pagalbos esmę, paaiškina psichikos ligonių gydymo ir socializacijos principus. Įvardija savižudybių priežastis, analizuoja gresiančios savižudybės požymius, žino pagalbos būdus. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes.

Gimnazijos pasirinkimas: ką svarbu žinoti

Renkantis gimnaziją, svarbu atsižvelgti į keletą aspektų, kurie padės užtikrinti sėkmingą mokymosi procesą ir geriausią pasiruošimą ateičiai.

Specializuota ar bendrojo ugdymo gimnazija?

Pirmiausia reikėtų apsispręsti, ar ieškoma specializuotos ugdymo krypties, ar bendrojo ugdymo gimnazijos. Specializuotos gimnazijos, ypač tos, kurios pasirinko inžinerinio ugdymo kryptį, gali pasiūlyti papildomų galimybių gilinti žinias pasirinktoje srityje. Tačiau svarbu pasidomėti, ką gimnazija daro papildomai, kad sustiprintų pasirinktos krypties kompetencijas, kokias galimybes mokinys turi gilinti žinias šioje srityje.

Žinių ir praktikos sąsaja

Svarbu, kaip gimnazija geba susieti žinias su praktika. Jei mokytojai negali žinių kontekstualizuoti, priartinti prie realaus gyvenimo, didėja mokinių demotyvacija. Todėl būtinai pasidomėkite, kaip gimnazijoje žinios siejamos su praktika, kokie mokymo formatai, patyriminiai metodai naudojami, kiek apsilanko praktikų, paprašykite papasakoti apie bendrųjų kompetencijų vystymo planus.

Technologinis pasirengimas

Su žinių praktiškumu ir įdarbinimu stipriai susijusi mokyklos infrastruktūra ir jos pasirengimas gimnaziniam mokymui. Tai apima laboratorijas, turimas technologines priemones, skaitmeninį turinį ir jo pritaikymą ugdymui. Visa tai leis mokiniui geriau pasirengti studijoms universitete.

#

tags: #psichologija #gimnazijoje #temos