Apie priklausomybes galima kalbėti plačiąja prasme, nes kiek gyvuoja žmogus, tiek ir priklausomybės. Nes žmogus nori pažinti save, nežino kaip susitvarkyti su kylančiomis emocijomis, patiria skausmą, ieško naujų potyrių, dėl aplinkybių susiduria su galimybe pažinti tas narkotines medžiagas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra psichiką stimuliuojančios medžiagos, kokį poveikį jos daro žmogaus organizmui ir psichikai, bei kokios prevencinės priemonės gali padėti apsisaugoti nuo priklausomybės.
Kas yra psichiką stimuliuojančios medžiagos?
Psichiką stimuliuojančios medžiagos - tai medžiagos, kurios veikia centrinę nervų sistemą stimuliuojamai. Jos gali būti tiek legalios, tiek nelegalios. Narkotinės medžiagos (narkotikai) - tai gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį psichine ir fizine priklausomybe. Pagal 1961 metų Jungtinių tautų konvenciją daugiau kaip 100 medžiagų pavadinimų priskiriama prie narkotinių medžiagų (kanapės, opiumas, morfijus, natūralūs ir sintetiniai opijatai ir t. t. ).
Pagal 1971 metų Jungtinių tautų konvenciją prie psichotropinių medžiagų yra priskiriama 100 su viršum pavadinimų medžiagų. Kai naujos atsiradusios rinkoje medžiagos tampa plačiai vartojamos ne medicininiais tikslais, jos gali būti tarptautiniu mastu kontroliuojamos ir įtraukiamos į psichotropinių medžiagų sąrašus.
Tarp psichiką stimuliuojančių medžiagų yra šios:
- Kokainas: gaunamas iš kokamedžio. Indėnai tikėjo, kad žmonėms jį padovanojo Saulės dievas. Vėliau kokamedis buvo dalijamas kaip vaistas nuo nuovargio ir alkio. 1860 metais buvo išgautas grynas kokainas.
- Amfetaminai: medžiaga, kuri buvo naudojama Antrajame pasauliniame kare sustiprinti karių ištvermei. Tai balti milteliai, turintys baltą ar pilką atspalvį.
- Ekstazi: buvo naudojamas psichiatrijoje siekiant gydyti neprotinius sutrikimus, bet dabartiniu metu yra uždraustas.
- Nikotinas: esantis cigaretėse, gali veikti ir slopinančiai, ir stimuliuojančiai. Pirmiausiai nikotinas sustiprina širdies plakimą, dėl to žmogus pasijunta žvalesnis. Vėliau žmogus pajunta nuovargį, apima slogi nuotaika. Narkotinės medžiagos pasišalinimas iš organizmo verčia žmogų griebtis kitos cigaretės.
- Kofeinas: Kavoje, taip pat ir arbatoje, šokolade, energetiniuose gėrimuose, esantis kofeinas yra organizmą stimuliuojanti, kitaip dar vadinama legali narkotinė medžiaga. Ji gali sukelti ir psichologinę, ir fizinę priklausomybę. Kofeinas nesuteikia energijos, jis yra tik cheminis stimuliatorius ir tai gali sukelti irzlumą, nuotaikos svyravimus ir net panikos priepuolius. Kofeinas duoda klaidingą padidėjusios energijos pojūtį išplėsdamas vyzdžius, pagreitindamas širdies ritmą ir pakeldamas kraujo spaudimą.
Stimuliantai greitina širdies veiklą, trikdo kvėpavimą, sukelia traukulius, o tai gali baigtis mirtimi.
Taip pat skaitykite: Kaip kvapai veikia psichologinę būseną?
Poveikis žmogaus organizmui ir psichikai
Narkotinių medžiagų poveikis žmogaus psichikai ir elgesiui visada yra žalingas. Psichoaktyviosios medžiagos, o taip pat ir medžiagos, prie kurių galima priprasti ir kurios stimuliuoja mūsų psichikos malonumo receptorius, yra matuojamos malonumo taškais. Taip galima palyginti smegenų stimuliacijos stiprumą. Tačiau verta atsiminti, kad toks aukštas smegenų malonumo receptorių stimuliavimas labai išbalansuoja mūsų psichiką ir sugrįžti į pradinę padėtį darosi labai sunku.
Vartojant psichiką stimuliuojančias medžiagas, žmogus gali patirti:
- Euforiją: subjektyviai maloni būklė. Žmogus jaučia jaudulį, jėgų antplūdį, žvalumą, nuotaikos pagerėjimą, neribotas galimybes. Kai kada tai pasireiškia maloniu apsvaigimu, atsipalaidavimu, savotiška dvasine pusiausvyra. Tačiau objektyviai - tai žalinga būsena. Žmogus praranda realybės pojūtį. Jis neišsprendžia iškilusios problemos, jos nepašalina, o jaučiasi laimingas.
- Psichinę priklausomybę: liguistas noras sistemingai ar periodiškai vartoti narkotines medžiagas, norint patirti tam tikrą malonią būseną.
- Toleranciją: silpnėjanti organizmo reakcija į tą patį narkotinės medžiagos kiekį. Palaipsniui malonumas, kurį sukeldavo narkotikas, mažėja.
- Fizinę priklausomybę: (narkotikas) jau tampa būtina organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai išlaikyti. Pakinta visos žmogaus organizmo funkcijos, kraujyje turi nuolat cirkuliuoti individuali narkotiko dozė. Žmogus tampa narkotinės medžiagos ,,vergu“.
- Abstinencijos sindromą: nenugalimas potraukis narkotikui. Požymiai - stiprūs galvos, rankų, kojų raumenų, sąnarių priepuoliniai skausmai, dirglumas, sutrinka širdies ritmas, pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, seilėtekis, prakaitavimas, kamuoja košmarai, sutrinka sąmonė, apima nerimas, atsiranda mirties baimė.
Alkoholis taip pat priskiriamas prie psichoaktyvių medžiagų. Nors alkoholis paprastai vartojamas siekiant malonumo, jis padidina įvairiausių socialinių žalų riziką. Be priklausomybės, alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų, įskaitant traumas, psichikos ir elgesio sutrikimus, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, įvairios lokalizacijos vėžines ligas, širdies ligas, imunologinius sutrikimus, plaučių ligas, skeleto ir raumenų ligas, reprodukcinius sutrikimus, prenatalinius pakitimus, įskaitant padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką ir mažą svorį gimimo metu.
Priklausomybės priežastys ir rizikos faktoriai
Vaikai pradeda vartoti psichoaktyviasias medžiagas dėl kelių priežasčių: pirmiausiai malonumo ieškojimas. Gali taip būti, kad nežino tikrojo poveikio ir turi klaidingos informacijos apie vienas ar kitas medžiagas (elektronines cigaretes). Dėl bendraamžių spaudimo - kartais dėl kompanijos, kurioje rūkoma. Dar vienas dalykas - nežino kaip su psichologinėmis įtampomis, užplūdusiomis stipriomis emocijomis tvarkytis: niekas nuo mažens nemokė iškvėpuoti, nepaskatino sąmoningo įsisąmoninimo technikų pramokti, atsipalaiduoti kitais konstruktyviais būdais be psichoaktyvių medžiagų. Vaikai pradeda vartoti psichoaktyvias medžiagas, kad pakeistų suvokimą apie save, ne tam kad pakeistų save ar realybę.
Pavojingiausias amžius yra paauglystė. Pats pavojingiausias amžius kai vaikai gali nuklysti į priklausomybes yra nuo 15 iki 20 metų. Tuo metu jie gali jau gauti, kartais net ir atrodo kaip suaugę žmonės. Pradeda mėginti 12-13 metų.
Taip pat skaitykite: Psichikos pokyčiai dėl karščio
Kaip atsispirti vartojimui?
Jau suaugusius tas aplinkinių spaudimas taip stipriai veikia, o kaip paaugliui tai padaryti? Geriausia būtų, kad vaikas netylėtų. Pasakytų, įvardintų, pasitikėtų tėvais ar mokytojais. Žinoma, kad reikia pagalbos - kartais tik mažos kontrolės, o kartais jau ir rimto gydymo.
Kaip atpažinti priklausomybę?
Naujausi narkotikai labai mažai duoda išvaizdos pokyčių. Bet visuomet galima atpažinti iš bendro elgesio pasikeitimų. Pirmiausiai prarastas susidomėjimas ankstesniais pomėgiais (meta būrelius, nebeskaito, nebegroja, nebesportuoja). Pasikeičia valgymo ir miego įpročiai - mažėja apetitas ir miegas. Mažėja rūpinimasis savo išvaizda. Pasikeičia draugų ratas. Pablogėja santykiais ir su draugais ir su šeimos nariais. Labai audringos reakcijos, pykčio priepuoliai. Pasikeičia aplinka su kuria bendrauja - galime pastebėti, kad tai jau ne iš mokyklos, ne iš tų kur anksčiau bendravo. Krenta pažangumas, nebenori nieko, dėmesio koncentracijos stoka. Tai ypač būdinga marichuanai. Gali būti abejingas viskam (neįdomu, nenoriu, atsibodo). Kažkokių naujų daiktų atsiradimas, kartais vagystės, melavimas, nuotaikų kaita stipresnė nei tiesiog paauglystės metu. Nespręsti iš vieno požymio (gal keitė mokyklą, keitė klasę). Nevertėtų remtis tik įtarimais, bet pasiaiškinti su draugais, su pačiu vaiku. Kyla toks jausmas, kad labai pasikeitė vaikas.
Kalbėtis su vaiku kaip? Ar įvardint tiesiai? Taip, pasakyti tai, kad pastebėjau kad tas ar anas pasikeitė. Naudoti tokį „veidrodžio efektą“: ar tu manai kad.. ar aš tave teisingai supratau? Ką tu apie tai galvoji, ką galėtum pasakyti? Aš matau, aš pastebėjau, kad yra taip ir anaip - kaip man paaiškintum? Nenaudoti „tu“ - nes tai bus kaip kaltinimai, pokalbis tuoj ir gali pasibaigti. Atkreipti dėmesį kalbantis apie tai, kas neramu - mėginti daugiau klausytis nei kalbėti ir kaltinti. Ne įkyriai spausti prie sienos, bet laukti kol vaikas pats norėtų pasisakyti. Su testais atsargiai, nes gali būti aplinkos testas teigiamas ir tik pasisveikinus ar jeigu buvo prisilietęs prie psichoaktyvios medžiagos. Pasakyti vaikui nekritikuojant jo asmenybės, bet kalbantis apie jo poelgį, kad gal ir pasielgė neapgalvotai, neteisingai, bet jokiu būdu nekvailinti, nemoralizuoti, negąsdinti. Leisti suprasti, kad mes rūpinamės, kad norim suteikti pagalbą. Tonas turi būti ramus, nepakeltas, atsižvelgti į tai ką vaikas sako. Jeigu vaikas nekalba - sako viskas gerai, neišsigalvokit, užsidaro ir nebendrauja. O iš tiesų situacija sunki, viskas jau pažengę, jo draugai pripažįsta ir patvirtina, kad taip, jis vartoja. Nors ir labai sunku, bet vis tik reiktų palikti jam vietos pačiam ateiti ir pasikalbėti. Įstatymiškai iki aštuoniolikos metų tėvai turi teisę imtis priemonių rūpintis savo vaiku, naudoti testus, kreiptis pagalbos į specialistus. Aišku, norint prakalbinti vaiką, galima būtų kasdieną kelti tą temą ir laukti kol jis pats norės. Bet kai matome kad jau jis pats nebegali, tuomet mes, tėvai, galime nuspręsti už vaiką ir juo pasirūpinti.
Prevencinės priemonės
Jau su mažais vaikais kuriant tarpusavio ryšius, mes darome prevencija priklausomybėms. Kad vaikams nebūtų to jausmo, jog gyvenimas neįdomus ir beprasmis. Kur brėžti tą pasitikėjimo ribą? Šeimos taisyklių laikymąsis ne tik kai maži vaikai, bet jas perkalbėti kaskart augant. Švedų mokslininkai padarė keletą studijų apie tai, ko paaugliai tikisi iš tėvų, kurios parodė, kad jie norėtų, kad tėvai reguliuotų psichoaktyvių medžiagų vartojimą, ir kad nenorėtų būti kontroliuojami kokios muzikos klausosi, kokius draugus renkasi. Mylinti kontrolė - tai tas sprendimas, kuris padėtų kurti santykius.
Prevenciją reikėtų pradėti jau nuo mažens:
Taip pat skaitykite: Kaip atpalaiduoti psichiką?
- Pradėkime kalbėtis su vaikais nuo 4-5 metų. Su mažais vaikais pradėkime kalbėtis apie saugumą buityje. Pirmiausiai - vaistai. Nelaikyti ne vietoje.
- Kai vaikai jau pradinukai, galime pradėti jiems suprantama kalba pasakoti apie alkoholį ir tabaką. Svarbiausiai - negasdinti. Nes vaikas gali labai klaidingai priimti ir išsigasti, pavyzdžiui, kad tėtis, geriantis alaus taurę, numirs.
- Į pradinių klasių pabaigą jau galime kalbėti apie psichoaktyviasias medžiagas, veikiančias mūsų nuotaiką, fizinę būseną: alkoholį, tabaką, marichuaną. Tie dalykai, kurie jau yra paplitę toje ar kitoje vietovėje.
- Kalbėti kuo paprasčiau ir neišgasdinant. Vaikams tikrai turime papasakoti apie įstatymiškai nustatytas ribas legalių medžiagų vartojimui. Apie tabaką ir alkoholį. Pripažinti, kad mes patys vartojame, nes mums jau leidžiama. Bet nekalbėti apie saikingas ribas, nes jos labai jau nenusakomos - kada jau galima tapti priklausomu. Kai kuriems ir vieno karto užteks. Akcentuoti vartojimo amžių.
- Jeigu vaikas nekalba, visgi mėginti liesti tas temas ir pradėti kalbą apie pasekmes. Jas pristatyti per dvigubą prizmę: žalą mūsų organams (pvz. kad kofeino aukščiausia dozė kol dar nepavojinga sveikatai yra 75 mg per parą), riziką ir psichinę priklausomybę - kas nutinka, kai tampi priklausomas.
Kaip švietimo įstaigos gali prisidėti prie prevencijos? Tai galėtų būti pavyzdys savo elgesiu. Informacija turėtų buvo tokia pati kaip ir iš tėvų - kad ta pati žinutė pasiektų vaiką.
Gydytojos teigimu, geriausiai veikianti prevencinė programa paaugliams yra jų užimtumas. Todėl labiausiai reikėtų rūpintis, kad po pamokų paaugliai galėtų eiti sportuoti, užsiimti muzika ar kita mėgstama veikla. Be to, ir patys tėvai turėtų kalbėti su savo vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų žalą, bet nepamiršti ir pasakyti, kodėl tokios medžiagos vartojamos. Vaikui visą laiką kyla klausimas, kodėl tiek žmonių vartoja tas medžiagas, jei jos tokios žalingos? Tėvai turėtų neslėpti ir šitos informacijos. Net apie 15 proc. jaunų žmonių narkotikus pradeda vartoti dėl nuobodulio, todėl užimtumas yra itin svarbi priemonė. Prevencinės programos neturi būti stigmatizuojančios ar gąsdinančios, nes tai paprasčiausiai neveikia.
Naujos psichoaktyvios medžiagos ir elektroninės cigaretės
Tai naujas nikotino pakaitalas - sintetinis nikotinas šitame aparate. Ji išrasta tam, kad mažiau kenktų organizmui - taip atrodė tam žmogui, kuris ją sukūrė. Trys kartos tų cigarečių. Pati naujausia su stipriu akumuliatoriumi, kuris padidina nikotino įtraukimą. Tai tikrai nėra nekaltas dalykas, nikotino priklausomybę sukelia dar greičiau.
Šiuo metu stebima nauja narkotinių medžiagų vartojimo tendencija, kurią prokurorai sieja su elektroninių cigarečių paplitimu. Pati elektroninė cigaretė, kaip pasakoja gydytoja toksikologė, yra tik prietaisas, į kurį galima įpilti bet ko. Kaip ir su švirkštu - į jį galima pritraukti arba vaistų, arba nuodų. Tačiau įkvėpus narkotinių medžiagų per el. cigaretę, jos iškart patenka į kvėpavimo takus ir sukelia labai greitą efektą.
Kai kurios medžiagos tam tikru metu būna legalios. Tuo metu, kai yra susintetinamos, ypač naujos medžiagos, dažniausiai tai yra laboratorijos Kinijoje, kol bus uždraustos naudoti užtrunka iki pusės metų. Todėl ta medžiaga tam tikrą laiką gali būti legali.
Situacija Lietuvoje
Visgi bendras narkotikų vartojimas Lietuvoje yra dvigubai mažesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Dažniausiai vartojamas narkotikas yra kanapės. Antroje vietoje yra stimuliuojančios medžiagos, ekstazi, kokainas. Pirmą kartą 2022 metais kokaino vartojimas Lietuvoje padidėjo ir susilygino su kitų medžiagų vartojimu.
Didesniam narkotikų vartojimui, pasak pašnekovės, įtaką padarė ir prasidėjęs karas Ukrainoje, prieš tai įvykusi pandemija. 2022 metais stimuliantų vartojimas Europoje buvo įvardintas kaip epidemija pandemijos metu, pirmą kartą tiek Europoje, tiek Lietuvoje išryškėjo tos pačios tendencijos dėl stimuliantų vartojimo. Išaugo ir naujų psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Štai kanapes vartojantys žmonės dažniausiai nė nežino, kad iš tiesų vartoja visai ne kanapes, o paprastus augalus, šieną, apipurkštą sintetiniais kanabinoidais.
Pagal šalies išsivystymo lygį gavimo būdai skirstomi į 3 pagrindines dalis: gaunami gatvėje ar iš draugų, antras variantas - gaunami naktinėse pasilinksminimo vietose, o trečias kelias yra užsisakyti internetu, kai nė nereikia išeiti iš namų. Pagal pacientus, kurie kreipiasi į gydymo įstaigas, panašu, kad dabar dominuojantis būdas yra iš draugų arba gatvėje gautos medžiagos. Viena dalis psichoaktyvių medžiagų yra slopinančios, tai vadinamieji opioidai, juos seniau gaudavo iš taboro, dabar jo neliko, bet vietų, kur galima gauti, vis dar yra.
tags: #psichika #stimuliuojancios #medziagos #skaidres