Šizofrenija yra lėtinė psichikos liga, tačiau tinkamai gydant galima reikšmingai sumažinti jos simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą. Nors liga dažnai siejama su sunkiomis psichozėmis ir hospitalizacija, daugeliui pacientų šiuolaikinė medicina leidžia suvaldyti simptomus ir integruotis į visuomenę. Šiuo metu šizofrenijos visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau tinkamas gydymas gali padėti pacientui gyventi stabilų ir produktyvų gyvenimą. Šizofrenija nėra nuosprendis - su tinkamu gydymu ir pagalba galima su ja gyventi. Nors liga gali kelti didelių iššūkių, pacientai, kurie laikosi gydymo plano, dažnai sugeba prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo ir netgi siekti profesinių bei asmeninių tikslų.
Svarbu pabrėžti, kad psichozės gydymas yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik medikamentinį gydymą, bet ir socialines bei psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios. Tik visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Psichozės supratimas: priežastys ir tipai
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Tai rimtų psichikos sutrikimų simptomas, kuriam būdingos haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nuoseklumo sutrikimai ir padidėjęs nerimo lygis. Gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Nėra vienareikšmio atsakymo, kas sukelia psichozę, tačiau žinoma, kad įtakos turi įvairūs veiksniai:
- Paveldimumas: Polinkis sirgti gali būti paveldimas, tačiau tai nereiškia, kad būtinai užklups liga. Esant genetiškai sąlygotam pažeidžiamumui, jautresniems žmonėms psichozę gali sukelti emociškai sudėtingos, stresinės situacijos, kurias kiti išgyvena be didesnių kančių.
- Svaiginančios medžiagos: Psichozę gali sukelti narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimas. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
- Organiniai smegenų pažeidimai: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
Psichozės tipai:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Trumpalaikė psichozė: Psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Psichozė, sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio.
- Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: Trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
- Depresinė psichozė: Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.
Alternatyvūs psichozės gydymo metodai
Nors medikamentinis gydymas yra pagrindinė šizofrenijos gydymo forma, kai kuriais atvejais gali būti taikomi ir alternatyvūs metodai, ypač siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir socialinę integraciją. Svarbu pabrėžti, kad bet koks gydymo planas turėtų būti sudaromas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir poreikius, ir prižiūrint kvalifikuotam specialistui.
Psichoterapija
Psichoterapija yra svarbi psichozės gydymo dalis, padedanti pacientams suprasti savo ligą, įveikti simptomus ir prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo. Skirtingos psichoterapijos kryptys gali būti naudingos skirtingiems pacientams:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda pacientams atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesio modelius, susijusius su psichozės simptomais.
- Šeimos terapija: Padeda šeimos nariams suprasti ligą, pagerinti komunikaciją ir suteikti paramą pacientui.
- Socialinių įgūdžių treniruotės: Padeda pacientams išmokti socialinių įgūdžių, reikalingų bendravimui ir socialinei integracijai.
Psichoterapija būtent rekomenduojama, bet ne skiriama. Šio gydymo metodo paskirti neįmanoma, būtina paciento motyvacija pokyčiams bei sugebėjimas „pažvelgti į save iš šalies“.
Gyvenimo būdo korekcija
Sveikas gyvenimo būdas gali turėti teigiamą poveikį psichikos sveikatai. Rekomenduojama:
- Subalansuota mityba: Vartoti daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir liesų baltymų. Riboti perdirbtų maisto produktų, cukraus ir riebalų kiekį.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Užsiimti reguliaria fizine veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimu, bėgiojimu, plaukiojimu ar joga.
- Pakankamas miegas: Miegoti 7-8 valandas per parą.
- Streso valdymas: Išmokti streso valdymo technikų, pavyzdžiui, meditacijos, gilaus kvėpavimo ar progresyvios raumenų relaksacijos.
Socialinė parama
Socialinė parama yra labai svarbi psichozę patiriančiam žmogui. Artimųjų, draugų ir bendruomenės palaikymas gali padėti sumažinti izoliaciją, pagerinti savivertę ir suteikti motyvacijos gydytis.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Kiti gydymo metodai
Kai kuriais atvejais gali būti taikomi ir kiti gydymo metodai, tokie kaip:
- Meno terapija: Leidžia pacientams išreikšti savo jausmus ir emocijas per kūrybinę veiklą.
- Muzikos terapija: Padeda pacientams atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą.
- Darbo terapija: Padeda pacientams atgauti įgūdžius, reikalingus kasdieniam gyvenimui ir darbui.
Vaistai nuo psichozės: kada jie reikalingi ir kaip veikia
Pagrindinė šizofrenijos gydymo forma yra antipsichotiniai vaistai (neuroleptikai). Tipiniai antipsichotikai (pirmosios kartos) mažina dopamino perteklių smegenyse. Šiuolaikiniai vaistai nuo psichozės tradiciškai skirstomi į klasikinius ir atipinius. Visi jie, prisijungę prie specifinių receptorių, pakeičia neuromediatorių apykaitą. Be to, jungdamiesi prie posinapsinių receptorių, jie veikia intraląstelinių pernešėjų apykaitą, tai pakeičia genų raišką, lemia struktūrinius neuronų pokyčius ir turi įtakos ilgalaikiams gydymo rezultatams. Galiausiai receptorių veikimo profilis turi įtakos nepageidaujamoms vaistų reakcijoms.
Dėl unikalaus veikimo mechanizmo aripiprazolas priskiriamas trečios kartos vaistams nuo psichozės. Jo veiksmingumas įrodytas trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose šizofrenijos ir šizoafektinio sutrikimo gydymo tyrimuose. Be to, aripiprazolas veiksmingas manijai ir palaikomajam bipolinio sutrikimo gydymui tiek vienas, tiek kartu su klasikiniais nuotaikos stabilizatoriais - ličio druskomis ir valproine rūgštimi. Jis palankiai veikia medžiagų apykaitos rodiklius, gali būti naudingas atspariems psichikos sutrikimų atvejams gydyti.
Farmakodinaminių aripiprazolo savybių apžvalga:
Žinoma, kad psichozė pasireiškia dėl dopamino sistemos hiperaktyvumo mezolimbinėje sistemoje ir sustiprėjusios D2 receptorių aktyvacijos. Dauguma vaistų nuo psichozės blokuoja dopamino D2 / D3 receptorius ir taip sumažina padidėjusį dopamino aktyvumą požieviniuose smegenų centruose. Klasikiniai vaistai nuo psichozės, tokie kaip haloperidolis, stipriai blokuoja dopamino receptorius, atipinių vaistų nuo psichozės afinitetas šiems receptoriams yra mažesnis, be to, jie jungiasi prie serotonino 5-HT receptorių. Tai lemia mažesnę nepageidaujamų ekstrapiramidinių poveikių (EPS) - raumenų rigidiškumo, tremoro, bradikinezijos - riziką. Priešingai nei kiti vaistai nuo psichozės, aripiprazolas yra dalinis D2 receptorių agonistas. Jo poveikis priklauso nuo tuo metu esančios dopaminerginės sistemos fiziologinės būklės. Esant padidėjusiam dopaminerginės sistemos aktyvumui (ūminės psichozės, manijos atveju), aripiprazolas, prisijungdamas prie dopamino receptoriaus, jį sumažina, o esant susilpnėjusiai funkcijai - padidina. Aripiprazolas nuslopina dopamino sistemos hiperaktyvumą, išsaugodamas fiziologinę neurotransmisiją. Taigi aripiprazolo atveju tenka kalbėti apie funkcinį dopaminerginės sistemos antagonizmą, kai vaisto poveikis priklauso ne vien nuo receptorių blokados laipsnio, bet ir nuo tuo metu esančios fiziologinės neurotransmiterio apykaitos.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Sergant šizofrenija, sumažėja dopaminergines sistemos aktyvumas prefrontalinėje žievėje, tai pasireiškia kognityvinių funkcijų susilpnėjimu, negatyviaisiais šizofrenijos simptomais. Aripiprazolas, būdamas daliniu agonistu, padidina dopaminerginės sistemos aktyvumą tose srityse, kuriose jis būna sumažėjęs, todėl iš dalies gali būti veiksmingas šalinant negatyviuosius šizofrenijos simptomus.
Be dopaminerginės sistemos, aripiprazolas veikia serotoninerginius receptorius. 5-HT2A receptorių blokada būdinga ir kitiems naujos kartos vaistams nuo psichozės. Šių receptorių blokada padidina dopamino išskyrimą dryžuotajame kūne, taip sumažinant nepageidaujamų EPS išsivystymą, ir prefrontalinėje žievėje, kurioje sumažėjęs dopaminerginės sistemos aktyvumas yra susijęs su kognityvinių funkcijų sutrikimais ir negatyviaisiais šizofrenijos simptomais. Kaip ir kai kurie kiti atipiniai vaistai nuo psichozės, aripiprazolas yra dalinis 5-HT1A receptorių agonistas. Tai lemia antidepresines vaisto savybes ir turi įtakos gydant kognityvinių funkcijų sutrikimus šizofrenija sergantiems pacientams.
Tiesioginis vaistų nuo psichozės poveikis receptoriams padeda kupiruoti ūmines būkles, o tolesniam paciento funkcionavimui ir prisitaikymo prie stresogeninių įvykių galimybėms didelės reikšmės turi ilgalaikiai nervų sistemos pokyčiai arba neuroplastiškumas. Tai struktūriniai neuronų persitvarkymo procesai, kuriuos, veikdami neurotrofinių faktorių sintezę, skatina dauguma atipinių vaistų nuo psichozės. Tyrimais nustatyta, kad aripiprazolas padidina smegenų kilmės neurotrofinio faktoriaus sintezę, o lėtinio streso sąlygomis padeda apsaugoti nuo jo koncentracijos mažėjimo
Dopamino sistemos blokada ir nepageidaujamų reakcijų rizika:
Pasirenkant vaistą nuo psichozės didelės reikšmės turi nepageidaujamų reakcijų profilis. Klasikiniai vaistai nuo psichozės, būdami stiprūs šių receptorių antagonistai, veiksmingai numalšina psichozės simptomus. Deja, užblokavus daugiau nei 80 proc. D2 receptorių, padidėja nepageidaujamų EPS rizika, padidėja prolaktino koncentracija kraujyje. Atipiniai vaistai nuo psichozės pasižymi silpnesniu afinitetu D2 receptoriams, todėl nepageidaujamų EPS rizika, esant veiksmingai D2 blokadai, būna mažesnė. Nustatyta, kad jau 10 mg aripiprazolo dozė užblokuoja daugiau nei 80 proc. D2 receptorių, o 30 mg dozė - 90-94 proc. Tačiau būdamas daliniu agonistu, jis gerokai silpniau nei kiti vaistai nuo psichozės blokuoja D2 receptorius ir mažesnei pacientų daliai sukelia nepageidaujamų EPS. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad aripiprazolas EPS ar hiperprolaktinemijos nesukelia pasiekus didesnę nei 90 proc. blokadą.
Stipri D2 receptorių blokada lemia ne vien EPS išsivystymą, bet ir disforines emocines būkles. Tyrimuose nustatyta, kad ankstesnį gydymą pakeitus aripiprazolu labai pagerėja emocinė pacientų būklė, kartu išlaikoma veiksminga D2 receptorių blokada.
Poveikis medžiagų apykaitai:
Ilgai gydant lėtinius psichikos sutrikimus, būtina atsižvelgti į vaistų poveikį medžiagų apykaitos rodikliams. Šizofrenija sergantys pacientai dažnai būna nutukę, jiems nustatomi lipidų, gliukozės apykaitos sutrikimai, lemiantys padidėjusią riziką sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, o gydymas vaistais nuo psichozės ją gali tik dar labiau padidinti. Kūno svoris gydant vaistais nuo psichozės daugiausia didėja dėl histamino H1 receptorių blokados, aripiprazolas šių receptorių beveik neveikia. Be to, aripiprazolas palankiai veikia lipidų apykaitą, jį vartojant gali sumažėti padidėjęs kūno svoris. Jau minėta, kad aripiprazolas nedidina prolaktino koncentracijos, jo paskyrus galima tikėtis sumažinti dėl kitų vaistų nuo psichozės išsivysčiusią hiperprolaktinemiją.
Aripiprazolo skyrimas ūminės psichozės atvejais:
Ūminės psichozės atvejais geresnių ir greitesnių rezultatų pasiekiama skiriant didesnes aripiprazolo dozes (iki 30 mg/d.). Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti rizikinga skirti aripiprazolo, dalinio dopaminerginės sistemos agonisto, ūminės psichozės būsenos pacientui, baiminantis dar didesnio dopamino sistemos suaktyvėjimo ir psichozės pasunkėjimo. Įrodyta, kad šie nuogąstavimai nepagrįsti, nes aripiprazolo dalinis agonizmas receptoriams yra mažesnis už psichozės metu pasireiškiantį dopaminerginės sistemos hiperaktyvumą. Sinapsiniame plyšyje pakeisdamas perteklinį endogeninį dopaminą, aripiprazolas padeda atkurti fiziologinį dopamino sistemos aktyvumą. Ūmios psichozės būsenos pacientams šiam poveikiui pasiekti veiksmingesnės didesnės aripiprazolo dozės (30 mg/d.), nes jos efektyviau įveikia dopaminerginės sistemos hiperaktyvumą už vidutines (pvz., 15 mg/d.).
Dėl silpno poveikio histamino H1 receptoriams aripiprazolas neturi slopinamojo poveikio. Ūmios psichozės atveju sedacija gali būti naudinga, tačiau vėliau, tęstinio gydymo fazėje, ji tik pablogina paciento pasitikėjimą gydymu ir sutrikdo gydytojo bei paciento bendradarbiavimą. Pradedant gydyti aripiprazolu, sedaciniam poveikiui pasiekti naudinga paskirti benzodiazepinų, o kupiravus ūminę būklę, juos nutraukti.
Atspari gydymui šizofrenija:
Atspariai šizofrenijai gydyti naudojamas klozapinas. Deja, daliai pacientų ir jis nepadeda pasiekti kokybiškos remisijos, be to, sukelia nemažai nepageidaujamų reakcijų, dalies jų sunkumas tiesiogiai priklauso nuo klozapino dozės. Klinikinėje praktikoje, siekiant įveikti atsparumą, dažnai naudojami vaistų deriniai. Aripiprazolo paskyrus su klozapinu, sumažėja gydymui atsparių pozityviųjų ir negatyvių šizofrenijos simptomų, be to, sumažėja kūno svoris ir pagerėja lipidų apykaitos rodikliai. Paskyrus aripiprazolo, galima sumažinti klozapino dozę jo netoleruojantiems pacientams. Papildomai pridėjus aripiprazolo, galima sumažinti klasikinių vaistų nuo psichozės sukeltą hiperprolaktinemiją.
Ankstesnio gydymo keitimas aripiprazolu:
Jei dėl atsiradusių nepageidaujamų reakcijų ar nepakankamo veiksmingumo tenka keisti vaistą nuo psichozės, reikia turėti omenyje vadinamąją padidėjusio jautrumo (hiperjautrumo) psichozės riziką. Ilgai vartojant stipriomis receptorius blokuojančiomis savybėmis pasižyminčių vaistų nuo psichozės, pasireiškia kompensacinė dopamino receptorių sintezė. Nutraukus ankstesnį gydymą ir nepradėjus veikti naujam vaistui, iškyla pavojus, kad dėl padidėjusio receptorių kiekio dopaminerginė sistema jautriai reaguos į endogeninį dopaminą ir todėl paūmės psichozė. Didesnė hiperjautrumo psichozių rizika būdinga ankstesnį gydymą keičiant į silpnomis D2 receptorius blokuojančiomis savybėmis pasižyminčius klozapiną ir kvetiapiną bei dalinį agonistą aripiprazolą. Taigi vaistus keisti reikia iš lėto, perėjimo būdu, arba, prieš pradedant mažinti ankstesnio vaisto dozę, pirmiausia pasiekti stabilią naujo vaisto koncentraciją kraujyje. Keičiant ankstesnį gydymą aripiprazolu, gali sustiprėti nerimas, pasireikšti nemiga. Tokiu atveju gali tekti trumpam paskirti benzodiazepinų.
Kitos aripiprazolo skyrimo indikacijos:
Aprašyti poveikiai svarbūs ne tik šizofrenijai, bet ir bipoliniam afektiniam sutrikimui manijai gydyti, nes ji taip pat susijusi su dopamino sistemos hiperaktyvumu. Gydant maniją, pirmiausia pasirenkami nuotaikos stabilizatoriai ir atipiniai vaistai nuo psichozės. Šios vaistų grupės dažniausiai derinamos tarpusavyje, ypač esant psichozės simptomų. Pridėjus vaistų nuo psichozės, veiksmingai šalinami 2 manijos sindromo komponentai - pagreitėjusios asociacijos ir psichomotorinis sujaudinimas. Nuotaikos stabilizatorių ir vaistų nuo psichozės veikimo būdai, poveikis neuromediatorių sistemoms skiriasi, todėl jų deriniai gydant manijos epizodus papildo vienas kitą ir yra farmakodinamiškai pagrįsti. Aripiprazolas turi pranašumų prieš kitus vaistus nuo psichozės dėl mažos vaistų tarpusavio sąveikos rizikos ir retų nepageidaujamų poveikių. Išimtis yra karbamazepinas, stiprus CYP3A4, aripiprazolo metabolizatoriaus, induktorius. Skiriant kartu su karbamazepinu, aripiprazolo koncentracija gali sumažėti net 2 kartus.
Daugėja duomenų apie aripiprazolo veiksmingumą, pridedant prie antidepresantų gydant atsparias depresijas.
Ieškoma vis naujų aripiprazolo skyrimo indikacijų. Viena jų - priklausomybės ligų gydymas, kadangi dopaminas, dalyvaudamas atlygio (angl. reward) mechanizme, turi įtakos formuojantis priklausomybei. Yra duomenų, kad paskyrus aripiprazolo sumažėjo piktnaudžiavimas alkoholiu, potraukio vartoti alkoholį intensyvumas, gretutinių psichiatrinių simptomų išreikštumas. Dėl aripiprazolo poveikio suaktyvėjusi dopaminerginė sistema prefrontalinėje žievėje pagerina priklausomybe nuo alkoholio sergančių pacientų impulsų kontrolę ir padeda išlaikyti blaivybę. Vieno tyrimo duomenimis, aripiprazolu gydomi pacientai ilgiau išliko blaivūs, nei vartoję naltreksono.
Svarbu žinoti apie antidepresantus
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų (pirmieji antidepresantai sukurti 1957m.). Pirmieji sukurti antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Tolimesnė antidepresantų kūrimo istorija vyko ir vyksta iš esmės selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas „pataiko“ būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų „neužkabina“. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai.
Tikrai ne visada antidepresantai padeda. Tai rodo ir moksliniai antidepresantų veiksmingumo tyrimai. Jie atliekami pagal principą, kuris vadinamas „dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas“. Šiam tyrimui farmacinė kompanija pagamina dviejų rūšių tablečių pakuotes, kurios visos yra vienodos išvaizdos, tačiau vienose jų yra antidepresantas, o kitose - placebas, t.y. jokio vaistinio poveikio neturinti medžiaga. Tyrimo metu nei vaistus skiriantis gydytojas, nei juos vartojantis pacientas-savanoris nežino, kas yra paskirtoje tabletėje. Nuo tyrimo pradžios iki pabaigos reguliariai vertinami besigydančių savanorių psichikos pokyčiai. Pasibaigus tyrimui atskleidžiama tablečių sudėtis ir stebima, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tų pacientų, kurie vartojo veikliąją medžiagą ir tų, kurie vartojo placebą. Tokio tipo tyrimai dažniausiai parodo, kad tarp tų, kurie vartojo placebą, savijauta pagerėja apie 30 proc. atvejų, t.y. vienam trečdaliui. Tuo tarpu tarp vartojančių veikliąją medžiagą pagerėjimas pasiekiamas apie 60-70 proc. atvejų, t.y.
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės. Tačiau, gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Kaip jau minėjau, šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę, Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.
Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais. Antidepresantai, ypač naujieji - saugūs vaistai.
tags: #kaip #issigydyti #psichoze #be #vaistu