Alfredo Adlerio individualioji psichologija - tai ne tik psichologijos kryptis, bet ir filosofija, kuri akcentuoja žmogaus unikalumą, jo siekius ir ryšį su visuomene. Ši teorija, atsiradusi kaip atsvara Zigmundo Froido psichoanalizei, pabrėžia žmogaus vientisumą, kūrybinį potencialą ir socialinį interesą. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius individualiosios psichologijos principus, jų raidą ir pritaikymą šiuolaikiniame pasaulyje.
Alfredo Adlerio Gyvenimas ir Epocha
Alfredas Adleris gimė 1870 m. Vienoje, Austrijoje, permainingų laikų sandūroje. Tai buvo laikotarpis, kai Europa išgyveno didžiulius socialinius, ekonominius ir politinius pokyčius. Pramonės revoliucija, nacionalizmo augimas ir naujos mokslo idėjos formavo naują pasaulėžiūrą. Adlerio gyvenimas ir darbai atspindi šios epochos dvasią - siekį suprasti žmogų ne tik kaip biologinę, bet ir kaip socialinę būtybę.
Adlerio vaikystė nebuvo lengva. Jis sirgo rachitu, dėl kurio vėlavo pradėti vaikščioti, o penkerių metų amžiaus patyrė sunkų plaučių uždegimą. Šios patirtys paskatino Adlerį domėtis medicina ir žmogaus kūno galimybėmis kompensuoti fizinius trūkumus.
1895 m. Adleris įgijo medicinos mokslų laipsnį Vienos universitete. Studijų metais jis susipažino su būsima žmona Raisa Epštein, su kuria susituokė 1897 m. ir susilaukė keturių vaikų. Savo karjerą medicinoje Adleris pradėjo kaip oftalmologas, tačiau netrukus ėmėsi bendrosios praktikos gydytojo darbo ir įsteigė savo gydytojo kabinetą Vienos „žemutinės klasės” dalyje.
Adlerio pažintis su Zigmundu Froidu prasidėjo 1902 m., kai Adleris užstojo Froido knygą apie sapnus, iš kurios ėmė šaipytis tuometinė spauda. 1907 m. Adleris buvo pakviestas dalyvauti Froido diskusijų ratelyje, kuris vėliau tapo psichoanalizės judėjimu. Tačiau Adlerio ir Froido pažiūros ėmė skirtis, ypač dėl lytinio instinkto vaidmens žmogaus psichikoje. Adleris teigė, kad žmogaus elgesį labiau lemia socialiniai veiksniai ir siekis kompensuoti menkavertiškumo jausmą.
Taip pat skaitykite: Alfredo Adlerio psichologija
1911 m. Adleris atsiskyrė nuo Froido ir įkūrė savo psichologijos mokyklą - individualiąją psichologiją. Šis pavadinimas geriausiai išreiškė naująją psichologijos sampratą - asmens psichologiją, vaizduojančią žmogų kaip atskirą, nedalomą individą, tai yra - žmogų - vienovę.
Po Pirmojo pasaulinio karo Adleris aktyviai dalyvavo socialinėje veikloje, rūpinosi psichologine pagalba vaikams mokyklose, skaitė paskaitas Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1921 m. Vienoje įsteigė pirmąją vaikų pagalbos tarnybą mokyklų tinkle, o vėliau tokių tarnybų mieste buvo daugiau nei 30.
1937 m. Alfredas Adleris staiga mirė nuo širdies smūgio Škotijoje, Aberdyne, būdamas paskaitose. Tačiau jo idėjos gyvena toliau ir daro didelę įtaką šiuolaikinei psichologijai.
Pagrindiniai Individualiosios Psichologijos Principai
Individualioji psichologija remiasi keliais pagrindiniais principais, kurie apibrėžia žmogaus prigimtį ir jo santykį su pasauliu:
- Visybiškumas (Holizmas): Žmogus yra nedaloma visuma, o ne atskirų dalių rinkinys. Jokia gyvenimo apraiška negali būti nagrinėjama atskirai - viskas turi būti suvokiama kaip dalis asmenybės visumos. „Pavienių psichikos gyvenimo reiškinių anaiptol negalima laikyti nepriklausomomis atskirybėmis, juos suprasti įmanoma tik pripažinus, kad visi jie sudaro neišardomą visumą”.
- Tikslingumas: Žmogaus elgesys yra orientuotas į tikslą, kuris dažnai yra nesąmoningas. Tas tikslas formuojasi pirmais gyvenimo metais ir lemia žmogaus gyvenimo stilių.
- Gyvenimo Stilius: Tai unikalus būdas, kuriuo žmogus siekia savo tikslo. Gyvenimo stilius apima žmogaus įsitikinimus, vertybes, elgesio modelius ir santykius su kitais žmonėmis. Pasak Adlerio sekėjų, gyvenimo stilius veikia visas gyvybės apraiškas, dėl to kiekvienas asmuo visuomet skamba savita gyvenimo melodija. Žmogaus gyvenimo braižas, kaip melodijos dermė, yra neskaidoma visuma.
- Menkavertiškumo Jausmas ir Pranašumo Siekis: Visi žmonės jaučia menkavertiškumą, kuris yra natūrali žmogaus būklė. Tačiau šis jausmas nėra silpnumo ar nenormalumo požymis. Greičiau, menkavertiškumo jausmas yra visų žmogiškųjų siekių šaltinis ir jėga, motyvuojanti visą elgesį. Žmogus stengiasi kompensuoti savo menkavertiškumą siekdamas pranašumo, kuris suprantamas ne kaip dominavimas, bet kaip tobulėjimas ir savęs realizacija.
- Socialinis Interesas: Žmogus yra socialinė būtybė, kuriai būtinas ryšys su kitais žmonėmis. Socialinis interesas - tai jausmas, kad esi pasaulio dalis, kad esi atsakingas už kitus ir kad tavo veiksmai turi įtakos bendruomenei. Bendruomeniškumo jausmą Adleris apibūdina kaip psichinę būseną ar jausmą, kad esi pasaulio dalis. Bendruomeniškumo jausmas susideda iš dviejų dalių: poreikio priklausyti grupei ir poreikio įnešti savo indėlį į grupės gyvenimą.
- Kūrybinė Galia: Žmogus nėra pasyvus aplinkos poveikio objektas. Jis turi kūrybinę galią, kuri leidžia jam interpretuoti savo patirtį, pasirinkti savo tikslus ir kurti savo gyvenimo stilių. Žmonės nėra priklausomi nuo priežasties, t.y. jie nėra ribojami paveldimumo ir aplinkos. Šie abu veiksniai suteikia tik rėmus ir įtaką, į kuriuos individas reaguoja pagal savo kūrybines galias.
Menkavertiškumo Jausmas ir Pranašumo Siekis
Menkavertiškumo jausmas yra vienas iš pagrindinių individualiosios psichologijos sąvokų. Adleris teigė, kad visi žmonės jaučia menkavertiškumą, nes gimsta bejėgiai ir priklausomi nuo suaugusiųjų. Kūdikis suvokia santykinai didesnę savo tėvų jėgą ir galią, ir supranta, kaip beviltiška yra priešintis šiai jėgai. Dėl to pas kūdikį atsiranda menkavertiškumo jausmas prieš šiuos didelius ir stiprius žmones. Toks pradinis menkavertiškumo jausmas apima kiekvieną kūdikį, tačiau jis nėra genetiškai sąlygotas. Greičiau tai aplinkos, kuri yra vienoda kiekvienam vaikui - bejėgiškumas ir priklausomybė nuo suaugusių, poveikis.
Taip pat skaitykite: Alfredo Adlerio teorija
Tačiau menkavertiškumo jausmas nėra neigiamas dalykas. Jis yra būtinas, nes suteikia motyvaciją augti, siekti, progresuoti. Visas judėjimas pirmyn yra bandymas kompensuoti šiuos menkavertiškumo jausmus. Todėl jie yra naudingi - nes motyvuoja mus spręsti prisitaikymo ir augimo problemas.
Tačiau tam tikrais atvejais vaikas nesugeba kompensuoti savo menkavertiškumo jausmo. Tokiu atveju šis jausmas sustiprėja ir išsivysto į menkavertiškumo kompleksą. Jis sąlygoja nesugebėjimą spręsti gyvenimo problemas, ir toks kompleksas yra daugelio psichinių sutrikimų priežastis.
Adleris taip pat atkreipė dėmesį į organų menkavertiškumą, kuris gali paveikti asmenybės vystymąsi per žmogaus pastangas kompensuoti defektą ar silpnumą. Pvz.: fiziškai silpnas vaikas gali susitelkti ties savo silpnumu ir tapti geru atletu. Taip organų menkavertiškumas gali vesti prie ypatingų meninių, atletinių ir socialinių pasiekimų.
Kita vertus, pernelyg didelis menkavertiškumo kompensavimas gali sukelti pranašumo kompleksą, kai žmogus perdėtai vertina savo sugebėjimus ir pasiekimus. Žmogus gali jaustis tobulu pats savaime ir jam tada nereikės to įrodinėti aplinkiniams savo pasiekimais. Kitais atvejais žmogus gali jausti poreikį įrodyti savo tobulumą ir tai gali jį paskatinti pasiekti itin daug.
Gyvenimo Stilius: Unikalus Kelias į Tikslą
Nors visi žmonės teturi vienintelį galutinį tikslą - pranašumo siekimą, tačiau šio tikslo yra siekiama labai įvairiais būdais. Kiekvienas žmogus išvysto unikalų savybių, veiksmų, įpročių rinkinį, kurio pagalba ir siekia tikslo. Būtent šis būdas siekti pranašumo ir yra žmogaus gyvenimo stilius. Jam pagrindą padeda menkavertiškumo jausmas ir kompensacija. Kiekvienas vaikas bandydamas kompensuoti savo menkavertiškumą įgyja tik jam būdingą elgesio būdą. Toks elgesys ir tampa jo gyvenimo stiliumi.
Taip pat skaitykite: Menkavertiškumo jausmas
Viskas, ką žmogus daro, yra įtakojama jo unikalaus gyvenimo stiliaus, kuris apsprendžia žmogaus gyvenimo nuostatas bei jo santykį su aplinka. Gyvenimo stilius susiformuoja veikiamas socialinių sąveikų ankstyvoje vaikystėje. Iki 4 ar 5 metų jis jau būna tvirtai susikristalizavęs ir vėliau jį yra sunku pakeisti. Gyvenimo stilius yra įtakojamas žmogaus gimimo eiliškumo ir tėvų-vaiko santykių pobūdžio. Tačiau nors gyvenimo stilių ir stipriai įtakoja ankstyvieji vaikystės metai, tačiau jį kuria ir pats žmogus, kuris nėra tik pasyvi vaikystės patyrimo auka.
Adleris išskyrė kelis pagrindinius gyvenimo stilius:
- Dominavimo gyvenimo stilius: Tai žmonės, linkę į dominavimo ir valdymo poziciją, turintys mažai, jei iš viso, socialinio intereso. Tokie žmonės linkę siekti savo tikslų nepaisydami kitų žmonių.
- Vengimo stilius: Būdingas žmonėms, kurie nebando susidoroti su gyvenimo problemomis.
- Socialiai naudingas gyvenimo stilius: Būdingas žmonėms, kurie sugeba bendradarbiauti su kitais žmonėmis ir suderinti su jais savo poreikius.
Socialinis Interesas: Raktas į Sveiką Gyvenimą
Socialinis interesas yra dar vienas svarbus individualiosios psichologijos principas. Adleris teigė, kad žmogus yra socialinė būtybė, kuriai būtinas ryšys su kitais žmonėmis. Susiderinimas su kitais žmonėmis yra pati pirmoji gyvenimo užduotis ir tai, kokį mes pasiekiame socialinį prisitaikymą (gyvenimo stiliaus dalis), įtakoja mūsų santykį su visomis kitomis gyvenimo problemomis.
Socialinis interesas - tai jausmas, kad esi pasaulio dalis, kad esi atsakingas už kitus ir kad tavo veiksmai turi įtakos bendruomenei. Joks žmogus negali visiškai izoliuotis nuo kitų žmonių. Kiekvienas turi gyventi tam tikroje bendruomenėje - šeimoje, gentyje, valstybėje. Tokios bendruomenės yra būtinos žmogaus apsaugojimui ir jo tikslų pasiekimui. Todėl žmogui visada yra būtina bendradarbiauti su kitais ir toks bendradarbiavimas ir yra socialinis interesas.
Socialinio intereso vystymuisi yra ypač svarbus motinos, kaip pirmojo žmogaus vaiko gyvenime, vaidmuo. Ji savo elgesiu gali skatinti ir vystyti socialinį interesą arba gali iškreipti ir stabdyti jo vystymąsi. Motina turi mokyti vaiką bendradarbiavimo, draugystės ir drąsos. Nes tik tada kai žmogus jaučiasi susijęs su kitais, jis turi drąsos bandyti įveikti gyvenimo problemas. Jei vaikas (ir vėliau suaugęs žmogus) žiūri į kitus su priešiškumu ir nepasitikėjimu, į gyvenimo problemas jis žvelgs taip pat.
Gimimo Eiliškumo Įtaka Asmenybei
Adleris taip pat domėjosi gimimo eiliškumo įtaka asmenybei. Jis teigė, kad gimimo eiliškumas turi didelės reikšmės žmogaus gyvenimo stiliui. Nors broliai ir seserys turi tuos pačius tėvus ir gyvena tuose pačiuose namuose, jų socialinė aplinka nėra tapati. Su kiekvienu vaiku keičiasi tėvų požiūriai į vaiką, kas kiekvienam vaikui sukuria vis skirtingas socialines sąlygas.
- Pirmasis vaikas: Dažnai gauna daug tėvų dėmesio, tačiau atsiradus antram vaikui patiria „nukarūnavimą”. Pirmagimiai dažnai yra orientuoti į praeitį, nostalgiški ir pesimistai, žvelgdami į ateitį.
- Antrasis vaikas: Niekada nepatiria tokio dėmesio, kaip pirmasis, tačiau auga pirmojo šešėlyje ir jaučia poreikį rungtyniauti su broliu ar seserimi. Antrasis vaikas yra linkęs varžytis ir ambicingas.
- Jauniausias vaikas: Niekuomet nesusiduria su „nukarūnavimu” ir dažnai tampa mylimu visos šeimos pagranduku. Jaunėliai gali daug pasiekti bet kokiame darbe, tačiau gali būti be galo lepinami.
- Vienintelis vaikas: Visą laiką yra šeimos dėmesio centre, tačiau patiria šoką, kai supranta, kad išoriniame pasaulyje jis nėra dėmesio centras. Toks vaikas nėra pasiruošęs nei dalintis, nei kovoti dėl dėmesio.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad gimimo eiliškumas nėra griežta taisyklė, o tik vienas iš veiksnių, veikiančių asmenybės formavimąsi. Ne vaiko gimimo eiliškumo numeris, žinoma, daro įtaką jo charakteriui, o situacija, į kurią jis gimsta, ir būdas, kuriuo ją interpretuoja.
Individualiosios Psichologijos Taikymas
Individualioji psichologija yra plačiai taikoma įvairiose srityse, įskaitant:
- Psichoterapiją: Individualiosios psichologijos terapija padeda žmogui suvokti savo gyvenimo stilių, įveikti menkavertiškumo jausmą ir siekti socialiai naudingo gyvenimo.
- Švietimą: Individualiosios psichologijos principai naudojami mokyklose, siekiant sukurti palankią aplinką vaikų vystymuisi ir mokymuisi. Adleris išskyrė du pagrindinius netinkamo auklėjimo aspektus - lepinimą ir nepriežiūrą. Nes tiek vienu, tiek kitu atveju formuojasi menkavertiškumas.
- Tėvų ugdymą: Individualiosios psichologijos mokymai padeda tėvams suprasti savo vaikų elgesį ir auklėti juos remiantis pagarba, bendradarbiavimu ir padrąsinimu. Adlerietiškoje terapijoje, ypač trumpalaikėje, orientuotoje į vieną problemą, naudojamas vadinamasis „stebuklingas klausimas“, kurį pirmasis suformulavo A. Adleris.
- Organizacijų valdymą: Individualiosios psichologijos principai naudojami organizacijose, siekiant sukurti efektyvias komandas, gerinti darbuotojų santykius ir skatinti lyderystę.
Individualiosios Psichologijos Kritika ir Reikšmė
Individualioji psichologija, kaip ir bet kuri kita teorija, susilaukė kritikos. Kai kurie kritikai teigia, kad Adlerio teorija yra pernelyg supaprastinta ir neatsižvelgia į biologinių veiksnių įtaką asmenybei. Tačiau nepaisant kritikos, individualioji psichologija išlieka viena iš įtakingiausių psichologijos krypčių. Jos dėmesys žmogaus unikalumui, kūrybiniam potencialui ir socialiniam interesui yra ypač aktualus šiuolaikiniame pasaulyje.
Adlerio idėjos padarė didelę įtaką kitiems psichologams, kurie išrutuliojo įvairias jo idėjas ir suformavo savo mokyklas - tiek Perlsas, tiek Franklis, tiek Ellisas buvo jo paskaitų klausytojai. Iš dalies tai susiję su tuo, kad A. Adlerio principai atrodo labai paprasti, gyvenimiški. Kita vertus, jo įžvalgos buvo labai universalios, todėl taip ir paplito.
Individualiosios Psichologijos Institutas: Adlerio Idėjų Sklaida
Šiuo metu Lietuvoje veikia Individualiosios psichologijos institutas, kurio pagrindiniai tikslai - A. Adlerio idėjų sklaida bei mokymai. Institutas siūlo tris pagrindines mokymų programas:
- Bazinę programą: Skirta žmonėms, kurie nori per save pažinti šią psichologinę teoriją.
- Individualiosios psichologijos konsultantų mokymo programą: Jos tikslai - suteikti Individualiosios psichologijos teorijos ir konsultavimo žinių bei įgūdžių, kuriais remdamiesi programos dalyviai galėtų padėti žmonėms sukaupti daugiau drąsos ir pasiekti didesnę sėkmę sprendžiant meilės, draugystės ir darbo uždavinius.
- Tėvų mokymo programą STEP: Tai pirmoji Lietuvoje veikianti tėvų mokymo programa, kurios efektyvumas yra moksliškai patvirtintas.
tags: #alfred #adler #individualioji #psichologija