Švediją sukrėtė žiaurus nusikaltimas, kai buvo nužudyta garsi psichologė Helena Bering. Ši byla atskleidė ne tik nusikaltimo žiaurumą, bet ir lietuvių įsitraukimą į nusikalstamą veiklą užsienyje. Stokholmo teismo sprendimas dviem lietuviams, kaltinamiems šiuo nusikaltimu, atkreipė dėmesį į nusikaltimų, kuriuos įvykdo Lietuvos piliečiai užsienyje, problemą.
Tragiškas Helenos Bering likimas
Rugpjūčio 18 d. Stokholme dingo 56-erių metų Helena Bering, kalėjimuose dirbusi psichologė. Teisėsaugininkai nustatė, kad moteris buvo užpulta ir pagrobta prie parduotuvės Švedijos sostinėje. Prabangus H.Bering automobilis "Chrysler Grand Voyager" buvo rastas prie Niuneshamno prieplaukos, nutolusios 70 kilometrų nuo Stokholmo. Po 11 dienų moters kūnas buvo aptiktas miške netoli Balstos miestelio. Nustatyta, jog psichologijos profesorė buvo nužudyta mažiausiai dešimčia smūgių peiliu į nugarą ir krūtinę. Iš H.Bering piniginės nusikaltėliai pagrobė apie 1500 Švedijos kronų (apie 585 litus) ir mobilųjį telefoną.
Nusikaltimas sukrėtė visą Švediją. Prieš pat savo mirtį H.Bering dalyvavo televizijos laidoje, kurioje kalbėjo apie nuteistųjų teises. Iš pradžių net įtarta, kad švedė galėjo būti nužudyta iš keršto.
Lietuvių pėdsakas
Nusikaltimą tirti pradėję teisėsaugininkai patikrino Ventspilio kelto keleivių sąrašus. Švedijos pasienio pareigūnai buvo pasižymėję dviejų lietuvių pasų numerius, nes šie keleiviai, vykę be automobilio, atkreipė dėmesį savo nervingumu ir įtartinu elgesiu.
Tyrimas atvedė į Lietuvą, kai pareigūnai ėmė aiškintis, kas naudojasi nužudytosios mobiliuoju telefonu. Švedijos teisėsaugos pareigūnai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą ir sostinės policiją, prašydami suimti 37-erių metų kaunietį Vidmantą Varkalį ir 20-metę Gintarę Bakšaitytę iš Jonavos.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Spalio 4 d. Vilniaus miesto kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė V.Varkalį Kaune, prie "Hyper Maxima" prekybos centro. G.Bakšaitytė buvo sulaikyta po dviejų dienų. Abu įtariamieji apklausų Lietuvoje metu prisipažino nužudę Švedijos pilietę.
Nusikaltimo motyvai ir eiga
Paaiškėjo, jog psichologę jie užpuolė ketindami apiplėšti. Grįždami iš Norvegijos, kur uždarbiavo skindami braškes, lietuviai neva nukentėjo nuo vagių, todėl sumanė patys ką nors apiplėšti. Jie prie parduotuvės nusižiūrėjo solidžiai atrodančią vyresnio amžiaus moterį, kurią angliškai užkalbino G.Bakšaitytė, klausdama kelio. Tuo metu V.Varkalis įlipo į H.Bering mašiną ir ėmė grasinti jai peiliu.
Užpuolikai su įkaite automobiliu nuvažiavo apie 60 km į šiaurę nuo Stokholmo. Pakeliui jie pagrobė jos piniginę bei mobiliojo ryšio telefoną. Švedė buvo išlaipinta miške, kur V.Varkalis smogė jai kelis kartus peiliu į krūtinę bei nugarą. Vėliau ta pačia mašina lietuviai nuvažiavo iki uosto, kur keltu persikėlė į Ventspilį.
Lietuviai teigė nežinoję, kad užpuolė garsią Švedijos psichologijos profesorę.
Teismo procesas ir nuosprendis
Už šį žiaurų nusikaltimą lietuviai buvo teisiami Švedijoje. Vilniaus apygardos teismas patenkino švedų pareigūnų prašymą išduoti šiuos Lietuvos piliečius. Tiek V.Varkalis, tiek ir G.Bakšaitytė sutiko, kad jie būtų supaprastinta tvarka išduoti Švedijai.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Gruodžio viduryje lietuviai stojo prieš Stokholmo teismą, kuriame dalyvavo ir velionės vaikai. Prokuroras V.Varkaliui, kuris kaltintas moters pagrobimu bei tyčiniu jos nužudymu, prašė teismo skirti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Jo bendrininkę G.Bakšaitytę už apiplėšimą bei žmogaus pagrobimą pasiūlyta įkalinti ketveriems metams.
Teisme V.Varkalis dėl švedės nužudymo ėmė kaltinti ir savo draugę, nors anksčiau teigė H.Bering nužudęs G.Bakšaitytei nematant. Tačiau teismas konstatavo, jog nusikaltimo organizatoriumi ir vykdytoju buvo pats V.Varkalis. Jam skirta griežčiausia bausmė - kalėjimas iki gyvos galvos. Jam talkinusi G.Bakšaitytė nuteista ketveriems metams.
Lietuvių nusikaltimai užsienyje: problema ir kontekstas
Šis atvejis atkreipė dėmesį į nusikaltimų, kuriuos įvykdo Lietuvos piliečiai užsienyje, problemą. Straipsnyje pateikiami ir kiti pavyzdžiai, kai lietuviai buvo įtariami ar nuteisti už žmogžudystes užsienyje:
- Deividas Kupreščenka Didžiojoje Britanijoje pripažintas kaltu dėl penkių vaikų tėvo nužudymo.
- Jolantos Blėdaitės žmogžudystė Škotijoje.
- Manto Pauliukonio nuteisimas Šiaurės Airijoje už latvio Aleksandro Filusino žmogžudystę.
- Lietuvių sutuoktinių mirtis Norvegijoje, Haramsioje (policija nusprendė, kad vyras nužudė moterį ir nusižudė pats).
- Mindaugo Duna nužudymas Lietuvoje, kurį įvykdė G.Šukys.
- Daivos kaltinimas savo vyro Gintaro nužudymu Didžiojoje Britanijoje.
- Rolando Milinavičiaus nuteisimas JAV už dviejų tautiečių nužudymą.
- Lietuvių kaltinimas automobilių prekeivio nužudymu Vokietijoje.
Šie atvejai rodo, kad lietuviai įvykdo nusikaltimus įvairiose šalyse, o jų aukomis tampa ne tik vietos gyventojai, bet ir tautiečiai.
Agresijos ir smurto priežastys Lietuvos visuomenėje
Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į agresijos ir smurto problemą Lietuvos visuomenėje. Remiantis Mykolo Romerio universiteto doktoranto Eimučio Misiūno tyrimu, Lietuva pagal nužudymų skaičių yra tarp lyderių Europoje. Taip pat daugėja pasipriešinimo policijos pareigūnams atvejų, o tai rodo, kad gyventojai nelinkę paisyti valstybinės valdžios.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Įvairių sričių specialistai teigia, kad didžioji dalis smurto netelpa į nusikaltimo rėmus - užgavo, įžeidė, gal net sudavė. Agresiją gali didinti sunkmetis, tačiau priežastis gali būti ir serganti visuomenė. Šeimose, kuriose smurtauja tėvai, dažniausiai išauga agresyvūs vaikai.
Vilniaus 3-iojo policijos komisariato viršininkas Donatas Malaškevičius pabrėžia, kad vaikų supratimą apie smurtą lemia ne tik tėvų elgesys, bet ir atviras agresijos demonstravimas per televiziją, internete ar pan.
Psichologas R. „Smurtas neatsiranda iš niekur. Tai - išmokstamas dalykas. Dažnai smurtas keliauja per kartas: seneliai baudė tėvus, tėvai - vaikus. Juk gimstame visi vienodi: tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje. Bet švedų mokyklose tik keturi penki vaikai iš šimto linkę smurtauti, tyčiotis iš aplinkinių, o Lietuvos mokyklose tokių vaikų yra maždaug ketvirtadalis”, - tikino psichologas R.
Prevencijos ir problemos sprendimo būdai
Straipsnyje teigiama, kad fizinė bausmė - tai smurto pradžia. Pasaulyje dar tik apie 40 šalių yra priėmusios įstatymą, draudžiantį fizines bausmes, tačiau akivaizdu, kad jis skatina teigiamus pokyčius.
Vilniaus 3-iojo policijos komisariato viršininkas D. Malaškevičius teigia, kad anksčiau policija galėjo daugiau padėti žmonėms, kenčiantiems nuo smurto. Dabar kviestis negalime.
Psichologas K. pažymi, kad neigiamos emocijos, kurias skleidžia politikai, gali skatinti smurtą šeimose.
Autorė J.Baltrukonytė teigia, kad labiausiai padeda aplinkos pakeitimas ir izoliavimas nuo buvusių draugų.
Galimybių paso įtaka visuomenei
Straipsnyje taip pat pateikiama mokslininkų nuomonė apie galimybių paso įtaką visuomenei. Pasak farmakologo doc. dr. Rimo Jankūno, moksliškai neįrodyta, kad galimybių pasai padėjo išvengti mirčių Lietuvoje. Galimybių pasų naudojimo laikotarpiu Lietuvoje užfiksuotas didžiausias perteklinis mirtingumas Baltijos regione.
Visuomenės sveikatos profesorės dr. Miglės Helmersen teigimu, žmogaus teisių ribojimas galimybių pasu pažeidžia žmogaus įgalinimo principą. Galimybių paso strategijoje neatsižvelgiama į tai, kad žmonės gyvena stebėdami, bendraudami, mokydamiesi ir dirbdami, laikydamiesi atsargumo priemonių net be jokio valdžios ar vyriausybių nurodymo. Tad šia prasme pasas „nužmogina“ žmones, nuvertina jų santykį su visuomene ir aplinka.
tags: #psichologe #nuzude #svedijoje