Savivertė - tai esminis psichologinės sveikatos komponentas, lemiantis žmogaus požiūrį į save, savo galimybes ir vertę. Žema savivertė gali tapti kliūtimi siekiant asmeninių ir profesinių tikslų, o adekvatus savęs vertinimas, atvirkščiai, padeda sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir kurti harmoningus santykius su aplinkiniais. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra savivertė, kokie yra žemos savivertės požymiai, kas turi įtakos jos formavimuisi ir, svarbiausia, kaip ją stiprinti.
Kas Yra Savivertė?
Savivertė (angl. self-esteem) - tai apibendrinta žmogaus nuomonė apie save ir apie tai, kiek jis vertingas. Savivertė gali būti:
- Žema savivertė: kai žmogus nuvertina save, menkina savo jėgas ir galimybes.
- Savęs pervertinimas: savo jėgų ir galimybių pervertinimas.
- Normali savivertė: adekvatus savęs vertinimas, savo jėgų gyvenimiškose situacijose tinkamas vertinimas, bei adekvatus pasaulio suvokimas ir bendravimas su žmonėmis.
Žemos Savivertės Požymiai
Žema savivertė pasireiškia įvairiais požymiais, kurie gali turėti įtakos žmogaus elgesiui, emocijoms ir santykiams su kitais.
- Kitų požiūris - kaip savivertės indikatorius: Kaip žmogus elgiasi su savimi, taip su juo elgiasi ir aplinkiniai. Jei jis pats nemėgsta savęs, negerbia ir nevertina, tai ir kiti su juo elgsis taip pat.
- Nesugebėjimas valdyti savo gyvenimo: Žmogus galvoja, kad nesusitvarkys pats, negali priimti sprendimo, mėtosi, jis galvoja, kad nuo jo niekas nepriklauso ir viską nulemia aplinkybės ir kiti žmonės Abejodamas savo galimybėmis žmogus arba nieko nedaro arba sprendimų priėmimą perkelia kitų atsakomybei.
- Polinkis kaltinti kitus arba save: Tokie žmonės nesugeba prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Kai jiems yra naudinga, jie užsiima savigraužos, kad susilauktų gailesčio, o kai nori savęs pateisinimo, tai kaltinu aplinkybes ir supančius žmones.
- Didelis noras būti geram, įtikti, patikti, prisitaikyti prie kito žmogaus aukojant savo asmeninius norus ir interesus.
- Dažnas skundimasis: Žemos savivertės žmonės linkę skųstis kitais, kaltinti kitus. Tokiu būdu bandoma atsikratyti atsakomybės už savo nesėkmes. Jie mėgsta sakyti, kad geriausia gynyba-puolimas.
- Sutelktas dėmesys į savo trūkumus ir nematomi privalumai: Būdingas didelis kritiškumas savo išvaizdai. Žemos savivertės žmonės yra nuolat nepatenkinti savo figūra, akių spalva, ūgiu, apskritai savo kūnu. Jie pernelyg daug dėmesio skiria savo išvaizdai.
- Nuolatinė nerimas, nepagrįsta agresija arba atvirkščiai - apatija ir depresija nuo tuštumos jausmo iki gyvenimo prasmės praradimo jausmo, kuriuos įtakoja kritika iš išorės, nepasisekęs darbas ar egzaminas.
- Vienatvė arba atvirkščiai - vienatvės baimė: Kivirčai santykiuose, pernelyg didelis pavydas, kuris yra kaip mąstymo rezultatas: „Tokio kaip aš negalima mylėti.“
- Polinkis priklausomybėms: Priklausomybė - kaip būdas laikinai pabėgti nuo realybės.
- Itin svarbi kitų žmonių nuomone: Negalėjimas atsisakyti. Skausminga reakcija į kritiką. Nebuvimas ar slopinimas savo norų.
- Uždarumas, atsiribojimas nuo kitų žmonių, savigaila, nesugebėjimas priimti komplimentų: Pastovus jausmas, kad esi auka.
- Padidėjęs kaltės jausmas: Bet kurioje kritinėje situacijoje kaltę prisiima sau, užuot adekvačiai įvertinęs aplinkybes.
Savęs Pervertinimo Požymiai
Savęs pervertinimas, nors ir atrodo kaip priešingybė žemai savivertei, taip pat gali būti problema, trukdanti žmogui objektyviai vertinti save ir savo galimybes.
- Arogancija: Žmogus iškelia save aukščiau kitų: „Aš esu geresnis, nei jie.“
- Pastovi konkurencija, kaip būdas įrodyti, kad esi aukščiau kitų, noras parodyti savo privalumus: Arogancijos demonstravimas ir nuolatinis bandymas parodyti, kad yra aukštesnio statuso, didesnio intelekto ir pan.
- Nuolatinis įsitikinimas savo teisumu: Noras kontroliuoti situaciją, viskas turi būti padaryta taip, kaip jis mano esant reikalinga, aplinkiniai turi elgtis pagal jo norus.
- Kelia sau per didelius tikslus ir jei nepavyksta jų įgyvendinti, tai kyla depresija, nusivylimas, apatija, savęs kaltinimas.
- Nesugebėjimas pripažinti savo klaidų, atsiprašyti, paprašyti atleidimo: Vertinimo baimė ir skausminga reakcija į kritiką. Baimė padaryti klaidą, atrodyti silpnam, pažeidžiamas ir nesaugiam.
- Nesugebėjimas prašyti pagalbos, nes tai suvokiama kaip silpnumo požymis: Pagalbos prašymas labiau panašus į reikalavimą ar liepimą.
- Aukščiau visko iškeliami savi interesai ir pomėgiai, neatsižvelgiama į kitų poreikius ir norus: Noras pamokyti kitus ir parodyti kaip reikia daryti, parodant kitų klaidas ir nuolat jas primenant.
- Kalbant dažnai vartojamas žodis „aš“, daugiau kalbama, neišklausoma, dažnai pertraukiamas pašnekovas.
Kas Turi Įtakos Savivertės Formavimuisi?
Savivertė formuojasi visą gyvenimą, tačiau didžiausią įtaką jai daro vaikystės patirtys ir santykiai su artimaisiais.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Vaikystėje patirtos traumos, kurių priežastys gali būti reikšmingos augančiam vaikui: Edipo laikotarpis. Amžius nuo 3 iki 6-7 metų. Nuo to kaip šiame periode elgsis tėvai, priklauso vaiko savivertės formavimasis, priklauso santykiai su priešingos lyties asmenimis.
- Paauglystė: Amžius nuo 13 iki 17-18 metų. Paauglys ieško savęs, bando įvairius vaidmenis, bando kurti savo gyvenimo būdą. Jis bando rasti save, užduoda sau klausimą: „Kas aš esu“
- Vaikui reikšmingų suaugusiųjų elgesys (meilės ir dėmesio trūkumas) dėl kurių vaikai gali pradėti jaustis nereikalingi, nesvarbūs, nemylimi, nepripažinti ir t. t.
- Tam tikri tėvų elgesio modeliai, kurie tampa vaikų elgesio gyvenime modeliais: Pavyzdžiui, žema savivertė tarp tėvų turės įtakos vaiko žemos savivertės formavimuisi.
- Vienturtis vaikas: Visas dėmesys sutelktas į vieną vaiką, pervertinamos vaiko galimybės. Šiuo atveju formuojasi savęs pervertinimas, kai vaikas negali tinkamai įvertinti savo jėgų ir galimybių. Jis pradeda tikėti, kad visas pasaulis tik jam, kad visi jam skolingi ar turi kažką duoti. Formuojasi savanaudiškumas.
- Nuvertinantis tėvų ir artimųjų požiūris į vaiką: Pats vaikas negali savęs įvertinti ir jo vertinimas remiasi artimų žmonių požiūriu į jį. Kai vaikas nepakankamai vertinamas, formuojasi menka savivertė. Pastovi vaiko kritika lemia žemą savivertę ir uždarumą. Nesulaukdamas palaikymo iš tėvų vaikas jaučiasi nepripažintas, nuvertinantis savo sugebėjimus. Dėl nuolatinės kritikos vaikas atsisako ką nors daryti, kurti, išbandyti naujus dalykus.
- Pernelyg dideli reikalavimai gali turėti įtakos formuojantis tiek žemai savivertei tiek savęs pervertinimui: Tėvai dažnai nori matyti savo vaikus tokius, kokiais patys norėjo būti. Jie sudeda savo neįgyvendintus lūkesčius į vaiką, kuris turi pasiekti tuos tikslus, kurių patys nepasiekė. Tokie tėvai nemato savo vaiko kaip atskiro asmens su savo norais ir poreikiais, o naudoja vaiką savo poreikių tenkinimui. Vaikui formuojasi įsitikinimas, kad jei jis nori būti mylimas, tai turi atitikti tėvų lūkesčius ir keliamus reikalavimu, būti tokiu, kokiu jį nori matyti tėvai. Vaikas praranda savo norus ir sėkmingai ar ne pildo tėvų lūkesčius.
- Lyginimas su gerais vaikais mažina savigarbą: Tai skatina konkurenciją, turi įtakos formuotis savęs pervertinimui. Kiti vaikai nėra draugai, bet varžovai, kuriuos reikia nugalėti, kad būti geresniam nei kiti ir įtikti tėvams.
- Hipergloba, pernelyg didelė atsakomybė už vaiką ir sprendimų priėmimas už jį kur tėvai sprendžia su kuo vaikui draugauti, kaip rengtis, kuo užsiimti: Sutrinka vaiko “aš” formavimasis, jis nežino ko nori, kas jam patinka, kas jis yra, kokie jo poreikiai, gebėjimai ir galimybės. Tokiu būdu tėvai prisideda prie vaiko nesavarankiškumo formavimosi ir žemos savivertės.
Būdai Žemai Savivertei Koreguoti
Yra daug būdų, kaip stiprinti savivertę ir ugdyti teigiamą požiūrį į save. Svarbu pasirinkti tuos metodus, kurie geriausiai tinka individualiems poreikiams ir gyvenimo būdui.
- Surašyti savo privalumus, pasiekimus, stipriąsias puses: Jei sunku atrasti savo privalumus, paprašyti pagalbos artimųjų. Tokiu būdu, jūs pradėsite matyti teigiamus savo aspektus ir tai padės augti savivertei.
- Padaryti dalykų, kurie jums teikia malonumą, sąrašą: Jei įmanoma, pradėti juos vykdyti. Tokiu būdu jūs ugdysite meilę ir pagarbą sau.
- Padaryti norų ir tikslų sąrašą ir jį vykdyti.
- Pradėti sportuoti, kas pakelia nuotaiką, suteikia energijos.
- Vesti dienoraštį, kuriame žymėti visus savo pasiekimus.
- Susidaryti sąrašą savybių, kurias norėtumėte ugdyti savyje.
- Daugiau bendrauti su tais, kurie kelia geras emocijas, kuriais žavitės ir kurie įkvepia: Ir apriboti bendravimą su žmonėmis, kurie kritikuoja ir žemina.
Būdai Savęs Pervertinimui Koreguoti
Savęs pervertinimas taip pat reikalauja korekcijos, siekiant adekvataus savęs vertinimo ir harmoningų santykių su aplinkiniais.
- Pirmiausia jūs turite suprasti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir kiekvienas turi teisę į savo požiūrį: Išmokite ne tik klausyti, bet ir girdėti žmones. Jie taip pat yra svarbūs ir turi savo norus ir svajones. Rūpinkitės kitais ir atsižvelkite į jų poreikius, o ne darykite tik tai, kas jums atrodo teisinga. Pavyzdžiui, jūs kavinėje susitinkate su draugu, kuris nori kavos, bet jūs manote, kad naudingiau gerti arbatą. Neprimeskite savo požiūrio ir leiskite jam pačiam išsirinkti.
- Leiskite sau daryti klaidas: Tai suteikia galimybę save pažinti, mokytis ir tapti stipresniu, bei išmintingesniu.
- Nustokite ginčytis su kitais ir įrodinėti savo tiesą: Kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę ir savo tiesą.
- Nepulkite į „depresiją“ jei nepavyko pasiekti norimą rezultatą: Geriau analizuoti situaciją, kodėl taip atsitiko, ką padarėte negerai ir kokios galimos priežastys.
- Mokykitės tinkamai save vertinti (savo veiksmus, sprendimus).
- Nustokite konkuruoti su kitais dėl bet kokios priežasties: Kartais tai atrodo labai kvaila.
- Kiek įmanoma mažiau demonstruokite savo pasiekimus ir nenuvertinkite kitų.
Papildomi Patarimai Savigarbos Stiprinimui
- Pozityvus požiūris: Puoselėdami optimistinį požiūrį galite patirti geresnę nuotaiką, santykius ir fizinę sveikatą.
- Dėkingumo praktika: Kiekvieną dieną skirkite laiko apmąstyti dalykus, už kuriuos esate dėkingi, nesvarbu, ar tai artimųjų palaikymas, gražus saulėlydis ar mažas gerumo aktas.
- Sąmoningumas: Dėmesingumo ir meditacijos praktika gali padėti nuraminti protą ir atsikratyti neigiamų minčių.
- Teisinga laikysena: Praktikuojant gerą laikyseną jūs automatiškai jausitės labiau pasitikintys savimi. Atsistokite tiesiai, laikykite galvą pakeltą ir užmegzkite akių kontaktą.
- Reguliarus sportas: Gera fizinė būklė daro didelę įtaką jūsų pasitikėjimui savimi.
- Dalijimasis su kitais: Savanoriaukite savo bendruomenėje. Jeigu jūs nustosite galvoti vien apie save ir susikoncentruosite ties pagalba likusiam pasauliui, jūs tiek nebesijaudinsite dėl savo trūkumų.
- Teiginių kūrimas: Pasakykite sau, kad esate puikus žmogus, kuris nusipelno būti laimingas. Padarykite sąrašą visų dalykų, jums patinkančių, apie save.
- Maži žingsneliai: Imkitės mažų žingsnių ir padarykite mažus pasirinkimus, kad įgytumėte pasitikėjimo savo gebėjimu priimti sprendimą.
- Savęs patenkinimas: Vietoj nuolatinių bandymų įtikti kitiems, dažniau rūpinkitės savimi.
- Būkite savimi: Nesistenkite kopijuoti kitų.
- Venkite neigiamų žmonių: Žmonės, turintys neigiamą požiūrį, kurį galite perimti, jums nėra gerai.
- Stabdykite neigiamas mintis: Pabandykite teigiamą mąstymą. Kai neigiama mintis ateina į galvą, išsakykite ją. Pasakykite „Stop“ arba „Ne“, ir iš karto pakeiskite tas neigiamas mintis teigiamomis.
- Nesistenkite būti tobuli: Tobulumo siekimas gyvenime yra beviltiškas, kiekvienas tobulumą vertiname skirtingai.
- Išmokite vertinti save: Kiekvienas turime stipriąsias ir silpnąsias puses, įpročius ir principus, kurie apibrėžia, kas jūs esate ir gali padaryti jus išskirtiniais.
- Apdovanokite save, kai jums pavyksta: Skirkite sau kažką gero. Mėgaukitės savo sėkme.
Kognityvinė Biblioterapija Kaip Pagalba
Kognityvinė biblioterapija - tai vienas iš savęs pažinimo ir tobulinimo būdų, kuris apima kognityvinės psichologijos specialistų parašytų knygų skaitymą, padedančių keisti mąstymą ir elgesį. Vertingos patarimų knygos perteikia konkrečias ir praktikoje patikrintas pagalbos sau strategijas.
Knygos, Kurios Gali Padėti
Yra daug knygų, kurios gali padėti stiprinti savivertę ir įveikti neigiamas emocijas. Štai keletas iš jų:
- David G. Burns „Geros nuotaikos vadovas“: Knyga apie psichoterapiją ir vieną iš jos metodų - kognityvinę terapiją.
- Arline Curtis „Smegenų jungiklis“: Kognityvaus elgesio terapeutės sukurtas būdas kaip nugalėti depresiją.
- Jesse H. Wright, Monika Ramirez Basco „5 depresijos gydymo raktai“: Knygoje pateikiamas įvairiapusis gydymo planas bei pavyzdžiai iš klinikinės praktikos.
- Thomas D‘Ansembourg „Liaukitės būti malonūs, būkite savimi!“: Knyga apie bendravimo, tarpusavio santykių kokybę.
- Christophe Andre „Netobuli laisvi ir laimingi: savivertės pratybos“: Savivertę labai išsamiai aprašantis prancūzų psichiatras psichoterapeutas.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas